Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1919 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
656 iš jų registruoti Kauno, 444 – Vilniaus, 232 – Panevėžio, 155 – Alytaus, 106 – Klaipėdos, 90 –Marijampolės, 89 – Šiaulių apskrityse. Dar 74 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 46 – Tauragės ir 9 – Utenos apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 986 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta (933 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami pirmadienį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 108 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis sekmadienį registruotas Telšių rajono senelių globos namuose, kur koronavirusinė infekcija patvirtinta 15-likai šios įstaigos gyventojų.
Protrūkiai, kuriuose registruota po du ar kelis koronavirusinės infekcijos atvejus, sekmadienį nustatyti neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“, įmonėse „Lietuvos geležinkeliai“, „Pasvalio vandenys“, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pasvalio socialinių paslaugų centre, Telšių rajono savivaldybėje.
Be to, fiksuoti atvejai, siejami su protrūkiais Kaune, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje veikiančiose baldų gamybos įmonėse, taip pat Biržuose veikiančioje plastmasės gaminių surinkimo įmonėje, Marijampolėje – verpalus gaminančioje įmonėje, taip pat įmonėje, prekiaujančioje mediena.
Praėjusią parą registruota po du ar kelis koronavirusinės infekcijos atvejus, siejamus su protrūkiais Panevėžio statybos įmonėje, pieno produktų gamybos įmonėje Pasvalyje, siuvimo įmonėse Kupiškyje ir Telšiuose.
Be to, sekmadienį registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Vilniaus apskrityje veikiančiose transporto, valymo paslaugų, metalo, plastiko apdirbimo, siuvimo įmonėse, taip pat – prekybos, maisto pramonės įmonėse.
Praėjusią parą taip pat registruoti COVID-19 atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su susirgimais Šiaulių ,,Sandoros“ progimnazijoje, Telšių „Ateities“ progimnazijos Saulėtekio skyriuje, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Vandenis“.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 84.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nauji ribojimai, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, bus įvesti ilgesniam laikui nei dvi savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po šeštadienį vykusio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
„Nekalbama apie tai, kad mes savaitei ar dviem savaitėms nusistatysime ribojimus. Kalbama apie tai, kad reikės ilgesnio laiko“, – žurnalistams Vyriausybės prieigose teigė A. Dulkys.
„Tokiems skaičiams, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, ekspertai neturi net mokslinių tyrimų ar studijų, kurios galėtų mums patarti, kaip elgtis. Tai reiškia – situacija yra labai rimta“, – esamą epidemiologinę situaciją šalyje apibendrino sveikatos apsaugos ministras.
„Dabar reikia visiems kartu susivienyti, o negalvoti, kad aš elgsiuosi taip, kaip noriu, o kažkas už mane padarys ir pasieks tą tikslą“, – pažymėjo jis.
Visgi įrankių, kurių Vyriausybė artimiausiu metu ketina imtis stabilizuojant situaciją šalyje, A. Dulkys nekonkretizavo.
„Pagrindinis tikslas, kai yra valdomos krizės, negalima skleisti prieštaringų pranešimų visuomenei. Negalima sakyti nesuderintų pranešimų. Tad mes stengsimės komunikuoti kuo sklandžiau, kad visuomenė gautų tą žinią, kuri yra tikra ir už 3 valandų nekeičiama“, – sakė jis.
A. Dulkys taip pat tvirtino, kad dieną anksčiau Vyriausybėje posėdžiavę ekspertai sutiko, kad būtina siekti tikslų, kuriuos jis penktadienį įvardino kaip esminius suvaldant situaciją.
Tarp tokių tikslų – siekis, kad kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiuoju turėję asmenys būtų kuo greičiau izoliuoti, kad teigiamų testų skaičius, nemažinant testavimo apimčių, nuo visų atliktų tyrimų neviršytų penkių procentų ir kad pačių atvejų skaičius būtų mažesnis nei 200 per dieną. Taip pat ministras deklaravo, kad bus siekiama, jog šimtas COVID-19 sergančių žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių.
„Jeigu mes visų tikslų nepasiekiame, nesugebame pasiekti, tai reiškia, kad mes pripažįstame pralaimėjimą virusui, ir mes pripažįstame, kad sveikatos apsaugos sistema eina visiško sugriuvimo link. Tad tam tikslui pasiekti reikės sutarti įvairias priemones“, – teigė jis.
A. Dulkys tokių priemonių nekonkretizavo, tačiau pažymėjo, kad jos bus susijusios su mobilumo ir judėjimo apribojimais.
„Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti. Dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija“, – sakė ministras, atkreipdamas dėmesį, kad daugelis veiksnių lėmė itin blogą epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
„Įtampa, stresas, medikų bendruomenės nuovargis, rinkimų procesas, užsitęsęs įgaliojimų Vyriausybei perdavimas, šventinis periodas. Visa tai yra koks tik begali būti blogiausias kokteilis“, – apibendrino ministras.
Priesaiką penktadienį davusi I. Šimonytė šeštadienį susitinka su dešimčia savo Vyriausybės ministrų aptarti kitų metų biudžeto projekto bei COVID-19 valdymo klausimų.
Lietuva ketvirtą parą fiksuoja didesnį nei trys tūkstančiai užsikrėtimų koronavirusu skaičių per parą. Penktadienį, ištyrus 13 428 ėminius, nustatyta 3303 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
Neatmeta griežtesnių karantino priemonių
Kaip penktadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė, nereikėtų atmesti galimybės, kad nuo pirmadienio Lietuvoje gali būti įvesti nauji karantino ribojimai. Sekmadienį kaip tik numatomas ir pirmasis Vyriausybės posėdis. Jis bus skirtas koronaviruso pandemijos valdymo klausimams.
Dar iki Seimui penktadienį patvirtinant Vyriausybės programą, I. Šimonytė ne kartą išsakė nuomonę, kad reikia griežtinti karantino sąlygas, jei norima suvaldyti pandemiją. COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimus I. Šimonytė aptarė penktadienį su ekspertais.
Penktadienį A. Dulkys konkrečių priemonių neįvardino, tačiau minėjo, jog šios bus susijusios su karantinu ir žmonių judėjimo apribojimu, su gyventojų vakcinacija, pagalba gydymo įstaigoms, globos namų ir kitų rizikos objektų priežiūra. Galiausiai – su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbo optimizavimu.
Vyriausybės sprendimu karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos.
Japonijoje. EPA – ELTA nuotr.
Japonijos gynybos ministerija dėl koronaviruso plitimo blogėjant situacijai siunčia šalies savigynos pajėgoms priklausančio medicinos personalo narius į šalies vakaruose esančią Osakos prefektūrą. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Nobuo Kishis.
„Atsakydamas į gautą prašymą atsiųsti medicinos personalo, aš pasirašiau atitinkamą įsakymą. Medikai ten atvyks gruodžio 14-ąją ir kitą dieną pradės darbą dviejose Osakos ligoninėse“, – sakė ministras. Gydytojai ten dirbs mažiausiai dvi savaites.
Anksčiau šią savaitę Japonijos gynybos ministerija taip pat nusiuntė karo medikų į Hokaido prefektūrą šalies šiaurėje, kur, kaip ir Osakoje, dėl koronaviruso plitimo susiklostė sunki padėtis, padidėjo medicinos sistemai tenkantis krūvis.
Iki šiol Japonijoje koronavirusas nustatytas daugiau kaip 173 tūkst. žmonių, mirė apie 2,5 tūkst. infekuotųjų, pasveiko maždaug 143 tūkst. pacientų.
Su koronaviruso plitimu susijusi padėtis Japonijoje pablogėjo sušvelninus ribojamąsias priemones ir pradėjus realizuoti vyriausybinę nuolaidų turistinėms kelionėms šalyje programą, kuria pasinaudojo daugiau kaip 30 mln. gyventojų. Tačiau Japonijoje beveik nėra verslo apribojimų dėl pandemijos. Apsauginių kaukių dėvėjimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet dauguma japonų naudojasi šiomis individualios apsaugos priemonėmis ne tik uždarose patalpose, bet ir gatvėse.
Greitoji medicinos pagalba. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3067 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 835 iš jų registruoti Vilniaus, 679 – Kauno, 335 – Klaipėdos, 281 – Panevėžio, 275 – Šiaulių, 186 – Alytaus, 169 – Utenos, 108 – Marijampolės, 106 – Telšių ir 75 – Tauragės apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1921 atvejo epidemiologinė diagnostika (1146 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 165 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Protrūkiuose fiksuoti atvejai
Šv. Marijos globos namuose Marijampolėje patvirtinti 8 nauji atvejai šių globos namų gyventojams.
17 atvejų – iš jų 7 darbuotojams ir 10 pacientų – buvo patvirtinti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
Per praėjusią parą 14 atvejų buvo patvirtinti Palangos miesto globos namuose. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 11 šių globos namų gyventojų.
6 atvejai, patvirtinti per praėjusią parą, yra susiję su protrūkiu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje 1 atvejis buvo patvirtintas darbuotojai ir 5 pacientams. Iš viso su šiuo protrūkiu yra siejama 13 darbuotojams ir 35 pacientams.
Vievio sveikatos priežiūros centre registruoti 23 atvejai – 5 darbuotojams ir 17 pacientų.
Naujas protrūkis fiksuotas Telšių apskrityje. 8 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Sedos slaugos ligoninėje. Atvejai patvirtinti 6 pacientams ir 2 darbuotojams.
Regioninėje Telšių ligoninėje per praėjusią parą patvirtinta 11 atvejų. Atvejai patvirtinti 2 darbuotojams ir 9 pacientams.
16 atvejų patvirtinta Ignalinos rajono ligoninėje. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 13 pacientų.
NVSC pateiktais duomenimis, atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 149.
Šiaulių ligoninės medikams, kovojantiems su koronavirusu, krūviai vis didėja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3118 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
731 iš jų registruoti Vilniaus, 713 – Kauno, 419 – Šiaulių, 353 – Klaipėdos, 242 – Alytaus 184 – Panevėžio, 126 – Utenos apskrityse. Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Telšių, 112 – Tauragės ir 106 – Marijampolės apskrityse. 24 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1480 atvejų epidemiologinė diagnostika (1648 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 218 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis praėjusią parą registruotas Kretingos rajone įsikūrusioje Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Čia patvirtinta 11 infekcijos atvejų, iš kurių – 10 pacientų ir vienas darbuotojas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
Dar vienas naujas protrūkis registruotas Marijampolės rajone veikiančiuose Suvalkijos socialinės globos namuose, kur patvirtinti 4 koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat – Marijampolės lopšelyje darželyje „Rūta“, kur patvirtinti 5 COVID-19 ligos atvejai.
Praėjusią parą patvirtinti 32 infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Zarasų socialinės globos namuose, iš kurių 27 yra gyventojai ir 5 darbuotojai. Iš viso su protrūkiu šiuo metu siejami 75 infekcijos atvejai. Imamas mėginys dėl koronaviruso infekcijos tyrimo. Kauno m. sav. nuotr.
Per praėjusią parą taip pat patvirtinta 13 infekcijos atvejų, siejamų su protrūkiu Pakruojo rajone veikiančiuose Linkuvos socialinės globos namuose. Iš viso su protrūkiu šiuo metu siejama 115 koronavirusinės infekcijos atvejų.
Antradienį taip pat fiksuoti 9 infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Raseinių rajone veikiančioje verpalu gaminančioje įmonėje. Iš viso nuo lapkričio vidurio registruota per 40 su šiuo protrūkiu siejamų infekcijos atvejų, įskaitant antrinius atvejus.
Taip pat praėjusią parą registruoti COVID-19 atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone veikiančiose baldų gamybos įmonėse, Klaipėdos rajone ir Vilkaviškyje veikiančiose siuvimo įmonėse, Šiauliuose veikiančia dviračių gamybos įmone, Vilniuje veikiančia energetikos įmone.
Tuo metu Telšių apskrityje registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais statybų įmonėje, taip pat maisto produktus gaminančioje įmonėje, įmonėje, prekiaujančioje drabužiais.
Be to, praėjusią parą registruoti 7 koronavirusinės infekcijos atvejai, epidemiologų siejami su protrūkiu Prienų globos namuose, kur nuo lapkričio vidurio registruota daugiau nei 40 COVID-19 atvejų.
Taip pat antradienį registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Gargždų ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, Šilutės socialinių paslaugų centre, Kėdainių Ryto progimnazijoje.
Nauji protrūkiai, kuriuose registruota po du koronavirusinės infekcijos atvejus, nustatyti Kėdainių rajono Josvainių gimnazijoje, Kauno lopšelyje-darželyje „Vaikystė“, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Aviliukas“, Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, Kelmės lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“, Radviliškio lopšelyje-darželyje „Eglutė“.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu NVSC turimais duomenimis, registruota 214.
Lietuvoje – dar 31 mirties nuo koronaviruso atvejis
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 31 mirties nuo koronaviruso atvejį. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 704 gyvybes.
13 mirties atvejų registruota Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 60-69, 70-79, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
4 mirties atvejai registruoti Vilniaus apskrityje. Asmenys priklausė 70-79, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
3 mirties atvejai registruoti Klaipėdos apskrityje. Asmenys priklausė 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Tiek pat mirties atvejų registruota ir Marijampolės apskrityje. Asmenys priklausė 60-69, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
Du žmonės mirė Tauragės apskrityje. Asmenys priklausė 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
Taip pat du mirties atvejai registruoti Telšių apskrityje. Asmenys priklausė 70-79-erių metų amžiaus grupei.
Alytaus apskrityje registruotas vienas mirties atvejis. Asmuo priklausė 80-89-erių metų amžiaus grupei.
Taip pat vienas mirties atvejis registruotas Panevėžio apskrityje. Asmuo priklausė 80-89-erių metų amžiaus grupei.
Šiaulių ir Utenos apskrityse registruota po vieną mirties atvejis. Asmenys priklausė 60-69-erių metų amžiaus grupei.
Be to, praėjusią parą registruota 12 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, gruodžio 6-ąją, ištyrus 4582 ėminius, Lietuvoje nustatyti 1386 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė 11 žmonių, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 76036 infekcijos atvejai, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 637. Užsikrėtę koronavirusu, 326 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Pirmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 44 625 žmonės, pasveiko – 30 449. Per praėjusią parą pasveiko 39 žmonės.
Karantino režimas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 4 iki gruodžio 17 dienos. Vyriausybė trečiadienį sugriežtino jo sąlygas, o šį pirmadienį COVID-19 komitete vėl bus svarstomos griežtesnės priemonės.
Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, ištirti 12 039 ėminiai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė 21 žmogus, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 72 430 infekcijos atvejų, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 611. Užsikrėtę koronavirusu, 318 žmonių mirė dėl kitų priežasčių.
Šeštadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 41 225 žmonės, pasveiko – 30 277. Per praėjusią parą pasveiko 2424 asmenys.
Maskvoje šeštadienį prasidėjo masinio skiepijimo nuo COVID-19 programa. Rusijos sostinėje esančiose klinikose pirmiausia bus skiepijami tie žmonės, kuriems gresia didžiausias užsikrėtimo pavojus, informuoja BBC.
Vakcinavimui naudojama pačios šalies sukurta vakcina nuo COVID-19 „Sputnik V“. Jos kūrėjai teigia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 95 proc., ir ji nesukelia rimto šalutinio poveikio.
Tūkstančiai žmonių užsiregistravo savaitgalį gauti pirmą vakcinos dozę, tačiau dar nėra aišku, kiek dozių Rusijai pavyks pagaminti ir kiek žmonių iš viso galės būti paskiepyti.
Manoma, kad gamintojai į rinką iki metų pabaigos išleis 2 mln. vakcinos dozių.
Apie masinio skiepijimo programą anksčiau šią savaitę paskelbęs Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad 13 mln. gyventojų turinčiame mieste vakcinavimo prioritetas teikiamas mokyklų darbuotojams, medikams ir socialiniams darbuotojams.
Jis sakė, kad šis sąrašas plėsis, kai bus pasiekiama daugiau vakcinos dozių.
Registruodamiesi internetu, 18–60 metų amžiaus minėtų profesijų miesto gyventojai galėjo užsirašyti nemokamai paslaugai, teikiamai 70-yje visame mieste išsidėsčiusių klinikų.
Jos dirbs nuo 8 val. iki 20 val. vietos laiku.
Vakcina nebus suteikiama žmonėms, per pastarąsias 30 dienų gavusiems kitų skiepų, taip pat žmonėms, per pastarąsias dvi savaites sirgusiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems chroniškomis ligomis žmonėms bei nėščioms ir krūtimi maitinančioms mamoms.
Kiekvienas žmogus gaus dvi vakcinos dozes, antroji bus suleista praėjus 21 dienai po pirmosios.
COVID-19 infekcijos atvejų daugėja. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyta 2514 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, ištirti 11 693 ėminiai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė 26 žmonės, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 69 582 infekcijos atvejai, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 590. Užsikrėtę koronavirusu, 306 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Ketvirtadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 40 926 žmonės, pasveiko – 27760. Per praėjusią parą pasveiko 8641 asmuo.
Lietuvoje praėjusią parą nustatyta 2 450 naujų COVID-19 infekcijos atvejų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, gruodžio 2-ąją, Lietuvoje nustatyta 2 450 naujų COVID-19 infekcijos atvejų. Per praėjusią parą ištirti 12 406 ėminiai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė dar 17 žmonių, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 67 066 infekcijos atvejai, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 564. Užsikrėtę koronavirusu, 289 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Ketvirtadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 39 377 žmonės, pasveiko – 26 836. Per praėjusią parą pasveiko 1 430 asmenų.
Karantino režimas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 4 iki gruodžio 17 dienos. Vyriausybė trečiadienį sugriežtino jo sąlygas.
Praėjusią parą, gruodžio 1-ąją, Lietuvoje nustatytų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius vėl peršoko du tūkstančius – ištyrus 10 948 ėminius, Lietuvoje nustatyti 2109 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Praėjusią parą mirė net 28 žmonės, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 64 621 infekcijos atvejis, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 547. Užsikrėtę koronavirusu, 282 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Trečiadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 38 514 žmonių, pasveiko – 25 278. Per praėjusią parą pasveiko 1278 asmenys.
Latvijos vyriausybė mėnesiui pratęsė dėl koronaviruso pandemijos įvestą ekstremalią padėtį ir įvedė papildomų apribojimų, apie tai antradienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
Ekstremalioji padėtis turėjo baigti galioti gruodžio 6 d., dabar ji pratęsta iki sausio 11-osios.
Vyriausybė taip pat nutarė išplėsti kaukių nešiojimo taisykles. Nuo ketvirtadienio žmonės privalės dėvėti apsaugines veido kaukes visose uždarose patalpose, išskyrus savo pačių namus.
Taip pat įvedama 2+2 taisyklė – du metrai, du žmonės. Tai reiškia, kad privaloma nuo kitų žmonių laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo, o kartu leidžiama būti ne daugiau kaip dviem žmonėms.
Prekybos centrai ir parduotuvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir parduotuves, prekiaujančias prekėmis kasdienėms reikmėms, savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis bus uždarytos.
Mažmeninės prekybos sektorius taip pat yra įpareigotas reguliuoti klientų srautus.
Gruodžio 7-ąją beveik visos šalies mokyklos pereis prie nuotolinio mokymosi, išskyrus 1-4 klasių mokinius. Nuo sausio 4-osios visi mokiniai ir mokytojai klasėse turės dėvėti apsaugines veido kaukes.
Latvijoje, turinčioje beveik 1,9 mln. gyventojų, rudenį sparčiai pradėjo daugėti užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Reaguodama į tai vyriausybė lapkričio pradžioje paskelbė mėnesio trukmės ekstremalią padėtį.
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje užregistruota beveik 18 000 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejų. Daugiau kaip 200 žmonių mirė.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
Prezidentas susitinka su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus A.Dulkiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys teigia prezidentui Gitanui Nausėdai pateikęs pandemijos valdymo planą, sudarytą iš daugiau nei 130 skirtingų priemonių.
„Planas išėjo tikrai gana ilgas, virš 130 skirtingų priemonių, tačiau jos dar nėra viešinamos (…), jam dar trūksta kelių sudedamųjų dalių, nes, norint jo pilno, reikia turėti visą informaciją“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
Visgi kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus spaudos konferencijos metu detalizavo keletą plano sudedamųjų punktų.
„Pirmas žingsnis tai būtų harmonizuoti visas veikiančias valdymo struktūras: tiek tai, kas veikia prie prezidento, tiek (prie – ELTA) Vyriausybės, suvienyti visas savo veiklas ir komunikavimą į vieningą sistemą. Antras dalykas – reikėtų įsivertinti, kokia yra tikroji situacija su duomenimis, ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką kokybiškų duomenų, galbūt kažkokių duomenų dar neturime ir reikėtų tas spragas ištaisyti“, – žurnalistams teigė jis.
„Lygiai taip pat bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar galbūt yra nepilnai įgalintos, ir jas įgalinti, pataisyti, suteikti įgaliojimus ir motyvuoti tai daryti“, – pridūrė jis.
A. Dulkys taip pat teigė, kad viena priemonių plano grupė yra susijusi ir su pandemijos valdymui reikalingais rezervais.
„Tam tikra priemonių grupė yra susijusi su rezervais, ir kokia yra jų tikroji situacija tam, kad mes kuo greičiau galėtume pradėti naudotis antigenais, o vakcinavimas turėtų tapti kertine mūsų plano dalimi“, – kalbėjo A. Dulkys.
Silvio Berlusconis. EPA – ELTA nuotr.
Rugsėjo mėnesį koronavirusu persirgusiam buvusiam Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui gydytojai rekomendavo ramybės režimą namuose.
Kaip pranešė pirmadienį vienas iš S. Berlusconio advokatų Federicas Cecconis, 84 metų amžiaus politiko būklė pablogėjo.
„Medikai rekomenduoja visišką ramybę, jokio judėjimo ir jokios veiklos“, – sakė teisininkas. Anot jo, pastarosiomis dienomis S. Berlusconio būklė „šiek tiek pablogėjo“.
Savo ruožtu oficialus S. Berlusconio atstovas žurnalistams pareiškė, kad buvusio premjero būklė patenkinama. „Tik kelios dienos poilsio“, – sakė jis.
S. Berlusconiui, kuriam prieš kelerius metus buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, Covid-19 buvo diagnozuotas rugsėjo 2 d. Politikas buvo hospitalizuotas jam nustačius ankstyvos stadijos abipusę pneumoniją. Rugsėjo 14 d. ekspremjeras buvo išrašytas iš ligoninės. Pats S. Berlusconis prisipažino, kad jautėsi labai nekaip ir būgštavo dėl savo gyvybės. Jis pavadino ligą „pragariška“.
Milane ir dar keliuose miestuose teismai nagrinėja „Ruby Ter“ bylą: S. Berlusconis, jo advokatai ir dar keli žmonės kaltinami papirkę liudytojus plataus atgarsio sulaukusiame procese, kai politikas buvo teisiamas už naudojimąsi nepilnamečių prostitučių paslaugomis. Buvęs premjeras 2014 metais buvo išteisintas, bet tyrėjai įtaria bylos liudytojas davus melagingus parodymus.
Baigus tyrimą įvairiuose miestuose pagal spėjamų melagingų liudytojų gyvenamąją vietą, prasidėjo atskiri procesai. Milane ir Sienoje teismai turėtų baigtis, bet nuosprendžių skelbimas atidedamas dėl pandemijos.
Praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 7476 ėminius, Lietuvoje nustatyti 1187 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 62 515 infekcijos atvejų, praneša Statistikos departamentas.
Praėjusią parą mirė 19 žmonių. Bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius pasiekė 519. 254 žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 46 665 žmonės, pasveiko – 15077. Per praėjusią parą pasveiko 734 asmenys.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Kovodama su koronavirusu, Turkijos valdžia priėmė sprendimą įvesti komendanto valandą šiokiadieniais. Tai pirmadienį pranešė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Šiokiadieniais nuo 21 val. iki 5 val. įvedami ėjimo iš namų apribojimai Komendanto valanda taip pat galios nuo penktadienio 21 val. iki pirmadienio 5 val. Tad šeštadienį ir sekmadienį mes visi būsime namie“, – pabrėžė jis.
Be to, Turkijoje bus ribojamas maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų lankytojų skaičius. Įeinant į juos bus nuskaitomi QR kodai, jau praminti „sveikatos kodais“.
R. T. Erdoganas paragino šalies gyventojus nekviesti į namus svečių, taip pat nešvęsti Naujųjų metų.
Covid-19 Turkijoje pirmą kartą buvo diagnozuotas kovo 10 d. vietos gyventojui, grįžusiam iš Europos. Iki šiol infekuotųjų skaičius šalyje viršijo 494 tūkst., mirė 13 558 žmonės.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praneša, kad koronavirusu užsikrėtė Darbo partijos frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas. Politikė akcentuoja, kad COVID-19 infekcijai ir toliau plintant Seime būtina kuo skubiau įteisinti nuotolinį parlamento darbą.
„Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis V. Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei ar dviem, situacijos nesprendžia“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
„Seimo nariai, tikiu, žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, švenčių, eglučių „uždegimo“ ceremonijų. Tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugojantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. Tiesiog toks mastas“, – taip pat teigia ji.
Todėl Seimo pirmininkė tikisi, kad šios aplinkybės padės parlamentarams apsispręsti balsuojant dėl nuotolinių diskusijų ir nuotolinio darbo.
„Konstitucinio teismo teisėja, prof. Toma Birmantienė viešai konstatavo, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu. Tai aiškus signalas visam parlamentui“, – rašo parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos situacija šiuo metu yra prastesnė nei pavasarį ir viliasi, kad Seimas dar šią savaitę žengs pirmąjį būtiną žingsnį siekiant įtesinti nuotolinį parlamento darbą.
„Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį“, – akcentuoja Seimo pirmininkė.
Praėjusią parą, lapkričio 29-ąją, ištyrus 4405 ėminius, Lietuvoje nustatyti 1136 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 61325 infekcijos atvejai, skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą mirė 13 žmonių. Tad mirtis jau pasiglemžė 505 žmones. 231 žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 46378 žmonės. Pasveikusiųjų – 14211.
Vyriausybės nutarimu Lietuvoje nuo lapkričio 7 d. vidurnakčio iki lapkričio 29 d. 24.00 val. paskelbtas karantinas. Negerėjant epidemiologinei situacijai praėjusį trečiadienį Vyriausybė karantiną pratęsė iki gruodžio 17-osios vidurnakčio.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo šios ligos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 62 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius artėja prie pusantro milijono.
Berlyno policija. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos pareigūnai sulaikė Berlyne du sukčius, kurie, dėdamiesi policininkais, mėgino bausti praeivius, neva nesilaiančius karantino reikalavimų. Tai šeštadienį pranešė VFR sostinės policija.
Piktadariai Mauerio parke priėjo prie dviejų jaunuolių ir prisistatė esą pareigūnai, kontroliuojantys, kaip gyventojai laikosi karantino. Sukčiai pareikalavo sumokėti 1 tūkst. eurų baudą ir dar apieškojo vieną iš praeivių. Jaunuoliams kilo įtarimas, ir jie iškvietė policiją, kuriai netrukus pavyko sulaikyti tariamus „tvarkos saugotojus“.
Vokietijoje karantinas galioja nuo lapkričio 2 d., iš pradžių planuota, kad jis truks iki gruodžio, bet infekcijos plitimo dinamika nesumažėjo iki norimo lygio. Barai ir restoranai šalyje uždaryti, patiekalus ir gėrimus leidžiama tik išsinešti. Nedirba sporto klubai, tatuiruočių salonai, baseinai, grožio ir masažo salonai, teatrai, kino teatrai, koncertų salės.
Trečiadienį VFR valdžia susitarė pratęsti dalinio karantino režimą iki gruodžio 20 d. Vokietijoje leidžiami privatūs susitikimai – ne daugiau kaip penki žmonės iš dviejų namų ūkių. Valdžia sugriežtino parduotuvių lankymo taisykles – vienam pirkėjui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų ploto. Regionuose, kur epidemiologinė situacija ypač įtempta, moksleiviai nuo aštuntos klasės mokysis keliomis pamainomis.
Federalinio kanclerio žinybos vadovas Helgė Braunas ketvirtadienį televizijos kanalui RTL pareiškė, kad Vokietijoje įvestos karantino priemonės tikriausiai galios iki ateinančių metų kovo. Pasak jo, pavasarį daugiau žmonių turės galimybę pasiskiepyti nuo koronaviruso. Bet H. Braunas neatmetė, kad tam tikrų apribojimų išliks ir kovo mėnesį.
