Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Galimybė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ bus nutiestas Danijos teritoriniuose vandenyse, išlieka, nors terminas, per kurį Kopenhaga turi peržiūrėti pateiktą paraišką, jau beveik baigėsi, pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
 
„Remiantis dabar mūsų turima informacija, galimybė gauti Danijos leidimą tiesti dujotiekį išlieka. Atitinkama paraiška buvo pateikta, jos svarstymo terminai jau beveik praėjo. Mes taip pat tikimės, kad sprendimas bus priimtas, nes jokių prieštaravimų nėra, jokių problemų, kurios leistų atmesti paraišką, taip pat nėra“, – radijui „Business FM“ sakė A. Novakas.
Pasak jo, jei Danija visgi nesuteiks leidimo tiesti dujotiekį, „Nord Stream 2“ paleidimas bus atidėtas keliems mėnesiams.
 
„Žinoma, kyla klausimas, kas bus, jei, pavyzdžiui, Danija nesuteiks atitinkamo leidimo. Yra ir kiti dujotiekio tiesimo variantai, jie tiesiog padidins projekto kainą. Taip pat projekto realizacija užtruks keliais mėnesiais ilgiau“, – kalbėjo ministras.
 
Penktadienį Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Viktoras Zubkovas teigė, kad alternatyvus dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutas, apeinant Danijos teritorinius vandenis, kainuos papildomus „šimtus milijonų dolerių“.
 
Anksčiau Vokietijos energetikos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tikisi, jog Danija iki metų pabaigos suteiks leidimą tiesti „Nord Stream 2“.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:45

Danijos policija trečiadienį pranešė apie sprogimą, kuris sudrebino šalies mokesčių inspekciją Kopenhagoje. Pastato konstrukcijai per incidentą padaryta daug žalos, žmonės sprogimo metu sužeisti nebuvo.
 
Sprogimas pasigirdo antradienio vakare, 22 val. (23 val. Lietuvos laiku) mokesčių inspekcijos patalpose, Kopenhagos Osterbro rajone, jo priežastis policijai dar nebuvo žinoma.
 
Vis dėlto Kopenhagos policijos atstovai įtaria galimą nusikalstamą veiklą. „Tiriame tai kaip įtartiną įvykį“, – jie sakė AFP žiniasklaidos agentūros reporteriams.
 
Per sprogimą išdužo mokesčių inspekcijos pastato langai, nugriuvo paradinė siena.
 
Danijos Mokesčių ministras Mortenas Bodskovas „Ritzau“ naujienų agentūrai teigė, kad jam akivaizdu, jog fasadas išsprogdintas tyčia. M. Bodskovas išpuolį pavadino „visiškai nepriimtinu veiksmu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 14:50

Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

Penktadienį policininkai Kopenhagos centre paleido ugnį į vyrą, grasinusį jiems ginklu, ir jį sužeidė. Tai televizijos kanalui TV2 pranešė Danijos sostinės policijos valdybos atstovas Henrikas Mioleris Jakobsenas (Henrik Moeller Jakobsen). 

Danijos policija. EPA – ELTA nuotr.

„Šis žmogus grasino policininkams ginklu“, – sakė jis, pridurdamas, kad kol kas neturi informacijos apie sužeistojo būklę.

Incidentas įvyko netoli garsiojo Tivolio pramogų parko.

Laikraščio „Ekstra Bladet“ tinklalapis pranešė, kad vyras buvo sužeistas į šlaunį ir šiuo metu gydomas ligoninėje. Į incidento vietą buvo nusiųsta keliasdešimt policijos automobilių.

Informacijos šaltinis – ELTA

EPA – ELTA nuotr.

2017.06.04; 05:57

Kodėl Vilnius neišsivers be metro

Rašoma apie naują Kinų sieną – tunelių ir bunkerių labirintą po žeme. Rusija tiesiog pamišo dėl slėptuvių. Atrodo, visas pasaulis temato vieną išsigelbėjimą: pasislėpti užsirausus po žeme… Vilniuje siūloma lįsti po žeme tam, kad būtų patogiau gyventi paviršiuje.

Rygiečiai prisiminė nepastatytą metro

Atėjo laikas pagalvoti apie metropoliteno statybą Rygoje – tokia tema neseniai prabilta per Latvijos televiziją. LNT rytinėje laidoje „900 sekundžių“ Rygos technikos universiteto doktorantą Viesturą Veckalnį parodė po to, kai DELFI paskelbė jo svarstymus apie neįgyvendinto sovietinių laikų projekto atgaivinimą kitoje ekonominėje ir politinėje sistemoje

Vilniaus metro linijos po tiltu per Nerį maketas. Slaptai.lt nuotr.

Rygoje nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą viešuoju transportu užtrunka pusantros valandos, tad, išeina, daug rygiečių kelionei į darbą ir atgal sugaišta 3 valandas. Jaunas mokslininkas nutraukė ilgą tylą, apgaubusią šį reikalą po atmintinų Atgimimo dienų, ir pakvietė naujomis akimis pažvelgti į viešojo transporto ateitį Latvijos sostinėje.

Jeigu anais laikais viskas būtų ėję kaip iš pradžių buvo sumanyta (pradedant tuo, kad iki 1978 metų turėjo būti parengtas projekto techninis-ekonominis pagrindimas), pirmoji metro linija su 8 stotimis būtų pradėjusi veikti Rygoje 1990 metais. Bet Maskvos projektuotojai ilgai laužė galvas, kaip įveikus vandeninguosius Rygos gruntus, nesusidorojo su užduotimi ir perdavė brėžinius Leningrado specialistams, įstengusiems suprojektuoti čionykštį metropoliteną, galima sakyti, pelkėse.

Tik 1988 metais latvių spauda ėmė rašyti, esą metropoliteno techninis projektas yra baigtas rengti ir jo įgyvendinimui SSRS žinybos numačiusios skirti daugiau kaip 200 mln. sovietinių rublių, didžiulius pinigus (pinigai buvo visų, bet skirstė kapitalinius įdėjimus Maskva). Parengiamuosius darbus turėjo nudirbti patys latviai iki 1990-ųjų, o tada Minsko metro statytojai (Baltarusijos sostinėje metropolitenas pradėjo veikti 1984 metais) būtų ėmęsi tunelių kasimo; pirmąją Rygos metropoliteno liniją manyta atidaryti apie 2000-uosius, o įkūnyti visą projektą – iki 2020 metų.

Iki to laiko Sovietų Sąjungoje metro turėjo didmiesčiai Maskva, Leningradas, Kijevas, Charkovas, sąjunginių respublikų sostinės Tbilisis, Baku, Taškentas, Jerevanas, Minskas; 1985-1987 metais prie jų prisidėjo dideli Rusijos miestai Gorkis (Nižnij Novgorodas), Novosibirskas, Kuibyševas (Samara), turintys daugiau kaip po 1 mln. gyventojų. (Kalbėta, į metro gali pretenduoti tik milijoniniai miestai, bet specialistai žiūrėjo, kad žmonėms nereikėtų į darbą važiuoti ilgiau nei 40 minučių ir kt.). 8-ojo dešimtmečio viduryje Rygoje nebuvo nė 800 tūkst. gyventojų, tačiau didelių pramonės įmonių turintis miestas su Jūrmalos kurortu pašonėje smarkiai plėtėsi, kaip tada buvo sakoma – augo, ir generaliniame miesto plėtros plane šią transporto rūšį numatė išaugai (tikėtasi 950 tūkst. gyventojų 2000 metais). Laikraščiai liaupsino būsimą metropoliteną, panirsiantį po Dauguva, ir tramvajuose kratęsi rygiečiai tam pritarė.

Metropoliteno projektą energingai palaikė 1985-1990 metais Rygos miesto vykdomojo komiteto pirmininku (dabar sakytume, meru) buvęs inžinierius Alfredas Rubiksas (paskesniais metais – Latvijos komunistų partijos vadovas, buvo apkaltintas kėsinimusi įvykdyti valstybės perversmą ir iškalėjo 6 metus, 2009-2014 metais – Europos parlamento narys). Jo galva, projektą sužlugdė komunistų valdžią užsimoję nuversti Liaudies fronto veikėjai.  Girdi, rygiečiai plūdo į mitingus su šūkiu „Metro – ne!“ patikėję, kad metropoliteno statyba sudarkys istorinį centrą, pritrauks į miestą dar daugiau svetimtaučių ir kad iš viso projektas yra netinkamas; eilės laukė kiti miestui reikalingi objektai – nacionalinė biblioteka, koncertų rūmai, tiltas, valymo stotis. Gali būti, tuo metu ne tik Rubiksas, bet ir daugelis nė neįtarė SSRS esant kiaurai prasiskolinusią ir teisūs tie, kurie sako, jog šis ir kiti projektai tebuvo tuščias garsas. Kad ir kaip buvo, SSRS žlugimas viską palaidojo. Tiesa, liko Latvijos architektų sukurti metropoliteno stočių eskizai, jų internetinės kopijos tebeliudija iš tikrųjų buvus didelius užmojus.

Pavyzdys Rygai… Vilniaus metropolitenas

Rygos metropoliteno projekto gaivintojas Viesturas Veckalnis spėjo pagyventi Lisabonoje, kur metro veikia jau nuo 1959-ųjų, o trys naujos stotys buvo pastatytos 2012 metais. Todėl ir asmeninė patirtis jam leidžia girti metropoliteną: sumažina transporto spūstis miestų viešojoje erdvėje, neteršia aplinkos ir svarbiausia – nuveža greitai ir patogiai. Anot jauno mokslininko, Rygoje metro linijas derėtų tiesti miesto centre, kurio nesiekia šiaip tirštas geležinkelio tinklas, ir per Dauguvą į gyvenamuosius rajonus kairiajame upės krante. Kaip ir buvo planuojama anais laikais, metro papildytų greitojo geležinkelio tinklą. Žmogus paliktų savo automobilį miesto prieigose ir toliau važiuotų geležinkelio ir metro traukiniais. Keliauti viešuoju transportu pigiau nei asmeniniu automobiliu, o metropolitenu, kaip rodo Helsinkio ir Stokholmo pavyzdžiai, pigiausia. 

Rygoje, rašo autorius, nebūtinas šešių vagonų sąstatas, užtektų trijų dalių 30-50 metrų ilgio, 70-90 km/val. greičiu riedančio traukinuko, panašaus į greitąjį žemų grindų tramvajų. Kitaip tai vadinama lengvuoju metro, toks transportas veikia daug kur Europoje (Lione, Milane, Turine), tinkamiausias pavyzdys – Kopenhaga. Jį turi ir daug mažesni nei Rygos miestai, pavyzdžiui, Rene miestelis Prancūzijoje (211 000 gyventojų), Lozanos miestas Šveicarijoje (136 000 gyventojų). Dabar niekam nekyla abejonių, tikina Veckalnis, jog miesto sąlygomis tinkamiausias yra požeminis transportas. Antai metro smarkiai plečiamas Helsinkyje, toje pačioje Kopenhagoje. Statyti metro planuojama Dubline, – rašo latvis, – ir Vilniuje. 

Būsimojo Vilniaus metro linijos – iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Vilnių rygietis pamini dar kartą – kai pripažįsta metro statybą esant brangiai kainuojantį malonumą (…bet pradėjus naudotis tampa pigiu transportu, ką rodo Helsinkio ir Stokholmo miestų patirtis). Štai kiek reikia 1 km metropoliteno nutiesti Europos miestuose, kur tai daroma: Milane – 124 mln. eurų, Miunchene – 148 mln., Amsterdame – 326 milijonai. Kadangi Rygoje yra sudėtingesnės geologinės sąlygos, be to, neturima patirties šioje srityje, 1 km nutiesti kainuotų maždaug 200 mln. eurų. Dabar per metus nutiesiama 1,5-2 km metropoliteno linijos. Taigi Rygai ir visai Latvijai – labai brangu. Ar galima paimti kreditą? Kiek galėtų skirti vyriausybė? Naudingiausia būtų viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas – toks variantas svarstomas Vilniuje.

Sovietiniais laikais ir Vilnius neketino atsilikti nuo Rygos. Greitojo bėginio transporto svarbą europiečiai užčiuopė ne šiandien ir ne vakar, o jau prieš keturias dešimtis metų. 1975 metais Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis (vadovavo miestui 1974-1990 metais) parašė į pagrindinį Lietuvos laikraštį, „Tiesą“, straipsnį apie Italijoje įvykusioje konferencijoje, kurioje jis dalyvavo, svarstytas viešojo transporto perspektyvas. Atnaujinti esančius geležinkelius ir tiesti bėgius po žeme – štai išsigelbėjimas nuo miestus užtvindžiusių individualių automobilių. Šią galimybę turėtų detaliai išnagrinėti mūsų projektuotojai. Manyta, iki naujojo tūkstantmečio pradžios Vilniuje gyvens 700 tūkst. žmonių. 1978-aisiais užsibrėžta parengti Vilniaus miesto modelį 50-čia metų į priekį, kuriame turi būti ir greitojo izoliuoto transporto sistema (labiausiai tikėtina – metropolitenas).

Vilniuje sovietiniais laikais nepažengta tiek toli, kaip Rygoje. Mūsų sostinė su Maskvos žinybų palaiminimu pasirinko vadinamąjį greitąjį tramvajų (LRT) ir numatė jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal reikalavimus, keliamus metropolitenui. Ne Vilnius tai išrado. Tolimais 1976 metais Maskvoje išleistoje knygoje „Greitasis tramvajus“ buvo rašoma, jog Volgogrado, Krivoj Rogo ir Jerevano miestų greitojo tramvajaus linijos buvo kuriamos kaip pre-metro sistemos. Kitaip tariant, šių linijų požeminiai ruožai buvo projektuojami su išskaičiavimu po kelių dešimčių metų naudojimo jas pertvarkyti į metropoliteną. Vilniuje buvo atlikti trijų numatomų trasų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Pilaitės (Sudervės) gyvenamųjų rajonų statybos plane buvo numatyta ir greitojo elektrinio bėginio transporto eismo trasa

Juozas Zykus. Vilniaus metro sąjūdžio vadovas. Slaptai.lt nuotr.

Sumanymai liko neįgyvendinti, tačiau nenugrimzdo į užmarštį – būtent metro iš Pilaitės į miesto centrą per Karoliniškes, Žvėryną, Šnipiškes yra pirmoji Vilniaus metropoliteno schemoje, kurią parengė „Vilniaus metro“ sąjūdžio suburti specialistai. Nuo 2003 metų vilniečio inžinieriaus statybininko Juozo Zykaus vedami Vilniaus metropoliteno šalininkai prisibeldė iki aukščiausių instancijų: praėjusį rudenį Lietuvos vyriausybė pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui ir dabar laukiama, ką dėl naujos viešojo susisiekimo sistemos nuspręs Seimas.

Projekto autoriai siūlo metro Vilniuje tiesti privačių investuotojų kapitaliniais įdėjimais – pagal koncesijos sutartį.  Visa tai ir turėjo omenyje latvių mokslininkas, drąsiai parašęs: Statyti metro planuojama Dubline ir Vilniuje. 

Dėl Dublino, tai 2015 metų rudenį Airijos vyriausybė pritarė planui nutiesti lengvojo metro liniją sostinėje, kur gyvena kiek daugiau kaip pusė milijono žmonių (su priemiesčiais – 1,8 mln.). Statybos kainą pavyko sumažinti nuo 7 mlrd. eurų iki €2,4 milijardo, dalį linijos suprojektavus paviršiuje. Darbus atlikti pasisiūlė privačių investuotojų konsorciumas, bet prisidės ir vyriausybė – dar vienas privataus ir valstybinio sektorių partnerystės pavyzdys.

Ši statyba – tai 3 500 naujų darbo vietų. Tikimasi, jog prie naujųjų metro stočių gyvenamųjų būstų paklausa padidės mažiausiai perpus… Kopenhagoje dvi naujas metro linijas stato irgi privačių kompanijų konsorciumas. Naujosios metro stotys atvers duris 2018 metais. Dabar Kopenhagos viešojo transporto sistema laikoma vos ne idealia, o pradėjus veikti visiškai automatizuotai žiedinei metro linijai, ji turėtų tapti tobula. Bet tai – atskiro pasakojimo tema.

(Bus daugiau)

2017.01.24; 06:14