Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą.
Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.
Deja, imunitetas koronavirusui pacientams, persirgusiems ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.
„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.
Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.
Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.
Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“
Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją nugalėjo be simptomų, gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius” pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius” su simptomais – 62 procentais.
Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus”.
Į Armėniją išskrido vienuolikos medikų komanda padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija. SAM nuotr.
Iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą penktadienį išskrenda Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – vienuolikos specialistų savanorių komanda, padėsianti su itin rimtais iššūkiais dėl pandemijos susiduriančiai šiai Pietų Kaukazo valstybei.
Į Armėniją išvyko gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimana ir Roman Botov, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
Specialistų komandą papildė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris ir vadovaus šiam operacijų štabui, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuruosiantis logistikos klausimus.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, Armėnija yra ta valstybė, kuriai šiuo metu tikrai reikia medikų, kompetentingų specialistų pagalbos, suvaldant šalyje įsisiautėjusį virusą.
„Dėkoju medikams, specialistams, nepabūgusiems rimtų iššūkių ir savanoriškai vykstantiems į Armėniją, kur jie dalinsis mūsų šalies gerąja patirtimi ir pritaikys praktiškai pas mus išmoktas pamokas“, – sakė ministras A. Veryga.
Anot jo, kiekvienos darbo rankos, kiekvieno vadybinė patirtis, valdant šią situaciją, Armėnijoje yra itin reikalinga. Į ją ekspertinę pagalbą siunčia ir kitos Europos valstybės.
„Armėnija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nulemtą COVID-19 pandemijos. Lietuva visada pasirengusi padėti ir savo partneriams. Didžiuojuosi ir dėkoju Lietuvos medikams ir ekspertams, vykstantiems pagelbėti Armėnijos žmonėms“, – savo ruožtu dėkojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Į Armėniją išvykstanti komanda, kaip pažymima SAM pranešime, kartu pasiėmė ir darbui reikalingą medicininę įrangą bei asmens apsaugos priemones. Humanitarinę pagalbą Armėnijai komanda teiks dvi savaites.
Armėnijoje, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nustatyti 18 033 koronavirusinės infekcijos atvejai, 302 žmonės mirė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.
G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.
„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.
„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
XXX
Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.
„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.
„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.
„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.
Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.
„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.
Už dolerius galima viską nupirkti?
„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.
Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.
Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.
XXX
Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.
„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.
„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.
„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.
„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.
„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.
„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.
„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.
XXX
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.
„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.
XXX
Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.
XXX
G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.
„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.
„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.
Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.
„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.
„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.
„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.
„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.
Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.
Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.
„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.
Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.
Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.
Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.
„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.
„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.
„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.
Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.
„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.
„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.
Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis.
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis diskusijoje apie koronaviruso poveikį Lietuvai atkreipė dėmesį, kad jau nuo Pirmojo pasaulinio karo bei Ispaniškojo gripo supergalia stabiliai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pasak politiko, ši valstybė visada tapdavo krizių stabilizatore. Visgi politikas kelia klausimą, ar ji išliks supergalia ir po koronaviruso krizės.
„Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ta valstybė, kuri išvesdavo pasaulį iš bemaž kiekvienos krizės. Neabejoju, kad atsiras sakančių, jog ji į nemažą kiekį krizių taip pat ir atvedė, bet dideli kūnai dažnai taip elgiasi, jie sukuria gravitaciją aplink save, ir klausimas, ar jie po to sutvarko aplink save pasaulį kažkokiu būdu ir viską stabilizuoja“, – teigė G. Landsbergis.
„Man yra labai įdomus klausimas, ar taip bus ir šį kartą. Ir tai yra pagrįstas klausimas, kurio metu mes galime šiek tiek imti ir abejoti, ar tikrai JAV šiandien atrodo kaip supergalia, kuri pasauliui pasiūlys sprendimą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis sakė norintis tikėti, kad JAV pavyks laiku suvaldyti krizę ir pasiūlyti pasauliui sprendimą. Visgi konservatorių lyderis akcentuoja, kad kai imama abejoti supervalstybės galia, atsiranda nauji politiniai lyderiai.
„Kas atsitinka, kai pradedame abejoti supergalios galimybe sukurti tą gravitacinį lauką, kuris visus judančius kūnus aplink tą gravitacinį lauką, pagal gravitacines ribas kažkaip sustabilizuotų? Atsiranda nauji kūnai, kurie pradeda sukti aplink save. Ar Europos Sąjunga šiandien yra tas kūnas, kuris stabilizuoja padėtį?“ – kėlė klausimą G. Landsbergis, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos pastangos suvaldyti krizę pradžioje neatrodė ypač sėkmingos.
„Noriu tikėti, kad JAV išeis iš šitos kebeknės laimėtoja, nes kitu atveju mes atsiverčiame puslapį, kuris, ko gero, tik dabar prasidėtų. Jeigu JAV nestabilizuoja, neparodo, kad tebėra (galios – ELTA) centras, tuomet, ko gero, galima įvardinti, kad yra peržiūrima tvarka, susikūrusi po Antrojo pasaulinio karo, kuri peržiūrės pasaulį, atsiras nauji aljansai, naujos dalybos, ir klausimas, kaip tada Lietuvai čia laikytis“, – savo nuomonę išsakė politikas.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad nereikėtų spekuliuoti, ar antroji koronaviruso banga Lietuvą vėl užklups, pasak jos, esminis klausimas, ar Lietuva su antrąja koronaviruso banga yra pasiruošusi kovoti. Politikė akcentuoja tikimybę, kad pirmosios koronaviruso bangos suvaldymas tėra labai brangiai nusipirktas laikas, kurį, pasak jos, būtina išnaudoti pasiruošimui antrai infekcijos bangai.
„Manau, kad derėtų kelti klausimą, ar mes būsime pasiruošę. Viena versija gali būti, kad Dievas mus labai saugojo ir mums labai pavyko, bet kita versija gali būti, kad mes nusipirkome labai brangiai laiko. Ir klausimas, ar mes tą laiką išnaudojame tam, kad, turėdami kitą epizodą ir naujus apribojimus rudenį, mes jau atrodytume kitaip nei pasimetę atrodėme kovo mėnesį“, – TS-LKD diskusijoje „Kaip pandemija pakeitė Lietuvos politiką?“ kalbėjo I. Šimonytė.
Politikė mano, kad užklupus antrai koronaviruso bangai dauguma šalių vargiai ryžtųsi imtis griežtų apribojimų, nes pamatė, kaip išties smarkiai dėl to nukenčia ekonomika, žmonių darbo vietos bei pajamos. Visgi I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad šalys, susidūrusios su koronaviruso krize, elgiasi labai skirtingai.
„Manau, kad šalys per šį laikotarpį elgiasi labai skirtingai: kažkas sustiprins savo sveikatos sistemas tiek, kad galėtų atlaikyti daug didesnį spaudimą. Tada tu tiesiog jausiesi daug saugesnis. (…) Bet gali būti, kad bus ir tokių šalių, kurios per tą laiką bus nieko nepadariusios tik išdalinusios pinigų. Ir tada bus kiekvieną kartą kaip pirmą kartą: tu pamatysi, kad vėl yra tokia pati situacija“, – kalbėjo politikė, vildamasi, kad Lietuva sugebės pasinaudoti koronaviruso krizės pamokomis ir ateityje.
I . Šimonytė atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma net ir laisvo mąstymo, ir savarankiškos nuomonės žmonių labai atsakingai linkę laikytis valstybės nustatytų apribojimų. Visgi, pasak politikės, toks žmonių pasitikėjimas yra paremtas viltimi, kad rudenį koronaviruso apribojimų nebereikės laikytis.
„Tai yra gerai, kai tavo laisvė eina kartu su atsakomybe, ir tu stropiai tuo apribojimų laikaisi, bet turbūt vis tiek tikiesi, kad yra kažkoks galutinis tikslas. Ir, mano supratimu, tas galutinis tikslas yra, kad tu žinai, jog rudenį to daryti nebereikės. Jeigu atsitiktų taip, kad rudenį mes būtume toje pačioje situacijoje, kurioje buvome kovo mėnesį, tai būsime labai brangiai nusipirkę laiko ir nieko daugiau“ , – apibendrino I. Šimonytė.
Jau tarsi ir būtų galima apsiraminti, karantinui riedant į pabaigą, tačiau nelyg druska pilama ant žaizdos veikia įkyriai kartojami perspėjimai, kad neva labai tikėtina, jog netrukus sulauksime antros koronaviruso išplitimo bangos, po to – galimai trečios, ir t.t.
Mes pratinami prie minties, kad tas pat gali pasikartoti, taigi nėra garantijos, jog pavyks nutraukti beprasmiškų pasikartojimų be pabaigos ratą, rusų folklore vadinamą kvaila begalybe.
Kol pažadas apie skiepus yra visiškai neaiškus, mes pratinami prie minties, kad koronavirusą reikės prisijaukinti, leidžiant jam apsigyventi šalia, drauge bandant suvaldyti jo protrūkius, perdėtą agresyvumą, nenusakomą veržlumą.
Toks užkeikimo kartojimas apie beprasmį to paties pakartojimą pažadina iš atminties Friedricho Niezsches filosofijoje bandytą įprasminti amžino to paties sugrįžimo idėją, kaip didžiausią anojo filosofijos misteriją ir gluminantį proto mitą. Tas pats F.Nietzsche perspėja, kad apie šią idėją galima kalbėti tik pašnibždomis, bauginantis atidengti visą užuolaidą, kur pats mąstymas randa savo slėptuvę. Tai iš tiesų yra tamsiausia F.Nietzsces idėja, žadinanti neaiškius mūsų lūkesčius ir giluminį sielos maudulį.
F.Nietzches filosofijoje už užuolaidos puoselėjama amžino to paties sugrįžimo idėja vis tik, kaip atrodo, prasilenkia su mums gerai žinoma, ne kartą aptarta ciklinio laiko žmogaus tikrovės ritmikoje arba pasaulio kaip kosminio ciklo samprata. Nuolankus jūsų tarnas apie tiesinės ir ciklinės laiko sampratos skirtumus visuomenės vyksmo aptarime yra kalbėjęs begalę kartų, nevengdamas įkyraus pasikartojimo, o čia dar kartą pateiksiu ilgą išrašą iš straipsnelio, publikuoto slaptai.lt, dabar jau siekdamas išryškinti būtent negatyvų reljefą F.Nietzsches filosofijoje atsirandančiai cikliškumo ar pseudocikliškumo sampratai.
Friedrichas Niezsche
Štai visuomenės kitimo istorinis apmąstymas yra visiškai nežinoma antikai visuomenė apmąstymo perspektyva. Visuomenės kitimą antika įsivaizdavo remdamasi cikline laiko samprata, susiformavusia stebint dangaus kūnų judėjimą. Todėl visuomenės kitimas čia buvo suprantamas kaip toks vyksmas ratu, kuris pastoviai kartoja savo jau buvusias būsenas ir kurio ritmikoje neįmanomas joks naujumas.
Istorijos idėja Vakarų mąstysenoje pirmą kartą, bet drauge užbrėžiant lemtingą pavyzdį, iškyla istorijos teologijos pavidalu krikščionių mąstysenoje dar viduramžių istorinės epochos priešaušryje, o tiksliau tariant, iškilaus krikščionių mąstytojo Šv. Augustino darbuose. Krinta į akis, jog šios idėjos kristalizaciją didžiausia dalimi apsprendė tai, jog krikščionių religija ypač radikaliai atskyrė anapusinės amžinosios būties, suprantamos kaip transcendentinis (lot. transcendens – peržengiantis, išeinantis už ribų) Dievas ir laike išsibarsčiusio pasaulio sferas.
Vardan palyginimo prisiminkime, kad laikas antikoje dažniausiai buvo aiškinamas per panašumą su amžinybe, antikoje dominavo Platono apibrėžtis, jog laikas yra kintantis amžinybės pavidalas. Tuo metu Šv. Augustinas amžinybei ir laikui suteikia diametraliai priešingas reikšmes, pažymėdamas, jog laikas, priešingai nei amžinybė, yra sukurtas kartu su laikinu pasauliu, t. y. turi pradžią ir pabaigą, yra ribotas. Taip formuojasi tiesinė laiko samprata, įgalinanti visuomenės kitimo istorinį, pagrįstą progreso lūkesčiais, supratimą, leidžianti, be visa ko kito, unikalizuoti įvykius praeities, dabarties, ateities vaizdinių kontekste.
Taigi tiktai išmontuojant antikinį laiko ratą yra atrandama istorijos problema. Tokio išmontavimo pagrindu tapo transcendencijos idėja, įgalinusi atplėšti vieną nuo kitos ,,įsimagnetinusias“ amžinybės ir laiko ,,puses“https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-laiko-grafika-po-istorijos-pabaigos/.
Iš pirmo žvilgsnio tarsi ir artima pirmapradėms F.Nietzsches intuicijoms ciklinė laiko samprata nedera su amžino to paties sugrįžimo idėja esmiškai, nes cikline vadinama laiko samprata yra susijusi su tam tikru laiko automatizmo postulavimu, o F.Nietzsches ištaros padeda forsuoti nuojautą, kad būties ištakomis yra neapribota jokiu laiko automatizmu valia.
Visata
Tiesa sakant, nežiūrint teologinio pamušalo, tiesinė laiko samprata taip pat yra savitos pakraipos automatizmo postulavimas, pagal tą patį principą, jog pasaulio laikinumas yra tam tikro tipo automatizmas.
Laikrodis Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
F.Nietzsches filosofija yra valios valiai manifestacija, kai, nežiūrint laikmečio instaliacijų įvairovės, valia visados nori tik pati savęs pagal amžino to paties sugrįžimo dėsnį. Tokiu būdu valios filosofas taip pat numato valios dvigubumą, žiūrėdamas toli į priekį kiaurai tarsi per vandenį ryto šviesoje, kai, vienu atveju, valia yra valia galiai, gyvenimui, būčiai, žemei, tikrovei, mąstymui gimtosios kalbos pavidalu, žmonių bendravimui, o, kitu atveju, tai yra valia neįgalumui, virtualumui, beždžioniavimui, nuotoliniam mokymui, kriminalinių nusikaltėlių romantizavimui, papūgavimui pagal anglų kalbos pavyzdį.
Kodėl žemės civilizacija nesutinka kitos civilizacijos pėdsakų beribėse Visatos erdvėse?
Tarkime, visos kitos civilizacijos jau laimingai išnyko totaliniame virtualume, patogiausiu visiems pavidalu neužimdamos vietos nei laike, nei erdvėje, o žemės civilizacija, nepasiduodanti grynajai žmonių tikrovės multiplikacija, laikosi įsikibusi tikrovės paviršiaus dėl įskiepytų mums F.Nietzsches tipo mąstytojų ištarų apie žmogaus kaip būties sargo misiją.
Naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas Tokijuje kelia antrosios infekcijų bangos baimę. Japonų televizijos stotis NHK pirmadienį pranešė, kad kasdien registruojamų naujų infekcijų padaugėjo iki 48 – antrą dieną iš eilės viršijama 40 riba. Prieš parą pranešta apie 47 naujas infekcijas.
Tokijo problemine zona įvardijamas naktinių linksmybių kvartalas Šinjuku.
Japonija gegužės pabaigoje atšaukė visoje šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį. Jos metu gyventojai buvo raginami kiek įmanoma likti namuose. Tokie judėjimo ribojimai kaip Europoje, Japonijoje teisiniu požiūriu neįmanomi.
Dėl globalios pandemijos į kitus metus nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Apsauginės kaukės. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad kaukės gali apsaugoti nuo koronaviruso. Visuotinė prievolė dėvėti burnos ir nosies apsaugą, pavyzdžiui, apsiperkant ar viešajame transporte, regis, ženkliai prisideda prie koronaviruso pandemijos suvaldymo, pirmadienį pranešė Vokietijos Johanneso Gutenbergo universitetas.
Universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimą, lygino infekcijų skaičius Jenoje su Covid-19 skaičiais tuose Vokietijos miestuose, kurie kaukių prievolę įvedė vėliau. Jena buvo pirmasis Vokietijos didmiestis, jau balandžio 6-ąją paskelbęs nurodymą dėvėti kaukes – tai yra gerokai anksčiau nei kitur šalyje. Nuo tada registruotų infekcijų skaičius Jenoje augo nežymiai.
Praėjus 20 dienų po kaukių prievolės įvedimo, Jenoje bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo tik nuo 142 iki 158, tuo tarpu kituose lygintuose miestuose – nuo 143 iki 205.
Antrajame etape mokslininkai stebėjo viruso plitimą miestuose ir rajonuose, kurie kaukių prievolę paskelbė balandžio 22-ąją, su atvejais ten, kur ši prievolė įsigaliojo balandžio 27 dieną ar vėliau. Ir čia skirtumai buvo žymūs.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad kaukių prievolės įvedimas prisidėjo prie lėtesnio Covid-19 plitimo“, – sakė Klausas Wäldė iš tyrimą atlikusio universiteto. Šis rezultatas sutampa su epidemiologų ir virologų vertinimu, kad nosies ir burnos apsauga kalbant stabdo oro srautą ir taip slopina užkrečiamų dalelių pernešimą.
JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO, pasak generalinio sekretoriaus, ruošia konkrečius planus, kad pasirengtų antrai galimai koronaviruso bangai. Tai Jensas Stoltenbergas pareiškė Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
Tikslas esą yra koordinuoti veiksmai kovoje su virusu. „Mes turime taip suderinti savo planus, kad NATO šalims ir šalims partnerėms, kurios glaudžiai susijusios su Aljansu, būtų galima padėti dar geriau ir greičiau kovoti su koronavirusu“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, planai turėtų būti baigti jau netrukus. Tada jie birželio viduryje virtualiame susitikime bus pateikti NATO valstybių gynybos ministrams.
Planai apima tokias priemones, kaip pakankamų medicinos prekių transportavimo pajėgumų užtikrinimas bei atsargų kaupimas, kad būtų galima greitai reaguoti į situaciją.
Maskviečiams kaukes gali tekti dėvėti iki kitų metų. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje žmonės turės nuolat dėvėti kaukes. Ši prievolė galios tol, kol bus sukurta vakcina, agentūrai TASS sakė miesto meras Sergejus Sobianinas. „Remiantis įvairiomis prognozėmis, tai gali atsitikti spalio-vasario mėnesiais“, – pridūrė jis.
Didžiausiame Europos mieste kaukes dėvėti būtina ir gatvėje. Priešingu atveju gali grėsti didelės baudos.
Maskvoje kasdien panaudojama milijonai kaukių – vaikščiojant, keliaujant metro ir taksi, taip pat parduotuvėse.
Rusijoje patvirtinta 441 100 infekcijos atvejų – daugiausiai Europoje. Beveik pusė jų tenka Maskvai, kur kelias savaites galiojo griežti ribojimai.
Ir ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 8 800 naujų infekcijos atvejų visoje šalyje. Daugiau kaip 204 600 asmenų laikomi pasveikusiais. 5 384 pacientai mirė. Palyginti su kitomis šalimis, mirštamumo procentas Rusijoje yra labai mažas. Žinybos pastaruoju metu keliskart kategoriškai neigė, kad ši statistika neteisinga.
Sankt Peterburge, oficialiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo Covid-19 mirė tik 264 žmonės. Tačiau žinybos pranešė, kad vien tik gegužę bendras mirčių skaičius – 6 400 – buvo 32 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Balandį suskaičiuota 5 300 mirties atvejų. Šie duomenys rodo, kad per pandemiją mirė daug daugiau žmonių nei rodo oficiali statistika.
Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.
Pirmąją vasaros dieną prasideda ir tris mėnesius iki rugsėjo 1 dienos truks jau penktasis, kasmet vis daugiau žmonių suviliojantis „Skaitymo iššūkis“, kurį organizuoja visos Lietuvos bibliotekos.
Pasak pranešimo, šių metų „Skaitymo iššūkio“ šūkis – „Skaitymas mus jungia!“, o dalyvių laukia penkios smagios užduotys: perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių; knygą, kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą.
Pasak šių metų projekto vadovės Gretos Kėvelaitienės, skaitymui nėra amžiaus ribų, ir šis „Skaitymo iššūkis“ tai tik dar kartą įrodo: „Aktyviai jame dalyvauja visi – ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai, ir net augintiniai, kuriems vasarą skaitomos knygos. Šiais metais „Skaitymo iššūkis švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su penkiomis naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujovių – atnaujinta projekto svetainė www.vasarasuknyga.lt, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“.
„Skaitymo iššūkio“ dalyviai knygas gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis ir nepamiršti užsiregistruoti www.vasarasuknyga.lt svetainėje.
„Mūsų skaitytojai nekantriai laukia „Skaitymo iššūkio“ – tai galimybė būti „ant bangos“, dalyvauti, diskutuoti ir konkuruoti su kitais knygų mėgėjais, – teigia Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Galima pagalvoti, kad, jei turi disleksiją, prastai matai, dėl fizinės negalios nenulaikai rankose knygos – skaitymas, o juolab skaitymo iššūkis – tikrai ne tau… Tačiau administruodami didžiausią Lietuvoje garsinių knygų platformą ELVIS ir nuolat didindami savo skaitytojų ratą, esame tikri: skaityti gali visi!“
Visi, sėkmingai įveikusieji „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą e. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygų. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, šiemet gaus ypatingų dovanų. Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Atliepiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 viruso grėsmės, įsteigėme prizus, kurių pagalba bent šiek tiek galėsime pagelbėti savo imuninei sistemai. Tai – skirtukai su vaistažolėmis, kuriuos gaus visi užsiregistravę ir įveikę iššūkį. Skirtuką tereikia pasodinti žemėje ir po kiek laiko mėgausitės sveikomis vaistažolėmis“, – sako projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Papildomais prizais tradiciškai bus apdovanotos aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos. Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima laimėti kitų prizų.
„Skaitymo iššūkį“ koordinuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bei Lietuvos aklųjų biblioteka kiekvienais metais maloniai nustemba, kiek daug žmonių suburia ši vasaros skaitymo akcija. Štai 2019 metais rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų.
„Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.
Ačiū. Ačiū. Ačiū. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį, birželio 1-ąją, visoje šalyje vyks visuotinė akcija „Ačiū, Lietuva“, kuria bus dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginama išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje laukiantys iššūkiai.
17.00 val. akcija „Ačiū, Lietuva“ nuskambės muzikos garsais miestų ir miestelių skveruose, aikštėse ar parkuose, ant administracinių ir kultūros įstaigų stogų.
„Šia simboline akcija norime padėkoti medikams, pareigūnams, socialiniams darbuotojams, savanoriams, pardavėjams, vaistininkams, verslininkams ir visiems kitiems geradariams, padėjusiems apsirūpinti apsaugos priemonėmis ir teikusiems būtiniausias paslaugas.
Teskamba „Ačiū, Lietuva“ visiems, kurie drausmingai laikėsi karantino ir padėjo sėkmingai įveikti pirmąją viruso bangą“, – sako Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.
Nacionalinių ir valstybinių įstaigų kolektyvai, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, atliks apie 15 minučių trukmės koncertus viešose erdvėse. Norą neatlygintai dalyvauti akcijoje yra pareiškę per 400 muzikos kolektyvų iš 55 savivaldybių, šis sąrašas dar pildomas.
Jau aišku, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, gros sostinės Katedros aikštėje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos bus galima išgirsti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro „Brass“ pučiamųjų grupę, šalia nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skambės valstybinio choro „Vilnius“ atliekami kūriniai. Prie akcijos „Ačiū, Lietuva“ žadėjo prisijungti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Valstybinis orkestras „Trimitas“, Vidaus reikalų ministerijos orkestras, savivaldybių kultūros centrų ir kiti kolektyvai.
Dėl karantino režimo reikalavimų renginiuose būtina laikytis saugaus atstumo, atvirose erdvėse nuo birželio 1 d. negali būti daugiau nei 300 žmonių.
Akcijos iniciatorė – Vyriausybės kanceliarija, partnerės – Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija.
Belgijos princas Joachimas. EPA – ELTA nuotr.
Belgijos princui Joachimui, karaliaus Philippe‘o sūnėnui, po vakarėlio Ispanijoje nustatytas koronavirusas. Tai patvirtino karališkieji rūmai.
Anot ispanų žiniasklaidos, vakarėlyje dalyvavo 27 žmonės, ir tai yra daugiau nei leidžiama. Rūmai tai paneigė ir kalbėjo apie šeimos susitikimą, per kurį taisyklės nebuvo pažeidžiamos. Ispanijoje leidžiama burtis ne daugiau kaip 15 asmenų.
28-erių princas yra jauniausias princesės Astrid, karaliaus sesers, sūnus. Agentūros „Belga“ duomenimis, jis gegužės 24 dieną skrido į Madridą, o iš ten – į Kordobą Andalūzijoje, kur gegužės 26-ąją vyko vakarėlis. Po dienos princui pasireiškė simptomai, o gegužės 28 dieną jam patvirtinta Covid-19 infekcija. Kur princas užsikrėtė, nėra aišku.
Pasak rūmų, tai buvo komandiruotė, kurios metu princas dalyvavo ir privačiame vakarėlyje.
Ispanijos policija pareiškė pradėjusi tyrimą. Tie, kas pažeidė ribojimus, gali sulaukti nuo 600 iki 10 000 eurų baudos.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
