Azerbaidžanas pranešė apie 16 civilių, žuvusių nuo Armėnijos artilerijos ugnies. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Azerbaidžano generalinė prokuratūra pranešė, jog nuo įtampos eskalavimo Kalnų Karabacho konflikto zonoje pradžios žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai azerbaidžaniečiai.
„Armėnijos ginkluotųjų pajėgų artilerijai apšaudant teritorijas, kuriose gyvena taikūs azerbaidžaniečiai, iki šiol žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai“, – sakoma prokuratūros spaudos tarnybos pranešime.
Žinybos duomenimis, taip pat smarkiai nukentėjo 163 gyvenamieji namai ir 36 civiliniai objektai.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Azerbaidžanas tvirtina užėmęs kelis Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas tai neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Ukrainoje per žvejybą, kurios metu buvo suvartotas didelis alkoholio kiekis, nušauti septyni žmonės, penktadienį pranešė šalies policija.
Aštuoni žmonės iš sostinės Kijevo atvyko į Žitomyro sritį pažvejoti ežere.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Antono Gerasčenkos, pažvejoti atvykusius vyrus priėmė vietinis vyras, kuris vėliau septynis iš jų nušovė medžiokliniu šautuvu.
Nusikaltimas įvykdytas ankstų penktadienio rytą, kai šeši vyrai jau buvo nuėję miegoti, o įtariamasis ir du kiti vyrai toliau žvejojo.
Paryčiais kilus ginčui, vietinis šeimininkas – profesionalus medžiotojas – griebėsi ginklo ir nušovė du su juo pasilikusius svečius, paskui nušovė penkis kitus svečius, miegojusius ant ežero kranto esančioje pašiūrėje.
Kodėl kilo ginčas, neaišku.
„Jis nušovė septynis asmenis. Pasigirdus šūviams, tik vienam asmeniui pavyko pasprukti į mišką, pasiekti kaimą ir paskambinti policijai“, – teigė A. Gerasčenka ir pridūrė, kad įtariamasis sulaikytas, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, aukų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų, jie anksčiau kovojo kaip savanoriai prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas pokalbius su Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių lyderiais dėl artėjančio viršūnių susitikimo birželio 18 d., konferenciniu skambučiu bendravo su Sakartvelo vadove Salome Zurabišvili.
Prezidentas apgailestavo, kad dėl susiklosčiusios padėties teko atšaukti planuotą vizitą į Sakartvelą gegužės 26 d., šaliai minint 102-ąsias nepriklausomybės metines.
Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta Rytų partnerystės darbotvarkės aptarimui. Sutarta, kad ES Rytų partnerystės rezultatai būtų orientuoti į ilgalaikius motyvuojančius ir ambicingus įsipareigojimus tiek iš ES, tiek iš Rytų partnerystės šalių. Lietuva palaiko Sakartvelo euroatlantinės integracijos aspiracijas ir ragina aktyviai imtis efektyvaus Asociacijos susitarimo įgyvendinimo. Šalies vadovas priminė, kad Lietuva aktyviai dalyvauja ES Rytų partnerystės politikos formavimo ir įgyvendinimo procese.
Kalbėta apie saugumo situaciją Sakartvele. Akcentuota, kad šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu ypač svarbu aktyviai sekti Rusijos veiksmus regione. Prezidentas išreiškė susirūpinimą konflikto eskalavimu Pietų Osetijoje ir pandemijos laikotarpiu intensyvėjančia borderizacijos grėsme.
Šalies vadovas ragina transatlantinės bendrijos nares ginti Rytų partnerystės šalių nacionalinio saugumo interesus ir stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, hibridinių grėsmių srityse.
Pokalbyje aptarti ir Sakartvelo vidaus politikos klausimai, ypač naujos parlamento rinkimų įstatymo keitimo iniciatyvos įgyvendinimas. Pasidalyta informacija apie koronaviruso plitimo dinamiką šalyse ir pasiteisinusias viruso užkardymo priemones. Lietuva priminė skyrusi Sakartvelui humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva palaiko ES paramos programą trečiosioms šalims kovai su koronaviruso pasekmėmis ir išreiškė įsitikinimą, kad ES ir Rytų partnerystės šalių solidarumas ir vienybė stiprės.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Tarp Vilniaus viešbutyje izoliuotų vyrų trečiadienio naktį kilo konfliktas, abu vyrai atsidūrė ligoninėje, praneša Policijos departamentas.
Šiek tiek po vidurnakčio, apie 0.10 val., Geležinkelio gatvės viešbutyje 1960 m. gimęs vyras peiliu sužalojo 66-erių vyrą, kuris dėl durtinių žaizdų paguldytas į ligoninę.
Įtariamasis dėl veido sumušimų taip pat pristatytas į ligoninę.
Rytų Ukrainoje antradienį nuo priešo ugnies žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar keturi buvo sužeisti, skelbė Kijevas.
Tai buvo smarkiausias Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimas per kelis mėnesius.
Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti konflikto eskalaciją Donbase.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, kuri pakenkė naujoms pastangoms išspręsti konfliktą. V. Zelenskio teigimu, Kijevas yra įsipareigojęs taikai, bet Ukraina „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai.“
Pasak Ukrainos kariuomenės, vienas Ukrainos karys žuvo ir dar keturi buvo sužeisti, kai pateko į apšaudymą iš ginklų, uždraustų pagal paliaubų susitarimą. Kariuomenė nurodė, kad separatistai atakavo Ukrainos pozicijas šalia Novotoškivkos ir Krymskės kaimų.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu sakė, kad abi pusės patyrė nuostolių, ir pridūrė, kad Maskva „nežino detalių, kas išprovokavo susirėmimus.“
Konfliktas tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų separatistų vyksta nuo 2014 metų. Jis prasidėjo po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo kovų pradžios žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ir Turkija Sirijoje artėja prie atviros konfrontacijos, praneša agentūra „Reuters“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino Rusijos remiamoms sirų pajėgoms, kad jos sumokės didelę kainą už atakas prieš jo šalies karius. Vyriausybė Maskvoje tuo tarpu pareikalavo, kad būtų nutraukti visi reidai prieš Rusijos ir Sirijos pajėgas sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. Sirijos kariuomenė pabrėžė, kad į turkų atakas bus atsakyta.
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį turėjo telefonu kalbėti su R. T. Erdoganu. JT įspėja, kad dėl mūšių vėl kils pabėgėlių banga Idlibe Sirijos šiaurės vakaruose.
Antradienį sirų daliniams pavyko perimti strategiškai svarbaus kelio M5 tarp Alepo ir Damasko kontrolę – jis nuo 2012-ųjų buvo kontroliuojamas sukilėlių. Turkijos remiami sukilėliai tada pradėjo atsakomąjį puolimą ir priartėjo prie Nairbo miesto.
Pirmadienį situacija paaštrėjo, kad per Sirijos karių surengtą puolimą žuvo penki turkų kariai. Be to, Turkijos ir Rusijos pokalbiai dėl mūšių nutraukimo baigėsi be konkrečių rezultatų. R. T. Erdoganas paskelbė, kad trečiadienį pristatys planą dėl Idlibo.
Turkija remia sukilėlius Idlibe. Rusija ir Iranas tuo tarpu yra Sirijos prezidento Basharo al Assado dalinių pusėje. Nuo 2011 metų, kai kilo pilietinis karas, į Turkiją pabėgo 3,6 mln. sirų. Anot R. T. Erdogano, jo šalis nebegali priimti daugiau žmonių.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjunga atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą Artimųjų Rytų planą dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto išsprendimo. Jis prieštarauja tarptautiniams susitarimams, antradienį pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
ES, anot jo, yra už dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą 1967 metų sienų ribose ir lygiaverčius žemių mainus. Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratiška Palestinos valstybė turi gyventi greta viena kitos taikoje ir pripažindamos viena kitą, kalbėjo J. Borrellis.
„JAV iniciatyva, kuri buvo pristatyta sausio 28 dieną, nukrypsta nuo šių tarptautiniu mastu sutartų parametrų“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas. Ilgalaikiai taikai pasiekti esą būtinos tiesioginės derybos tarp abiejų pusių.
Ypač ES sunerimusi dėl Izraelio teiginių apie galimą dalies Vakarų Kranto ir Jordano slėnio aneksiją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpas praėjusią savaitę pristatė planą, kuris turi išspręsti konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis vertinamas prieštaringai, nes verčia palestiniečius daryti didelių nuostolių Izraeliui.
Kartu planas leistų Izraeliui aneksuoti Jordano slėnį ir gyvenvietes. Palestinos valstybės sukūrimas būtų susieta su griežtomis sąlygomis, o palestiniečių svajonė dėl sostinės istorinėje Rytų Jeruzalėje palaidota.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Užsitęsęs neapibrėžtumas dėl parlamento pirmininko kėdės iš esmės nebėra susijęs su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, sako Eltos kalbinti politologai.
Nors V. Pranckiečio pavardė ir minima dar vasarą prasidėjusiame dispute dėl to, kam turi priklausyti šis postas, ginčui inerciją suteikiančioms jėgoms ne dabartinio parlamento vadovo veiklos vertinimas ar jo interesai yra pagrindiniai kintamieji. Todėl, samprotauja politologai, nebūtinai V. Pranckiečiui opozicijos reiškiama parama reiškia paramą, o ir pats konfliktas nebūtinai vyksta dėl V. Pranckiečio.
Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės, Seimo vadovo raginimas greičiau nuspręsti jo likimą yra suskaičiuotų parlamentarų balsų, galinčių palaikyti jo išmetimą iš posto, išdava. Jos teigimu, V. Pranckietis puikiai supranta, kad balsavimo metu nesugebėjus surinkti 71 balso dėl jo atleidimo iš pareigų, kitas balsavimas įmanomas tik po pusmečio, jau kitoje sesijoje.
„Tad natūralu, kad jis skubina balsavimą tam, kad elementariai liktų Seimo pirmininko poste“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, toks V. Pranckiečio strategavimas, siekis išlikti savo poste neturėtų būti suprantamas kaip savarankiškas, tik nuo jo paties priklausomas žingsnis. R. Urbonaitės teigimu, susiklosčiusi situacija bei akcentai, kurie bus esmingi nusprendžiant dėl jo likimo, nėra paties Seimo vadovo rankose.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jo išlikimas šiame poste yra nulemtas ne jo asmens, ne to, kaip jis atlieka savo funkcijas – istorija generuojasi tik dėl jo asmeninio konflikto su Ramūnu Karbauskiu. Yra skirtumas, ar tave palaiko kaip Seimo pirmininką, kuris, Seimo nuomone, tinkamai vykdo savo funkcijas, ar tave palaiko tik dėl to, kad tu konfliktuoji su R. Karbauskiu. Jis turėtų tai įvertinti“, – kalbėjo R. Urbonaitė, pridurdama, kad parama, kurios jis galėtų susilaukti, pavyzdžiui, iš konservatorių, veikiausiai tektų ne dėl to, kad būtų vertinamas jo darbas.
„Konservatoriai Viktorą Pranckietį šiame balsavime palaikytų tik tam, kad įkąstų Ramūnui Karbauskiui. Tad, mano galva, ši istorija jau seniai tapo ne apie Viktorą Pranckietį, o iš esmės apie Ramūną Karbauskį“, – kalbėjo politologė iš MRU.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat pabrėžė, kad konservatoriai naudojasi „V. Pranckiečio korta“.
„Konservatoriai žaidžia Pranckiečio situacija, ir jis jiems naudingas kovoje su valstiečiais ir žaliaisiais. Tuo jie naudojasi kiek tik gali“, – teigė jis.
Profesoriaus teigimu, užsitęsusiame skandale viešai kiekvienos pusių deklaruojami siekiniai nėra pagrindinė stūmos jėga, kuri sudaro pagrindą konfliktui plėtotis. L. Bielinio teigimu, susipykusių politikų grumtynės bei jose aktyviai dalyvaujančių politinių jėgų interesai iš tikrųjų apsiriboja siekiu pasiruošti artėjantiems rinkimams.
„Mes turime neužmiršti, kad visas konfliktas savotiškai žymi priešrinkiminio potencialo bei galimybių formavimą kiekvienoje pusėje. Pranckietis, kaip žinoma, nesiruošia palikti politikos pasibaigus šiai Seimo kadencijai ir tokiu būdu jis nori užsitikrinti savo galimybes, parodyti save kaip potencialiai tinkamą politiką kitoms politinėms jėgoms“, – teigė jis.
VDU profesorius atkreipė dėmesį į dar vieną šios istorijos akcentą. Jo teigimu, susiklosčiusi situacija rodo tiek sumaištį valdančiųjų stovykloje, tiek R. Karbauskio nebesugebėjimą valdyti situacijos.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad Karbauskis nevaldo situacijos, jis negali būti garantuotas dėl reikiamos balsų daugumos, kuri privaloma balsuojant dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku (…) Taigi mes turėtume fiksuoti naują įtampą ir galbūt konfliktą „valstiečių“ bei valdančiųjų gretose. Visas šis vajus aplink Pranckietį demonstruoja krizę, kurios epicentre yra ne Pranckietis, o patys „valstiečiai“ ir jų frakcija Seime“, – teigė jis.
Savo ruožtu kitas VDU profesorius Algis Krupavičius, nors ir pabrėždamas, kad Seimo pirmininko nušalinimui galima surasti realų pretekstą, šio konflikto pagrindinė varomoji jėga – asmeninis politikų ginčas ir opozicijos siekis, užtęsti chaosą keliančią situaciją valdančiųjų gretose. Tokiu būdu, teigė politologas, ruošiamos kuo patogesnės startinės pozicijos 2020-ųjų Seimo rinkimams.
„Jeigu reikėtų rasti didesnių ar mažesnių klaidų Seimo Pirmininko veikloje, tai veikiausiai surastume. Tačiau šiuo atveju konflikto viena iš pagrindinių varomųjų jėgų yra asmeniniai nesutarimai. Asmeniniai nesutarimai yra svarbus dėmuo. Politikoje taip jau būna ir Lietuva nėra kokia nors išimtis“, – teigė A. Krupavičius.
Jo teigimu, opozicija suinteresuota, kad klausimas dėl Seimo vadovo būtų ir toliau viešojoje erdvėje keliamas. A. Krupavičiaus nuomone, valdantiesiems oponuojantys politikai siekia ryškinti esančius valdančiųjų nesutarimus, jų nesugebėjimą spręsti tokių elementarių klausimų, kaip susitarimas, kas turi vadovauti Seimui.
„Apskritai tai proga parodyti, kad valdantieji siūlo nelogiškus sprendimus – į kandidatų sąrašą įtraukiant opozicijos atstovus“, – kalbėjo A. Krupavičius.
„Opozicija kol kas žaidžia, jai kuo daugiau pagalių į valdančiųjų vežimo ratus tuo geriau. Todėl balsavimą dėl Seimo pirmininko galima vertinti ir kaip galimybę įkišti dar vieną pagalį į ir taip sunkiai riedančio vežimo ratus. Tad dėl šios priežasties ji ir turėtų paremti Viktorą Pranckietį“, – teigė profesorius. Tačiau, svarstė jis, tokiu būdu gali būti sukurtas precedentas, nuo kurio anksčiau ar vėliau gali nukentėti ir opozicija, jei, pavyzdžiui, kiltų analogiškų nesutarimų dėl parlamento vadovo būsimuose seimuose.
ELTA primena, kad įtampa tarp LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta valdančiosios koalicijos sutartyje. Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.
Penktadienį užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius su Palestinos užsienio reikalų viceministre Europos reikalams Amal Jadou aptarė padėtį Artimųjų Rytų regione, Lietuvos ir Palestinos dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.
„Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra suinteresuota taikia ilgai trunkančio konflikto Artimuosiuose Rytuose baigtimi, tačiau tam būtina atnaujinti konstruktyvų dialogą tarp konflikto pusių“, – teigė viceministras D. Skusevičius.
Didelis dėmesys buvo skirtas vystomojo bendradarbiavimo klausimams.
Rugsėjį pradėtas įgyvendinti pirmasis ES Dvynių programos projektas Jeriche, kuriuo bus siekiama gerinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą ir sienų kirtimo kontrolę. Nuo 2009 metų Lietuva įgyvendino dešimt vystomojo bendradarbiavimo projektų Palestinoje.
Viceministrės A. Jadou vizito Vilniuje metu vyko dvišalės politinės konsultacijos ir susitikimas su Seimo nariais. Ji taip pat lankėsi Kaune, susitiko su Kauno meru, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, Lietuvos verslo moterų tinklu. Viceministrė skaitė paskaitą Vytauto Didžiojo universitete.
Paskutinį kartą A. Jadou Lietuvoje lankėsi 2016 metais.
Tarptautinės moters dienos proga Rytų Ukrainoje paskelbtų „pavasario paliaubų“ nesilaikoma. Separatistai Luhansko srityje prie Krymsko gyvenvietės apšaudė vyriausybinius dalinius, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Be to, išvakarėse buvo sužeisti penki kariai. Separatistai Donecke savo ruožtu apkaltino kariuomenę jau „po kelių minučių“ sulaužius paliaubas.
Nuo 2014 metų Donbase vyriausybiniai daliniai kovoja su Rusijos remiamais separatistais. 2015 tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai sutartas taikos planas iki šiol neįgyvendintas.
JT vertinimu, konfliktas pareikalavo 13 000 žmonių gyvybių. Nuo metų pradžios vien tik vyriausybinių pajėgų pusėje žuvo 12 karių ir trys dešimtys buvo sužeisti.
Švenčių ir mokslo metų proga konflikto regione vis skelbiamos paliaubos. Ir anksčiau jos žlugdavo jau po kelių valandų.
Tarp branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano tvyrant įtampai, Pakistano karinis laivynas paskelbė sutrukdęs indų povandeniniam laivui įplaukti į Pakistano vandenis.
Tačiau atsižvelgiant į vyriausybės Islamabade taikos iniciatyvą, laivas buvo tik perspėtas, pranešė Pakistano pajėgos. Incidentas esą įvyko pirmadienį. Indija kol kas informacijos nekomentavo.
Pakistanas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti Pakistano kryptimi plaukiantis indų povandeninis laivas. Tačiau iš šios medžiagos neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra „vienas naujausių Indijos povandeninių laivų“, kaip tikina Pakistanas.
Įtampa tarp Indijos ir Pakistano paaštrėjo, kai vasario 14-ąją per sprogimą indiškoje Kašmyro dalyje žuvo 40 indų saugumo pajėgų atstovų. Atsakomybę už ataką prisiėmė Pakistano islamistinė grupuotė „Jaish-e-Mohammed “. Indija kaltina Pakistaną, kad šis nepakankamai kovoja su teroristais savo teritorijoje.
Nuo buvusio Britų Indijos nepriklausomybės ir jos padalijimo į Indiją ir Pakistaną 1947-aisiais abi šalys reiškia pretenzijas į Kašmyrą – ir kontroliuoja po vieną jo dalį. Branduolinės valstybės dėl šios teritorijos jau kariavo du karus.
Praėjusį antradienį Indijos karinė aviacija pirmą kartą nuo 1971-ųjų surengė antskrydį Pakistano teritorijoje. Pakistanas, jo duomenimis, trečiadienį numušė du indų naikintuvus.
Pakistane valdančioji partija prisijungė prie kampanijos socialiniuose tinkluose, kuri siūlo ministrą pirmininką Imraną Khaną kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Argumentuojama, kad vyriausybės vadovas protingai mėgina mažinti įtampą su Indija.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„
Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“.
Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras.
P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija.
„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas.
„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.
Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.
Prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikuoja Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištauja, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašo „New York Times“.
Laiškai išsiuntinėti jau birželį. Juos, be kitų, gavo Vokietija, Belgija, Norvegija ir Kanada.
„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nepakeliama“. D. Trumpas kartu įspėjo, kad JAV kantrybė dėl NATO partnerių nesugebėjimo vykdyti saugumo įsipareigojimus senka.
NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.
D. Trumpas dalyvaus liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Konfliktas dėl karinių išlaidų susitikime vėl gali iškilti.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Įvertinęs naujausių apklausų duomenis, kuriuose šalies Prezidentė turi triskart didesnį pasitikėjimą nei Premjeras, politologas svarsto, ar tikrai gerą strategiją Prezidentūros atžvilgiu pasirinko Vyriausybės vadovas.
Anot politikos eksperto Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, Premjeras daro didelę klaidą, jei tikisi, kad kategoriška retorika Prezidentės atžvilgiu sukraus tokį pat politinį kapitalą, kokį S. Skvernelis įgijo, kai dar būdamas vidaus reikalų ministru nepabijojo konfrontuoti su tuomete Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir toliau išlaiko didžiausią visuomenės pasitikėjimą.
Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki Prezidente D. Grybauskaite. Pagal visuomenės pasitikėjimą arčiausiai Prezidentės esančio Premjero reitingas yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei D. Grybauskaitės.
Vyriausybės vadovo S. Skvernelio visuomenės pasitikėjimas pastarąjį mėnesį šiek tiek sumenko. Apklausos duomenimis, Premjeru pasitiki 8,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Politologas V. Dumbliauskas skeptiškai vertina pastaruoju metu itin aštrią S. Skvernelio retoriką Prezidentūros atžvilgiu. Jo nuomone, sunku pasakyti ar S. Skverneliui konfrontacija su Prezidente padės auginti reitingus. „D. Grybauskaitė yra kieta politikė ir jis gali tiesiog atsimušti į jos turimus aukštus visuomenės pasitikėjimo balus“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
MRU docentas akcentavo, jei visgi Premjeras nutartų dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose, bet toliau tęstų D. Grybauskaitės atžvilgiu agresyvią politiką, jis susidurtų su rimtais iššūkiais. Vienas iš jų, kalbėjo V. Dumbliauskas, yra kitas potencialiu kandidatu dalyvauti artėjančiuose rinkimuose laikomas ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Nausėdos padėtis yra kur kas geresnė nei Skvernelio. Jam užteks būti tuo, kuo jis tiesiog ir taip yra. Ponas Nausėda natūraliai primena buvusį ir šiuo metu vis dar populiarų Prezidentą Valdą Adamkų ir, reikia pripažinti, dalis visuomenės jaučia ilgesį ramaus, korektiško ir inteligentiško tipo vyro Prezidento poste“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Tuo tarpu S. Skvenelis, politologo nuomone, neriasi iš kailio norėdamas pasirodyti visuomenei kažkoks ypač aštrus ir principingas. „Ir čia yra labai didelė rizika Premjerui. Tai, viena vertus, gali padėti mobilizuoti rinkėjus, tačiau gali labai ir pakenkti“, – svarstė MRU docentas. Anot jo, Premjeras labai rizikuoja palaikydamas akivaizdžiai Konstituciją pamynusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Politologas tvirtino, kad ilgainiui tai gali turėti S. Skverneliui ne itin palankių padarinių.
Kita vertus, pažymėjo V. Dumbliauskas, Premjero daromos klaidos, įsiveliant į labai rizikingą karą su Prezidente, gali būti susijusios tiesiog su jo ankstesne politine patirtimi einant vidaus reikalų ministro pareigas.
„Ponas Skvernelis galbūt daro klaidą prisimindamas savo, dar kaip ministro, konfliktus su Seimo Pirmininke. Galbūt jis mano, kad, jei aštrus tonas su Loreta Graužiniene jam pridėjo politinio kapitalo, tai ir konfrontuojant su Prezidente sėkmė toliau lydės. Kitaip tariant, Premjeras galėjo susidaryti įspūdį, kad konfliktai su kitais valstybės pareigūnais jam duoda daugiau naudos nei žalos. Tačiau įvertinus tai, kad D. Grybauskaitė yra kur kas populiaresnė, viskas gali pasisukti jam nepatogia linkme“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos taip pat parodė, kad į visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, trisdešimtuką patenka beveik visi viešai aptarinėjami galimi kandidatai į 2019 m. Prezidento rinkimus. Vienintelio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio visuomenė apklausų metu pakankamai neįvertino.
Pirmajame visuomenės veikėjų dešimtuke, kuriais Lietuvos piliečiai pasitiki labiausiai, yra keturi potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomi asmenys.
Didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp jų turi kol kas apie savo ketinimus Vyriausybės vadovo postą išmainyti į Prezidento kėdę nutylintis Premjeras S. Skvernelis. Po jo rikiuojasi taip pat apie savo sprendimą dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose dar nepranešęs ekonomistas Gitanas Nausėda (juo pasitiki 6,3 proc.).
Šeštoje ir aštuntoje vietose išsidėstę galimu kandidatu vis dar laikomas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,5 proc.) bei apie savo ketinimą dalyvauti viešai paskelbusi Aušra Maldeikienė (3,2 proc.).
Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko Prezidentas V. Adamkus (6,5 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5,8proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (3,1 proc.) ir Europos Parlamento narys Rolandas Paksas (3,1 proc.).
14-16 pozicijose išsidėsčiusios kitos potencialių kandidatų būsimų Prezidento rinkimuose pavardės: apie savo dalyvavimą rinkimuose pirmasis pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis (juo pasitiki 2,4 proc.), potencialia kandidate laikoma Seimo narė Ingrida Šimonytė (ja pasitiki 2,2 proc.) ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas (juo pasitiki 2,2 proc.). Pastarasis politikas yra viešai pareiškęs, kad sieks tapti konservatorių kandidatu 2019 m. Prezidento rinkimuose.
Paskutiniai didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų trisdešimtuke rikiuojasi potencialiu kandidatu laikomas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (0,8 proc.) ir jau savo Prezidento rinkimų programą pristatęs Valentinas Mazuronis (juo pasitiki 0,5 proc.).
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos piliečiai išskiria 87 visuomenės veikėjus, kuriais labiausiai pasitiki. Prieš mėnesį darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 73 visuomenės veikėjų pavardės. Pavardes respondentai minėjo patys.
Tuo tarpu ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais pasitikėtų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.
Armėnų sugriautas Terteras. Kalnų Karabachas. Slaptai.lt foto
Visų dėmesys dabar, be abejo, – į Siriją, geopolitikos ekspertams buriant (būtent buriant, nes situacija neišaiškinama logiškomis prielaidomis), išprovokuos pasaulio galingųjų susidūrimas šioje nelaimingoje teritorijoje globalų konfliktą ar ne. Bet tai toli gražu ne vienintelis karo židinys geopolitiškai perkaistančioje planetoje. Pietų Kaukazo konfrontuojančios pusės dėl Kalnų Karabacho formaliai lyg ir paiso 1994-aisiais pasiektų paliaubų, tačiau iš tiesų jas reguliariai trikdo snaiperių susišaudymai ar rimtesni susidūrimai palei armėnų bei azerbaidžaniečių pajėgas skiriančią liniją.
Kadangi klausimas atviras, ar paliaubų iš tiesų paisoma, čia pateikiama vien įvykių kronika nuo šio dešimtmečio pradžios. 2010-ųjų rugsėjo 4 dieną įvykus kariniam susidūrimui Mardakerto rajone šiaurrytinėje Kalnų Karabacho dalyje žuvo Azerbaidžano armijos karys, dar vienas po sužeidimų mirė ligoninėje. Tų pačių metų birželio 18-ąją netoli Čaily kaimo žuvo 4 armėnų kareiviai ir vienas azerbaidžaniečių karys. Rugpjūčio 31 dieną ten pat įsiplieskė dar vienas susišaudymas, apie abiejų pusių praradimus nepranešta. 2011 metų kovą Azerbaidžanas informavo apie armėnų snaiperio nušautą 9-erių metų azerbaidžanietį berniuką, Armėnijos prezidentas šio fakto nepripažino.
Prancūzų „Le Figaro“ 2011-ųjų kovo 9-osios numeryje konstatavo, jog po „karštos“ karo fazės 10992-1994 metais terminas „įšaldytas“ konfliktui dėl Kalnų Karabacho negali būti taikytinas, nes susidūrimų skaičius palei konflikto puses skiriančią liniją per keletą mėnesių (kalbama tik apie 2011 metus) buvo išaugęs tiek, jog regione sužmėžavo naujo karo šešėlis. Ir dienraštis „The Washington Post“ 2011-ųjų rugpjūčio 12 dienos numeryje situaciją apibūdino kaip ypač rizikingą: greta nesiliaujančios karingos retorikos snaiperiai iš abiejų pusių apsišaudydavo kasdien, kai kada tai baigdavosi žmonių aukomis, pasak JAV dienraščio, karas galėjo atsinaujinti dėl žmogiškojo faktoriaus – klaidos ar kažkam praradus savitvardą.
2012-ųjų birželio 6 dieną Azerbaidžano pusė apkaltino Armėniją valstybinės sienos pažeidimu bei penkių azerbaidžaniečių karių nužudymu, dieną prieš tai armėnai pareiškė, jog Azerbaidžano kariškiai nužudė tris armėnų karius. Tų pačių metų liepos 20-ąją tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl pasirodė žinių apie reguliarius susišaudymus Kalnų Karabache ir kad nuo 2011-ųjų pabaigos regione žuvo apie 20 abiejų kovojančių pusių kareivių.
2014 metų rugpjūčio pradžioje Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas serijoje įrašų savo paskyroje interneto socialiniame tinkle „Twitter“ pagrasino Armėnijai karu po to, kai eilinį kartą kilę ginkluoti susidūrimai Kalnų Karabache nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes. Pasak apie tai informavusio britų „The Guardian“ (2014 08 08), susidūrimų priežastys bei detalės liko neatskleistos, bet tai nesutrukdė kovojančioms pusėms pasikeisti kaltinimais. Lapkričio viduryje pasirodė informacija apie Azerbaidžano numuštą armėnų sraigtasparnį su trimis pilotais danguje virš Kalnų Karabacho. Baku neneigė, jog jo karinės pajėgos numušė Armėnijos „Mi-24“, tačiau tvirtino, jog jis atakavo azerbaidžaniečių pajėgas. Jerevanas savo ruožtu teigė, kad sraigtasparnyje ginkluotės nebuvo, jis tik dalyvavo Armėnijos bei nepripažinto Kalnų Karabacho karinių pajėgų bendruose mokymuose. Ryšium su incidentu tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl nuskambėjo perspėjimas dėl keletą mėnesių augusios įtampos.
„Los Angeles Times“ 2016-ųjų balandžio 20 dienos numeryje informavo apie to mėnesio 5 dieną pasiektas paliaubas tarpininkaujant Maskvai, kurios buvo tuoj pat pažeistos, atsinaujinusiuose susidūrimuose abi konflikto pusės vėl patyrė aukų. Prieš tai, balandžio 2-ąją, Baku apkaltino armėnų separatistus su tankų bei aviacijos pagalba užėmus kelias strategines aukštumas Kalnų Karabache. Oficialusis Jerevanas savo ruožtu pareiškė, kad tai Azerbaidžanas smogė separatistams, ir pagrasino pripažinti Kalnų Karabachą nepriklausoma valstybe. Vėl sušmėžavo karo grėsmė, kai įsiplieskusiuose susidūrimuose iš abiejų pusių žuvo 80 žmonių (daugiausiai po 1994-aisiais pasiektų paliaubų).
Tąkart komentuodamas kovojančių pusių beatodairiškus pareiškimus Maskvos politologas Borisas Dubnovas nurodė, kad jų ryžtą maitina įsitikinimas, jog Baku ir Jerevaną kas nors vis tiek sutaikys. Ir iš tiesų, pasak „Los Angeles Times“, abiejų pusių „sunkiasvoriai gynėjai“ bematant įstitraukė į žaidimą – Maskva išsireikalavo paliaubų (tiesa, trumpalaikių), Iranas pasisiūlė būti tarpininku, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo būsiąs Azerbaidžano pusėje iki pat galo.
Austrijos Ludwigo Boltzmanno vardo karų pasekmių tyrimo instituto mokslinis bendradarbis Christophas Benedictas dienraštyje „Die Presse“ (2016 0421) ryšium su tuo išreiškė nuomonę, kad konfliktą Kalnų Karabache galima išspręsti proporciškai padalinant teritoriją etniniu principu. Siūlymas tikriausiai nenaujas, bet primintina aplinkybė, kad tarptautinė bendruomenė Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (ES), Atlanto aljanso (NATO), apskritai visų tarptautinių organizacijų asmenyje niekada nepripažino ir pepripažįsta Armėnijos 1992-aisiais įvykdytos Kalnų Karabacho aneksijos, nors Jerevanas nepaisydamas tarptautinės kritikos tebekontroliuoja virš 11 tūkstančių kvadratinių kilometrų šio regiono teritorijos ir dar okupuoja kitas septynias gretimas Azerbaidžano provincijas.
Armėnijos okupuotas Kalnų Karabachas žemėlapyje. Slaptai.lt nuotr.
Kalbant apie Maskvos „taikdarystę“, ji konflikto Kaukaze negali išspręsti vien dėl to, kad Rusija tiekia ginkluotę ir Azerbaidžanui, ir Armėnijai, nors skelbiasi pastarosios sąjungininke ir laiko šios respublikos Giumri mieste karinę bazę. Maskvos geopolitinė laikysena šiame regione pašaukta ne tiek siekti stabilumo, kiek „suturėti“ Jerevaną nuo integracijos į Europą, tokia dviprasmiška parama, pavyzdžiui, siekiant priversti susilaikyti Armėniją nuo aktyvesnio dalyvavimo ES „Rytų partnerystės“ programoje. Akivaizdžiai su neoimperiniu dominavimu susijęs tikslas, beje, kaip tik šiuo metu save galutinai diskredituojantis Sirijoje.
„The Washington Post“ 2016-ųjų balandžio 27 dienos numerio publikacijoje „“Kalnų Karabachas: atnaujintas konfliktas Kauakaze“ informuota apie nukautus armėnų karius per Azerbaidžano artilerijos apšaudymą balandžio 2-ąją ir po to įsiplieskusias aršias kovas, kurių metu per 4 dienas (iki eilinių paliaubų paskelbimo) žuvo 31 azerbaidžaniečių karys, 44 Kalnų Karabacho kariškiai bei 10 taikių gyventojų.
Ir dar sykį priminė apie Rusijos oportunizmą, užimant konflikte „vidurio“ poziciją bei ginkluojant abi puses. Pasak dienraščio, regione eilinį kartą grasino aktualizuotis „amžino karo“ būsena. Kaip nurodė Kalnų Karabache apsilankęs „The Washington Post“ žurnalistas Davidas Ignatiusas (beje, armėnų kilmės), jam susidaręs įspūdis, jog karingos nuotaikos auga abiejose pusėse.
Jau šių metų kovo 9-ąją tarptautinėje viešojoje erdvėje vėl pasirodė informacija apie paliaubų pažeidimus po vadinamojo „keturių dienų karo“ 2016-ųjų balandį. Taip pat atsargiai konstatuota, kad pažeidimų mastas regimai mažesnis nei anksčiau. Vargu ar tai gali nuteikti labai viltingai, turint galvoje aplinkybę, kad daugiau kaip prieš 20 metų užsiplieskęs konfliktas jau nusinešė virš 35 tūkstančių gyvybių, neapsieita be etninių valymų. Kalnų Karabache tenka tenkintis nežinia kelintu eiliniu ugnies nutraukimu be šansų bent apkalbėti tokias įšaldytas problemas kaip pasikeitimas kariniais belaisviais, karinių nusikaltimų teisinis įvertinimas, perkeltaisiais asmenimis išliekančių žmonių statuso nustatymas etc. Konfliktui sureguliuoti lyg ir pašaukta vadinamoji Minsko grupė, kuriai vadovauja Rusija, Jungtinės Valstijos bei Prancūzija, taip ir neįstengė rasti diplomatinio sprendimo.
Taigi štai toks dar vienas permanentinio karo židinys ir šiaip geopolitiškai perkaistančiame pasaulyje.
Vokietijoje, JAV mokymų vadavietei Europoje priklausančioje Hohenfels karinėje bazėje, tarp dviejų tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ dalyvavusių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių praėjusio sekmadienio rytą kilo konfliktas. Po jo vienas karių pateko į Regensburgo universitetinę ligoninę.
Nukentėjusio grandinio T. B. būklė yra stabili, artimieji apie įvykį informuoti.
Įvykio JAV karinėje bazėje Hohenfelse tyrimą nedelsiant pradėjo JAV Karo policija. Pirmadienį ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Todėl bus inicijuotos teisinės procedūros dėl jurisdikcijos tirti šį įvykį ir jau surinktos medžiagos perdavimo Lietuvos įgaliotoms institucijoms.
Siekiant išsamiai ištirti ne tik kario sužalojimo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar tinkamai buvo organizuota karių tarnyba tarptautinėse pratybose, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadui pavesta vykti į įvykio vietą ir atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kol vyks tyrimai, tiek įvykio dalyvius, tiek padalinio vadą planuojama atšaukti iš pratybų ir sugrąžinti į Lietuvą. Taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl jų nušalinimo nuo pareigų. Nukentėjusysis, kai leis jo sveikatos būklė, Lietuvos kariuomenės pajėgumais bus transportuotas tolesniam gydymui į Lietuvą.
Dalyvauti Vokietijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose per 30 KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių būrys išvyko sausio 14 dieną. Šiose JAV mokymų vadavietės Europoje organizuotose pratybose sausio 15-vasario 5 dienomis drauge treniruojasi apie 4100 karių iš dešimties šalių: Albanijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.
