Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania užsikrėtė koronavirusu. Amerikos lyderis tai pranešė penktadienį tviteryje.
„JAV pirmajai poniai ir man buvo atlikti testai dėl koronaviruso, kurių rezultatas buvo teigiamas. Mes tučtuojau pradedame mūsų karantiną ir gydymosi procesą. Mes tai įveiksime kartu!“ – parašė jis.
Anksčiau Baltųjų rūmų šeimininkas pranešė, jog testai buvo atlikti sužinojus, kad jo patarėjai Hope Hicks diagnozuotas koronavirusas.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel reiškia gilų susirūpinimą dėl sparčiai didėjančio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus Vokietijoje, pirmadienį pranešė kanclerės atstovas. Jis paragino piliečius laikytis griežtų higienos taisyklių ir saugaus atstumo, taip pat dėvėti kaukes.
„Užsikrėtimo atvejų skaičius kelia nerimą mums visiems, – teigė Steffenas Seibertas. – Iš kai kurių Europos šalių patirčių galime spręsti, kur tokia tendencija gali nuvesti.“
Per susitikimą su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovybe A. Merkel perspėjo, kad naujų COVID-19 atvejų, kurių šiuo metu per parą patvirtinama apie 2 tūkst., skaičius iki Kalėdų gali siekti 19 200 atvejų, jei ir toliau išliks tokia pati per dieną užfiksuojamų atvejų daugėjimo tendencija, naujienų agentūrai AFP sakė partijos šaltiniai.
Pasaulyje nuo koronaviruso protrūkio pradžios bendras mirties nuo šios ligos skaičius jau perkopė milijoną, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais pirmadienio 1 val. 30 min. duomenimis.
Bendras mirties atvejų skaičius pasaulyje atitinka 1 000 009, o užsikrėtimo COVID-19 atvejų nuo protrūkio pradžios užfiksuota 33 018 877.
Labiausiai koronaviruso paveiktas regionas yra Pietų Amerika ir Karibai. Šiame regione bendras COVID-19 atvejų skaičius siekia 9 190 683, o bendras mirčių nuo šios ligos skaičius atitinka 341 032, skelbia AFP.
Rio de Žaneiro karnavalas. EPA-ELTA foto.
Dėl koronaviruso pandemijos atšaukiamas vasarį turėjęs vykti garsusis Rio de Žaneiro karnavalas. Spektaklis atidedamas neribotam laikui, ketvirtadienį pranešė organizatoriai. Per Rio de Žaneiro karnavalą milijonai žmonių kasmet linksminasi gatvėse ir paplūdimiuose.
„Mes priėjome prie išvados, kad renginys turi būti atidėtas“, – sakė Sambos mokyklų asociacijos „Liesa“ vadovas Jorgė Castanheira. Asociacija organizuoja įspūdingus karnavalo paradus.
Sambos mokyklos neturėjo pakankamai laiko ir užtektinai finansinių bei organizacinių resursų, kad iki vasario pasirengtų karnavalo paradams, sakė J. Castanheira.
Brazilija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių, Rio de Žaneiras – vienas labiausiai paveiktų šalies didmiesčių.
Iki šiol Brazilijoje mirė 139 000 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Tai antras didžiausias skaičius po JAV.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovintis Eifelio bokštas trečiadienį dėl sprogmens grėsmės buvo evakuotas dviem valandoms, pranešė monumento operatorius.
Policija naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį ir toje vietoje buvo vykdoma išminavimo operacija.
Eifelio bokšto operatorius sakė, kad 312 metrų aukščio monumentas buvo evakuotas 12 val. 15 min. vietos laiku (13 val. 15 min. Lietuvos laiku) ir jį pagal įprastas procedūras tuomet apieškojo policija.
Jis visuomenei vėl atvertas 14 val. 15 min. vietos laiku (15 val. 15 min. Lietuvos laiku).
Bokštas dėl koronaviruso kovą buvo uždarytas, tačiau birželį vėl atsivėrė lankytojams. Jame įprastai gausu turistų, tačiau jų šiuo metu Paryžiuje nedaug, visuomenei laikantis atsargumo ir tebegaliojant kelionių apribojimams.
Prancūzijos sostinė yra viena šalies teritorijų, kuriose pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs koronaviruso atvejų skaičius. Infekcijų skaičius po griežto 55 dienų karantino, galiojusio nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio, buvo smarkiai sumažėjęs.
Šiaulių centras. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į epidemiologinę situaciją Šiauliuose, miesto Ekstremaliųjų situacijų komisiją ragina imtis priemonių, galinčių prisidėti prie infekcijos plitimo ribojimo mieste.
Posėdyje Komisijai siūloma operatyviai galimybę uždrausti renginius uždarose ir atvirose teritorijose, riboti asmenų susibūrimus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, viešose vietose. Taip pat – valdyti lankytojų, lankančių šeimos narius, globotinius socialinėse globos įstaigose srautus.
Darbą, esant galimybėms, viešose ir kitose įstaigose siūloma organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma nutraukti neformalų ugdymą, kur vyksta srautų kirtimasis, ir apskritai riboti socialinius kontaktus, susilaikyti nuo asmeninių švenčių organizavimo.
Be to, NVSC specialistai siūlo stiprinti infekcijų kontrolę gydymo įstaigose bei stiprinti higienos laikymąsi prekybos centruose.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad pirmadienį dėl išaugusių susirgimų skaičiaus bus šaukiamas COVID-19 valdymo komiteto posėdis, kuriame bus priimti nauji sprendimai dėl situacijos valdymo.
„Skubiai reaguojame į situaciją Šiauliuose ir Radviliškyje. Šiandien operacijų vadovas priėmė sprendimus dėl lokalizuotų priemonių, kurios būtinos siekiant sulėtinti ir sustabdyti viruso plitimą židiniuose. Pirmadienį šaukiame COVID-19 valdymo komiteto posėdį, kuriame priimsime naujus taktinius sprendimus, kurie leistų mažinti viruso plitimo pagreitį nestabdant gyvenimo šalies viduje.
Naujoji realybė gyvenant su virusu žmones vargina – puikiai tą suprantu. Tačiau ne kas kita, o tik visuomenės sąmoningumas saugant save ir aplinkinius yra veiksmingiausia priemonė iki tol, kol turėsime mokslininkų ištestuotas ir patvirtintas vakcinas“, – feisbuke teigė premjeras.
„Beveik 100 naujų užsikrėtimo atvejų per parą – tikrai daug. Per daug. Tačiau noriu visus nuraminti ir priminti, kad esame pasiruošę ir žinome, ką reikia daryti“, – pridūrė jis.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 99 koronavirusinės infekcijos atvejai. 49 iš jų registruoti Šiaulių, 31 –Vilniaus, 12 – Kauno, 5 – Panevėžio ir po 1 – Klaipėdos bei Marijampolės apskrityse.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusią parą šalyje buvo nustatyti 53 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Iš jų 13 Kauno, 12 Šiaulių, po 9 Vilniaus ir Panevėžio, 6 Klaipėdos, 2 Tauragės, po 1 Marijampolės ir Alytaus apskrityse, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Įvežtiniai atvejai – iš Ukrainos, Baltarusijos ir Ispanijos
5 praėjusią parą patvirtinti atvejai yra įvežtiniai. Vilniaus apskrityje patvirtinti du atvejai asmenims, atvykusiems iš Ukrainos, ir taip pat du atvejai asmenims, grįžusiems iš Baltarusijos. Šiaulių apskrityje vienas atvejis nustatytas grįžusiam iš Ispanijos.
Penkių asmenų užsikrėtimo aplinkybės yra nežinomos
Šiaulių, Kauno, Klaipėdos apskrityse 5 asmenų užsikrėtimo aplinkybės kol kas nėra žinomos. Asmenys tyrėsi pajutę simptomus arba profilaktiškai. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.
Septyniolika užsikrėtė po kontakto su anksčiau patvirtintu atveju
Tauragės, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus apskrityse vertinama, kad 17 asmenų užsikrėtė po kontakto su anksčiau patvirtintu atveju.
Daugiau kaip pusė atvejų siejami su židiniais
Židiniuose Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse praėjusią parą patvirtinti 26 atvejai.
Kauno apskrityje užfiksuoti 4 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai yra siejami su židiniu Raseinių policijos komisariate.
Taip pat Kaune patvirtinti du atvejai apsaugos darbuotojams. Jų užsikrėtimo aplinkybės siejamos su anksčiau Alytaus apskrityje patvirtintu atveju.
Panevėžio apskrityje užsikrėtė 9 asmenys. Jie dalyvavo asmeninėje šventėje Panevėžio mieste.
Klaipėdos apskrityje užfiksuotas vienas atvejis, susijęs su kariuomene.
Šiauliuose patvirtinti dar 4 atvejai siuvimo įmonės darbuotojams ir 2 antriniai jų šeimos nariams. Iš viso su protrūkiu šioje įmonėje siejami 34 atvejai. Taip pat 2 nauji atvejai Šiauliuose yra siejami su kita siuvimo įmone, veikiančia šiame mieste. Jie nustatyti vienam įmonės darbuotojui ir jo šeimos nariui. Su šia įmone siejamų atvejų šiuo metu yra 9.
Vilniuje 2 atvejai patvirtinti asmenims, kurie lankėsi viename iš Vilniaus barų.
Atvejai ugdymo įstaigose
Po vieną atvejį buvo patvirtinta šiose ugdymo įstaigose: Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje, Jurbarko r. Viešvilės pagrindinėje mokykloje, Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šiaulių V. Kudirkos ir Šiaulių Jovaro progimnazijose. Šių asmenų užsikrėtimas įvyko šeimoje.
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 3296 koronavirusinės infekcijos atvejai, iki šiol tebeserga 1127 asmenys, 2070 jau yra pasveikę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nerengs kasmet vykstančios klausimų ir atsakymų sesijos su visuomene, trečiadienį pranešė jo atstovas.
V. Putinas įprastai praleidžia kelias valandas atsakinėdamas į visuomenės klausimus, pateiktus telefoniniais skambučiais ar žinutėmis, jį stebint gyvai pareigūnų, rėmėjų ir žurnalistų auditorijai.
Tradicija prasidėjo 2001 metais, o paskutinė sesija surengta praėjusių metų birželį. V. Putinas jos nerengė tik 2004 ir 2012 metais.
Šiuo renginiu jis įprastai naudojasi nedidelėms vietos problemoms spręsti, papriekaištauti regionų pareigūnams ir atsakyti į klausimus apie savo asmeninį gyvenimą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad šiemet sesijos rengti nėra poreikio.
„Matote, kaip dažnai prezidentas pasikalba su regionų vadovais, – sakė atstovas. – Galima sakyti, jis regioninę sesiją rengia jau kelis mėnesius.“
Jis šio sprendimo nesusiejo su koronaviruso pandemija, tačiau V. Putinas nuo kovo daugumoje savo susitikimų dalyvauja nuotoliniu būdu.
D. Peskovo teigimu, kai kurie sesijos elementai galėtų būti įtraukiami į gruodį vyksiančią kasmetę V. Putino spaudos konferenciją.
„Kol kas planuojame ją surengti gyvai“, – sakė D. Peskovas.
Daiva Razmuvienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė antradienį pateikė naujausią informaciją, susijusią su koronaviruso statistika šalyje. Ji pateikė informaciją, kad koronavirusas toliau plinta ugdymo įstaigose.
„Ligoninėse gydoma 40 asmenų, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – 3 asmenys, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 1 pacientui, o su deguonies kaukėmis gydomi 14 asmenų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Razmuvienė.
Paskutiniais duomenimis, kaip informavo epidemiologė, koronavirusas jau palietė 15 ugdymo įstaigų, iš kurių dvi – ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Iš viso 228 mokiniai izoliuoti, susirgusių mokinių skaičius siekia 14, o lopšeliuose-darželiuose serga 2 vaikai. Lopšeliuose-darželiuose iš viso saviizoliacijoje jau yra 18 darbuotojų.
„Duomenys, kurie pateks į rytojaus statistiką, – dar yra registruota atvejų tiek Klaipėdos rajone viename iš darželių-lopšelių, tiek Klaipėdos mieste vienoje iš mokyklų, kur susirgo mokinys“, – pripažino D. Razmuvienė.
Vis dėlto, jos teigimu, visuomenei baimintis nereikėtų.
„Reikėtų nekelti panikos, visada oru plintančios infekcijos suaktyvėja. (…) Reikėtų laikytis visų rekomendacijų ir nebauginti, negąsdinti“, – tvirtino NVSC atstovė.
Kiek vėliau D. Razmuvienė patikino, kad visi užsikrėtę mokiniai yra gydomi ambulatoriškai – nei vienas vaikas nėra hospitalizuotas.
Koronavirusas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusią parą, rugpjūčio 31-ąją, Lietuvoje nustatyti 23 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 2929 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos antradienio ryto duomenimis, per pastarąją parą dėl įtariamo koronaviruso ištirta 4660 ėminių. Iki šiol jų iš viso ištirta 643704.
Koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 973 žmonės.
Iki šiol mirė 86 žmogus. 13 žmonių, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Pasveikusiųjų – 1857. Izoliacijoje šiuo metu yra 5115 asmenys.
Nuo birželio 1 d. Lietuvoje registruota įvežtinių atvejų – 191.
Šią savaitę, rugpjūčio 31-rugsėjo 6 dienomis imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, Švenčionių, Kupiškio, Skuodo, Tauragės ir Pasvalio rajonų, taip pat Elektrėnų, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas kovo 16-ąją ir galiojo iki birželio 16 dienos imtinai. Tačiau liko galioti ekstremaliosios situacijos režimas tam, kad griežtesnius apribojimus pagal poreikį būtų galima įvesti atskiruose koronaviruso židiniuose. Kaukių dėvėjimas šiuo metu privalomas uždarose viešosiose vietose.
Pernai gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių ir kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino jį pandemija.
PSO duomenimis, bendras pasaulyje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius perkopė 25 mln. Nuo liepos vidurio maždaug kas keturias dienas pasaulyje užfiksuojamas dar milijonas naujų užsikrėtimo atvejų.
Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Indija yra labiausiai koronaviruso paveiktos šalys.
Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione aštuoniems kariams nustatyta COVID-19 infekcija. KAM nuotr.
Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione (Tauragės r.) aštuoniems Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariams nustatyti COVID-19 infekcija.
Trys NPPKT kariai rugpjūčio 27 d. pajuto COVID-19 būdingus simtomus. Jie nedelsiant buvo izoliuoti ir jiems atlikti testai. Rugpjūčio 28 d. buvo patvirtinta, kad testai teigiami. Kariai perkelti į specialiai įrengtas izoliavimosi patalpas. Šeštadienį pradėti epidemiologiniai tyrimai ir prioriteto tvarka testuojami visi kariai, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Po šio testavimo nustatyti dar 5 COVID-19 atvejai, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Šiuo metu visi kariai, turėję artimą kontaktą su sergančiaisiais, izoliuoti specialiose patalpose. Likę NPPKT bei profesinės karo tarnybos kariai izoliuoti savo gyvenamosiose patalpose.
Batalione, kaip nurodoma pranešime, skubiai imtasi visų atsargumo priemonių sustabdyti infekcijos plitimą. Dezinfekuotos patalpos, sustabdytas artimųjų bei kitų asmenų patekimas į teritoriją ir NPPKT karių lankymas. Aptarnaujančių įmonių patekimas į Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną ribojamas ir leidžiamas tik su kaukėmis.
Organizuotas izoliuotų karių maitinimas pristatant maistą vienkartiniuose induose, specialiai tam įrengtose vietose. Įvesta prievolė nuolat dėvėti kaukes bataliono teritorijoje, matuoti temperatūrą, pranešti apie sveikatos būklę.
Pratybos bus vykdomos laikantis visų saugumo reikalavimų (nuolat dėvimos kaukės, bus laikomasi saugaus atstumo, pratybų teritorijos bus skirstytos tik konkretiems padaliniams).
Devynių mėnesių trukmės tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione rugpjūčio 3 d. pradėjo 461 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys. Rugpjūčio 21 d. batalione Lietuvos valstybei iškilmingai prisiekė 453 kariai. Po priesaikos ceremonijos 21 d. buvo paleisti savaitgaliui į namus.
Lietuvos kariuomenė, reaguodama į šį atvejį, vertins dėl papildomų atsargumo priemonių įvedimo ir kituose kariniuose daliniuose, kaip tai buvo daroma pavasario laikotarpiu.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 35 nauji koronaviruso atvejai, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC). Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 2 874.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sekmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 938 žmonės. Nuo jos mirė 86 žmonės, dar 13 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1 837 žmonės. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius artėja prie 5 tūkstančių – 4 969.
Nuo birželio 1 d. registruota 187 įvežtiniai atvejai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, praėjusią parą ištirti 2 758 ėminiai. Iki šiol iš viso ištirti 637 509 ėminiai.
Šią savaitę, nuo rugpjūčio 24 iki 30 d. įskaitytinai, Kauno, Prienų, Trakų, Molėtų, Tauragės, Kupiškio, Kaišiadorių rajonų, taip pat Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 10-yje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Vokietijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį Berlyne tūkstančiai žmonių protestuoja prieš Vokietijos vyriausybės kovos su koronaviruso pandemija priemones.
Kaip praneša leidinys „Bild“, remdamasis policija, į manifestaciją susirinko apie 18 tūkst. žmonių.
Saugumą Berlyne užtikrina 3 tūkst. policijos pareigūnų, iš kurių 1 tūkst. atvyko į Vokietijos sostinę iš kitų federalinių žemių.
Manifestantai teigia, kad kovos su koronavirusu priemonės riboja jų laisvę, ir reikalauja jas atšaukti. Daugelis protestuotojų nedėvi kaukių ir nesilaiko pusantro metro atstumo. Policija nesėkmingai ragina eitynių dalyvius laikytis taisyklių.
Ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad šalyje įvedama 50 eurų bauda asmenims, pažeidžiantiems kaukių dėvėjimo reikalavimus. Ji konstatavo, kad pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje pablogėjo infekciniai rodikliai, todėl valdžia „ketina peržiūrėti strategiją“.
Be to, kaip anksčiau pranešė DPA, Vokietijos vyriausybė planuoja dėl pandemijos mažiausiai iki gruodžio 31 d. uždrausti didelius renginius, koncertus ir festivalius. Išimtis bus daroma tik tiems regionams, kur infekuotųjų skaičius nedidelis.
Pastarąją parą Vokietijoje nustatyti 1 474 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tokie infekcijos plitimo tempai šalyje buvo fiskuojami gegužės mėnesį. Per visą pandemijos laiką Vokietijoje užregistruoti 242 135 infekuotieji, mirė 9 297 pacientai.
Šeštadienio demonstraciją Berlyno valdžia norėjo uždrausti, bet teismas penktadienį panaikino draudimą.
Dėl koronaviruso pandemijos keliamos grėsmės atidedamas kitų metų sausį turėjęs vykti Davoso forumas, paskelbė verslo ir politikos elitą kasmet sutraukiančio renginio organizatorius Pasaulio ekonomikos forumas (WEF).
„Pasaulio ekonomikos forumas šį vakarą nusprendė perkelti 2021 m. kasmetinį susitikimą Davose į kitos vasaros pradžią“, – pranešime teigė WEF atstovas Adrianas Monckas.
Pranešime teigiama, kad sprendimas atidėti Davoso forumą priimtas po konsultacijų su ekspertais, kurie tvirtino, kad saugiai forumo surengti sausį neįmanoma.
WEF taip pat užsiminė, kad kasmetinis forumas gali būti surengtas ne Šveicarijos Alpių kurorte, o kitur. Tiesa, kur galėtų būti perkeltas žymusis Davoso forumas, neatskleidžiama.
„Priimti šį sprendimą nebuvo lengva, nes dabar ypač svarbu, kad pasaulio lyderiai visi drauge parengtų bendrą atsigavimo planą ir suteiktų formą „Didžiajam atstatymui“ po COVID-19. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad mes negalėsime to padaryti saugiai sausį“, – teigė A. Monckas.
A. Moncko teigimu, kitų metų sausio pabaigoje, kai turėjo vykti 51-asis Davoso forumas, organizacija surengs „skaitmeninius aukšto lygio Davoso dialogus“, kurių metų svarbiausi pasaulio lyderiai pasidalins savo požiūriu apie padėtį pasaulyje 2021-aisiais.
Tuo tarpu informacija apie fizinio kitų metų forumo datą ir vietą bus paskelbta, „kai tik būsime tikri, kad yra įgyvendintos visos sąlygos, garantuojančios mūsų dalyvių ir forumą priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Koronavirusu užsikrėtusios Ukrainos partijos „Batkivščina“ lyderės Julijos Tymošenko sveikatos būklė tebėra sunki. Tai antradienį žurnalistams pranešė jos atstovė spaudai Marina Soroka.
„J. Tymošenko būklė kol kas be pokyčių, tebėra sunki. Vakar vakare jai buvo paskirtas intensyvus terapijos kursas, pagal Covid-19 gydymo protokolą“, – sakė ji.
Atstovė spaudai neatskleidė kitų detalių, susijusių su partijos lyderės gydymu. Nėra žinoma ir medicinos įstaiga, kur gydoma J. Tymošenko.
Kai kurių Ukrainos žiniasklaidos priemonių duomenimis, J.Tymošenko prijungtas dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, jos temperatūra vis dar aukšta.
Politikės duktė ir jos žentas serga lengva ligos forma. Apie tai, kad J. Tymošenko ir jos šeimos nariams nustatytas koronavirusas, buvo sužinota sekmadienį.
Ukrainos medikai pastarąją parą užfiksavo 1 658 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 108 415. Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje mirė 2 318 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu.
Buvęs sovietų žvalgybos pareigūnas, Vladimiro Putino kolega KGB (КГБ) institute Jurijus Švecas (Юрий Швец), šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV, vėl davė išsamų videointerviu ukrainiečių portalui Gordonua.com.
Šį sykį daug dėmesio skirta Baltarusijai.
Slaptai.lt skaitytojams pateikiame keletą labiausiai įsiminusių J.Šveco pastabų.
Pastabos dėl Baltarusijos
J.Švecas mano Aliaksandrą Lukašenką esant psichopatu, kuris be valdžios gyventi nepajėgus kaip girtuoklis neišsiverčia be degtinės. Valdžia šiam buvusiam kolchozo pirmininkui – viskas. A.Lukašenkai vargu ar užteks proto pačiam pasitraukti iš prezidento posto. Jei jis šiandien atsisakytų valdžios, pakliūtų istorijon ne kaip itin blogas diktatorius bei sadistas. Bet jam neužteks išminties tokiam žingsniui. Net jei Vakarai sudarys su juo sandėrį, suprask, tegul gyvena kur nors aukštą tvora aptvertoje viloje Rusijoje niekur nekišdamas nosies, – tokia padėtis jam būtų tikra kankynė. Jam reikia vadovauti, kritikuoti, dalyvauti susitikimuose, jam reikia, kad jo bijotų.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
A.Lukašenka ilgai negyvens be valdžios. Jei jo neištiks Čeušesku likimas, jis susigrauž iš vidaus. Gyvenimas be valdžios jam taps pats didžiausias išbandymas.
Tačiau tikroji bėda – visai kitur. Visi A.Lukašenkos konkurentai šiuose rinkimuose buvo … Rusijos statytiniai. Ir tie, kurie sugrūsti į kalėjimus, ir tie, kuriems leista dalyvauti rinkimuose. Vieni – Kremliaus, kiti – Gazprom, treti – Rosneft ar dar kokio nors Vladimiro Putino aplinkai pavaldaus darinio atstovai. Šito negalima ignoruoti: A.Lukašenka šiuose rinkimuose rungėsi su Kremliaus klapčiukais. Net toji moteris, to į Baltarusijos prezidento rinkimus ėjusio, bet už grotų atsidūrusiojo žmona, – ne tas asmuo, kuris nusimanytų politikoje.
Šiuo metu vienintelis A.Lukašenka trukto V.Putinui įvesti Baltarusijon rusiškąją tvarką absoliučiai visur. Kad Balatrusija dar nėra nuo galvos iki kojų Rusijos provincija, – A.Lukašenkos nuopelnas. A.Lukašenka šiuo požiūriu neparankus V.Putinui. Kremliui reikia kur kas lojalesnio. Kremlius kiša savuosius.
Jurijus Švecas
Akivaizdu, kad Rusija mėgina Baltarusijoje įvesti savąją tvarką. Kremlius dabar nepasiųs tankų į Minską. Bet anksčiau ar vėliau jam pavyks palaužti baltarusius. Pasiseks pargriauti ant menčių Baltarusiją todėl, kad Vakarai ne itin domisi šios šalies vidaus reikalais. Senutei Europai neįdomi Baltarusija. Tik Baltijos valstybės ir Lenkija aktyviau susirūpino šios šalies likimu.
Protestai Chabarovske
Kaip J.Švecas vertina protestus Tolimuosiuose Rytuose Rusijoje, pavyzdžiui, Chabarovsko mieste? Jei žmonės žinotų, kas buvo tas gubernatorius, kurie jį gina, – pasibaisėtų. Bet žmonės nesuvokia, kad tai – tik Kremliaus rokiruotės. Vieną savo žmogų keitė kitu, nė trupučio negeresniu. Taigi Chabarovskas gina niekšą, nes V.Putinas jau taip nusibodo, taip nusibodo, kad nebeįmanoma gyventi … gyvenant V.Putinui. Priešinamasi visiems V.Putino sprendimams. Ir A.Lukašenka taip įgryso baltarusiams, kad šie jau nebesutinka dar penkerius metus žiūrėti į A.Lukašenkos fizionomiją.
Bet pasikeitimai Rusijoje vis tik prasidės ne Chabarovske, o Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Kas pakeis V.Putiną?
J.Švecas mano, kad V.Putinas, tas vidutinybė, „nuorūka“ pravardžiuojamas žmogeliukas, taip ilgai išsilaikė valdžioje tik todėl, kad jam labai sekėsi. Metų metais jis į Vakarus sėkmingai parduodavo naftą, dujas, ir turėjo sočiai pinigų. Vartant tiek daug milijardų net ir Ivanas Kvailelis sugebėtų valdyti valstybę.
Bet Rusjoje dabar ypač bloga padėtis, kad net panašu į 1941-uosius metus, kai vokiečiai beldėsi į Maskvos vartus. Federalinė Saugumo tarnyba (FSB) ruošiasi pakeisti V.Putiną kitu žmogumi. Šiam valdžios pasikeitimui vadovauja Nikolajus Patruševas, tas pats, kuris atsakingas už gyvenamųjų namų sprogdimus Maskvoje ir Volgodonske, kad į valdžią būtų buvę galima pasodinti niekam nežinomą V.Putiną. Ne veltui N.Patruševas gavo 2000-asiais metais (o sprogimai suregti 1999-aisiais) ordiną „Geroj Rosiji“, beje, apdovanojimas įteiktas slapta. Suprantama, V.Putinas šitaip atsidėkojo N.Patruševui, kad šis padėjo užkopti į valdžios olimpą.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Dabar – daug kas pasikeitė. V.Putinas nusibodo, išsisėmė. Rusiją valdančiam klanui reikalinga nauja figūra. J.Švecui nūnai atrodo, kad V.Putinas net dabar jau nebevadovauja Rusijai. V.Putinas – mirštanti gulbė. Jo vietą knieti užimti N.Patruševui.
Kitas galimas kandidatas į Rusijos prezidento postą – Dmitrijus Medvedevas. Jis savo darbais įrodė logalumą Bosui, pademonstravo, kad į jį galima nusišluostyti purvinas kojas, mat jis nesipiktins, nekeršys. Tačiau tapti Rusijos prezidentu itin trokšta ir N.Patruševas, turįs patirties rengiant intrigas aukščiausiuose valdžios koridoriuose. Tad konkurencija – didelė.
Kiek per metus įmanoma pagauti šnipų?
J.Švecas siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną Rusijos slaptosioms tarnyboms garbės nedarantį akcentą. Praėjusiais metais FSB džiūgavo sugavusi, demaskavusi, areštavusi, berods, 405 užsienio šnipus. Nesąmonė. J.Šveco teigimu, Šaltojo karo metais, kai tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos išties įsiplieskė rimti šnipų karai, KGB per metus tesučiupdavo vos tris JAV ar Europos valstybių agentus. Daugų daugiausia per metus buvo pagauti 4 agentai (vienas iš jų – pusiau rimtas, pusiau – popierinis). Tad šiais laikais FSB užsiima tiesiog verslu.
Džo Baidenas būtų griežtesnis Rusijai
Kaip J.Švecas vertina Donaldo Trampo (Donald Trump) šansus laimėti antrąją kadenciją? Šių dienų rezultatai leidžia manyti, kad D.Trampas – pralaimi, o Džo Baidenas (Joe Bidenas) – sėkmingas kandidatas. Jei niekas kardinaliai nepasikeis per paskutiniąsias savaites, Trampas triuškinamai pralaimės. Jis neturįs jokių šansų. Kodėl D.Trampas palankus Rusijai? Jis šiek tiek stabdydavo V.Putinui nemalonius Vašingtono sprendimus. Pristabdydavo.
Jei į valdžią Amerikoje ateis Baidenas, Putinas bus žiaurai nubaustas. Ir Džo Baideno aplinka nebus V.Putinui palanki. Nė trupučio.
Koronavirusu pasaulį užkrėtė Novosibirskas
J.Švecas taip pat mano, kad Covid-19 virusu pasaulį užkrėtė ne kiniečiai, o Rusija. Koronovirusas pasklido po pasaulį iš Novosibirsko, kur nuo seno Rusija turėjo cheminius ginklus gaminančių itin slaptų laboratorijų. Ten praėjusiais metais nugriaudėjo avarija. O po mėnesio rusų kariškiai iš Novosibirsko buvo komandiruoti į Uhano miestą – į karines varžybas. J.Švecas mano, kad tada rusų kariškiai ir užkrėtė kiniečius.
Iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia
Dėl Ukrainos reikalų. J.Švecą stebina kraupus Ukrainos elito nekompetetingumas. Jis stebisi, kaip protiga, darbšti, intelektuali ukrainiečių tauta išsirenka tokius kvailus lyderius, tokias menkystas. Ukrainoje – akivaizdžiausias valdžios nemokėjimas ir negebėjimas valdyti. J.Švecas turėjo vilčių, kad į valdžią atėjęs Volodymiras Zelenskis nušluos nekompetetingą ukainietišką elitą ir atves į valdžią jaunų, ambicingų, padorių, darbšių, provakarietiškų politikų. Bet jis to nepadarė. Dabar J.Švecas iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia – norėtų, kad šis tik kuo mažau kvailysčių prikrėstų.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
J.Švecas mano, kad valstybėms reikia ne tik kompetetingų, drąsių, bet ir ambicingų politikų. Pasakyk, kokie tavo tikslai, ir aš pasakysiu, ko iš tavęs galima laukti, ką tu galėtum nuveikti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei nuo šeštadienio įvedus prievolę viešajame transporte dėvėti apsaugines veido kaukes, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sako, kad 90 proc. keleivių šio reikalavimo laikosi.
„Šiandienos ir praėjusių dviejų dienų duomenimis, apie 90 proc. žmonių važiuoja su kaukėmis ir tie 10 proc. likusiųjų būna, kad pasako, kad jie galbūt pamiršo tas kaukes. (Tada – ELTA) primenama, kad tai nebūtinai turi būti kaukė, galima prisidengti veidą, jei tuo metu pamiršo kaukę, kita apsaugine priemone“, – Eltai sakė „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Ji sakė, kad vasaros metu nefiksuojama daug situacijų, kai keleivių srautas autobuse ar troleibuse būtų itin didelis.
„Šiuo metu, vasaros sezonu, nepastebime situacijų, kai būtų žmonių srautas toks didelis, kad žmonės važiuotų susigrūdę arba pačioje stotelėje būtų susigrūdimas. Žinoma, piko metu tam tikrose pavienėse aktyviausiose stotelėse, kuriose yra daugiausiai keleivių, galbūt ir yra fiksuojama, tačiau vasaros sezonu nematome problemos, kad žmonės važiuotų sausakimšuose autobusuose ar troleibusuose“, – nurodė įmonės atstovė.
M. Bielinytė taip pat teigė, kad pastebima, jog žmonės yra pakankamai sąmoningi ir viešajame transporte laikosi saugaus atstumo.
Nuo rugpjūčio 1 dienos, šeštadienio, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių.
Viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas tarp keleivių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Rekomenduojama nenaudoti sėdėjimo vietų, kai sėdima veidu į veidą, išskyrus kai artimi giminaičiai.
