Slaptai.lt skelbia 3-ąją ištrauką iš istoriko Gintaro Vaičiūno veikalo „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920 – 1941 metais“ (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras; 2023 metai). Šiame tekste pasakojama, kaip Anykščių krašte iki sovietinės okupacijos buvo platinama komunistinė spauda.
Vienas svarbiausių LKP darbų, aptariamų beveik kiekviename LKP Anykščių–Kavarsko parajonio komunistų susirinkime ar pasitarime, be organizacinės veiklos uždavinių, buvo komunistinės spaudos platinimo klausimas.
Į LKP Anykščių–Kavarsko parajonį komunistinė literatūra – laikraščiai, atsišaukimai, instrukcijos – patekdavo dviem keliais. Pagrindinis kelias aprūpinant vietinius komunistus komunistine literatūra ėjo iš LKP Panevėžio rajono komiteto. Spauda keliaudavo siauruoju geležinkeliu iš Panevėžio į Anykščius, paslėpta keleivių (kurjerių komunistų) bagaže. Ją veždavo ir LKP Anykščių–Kavarsko komiteto vadovai, komiteto sekretorius Jankelis Šapira, LKP Dabužių apylinkės sekretorius Jonas Vildžiūnas ir 4-osios kuopelės sekretorius Adomas Laucius, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už ryšius su LKP Panevėžio rajono komunistų vadovybe.
Iš Panevėžio gautą spaudą paimdavo LKP Anykščių–Kavarsko komiteto narys A. Jačys, gyvenantis Anykščiuose, Malūno gatvėje. Jis perduodavo spaudą šio komiteto nariui, nuo 1933 m. komiteto sekretoriui Zelikui Laferiui arba jo broliui, komiteto nariui Ruvinui Laferiui. Jie spaudą paslėpdavo ir vėliau išdalindavo LKP parajonio nariams, atsakingiems už platinimą. Dalį iš Lauciaus gautos literatūros Jačys perduodavo savo kaimynui komunistui A. Petroniui, kuris parajonio komunistų vadovybės nurodymu savo namuose buvo įrengęs komunistinės spaudos slėptuvę. R. Laferis sutartu laiku Anykščiuose, ant Šventosios upės tilto, susitikdavo su dviračiais iš Kavarsko valsčiaus Naujokų kaimo atvykusiais komunistais Jonu Maskaliūnu bei Juozo Šleikum ir jiems slapta perduodavo komunistinę literatūrą. Šie ją perduodavo Kavarsko valsčiuje Devenių, Dečionių, Naujokų, Varnelių kaimuose gyvenantiems komunistams ir komjaunuoliams.
LKP Dabužių apylinkės sekretorius Jonas Vildžiūnas Paraiščio miške, netoli savo namų, buvo įsirengęs komunistinės literatūros slėptuvę. Kavarsko komunistai LKP išleistą literatūrą dažniausiai gaudavo iš Ukmergės, bet jeigu dėl kokių nors priežasčių to padaryti nepavykdavo, juos aprūpindavo anykštėnai – LKP Anykščių–Kavarsko parajonio sekretorius Zelikas Laferis arba to paties parajonio MOPR-o kuopelės sekretorius Leizeris Karabelnikas.
Pagrindinis komunistinės spaudos tiekėjas iš Ukmergės buvo komunistas, Kavarsko žydų sporto draugijos „Vienybė“ vadovas Kalmanas Rachmanas – jis dirbo keleivinio autobuso vairuotoju, todėl vežioti draudžiamą literatūra jam buvo labai patogu. Rachmanui siuntą paruošdavo kavarskietis, komjaunuolis, Ukmergės gimnazijos moksleivis Zelmanas Cukeris, gavęs literatūros iš LKP Ukmergės parajonio komunistų. Kartais siuntą iš Ukmergės pristatydavo šio LKP parajonio komiteto narė kavarskietė Chaja Šapotkinaitė. Už gautos komunistinės literatūros perdavimą Kavarsko valsčiaus Dauginčių kaimo komunistų kuopelei buvo atsakingas kavarskietis Šimkė Cukeris – jis palikdavo literatūrą slėptuvėje netoli kryžiaus prie Kavarsko–Pienionių vieškelio arba nuveždavo į Dauginčių kaimą komunistui Petrui Meškauskui.
Didesnę dalį komunistinės literatūros sudarydavo atsišaukimai, bet būdavo ir nelegalių laikraščių,brošiūrų, įvairių veiklos instrukcijų. Anykščių krašto komunistai gaudavo tokius LKP leidinius kaip „Balsas“, „Ėnės“, „Kareivių tiesa“, „Komunistas“, „Mūsų kova“, „Partijos darbas“, „Tiesa“, „Spalių revoliucija ir jaunimas“, „Komunistai fašistiniame teisme“. Dauguma šių leidinių buvo spausdinama tuometinėje Vokietijos teritorijoje Klaipėdoje bei Tilžėje ir su apmokamų kontrabandininkų pagalba per sieną nelegaliai pakliūdavo į Lietuvą.
Ne kartą Lietuvos policija buvo konfiskavusi į Anykščius pristatomos literatūros siuntas. Taip nutiko ir 1933 m. rugpjūčio 1 d., kai su visa draudžiamos literatūros siunta buvo sulaikytas LKP Anykščių–Kavarsko parajonio sekretorius Jankelis Šapira.
Po tokios nesėkmės Anykščių komunistai įsigijo šapirografą ir pradėjo patys kopijuoti ir dauginti atsišaukimus. Šapirografą jiems nupirko anykštėnas verslininkas Jonas Laskauskas, simpatizavęs komunistams ir juos slapta rėmęs. Dabužių apylinkės komunistai buvo įsigiję antrą šapirografą. 1933 m. balandžio mėnesį LKP Anykščių-Kavarsko parajonio Naujokų kaimo kuopelės narys Donatas Maskaliūnas tame pačiame kaime pas Juozą Staniūną šiuo prietaisu daugindavo atsišaukimus, bet kadangi jų tekstus rašė savo ranka, todėl policijos greitai buvo išaiškintas.
Policijai pavykus konfiskuoti keletą draudžiamos spaudos siuntų, vienas LKP Anykščių–Kavarsko parajonio vadų A. Karosas pasiūlė komunistams įsigyti radijo imtuvą ir pasiklausyti naujausių žinių iš Maskvos.
Komunistinė literatūra buvo skirta komunistų savišvietai ir „liaudžiai“ šviesti, ypač tam tiko atsišaukimai. Jie buvo spausdinami lietuvių, žydų, lenkų bei rusų kalbomis, jų tekstuose atsispindėdavo LKP tikslai. 1933 m. liepos 23–30 d. Anykščių bei Kavarsko gatvėse komunistai P. Misonis, D. Maskaliūnas ir J. Vildžiūnas išmėtė atsišaukimus, kuriuose buvo skelbiama:
Visam kapitalistų pasauly kaip ir Lietuvoje viešpatauja ekonominis krizis. Buržuaziją visą krizio naštą krauna ant darbininkų ir valstiečių pečių. Šalin fašistų bado ir skurdo valdžią. Tegyvuoja proletarinė revoliucija visam pasauly. Tegyvuoja mūsų vadas komunistų partija.
1934 m. Anykščiuose, Beilės Ševachaitės namuose, kratos metu rastas LKP CK 1934 rugpjūčio 12 d. atsišaukimas žydų kalba, kuriame Lietuvos valdžia buvo kaltinama žydų pogromais:
Šalin fašistų pogromščikų valdžią. Kovokim prieš fašistinius pogromščikus. Draugai darbininkai ir vargdieniai šio mėnesio bėgyje fašistai organizavo visą eilę pogromų prieš žydus, Šiauliuose, Kuršėnuose, Kelmėje ir Kauno Slabodkėje. Pogromai yra fašistų valdžios išpuolis prieš darbininkų mases. Mes negalime pasitikėti fašistų valdžia nes ji pati organizuoja pogromus.
Kai kuriuose atsišaukimuose buvo kreipiamasi į tam tikras gyventojų socialines bei profesines grupes ir jaunimą, kviečiama kovoti prieš Lietuvos valdžią: „Draugai darbininkai ir darbo valstiečiai“, „Draugai darbininkai ir darbininkės, valstiečiai ir valstietės“, „Smulkūs valstiečiai ir kaimo biedniokai“, „Lauko darbininkai ir jų vargai“, „Zimagorai, ravakasiai, jų bėdos ir vargai“, „Draugai jaunuoliai ir jaunuolės“.
Komunistų susirinkimuose būdavo skiriami organizacijos nariai, atsakingi už komunistinės literatūros platinimą vietiniams gyventojams. Jie rinkdavosi įvairius platinimo būdus: atsišaukimus dažniausiai pritvirtindavo prie medžių ir stulpų, greta vieškelių ar geležinkelio. Pavyzdžiui, 1933 m. gegužės mėnesį LKP Anykščių parajonio komiteto narys A. Jačys atsišaukimus platino kartu su kaimynu komunistu A. Petroniu, eidami geležinkeliu, 6 kilometrų atstumu nuo Anykščių, iki Bičionių kaimo, taip pat juos klijavo ant kilometrų rodyklių ir Bičionių geležinkelio stotyje ant durų.
1932 m. gegužės 1 d. Anykščiuose, Beilės Ševachaitės namuose, J. Biliūno g. 19, vykusiame komunistų susirinkime LKP parajonio sekretorius Z. Laferis paskyrė organizacijos narius, atsakingus už komunistinės literatūros platinimą Anykščiuose, ir išdalijo komunistinę literatūrą, paskelbdamas jos platinimo savaitę. Nutarta
900 egzempliorių atsišaukimų lietuvių bei žydų kalbomis ir komunistinę spaudą išdalinti tamsiu paros metu, kad niekas nepastebėtų, padedant ją prie gyventojų durų, sukaišiojant pro plyšius durų apačioje. Atsakingi už spaudos platinimą Skiemonių gatvėje (dabar Dariaus ir Girėno g.) buvo paskirti Beilė Ševachaitė, Chaja Piketkinaitė, Ruvinas Laferis ir Leizeris Karabelnikas, o Ažupiečių gatvėje (dabar Tilto g.) – Jocha Gantvergeraitė, Michlė ir Mina Bulovkaitės. Dažnai komunistinė spauda būdavo padedama ant kelio tikintis, kad važiuojantieji pro šalį ją paims, nes popierius praversdavo ir namų ūkyje.
Susipratę piliečiai, radę ant kelio draudžiamos literatūros, apie tai pranešdavo policijai, kiti į komunistų „dovanas“ nekreipdavo dėmesio arba parsiveždavo į namus ne skaityti, o ūkiniams reikalams, tačiau atsirasdavo ir tokių, kurie šią komunistinę propagandą perskaitydavo. Dar vienas platinimo būdas buvo literatūros dalinimas asmenims, prijaučiantiems vienoms ar kitoms komunistų idėjoms. Tokiems pirmiausia duodavo pasiskaityti nelegalios literatūros, o paskui stengdavosi įtraukti į savo gretas.
Tam reikalui vienas iš LKP Kavarsko parajonio vadų, provizorius Alfonsas Karosas 1925 m. įsteigė Kavarsko laisvamanių draugijos skyrių ir skaityklą šalia. Su kiekvienu atėjusiu skaitytoju jis stengdavosi pasikalbėti įvairiais klausimais. Jeigu interesantas pritardavo komunistinėms idėjoms, gaudavo iš Karoso pasiskaityti nelegalios literatūros.
Kartais komunistinė spauda būdavo platinama ir atvirai, viešai. 1934 m. vasario mėnesį Zelikas Laferis su Kalmanu Rachmanu Anykščiuose organizavo darbininkų streiką, kuriame rinko aukas streikuojantiesiems ir platino atsišaukimus. 1930 m. vasarą Vladas Gutauskas ir Jonas Žemaitis išplatino komunistinius atsišaukimus Kavarsko–Traupio vieškelyje juos išdalindami keliu važiuojantiems ūkininkams.
Tokį pat platinimo metodą pasirinko ir komunistai Šimkė Cukeris ir Šolomas Mendelis Komašas. Dėl drąsos apsiginklavę revolveriais, 1931 m. kovo 31 d. jie viešai platino spaudą Kavarske Anykščių gatvėje ir vieškelyje tarp Kavarsko ir Bebrūnų kaimo. Tai pastebėjęs Kavarsko šaulių būrio vadas Jonas Raudonikis liepė jiems sustoti ir parodyti, ką jie dalija praeiviams. Nelegalios spaudos platintojai, išgirdę šaulių būrio vado reikalavimą, išsigandę numetė komunistinę literatūrą ant kelio ir atsišaudydami iš revolverių paspruko į Kalnuočių kaimo krūmynus, Šventosios upės link.
Gintaras Vaičiūnas. „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920 – 1941 metais“. LGGRTC; 2023-ieji metai
2023.04.26; 07:54
