Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavo Šalčininkų rajono savivaldybės veiklą organizuojant, administruojant ir kontroliuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovų privačių interesų deklaravimą.
Pareigūnai turėjo esminių pastabų dėl savivaldybės vykdomų vidaus sandorių skaidrumo, taip pat nepakankamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės.
Atlikus korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, jog savivaldybė sudarė vidaus sandorius su savo reguliavimo sričiai priklausančiomis UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tvarkyba“. Šioms bendrovėms suteikė išimtines teises neterminuotai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Šalčininkų rajono teritorijoje, nesudarius galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Pažeidimą konstatavo ir Konkurencijos taryba bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat nustatė, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius praktiškai nevykdo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės funkcijų, t. y. nekontroliuoja ar konteinerių ištuštinimas vykdomas laiku pagal grafiką, ar vykdoma reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra, ar nustatytu terminu vykdomas trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas/sutvarkymas ir pan.
Atliktos analizės metu nustatyta ir tai, jog savivaldybė nekontroliuoja, kaip jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovai vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
„STT rekomenduoja savivaldybei atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus ir imtis konkrečių priemonių: įpareigoti savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovus, nedeklaravusius privačių interesų, tai padaryti. Komunalinio ūkio skyriui atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę, aktyviai dalyvauti paslaugos patikrinimo planavimo procese“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.
Taip pat siūloma tobulinti savivaldybės vidinį teisinį reglamentavimą, aiškiai numatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę atliekančios komisijos funkcijas, įgaliojimus, jos kiekybinę ir kokybinę sudėtį.
Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota per 3 mėnesius nuo korupcijos rizikos analizės pateikimo informuoti apie nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą.
Per 2016 metus STT korupcijos prevencijos pareigūnai atliko 16 išsamių korupcijos rizikos analizių, antikorupciniu požiūriu įvertino 266 teisės aktus ar jų projektus.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Dar anksčiau Seimas yra priėmęs nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“. Be visa ko kito čia, pasitinkant garbingą jubiliejų, raginama visas valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti.
Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galimas daiktas, ne visi suspėjo perskaityti šį dokumentą, tačiau kažin ar atsirastų Lietuvoje toks nevėkšla, kuris nebūtų girdėjęs, kad jubiliejaus proga Vilniuje bus pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui, kažkur provincijoje pasodinta ąžuolų giraitė. Ir tai tik pradžia, žmonės ir institucijos jau dabar lenktyniauja teikiant vienas už kitą geresnius pasiūlymus – kaip gražiai įprasminti šią šventę ir praplėsti šventinio minėjimo repertuarą.
Leiskite ir man įkišti savo trigrašį, siūlant tokios garbingos datos proga paskelbti Lietuvoje bent jubiliejiniais metais, o gal ir ilgesiniam laikui moratoriumą nepotizmui. Tai būtų pats puikiausias Vasario 16-osios šimtmečio išaukštinimas, kai įtakingi Lietuvoje žmonės, seneliai, tėveliai, dėdės ir tetos, galėtų ne tik žodžiais, bet ir darbais paliudyti savo nelygstamą meilę Tėvynei.
Taip jau atsitiko mano giliam liūdesiui, kad nepotizmo simboline figūra Lietuvoje tapo ne kas kitas, o Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielis Landsbergis. Ne, tikrai nėra taip, kaip galėjote pagalvoti, nejaučiu jokios neapykantos šiam labai simpatiškam, neieškančiam žodžio kišenėje jaunuoliui, o tik konstatuoju faktą, kad garsiojo anūko karališkas pavyzdys gali būti panaudotas net didžiausio pašlemėko kaip savotiškas pasiteisinimas stumiant į šiltas vietas savuosius mulkius, morališkai pašventinant praktiką, kai kompetencija nieko nereiškia, o įsidarbinimo ir karjeros galimybes valstybės tarnyboje lemia giminystė, pažintys, įtakingi užtarėjai arba dar kitokios konfigūracijos nešvankumo testai.
O dabar visi pasvajokime kartu, kad toks tarakonų maršas per valstybę būtų suspenduotas metams kitiems, minint mums brangią datą, o apsikopus, truputėlį pagyvenus kitaip, regis, pagalvotume, kad terminus būtų galima pratęsti. Labai tikėtina, kad tada sumažėtų ir jaunų žmonių emigracijos tempai. Dabar vis dažniau bures kelia ir iš tėviškės bėga ne tik kaimų ir miestelių gyventojai, bet ir universitetus baigę jauni žmonės, nenorintys tapti klanų žaidimų įkaitais.
Iš tiesų, valstybės tarnyba mūsų padangėje vis labiau tampa tokia uždara giminių pelke, kad kyla pavojus, kad reprodukcija čia greitai bus galima tik kraujomaišos būdu.
Lansbergio pavardė yra politinis kapitalas, savaime duodantis dividendų, tačiau anūko protegavimas per visus galus, vadovaujant seneliui, čia toks akivaizdus, kad garsi pavardė tampa politinės sistemos kompromitavimo priemonė. Sakykite, ką norite, bet nedrįsčiau dabar raginti jaunus žmones būti pasiruošusiai padėti galvą už Tėvynę, kai laisvos šalies valstybė vis labiau panašėja į šeimyninę rangą.
Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.
Suprantu, ką dabar norite pasakyti, priešgyniaudami autoriui, pirmų pirmiausiai. Tiesa sakant, tuos žodžius, kurie jums kabo ant liežuvio galo, anąkart garsiai ištarė B.Bradauskas, žurnalistams bandydamas paaiškinti tai, kodėl jo sūnus staiga buvo paskirtas į labai aukštą postą: kuo aš kaltas, jeigu mano sūnus yra toks talentingas…
Žinoma, V.Landsbergis ir B.Bradauskas yra nesulyginami dydžiai, nuodėmė būtų net gretinti tokius žmones, ir, tarkime, jaunasis G.Landsbergis yra kaip reta padorus ir nepalyginamai talentingesnis žmogus už B.Bradausko atžalą, galop išgarsėjusią kaip valstybės tarnautojas, mėgstantis postringauti kriminalinių padugnių žargonu. Tačiau net jeigu G.Landsbergis būtų labai talentingas jaunuolis, kaip niekas kitas partijai kuriantis pridėtinę vertę, jo veikla dėl aptartų aplinkybių yra morališkai nuostolinga, žiūrint visos valstybės mastu ir siekiant prasmingos ateities.
Naujųjų laikų padavimuose yra pasakojimas apie tai, kaip kartą jaunuolis/ė laimėjo konkursą į valstybės tarnybą be jokių protekcijų. Šis perduodamas iš lūpų į lūpas stebuklinis pasakojimas uždega šimtus jaunuolių bandyti savo laimę be dėdžių ir tetų pagalbos, bet, susidūrus su lietuviškų papročių tikrove, dažniausiai tenka skaudžiai nusivilti.
Paskutinis pavyzdys yra Aplinkos ministerijos organizuotas konkursas užimti jauną žmogų intriguojančias pareigas ministerijos viešųjų ryšių tarnyboje ir atšauktas išvakarėse, likus vienai dienai iki konkursui nurodytos datos. Kodėl taip negailestingai buvo pasityčiota iš jaunų žmonių, kurie siuntė savo CV, studijavo reikiamus dokumentus, puoselėjo, kaip išaiškėjo, visiškai nepamatuotas viltis. Nėra jokių abejonių, kad susipažinus su kandidatų anketiniais duomenimis ir supratus, kad savojo pritežę prastumti gali ir nepavykti, buvo nuspręsta tokį nereikalingą renginį atšaukti.
Kaip jie mums tai paaiškins, – retoriškai klausė manęs vienas iš tų nelaimėlių kandidatų, pažįstamas jaunas žmogus telefonu. Jam, naivuoliui, paaiškinau, kad bus pasiremta valstybės interesais ir užduotimi taupyti lėšas. Dar kartą vėliau man perskambinęs jaunas šalies pilietis negalėjo atsistebėti, kad ministerijos valdininko atsakymą nuspėjau žodis į žodį, net tiksliai išpranašavau intonacijų seką. Kas man leidžia būti tokiu įžvalgiu? Ogi seniai jau žinau, kad valstybės iždo vagys savo subjaurotas sielas labiausiai už viską mėgsta slapstyti po valstybės interesų gynimo lozungų uždanga.
Naujasis Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo apvalyti Lietuvos miškus nuo korupcijos, tačiau kyla visai ne retorinis klausimas – o kas išvėdins pačios ministerijos, nuo seno krečiamos korupcijos skandalų, lyderiaujančios korupcijos sąraše, pridvisusius kabinetus, dezinfekuos ministerijos koridorius nuo visokio užkrato, apgins visuomenę nuo ministerijoje platinimo kiaulių maro?
Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai apgaule įgyjant didelės vertės žemės sklypą buvo pateikti asmenims A. V., A. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A.
Teismas A. V. ir A. Š. pripažino kaltais dėl nuosavybės teisių į svetimą žemę atkūrimo. A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir atidėjo jos vykdymą dvejiems metams. A. Š. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vyresniajai specialistei atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus.
Teismas konstatavo, kad A. V., siekė apgaule per A. Š. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 76,68 ha žemės sklypą, žinodamas, kad teisėti žemės paveldėtojai nepateikė institucijoms pirminio prašymo grąžinti žemę arba išmokėti kompensaciją. A. V. pasitelkęs kitą asmenį suklastojo dokumentą – prašymą grąžinti žemę ar išmokėti kompensaciją.
Pagal šį nuosavybės atkūrimo prašymą ir remdamasis melagingais sukurstytų liudytojų parodymais NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius išdavė žinomai neteisėtas išvadas, pagal kurias buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. vardu.
Atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytą žemę nuteistojo A. Š. vardu, VĮ Registrų centre iš viso buvo įregistruota 12 žemės sklypų ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, kurių vertė gali būti didesnė kaip 120 tūkst. eurų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Informacijos šaltini9s – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius generaliniam prokurorui E. Pašiliui pateikė atlikto vidinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus atžvilgiu.
Vidinis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu šių metų sausio 23 d. gavus anoniminį pranešimą dėl kelių tariamai šio prokuroro padarytų pažeidimų.
Atlikus anoniminiame rašte išdėstytų teiginių patikrinimą nustatyta, kad dalis jų neatitinka faktinių aplinkybių, dalis – yra klaidinantys arba negalimi patikrinti ir įvertinti kaip pažeidimai nesant galimybės jų patikslinti ir susieti su konkrečiu asmeniu bei kitomis svarbiomis vertinimui aplinkybėmis.
Generalinis prokuroras E. Pašilis, susipažinęs su jam pateikta vidinio tyrimo medžiaga, šias išvadas patvirtino.
Primintina, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijai, vertinusiai prokuroro J. Lauciaus tinkamumą užimti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, taip pat buvo pateikta anoniminė ir kita informacija apie kelis tariamus šio prokuroro padarytus pažeidimus.
Visi klausimai nurodyti skunduose prokuratūroje buvo įvertinti ir nebuvo pripažinta, kad prokuroras padarė tarnybinį nusižengimą. Pateikta anoniminė ir kita informacija prijungta prie atrankos medžiagos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Nesu iš tų patikliųjų, kurie rimtai vertintų oficialius sveikinimus oficialių švenčių proga. Jiems neretai trūksta nuoširdumo. Valstybių vadovai vieni kitiems šypsosi dažnai to nė kiek nenorėdami.
Tačiau pabrėžtinai ankstyvas ir palankių žodžių kupinas naujojo JAV prezidento laiškas, sveikinant mus Vasario 16-osios proga, nuteikė viltingai. Naujojo Baltųjų rūmų šeimininko pareiškimas, kad „Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir Sąjungininke“, – įsimintinas. Taip pat daug žadantis JAV Prezidento kvietimas „ateityje dirbti kartu siekiant bendrų tikslų“.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Gal vis tik prieštaringas, ne visiems patrauklus, išsišokti mėgstantis Donaldas Trampas (Donald Trump) neparduos mūsų Rusijai už, sakykim, prekybines nuolaidas arba bendrą kovą su terorizmu? Pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius prie NATO Nicholas Burnsas (ir ne tik jis), žurnale „The Economist“ paskelbtame straipsnyje „Velnioniškas perdavimas“ tvirtina, jog „nebūtinai viskas turi būti blogai“. Suprask – D.Trampas gali išlaikyti „budriai priešiškus JAV santykius su Rusija“.
O štai „Atlaso tinklas“ (JAV) prezidentas Alejandro A.Chafuenas, duodamas žurnalo „IQ“ apžvalgininkui Simui Čelutkai interviu „Geroji D.Trumpo pusė“, sako, kad „D.Trumpas neturėtų valdyti kaip beprotis ar populistas, visiškai ignoruojantis ekspertų balsą“.
„Atlaso tinklo“ prezidentas taip pat pabrėžė, kad „valstybės vadovą supantys asmenys, tarp jų ir paskirtasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis T.Flynnas, nėra kokie nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikai“.
Įsimintinas ir buvusio Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose, TS-LKD partijos vadovo posto siekiančio Žygimanto Pavilionio komentaras Facebooko erdvėje, vos tik Lietuvos Prezidentūra išplatino oficialiojo Vašingtono sveikinimus Vasario 16-osios proga. Į tokias pastabas tikrai verta įsiklausyti: užuot puolę kritikuoti D.Trumpą pirmiausia ieškokime galimybių susidraugauti, perduodant Baltijos šalių nerimą ir lūkesčius.
Vis dėlto iš Vašingtono atkeliavęs proginis pasveikinimas tegul netampa pretekstu atsipalaiduoti. Nesumanykime mažinti išlaidų karinėms reikmėms. Juolab kad šių metų rugsėjo mėnesį Rusija šalia Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų rengia vienas didžiausių per pastaruosius metus puolamojo pobūdžio karines pratybas ZAPAD – 2017. Karinių manevrų metu bus imituojamos karinės atakos Vakarų kryptimi. Kariniai ekspertai iš NATO aljanso perspėja dėl realaus pavojaus – tokios pratybos gali baigtis netikėtu įsiveržimu į Baltijos šalis.
Kokios nuotaikos klostosi Lietuvoje? LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis dar sykį nuvylė, kai paaiškėjo, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai nusiųstose deklaracijose nenurodė Ispanijoje įsigyto nekilnojamojo turto. Politiko bandymai teisintis „tiesiog pamiršus“ bei noras neva „nuoširdžiai atsiprašyti“ rinkėjų, – neįtikinami. Juk paskola saulėtoje Ispanijoje nekilnojamam turtui įsigyti – ne menkutis sandoris, kurį milijonierius galėtų tiesiog užmiršti.
Tačiau karčios tiesos esama ir R.Karbauskio išplatintame oficialiame pareiškime „Paliesti milžiniški interesai. Nesustabdysite permainų, nežiūrint visų išbandymų tai padaryti“. Kodėl R.Karbauskis taip atkakliai koneveikiamas? Juk man, eiliniam rinkėjui, ne tiek svarbu, tyčia ar netyčia politikas pamiršo deklaruoti Ispanijoje įsigytą turtą, kieno nuomojamu automobiliu važinėja jo partijos nariai. Daugiau tvarkos ir sąžiningumo ištroškusiam lietuviui svarbausia, ar, į valdžią atėjus R.Karbauskio komandai, tikrai sustiprės alkoholio kontrolė, bus pažaboti farmacijos sektoriaus „banginių“ apetitai bei mažės korumpuotų valstybės biurokratų ir daug kitų gyvybiškai svarbių dalykų.
Jeigu mūsų krašto apsauga bei kalėjimų departamentai pirks mažiau vadinamųjų „auksinių šaukštų“, jei konkursus pelningiems statybų darbams laimės ne tik valdžioje esančiųjų giminės, pažįstami ir vaikai (paskutinysis nutikimas Vilkaviškyje), jei Lietuvoje daugės nuoširdaus susirūpinimo, kaip išsaugoti lietuviškumą, mažės karingojo liberalizmo ir tolerancijos per prievartą, kada mus atkakliai verčia pritarti net abejotinoms europietiškoms nuostatoms, kurioms sveikas protas liepia nepritarti, – tada galėsime LVŽS vadovybei dėkoti už nuoširdų triūsą. O kol kas dėkoti nėra už ką, nors šimtadienis, kada nemandagu piktai kritikuoti naujuosius, – praėjo. Kiek jau kartų Lietuva nusivylė paskubėjusi girti naujuosius pranašus! Esama didelio pavojaus, kad R.Karbauskis pakartos graudžiai liūdnas Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho ir Arūno Valinsko istorijas.
Lietuvai nereikia nei užmaršių, nei nenuoširdžių lyderių. Pirma parodykite, ką sugebate, ir tik po to iš žiniasklaidos reikalaukite pakantumo ar net pagyrimų. Lietuvai verkiant būtini bent keli reikšmingi ekonominiai ir kultūriniai pasiekimai, kurie įpūstų vilties net didžiausiems pesimistams, nebenorintiems nei didžiuotis lietuviška kilme, nei pasilikti Lietuvoje („Baltijos tyrimų“ apklausos sako, kad nusivylusiųjų daugėja).
Bet Lietuvai nereikia ir kosmopolitiškų, lietuvybei abejingų eurobiurokratų. Ar skaitėte paskutinį žurnalisto Vladimiro Laučiaus tekstą „Vėl tik Landsbergis“ (delfi.lt), kuriame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis nevadinamas nei konservatoriumi, nei krikdemu, nei liberalu, o tik politinių pažiūrų neturinčiu arba jas slepiančiu eurobiurokratu? Jei Vl.Laučiaus prognozės tikros, būtų skaudu ir liūdna. Partija, kurią laikėme kaip patikimą atsvarą Rusijos įtakoms bei agresyviems liberalams, atkakliai brukantiems savo tiesas be tolerancijos kitai nuomonei, – apsimetėlė, be stuburo, be tvirtų įsitikinimų?!
Kol kas gaji nuomonė, kad G.Landsbergis yra daugiau liberalas, todėl tie, kurie linkę būti tikrais konservatyviais dešiniaisiais, turėtų rinktis krikščioniškojo sparno remiamą Ž.Pavilionį, beje, 2019-aisiais sieksiantį (žurnalas „IQ“) Lietuvos prezidento posto. Bet šių eilučių autoriui teko sykį girdėti, ką Ž.Pavilionis kalbėjo Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, todėl jo nuoširdumu rūpinantis lietuvių tautos likimu šiek tiek abejoju.
Žinoma, Lietuvai nereikalingos ir valdančiųjų kalbos, kad Rusijoje yra sektinų dvasingų pavyzdžių. Kas be ko, kaip sakoma, pasitaiko išimčių, bet išimtys tik patvirtina taisyklę. Su pažangiais rusais mes bendraujame, juos remiame, jiems padedame, bet tai nereiškia, kad atėjo laikas Seime priimti Rusijos ambasadorių arba iš tos šalies mokytis, kaip reikėtų auklėti vaikus, gerbti kaimynines tautas ar krikščioniškai gyventi. Jei Maskvoje ir Sankt Peterburge būtų surengti šimtatūkstantiniai mitingai, kurių dalyviai reikalautų visoms Kremliaus kontroliuojamoms karinėms pajėgoms trauktis iš Moldovos, Gruzijos, Ukrainos, jei Vakaruose gyvenantys rusai rengtų bent jau piketus prie Rusijos ambasadų Vilniuje, Paryžiuje ar Berlyne, reikalaudami prezidentą Vladimirą Putiną liautis puldinėjus taikias kaimynines šalis, tada būtų kita kalba.
Dabar tokių mitingų nėra. Nėra ne vien dėl to, kad V.Putinas šalyje įvedė griežtą diktatūrą bei cenzūrą. Šis reiškinys kur kas sudėtingesnis. Tiesiog Rusija nenori grąžinti tai, ką ji per pastaruosius kelis šimtus metų nesąžiningai užgrobė. Ir tikrai ne mes, Vakarai, kalti, kad Rusija nepripažįsta savo klaidų. Todėl nuoširdžiai nesuprantu, kaip kai kuriems lietuviams apsiverčia liežuvis kritikuoti „supuvusius Vakarus“ priešpastatant „Rusijos dvasingumą“? Taip, Vakarai kritikuotini, nes ten nepaisoma tautų senbuvių interesų, per daug keliaklupsčiaujama globalizmo ir liberalizmo dievui, tačiau agresyvioji, grobuoniškoji Rusija mums taip pat ne pavyzdys.
Informacijos šaltinis – www.draugas.org (JAV leidžiamas lietuvių laikraštis).
Išvažiuojamajame posėdyje Pasieniečių mokykloje Medininkuose Vyriausybė aptarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklos prioritetus. Po posėdžio Ministrų kabinetas lankėsi prie sienos su Baltarusija linijos.
Be posėdžio darbotvarkėje esančių įvairių klausimų, Vyriausybės nariai Pasieniečių mokykloje buvo supažindinti ir su situacija prie valstybės sienos bei pasieniečių veiklos aktualijomis.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad iki 2020 metų turime būti pasirengę šiuolaikinių techninių priemonių pagalba kontroliuoti visą mūsų išorės sieną. Pasak premjero, Vyriausybė suras tam reikiamų lėšų, nes stipri sienų apsauga užkerta kelius kontrabandai, kuria pridėtinę vertę, į biudžetą patenka daugiau mokesčių.
Lietuvos valstybinę sieną sudaro 1763, 05 km. Numatoma, kad modernių sistemų pagalba artimiausiu metu bus stebima 48,4 proc. valstybės sienos.
Pasitarimo metu aptartos priemonės, kurios stiprintų kovą su neteisėta migracija, korupcija ir šešėline ekonomika. Taip pat kalbėta apie galimybes didinti pasieniečių atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.
Netoliese Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusios VSAT Pasieniečių mokyklos veikia ir VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda. Vyriausybės nariai po posėdžio vyko į jos saugomą ruožą su Baltarusija ir lankėsi prie pačios sienos linijos.
Šioje vietoje veikia techninių sienos kontrolės priemonių sistema, padedanti efektyviai užkardyti sienos pažeidimus, kontrabandos ir nelegalios migracijos atvejus.
Vėliau svečiai nuvyko į pačią Padvarionių užkardą, kur Ministrų kabineto nariams pasieniečiai pademonstravo, koks yra stacionarių sienos stebėjimo sistemų funkcionalumas.
Susisiekimo ministro įsakymu iš pareigų atleistas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.
„Įmonėje nustatyti šiurkštūs pirkimų procedūrų pažeidimai, keliantys pagrįstų abejonių dėl generalinio direktoriaus darbo skaidrumo ir efektyvumo. Viešųjų pirkimų tarnyba atskleidė, kad įmonėje klestėjo neskaidrūs, galimai vienam tiekėjui subalansuoti viešieji pirkimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad „Oro navigacijos“ vadovas į VPT išvadas neatsižvelgė, o pati įmonės veikla ne kartą kėlė abejonių dėl galimos korupcijos. Vertindamas situaciją konstatuoju, kad vadovas nebegali vykdyti savo pareigų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Laikinai VĮ „Oro navigacija“ vadovaus Mindaugas Gustys, kuris iki šiol ėjo Ekonomikos skyriaus viršininko pareigas.
Jau artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pernai atlikusi VĮ „Oro navigacija“ dviejų 2015 m. organizuotų viešųjų pirkimų vertinimą, nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimų. Šie pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams.
VPT 2016 m. birželį įpareigojo įmonę nutraukti naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbų pirkimo procedūras. 2016 m. rugpjūtį VPT nurodė, kad pasirašyta 3,25 mln. eurų vertės ryšių, navigacijos ir stebėjimo techninės patalpos statybos sutartis su UAB „Satela“ turi būti pripažinta niekine ir nutraukta bei organizuotas naujas pirkimas.
Įmonei paskelbus naują pirkimą iš rinkos dalyvių ir vėl gautos pretenzijos dėl galimai vienam tiekėjui pritaikytų pirkimo sąlygų.
Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas įrangos pirkimams iš tiekėjų NRPL Oy ir „Thales“ – įmonė neatliko rinkos tyrimo potencialiems tiekėjams ir numatomai pirkimo vertei nustatyti. „Oro navigacijos“ už beveik 500 tūkst. eurų iš NRPL Oy įsigyta įranga neatitinka realaus įmonės poreikio – įranga naudojama kaip pagalbinė, o ES teisės aktų reikalavimų tinkamam įgyvendinimui įmonė turės įsigyti kitą įrangą.
VĮ „Oro navigacija“ iš vieno konsultacinių paslaugų teikėjo UAB „VG Consult“ pagal 2012–2014 m. pasirašytas 5 sutartis įsigijo paslaugų už 171,9 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių šių konsultacinių paslaugų reikalingumas ir viešųjų pirkimų skaidrumas.
Taip pat nustatyta, kad VĮ „Oro navigacija“ iš vieno tiekėjo UAB „Santika“ 2010–2016 m. įsigijo kelionių organizavimo paslaugų už 692,5 tūkst. eurų. Patikrinimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar perkant šias paslaugas buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Tsajunga.lt portale skelbiama partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pozicija dėl VMI susiklosčiusių problemų. Taigi prašoma paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir įtakingo verslininko pokalbių išklotines bei nurodyti juose minimų politikų pavardes.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. Jis prašo pateikti informaciją, kurių konkrečiai Lietuvos politikų pavardės buvo minimos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko ir įtakingo koncerno „MG Baltic” atstovo Raimundo Kurlianskio pokalbiuose bei kokie buvo šių pokalbių ketinimai.
Taip pat prašoma paskelbti šių dviejų asmenų pokalbių.
„Finansų ministras pareiškė, jog D. Bradausko ir R. Kurlianskio pokalbyje buvo minimos konkrečių Lietuvos politikų pavardės. Tos pavardės turi būti kuo greičiau paviešintos, nes tie žmonės, kuriems koncernas „MG Baltic“ galimai darė įtaką, gali būti ir naujajame Seime. Kitas žingsnis būtų paskelbti ir visą pokalbio išklotinę, tačiau šiame etape visuomenė turi teisę bent jau žinoti, kurie politikai bei svarbiausia – dabartiniai Seimo nariai – gali būti pažeidžiami arba jau turėti korupcinių ryšių“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Primename, kad po Finansų ministerijos atlikto tyrimo, ministras viešai užsiminė apie skandalingus buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko D. Bradausko galimai korupcinius ryšius ir sąsajas su įtakingu koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimundu Kurlianskiu.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.
Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.
Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.
Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.
Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse –„Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo „Registrų centrui“ vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.
Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus, „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.
Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Susisiekimo ministerija kreiptųsi į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuotų detalią bendrovės veiklos analizę.
„Lietuvos geležinkelių“ veiklą būtina įvertinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos sinonimu. Pilnas teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra padės atsakyti į visus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) – įmonės vidaus sandorių tyrimus.
Valstybės saugumo departamento (VSD) bus prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.
Tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti tiek į Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei, tiek į Seimo nariams kylančius klausimus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Šiandien socialiniuose tinkluose pradedami rodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu sukurti animaciniai antikorupciniai filmukai apie korupciją ir jos pasekmes. 16–18 metų amžiaus jaunimo auditorijai skirtuose filmukuose šmaikščiai pašiepiami į kyšininkavimo ir papirkinėjimo situacijas įsivėlę veikėjai.
„Ieškome naujų ir netradicinių formų, kurias pasitelkę galėtume kalbėtis su moksleiviais, šviesti ir ugdyti jų nepakantumą korupcijai. Filmukai, tai antroji antikorupcinio švietimo priemonė skirta jaunimui, pirmoji – komiksų knygelės, kurias ką tik išdalijome 190 Lietuvos mokyklose ir gimnazijose. Šios priemonės – galimybė į korupcijos problemą pažvelgti kitaip ir ją atskleisti jauniems žmonėms suprantama kalba“, – sako STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Antikorupciniuose filmukuose pateiktos penkios gyvenimiškos istorijos iš skirtingų – aplinkosaugos, medicinos, švietimo ir žemėtvarkos – sričių (šios sritys pasirinktos neatsitiktinai, jose nustatyta didžiausia korupcijos rizika).
Istorijų herojai, norėdami „greičiau susitvarkyti reikalus“, imasi papirkinėjimo, tačiau kiekvienu atveju sulaukia papildomų problemų ir neišvengiamų tokio elgesio pasekmių, nes kyšio davimas – nusikalstama veika, nė kiek ne menkesnė už kitus nusikaltimus. Visų istorijų herojų laukia vienoda atomazga – „grotelės už kyšį“. Moksleiviai patrauklia ir aiškia kalba supažindinami tiek su moraline, tiek ir su teisine atsakomybe, tenkančia už korupcijos atvejus ir numatyta Baudžiamajame kodekse.
Kuriant filmukus ir komiksus, atrinktų moksleivių grupės dalyvavo apklausose, kuriose buvo bandoma išsiaiškinti jų požiūris į korupciją, stebima moksleivių reakcija į numatomą knygelės turinį, vertinamas turinio poveikis, atsižvelgta į jų nuomonę.
Filmukus sukūrė viešąjį konkursą laimėjusi viešųjų ryšių agentūra „Idea Group“. Antikorupcinių filmukų sukūrimas finansuotas Nacionalinės vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos lėšomis. Šio fondo lėšomis buvo finansuoti ir antikorupcinės knygelės jaunimui ir mobiliosios programėlės „Pranešk STT“ sukūrimas ir diegimas.
STT ne tik tiria korupcijos atvejus, vykdo korupcijos prevenciją, bet ir atlieka antikorupcinį švietimą, bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis, teikia rekomendacijas antikorupcinio švietimo klausimais, rengia metodinę medžiagą.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Į pirmąjį posėdį susirinkusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ naujoji valdyba išrinko bendrovės valdybos pirmininką ir paskyrė įmonės generalinį direktorių.
Valdybos pirmininku išrinktas nepriklausomas ekspertas Romas Švedas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi paskirtas AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Naujoji bendrovės valdyba ir išrinktasis direktorius ateina dirbti itin sudėtingomis sąlygomis. Padėtis bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos ir neskaidrių sandorių sinonimu, yra daugiau netoleruotina. Pirmoji naujojo generalinio direktoriaus užduotis bus pilnas „Lietuvos geležinkelių“ teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Prieš dvi dienas – gruodžio 14 d. R. Masiulio įsakymu paskirtą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą sudaro Monika Rimkūnaitė-Bložė, buvusi ilgametė AB SEB banko įvairių padalinių vadovė, Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras, Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, Rolandas Zukas, UAB EPSO-G generalinis direktorius, ir Paulius Martinkus, nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas.
Gruodžio 9 d., minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų imuniteto padalinių – Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento pareigūnai ir jaunimo organizacijų atstovai susitelks bendrai akcijai, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti netoleranciją korupcijos apraiškoms ir nesąžiningam elgesiui.
Po visą Lietuvą pasklis atvirlaiškiai, kurie primins, kad vokeliai turėtų būti naudojami ne kyšiams, o linkėjimams.
Akcija „Vokelis ne kyšiams, o Jūsų šventiniams linkėjimams“ įsibėgės gruiodžio 9 dieną, 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, kurios metu STT kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) dalins stilizuotus voko formos atvirlaiškius, kuriuose sveikinimas su Tarptautine antikorupcijos diena, o kartu ir priminimas, kad vokai skirti ne kyšiams, o turi kitą paskirtį, ypač artėjančių švenčių proga. Taip pat praeiviai bus kviečiami parašyti savo linkėjimus antikorupciniame stende ir taip išreikšti netoleranciją korupcijai.
Atvirlaiškiai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas vokas su antikorupcine žinute ir palinkėjimu, bus dalinami visoje Lietuvoje – numatoma iki Naujųjų metų išdalinti 10 000 vokelių. Perduoti žinią visuomenei padės Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir kitų šalies institucijų imuniteto tarnybų pareigūnai.
„Tai pirma akcija, kai antikorupcinę žinią visuomenei perduosime kartu su net kelių tarnybų pareigūnais ir jaunimo atstovais. Tikime, kad žinia, raginanti netoleruoti korupcijos ir nedalyvauti nusikalstamoje korupcinėje veikloje, plačiai pasklis po visą Lietuvą, paskatins visuomenę susimąstyti ir susitelkti kovai su korupcija. Drauge mes galime nuveikti daugiau ir priartinti mūsų šalį prie skaidriausių Europos valstybių“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.
Visuomenės apklausos atskleidžia, kad gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti kyšį ir (ar) davusių kyšį asmenų skaičius. Gera žinia ir tai, kad daugėja teigiančių, jog kyšio davimas yra ne tik nusikalstama veika, kuria pažeidžiami valstybės įstatymai, bet kyšio davimas ar gavimas prieštarauja ir jų įsitikinimams, moralinėms vertybėms.
„Naujausių apklausų duomenimis, beveik absoliuti dauguma jaunų žmonių (iki 23 m.) mano, jog duoti kyšį yra nusikaltimas. Jauniems žmonėms tampa nepriimtina duoti kyšius gydytojams, policininkams ar dėstytojams, jie teigia, kad net nežinotų, kaip pasiūlyti vokelį, ir nesuprastų užuominų, jei valstybės tarnautojas kyšio bandytų reikalauti. Tad jaunimo sąmoningumas išties džiugina ir rodo, kad auga karta, kitaip žiūrinti į kyšius“, –teigia Lietuvos jaunimo organizacijų (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
Pasak šiai akcijai Imuniteto padalinius sutelkusios Vyriausybės atstovų, Vyriausybė itin didelį dėmesį skiria antikorupciniam valstybės institucijų ir įstaigų sąmoningumui. Todėl minint Tarptautinę antikorupcijos dieną šiais metais, Vyriausybė nori akcentuoti pastarųjų metų ryžtingą ir nuoseklią Vyriausybei atskaitingų kontrolės funkcijas vykdančių įstaigų imuniteto tarnybų veiklą, kuri parodo brandžią valstybės institucijų nuostatą nesitaikstyti su institucinės korupcijos apraiškomis valstybės įstaigų viduje ir supratimą, kad pirmiausia patys galime ir privalome užtikrinti sąžiningą valstybės institucijų veiklą.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT).
Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.
Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.
„Kai Janas Njumenas (vardas ir pavardė pakeisti) dirbo FSB struktūrose, jis puikiai žinojo, kiek sveria 9 mm kalibro Makarov markės pistoletas“, – rašo „Newsweek“ leidinys.
Kiek sveria milijonas JAV dolerių?
Vėliau, plušėdamas viename iš Maskvos bankų, prižiūrėjusių mafijos pinigus, jis sužinojo, kiek sveria vienas milijonas dolerių grynaisiais.
Bet vieną vėlyvą 2008-ųjų pavasario vakarą, grįždamas namo pas žmoną, J.Njumenas buvo nepajėgus atlaikyti jį užgriuvusių nemalonumų svorio.
Taip savo pasakojimą pradeda leidinyje „Newsweek“ žurnalistas Brajanas Densonas. Jo užrašyta istorija – kvapą gniaužianti.
Kodėl J.Njumeną užklupo dideli nemalonumai?
Tiesiog kolega iš kito banko pranešė, kad Janas pateko į mafijos ir darbdavių nemalonę – per daug sužinojo ir apie vienų, ir apie kitų juoduosius darbelius. Partneris iš abejotinos reputacijos banko Janui pasiūlė keletą išeičių. Visi trys variantas buvo niūrūs. Arba pačiam nusišauti, arba palaukti, kol kas nors kitas nušaus. Trečioji galimybė – sprukti.
Sunerimęs Njumenas papasakojo žmonai, kas nutiko. O ši, būdama, kaip ir vyras, FSB aukštosios mokyklos auklėtinė, bei mokanti penkias užsienio kalbas, pasiūlė bėgti į užsienį. Būtent žmona Viktorija parengė pabėgimo planą.
Janas paskambino dviem savo draugams iš FSB, ir šie sutiko padėti. Vienas iš jų perdavė aukštus valdžios pareigūnus kompromituojančios medžiagos. Pats Janas nukopijavo slaptų failų, bylojančių apie valstybės pareigūnų, bankų ir FSB tarnautojų bendras aferas.
Ponai Njumenai išskrido į Dominikos respubliką. 2008-ųjų metų gegužės 29-ąją jie atėjo į JAV pasiuntinybę Sant Domingo mieste ir paprašė, kad juos išklausytų ambasados darbuotojas, atsakingas už saugumo reikalus. Pasišnekėti buvo atsiųstas CŽV darbuotojas. Po kelių valandų ponia ir ponas Njumenai tapo perbėgėliais – CŽV atstovams pasirodė įdomi jų turima informacija.
Straipsnio autorius mano, kad Njumenai buvo puiki dovana Amerikos slaptosioms tarnyboms. Juolab kad perbėgėliai už pateiktą slaptą informaciją nieko ypatingo neprašė: tegul Vašingtonas išduoda jiems naujus pasus, suteikia teisę gyventi ir dirbti Amerikoje.
Amerika turi galimybę padėti tiems, kurie nori pereiti į jų pusę. Tai programa PL-100. Tiksliau tariant, liudininkų apsaugos programa, numatanti galimybę teikti pagalbą vertingos informacijos turintiems asmenims ir jų šeimos nariams. Tiesa, ši programa nėra visagalė. Per metus Amerika galinti padėti tik šimtui perbėgėlių.
Taigi nutiko tai, ko Njumenai labiausiai bijojo. Nors iš pradžių amerikiečiai žadėjo juos įtraukti į PL-100, bet vėliau paaiškėjo, kad CŽV atsisako rūpintis jų saugumu.
Įdomu tai, kad sutuoktiniai Njumenai vis tik bendradarbiavo su FTB. Bendradarbiavimas truko penkerius metus. Tai užtektinai ilga laiko atkarpa. Per penkerius metus jau galima perprasti kai kuriuos Vašingtono ir Maskvos šnipinėjimo karų ypatumus bei trintis tarp amerikiečių slaptųjų tarnybų.
Svarbu ir tai, kad Njumenai – pirmieji pebėgėliai iš Rusijos slaptųjų tarnybų, kurie pasiskundė juos likimo valiai palikusia CŽV. Tada, pasak publikacijos autoriaus, Amerika vertė Njumenus nutilti, priešingu atveju grasino deportuoti atgal į Rusiją, kur, pačių sutuoktinių žodžiais tariant, jų lauktų ilgi metai kalėjimo. Dar prisidėjo ir aplinkybė, kad Viktorija pagimdė vaiką, kuris tapo JAV piliečiu.
Perbėgėlių advokatas Džudi Snaideras pareiškė, kad Amerika turėtų vertinti Njumenų drąsą ir heroizmą, užuot atsisakiusi juos globoti. FTB atsisakė komentuoti Njumenų advokato pareiškimus.
Visų smulkmenų pasakoti neverta. Tačiau ši istorija, nepaisant, kad Njumenams laimingai baigėsi, vis tik paini ir sudėtinga. Štai keletas štrichų. Njumenai kurį laiką manė, kad Amerika juos išdavė. Suprask, jie teikdami slaptą informaciją stiprino JAV, o ši, užuot padėkojusi, atsisakė jais rūpintis. Njumenai garsiai tvirtino, kad šitaip besielgdamos JAV slaptosios tarnybos kenkia JAV kaip patikimos šalies įvaizdžiui.
Žurnalas „Newsweek“ teigia, kad 2008-ųjų vasarą amerikiečių ekspertai pradėjo Njumenus kamantinėti, kokios tikrosios priežastys privertė juos bėgti iš Rusijos. Juk Rusijoje jie gyeno užtektinai pasiturinčiai. Turėjo rimtas tarnybas. Pavyzdžiui, Janas kaip FSB darbuotojas tyrė finansines aferas Maskvos įstaigose. Jam mokėjo solidų atlyginimą, korumpuoti bankininkai ir jų partneriai iš mafijos pasaulio pamalonindavo solidžiais kyšiais.
Vėliau jis tapo FSB rezervistu ir įsidarbino viename banke apsaugos viršininko pavaduotoju. Ten jis išmoko, kaip į nedidelį maišą supakuoti milijoną dolerių. Dar vėliau jis savanoriškai tapo nusikaltėlių pasaulio atstovu. Gal taip būtų gyvenęs iki pat pensijos, bet kad pavedė smalsumas. Jis pradėjo domėtis tuo, ko jam nereikėjo žinoti. Tada jam liepė savanoriškai pasitraukti iš tarnybos.
Leidinys taip pat pranešė oficialią FSB informaciją, esą Janas – tiesiog vagis, kuriam inkriminuojama 1,5 milijono eurų vagystė iš „Kreditimpekso“.
Svarbi ir ši detalė: CŽV reikalavo, kad Njumenai papasakotų apie vadinamuosius amerikiečius „kurmius“, įsikūrusius CŽV, FTB ir kitose Amerikos žvalgybose. Bet Njumenai tvirtino tokių nežiną. Jie amerikiečiams papasakojo apie korumpuotus FSB pareigūnus, įskaitant ir keletą generolų bei dešimtis pulkininkų. Bet apie „kurmius“ Amerikos slaptosiose tarnybose jie tvirtino nieko nežiną.
2010-aisiais metais Njumenai tapo konsultantais, padedančiais atlikti finansines operacijas į JAV atvykusiems rusams. Tačiau iš tiesų apie kiekvieną įtartiną sandorį informuodavo JAV slaptąsias tarnybas. Žodžiu, potencialias aukas viliojo į spąstus.
2012-aisiais metais jau turėjo gauti politinį prieglobstį JAV. Bet politinis prieglobstis nebuvo suteiktas. Nesuteikė todėl, kad vyras neva prisipažino kankinęs suimtuosius pagal FSB vadovybės įsakymą. Njumenas turėjo omenyje, kad kankino kiti, o ne jis. O JAV migracijos tarnyboje suprato, kad ir jis asmeniškai atsakingas už kankinimus. Taigi jiems taip ir nesuteikė leidimo gyventi Amerikoje nuolat. 2013-aisiais panaikinta ir jų teisė būti JAV teritorijoe. O tai reiškia, kad jie bet kada galėjo būti deportuoti atgal į Rusiją.
2014-aisiais Njumenai grasino bylinėtis su JAV slaptosiomis tarnybomis. 2016-ųjų rudenį jiems vis tik suteiktas politinis prieglobstis.
STT pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) veiklos srityse, susijusiose su nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimu, pastebi, jog NŽT vidaus kontrolė nepakankama, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės, priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises ne visada priimami laikantis nustatytų terminų, neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus, taikomi nevienodi kriterijai.
Analizės metu nustatytas ne vienas korupcijos rizikos veiksnys ir organizuojant valstybinio miško pardavimus. Anot specialistų, NŽT tinklalapyje nepakanka informacijos apie parduodamus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, trūksta viešai prieinamos informacijos apie miškotvarkos projektus ir miškų naudojimo kontrolę, nepakankamai aiškiai reglamentuota sklypų suformavimo inicijavimo sistema.
Peržiūrėjusi šios tarnybos darbo praktiką, STT ragina iš esmės stiprinti NŽT darbuotojų kontrolę, vykdant metinius patikrinimų planus, nustatant trūkumus ir šalinant pažeidimus. Vienas iš pagrindinių STT korupcijos pareigūnų siūlymų NŽT – elektroninių duomenų registre pateikti informaciją apie darbuotojų atliekamus patikrinimus, kad būtų aišku, dėl kurių skyrių vedėjų priimamų sprendimų ar darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų ir kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai.
Siekdama mažinti korupcijos riziką, NŽT viešai internete turėtų skelbti išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengti konkretų veiksmų planą, kaip turėtų būti sklandžiai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
STT atlikdama korupcijos rizikos analizę detaliai analizuoja ne tik įstaigos pasirinktos srities teisinį reglamentavimą, bet ir praktinį jos įgyvendinimą. Tai trylikta šiais metais STT korupcijos prevencijos pareigūnų atlikta korupcijos rizikos analizė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinio skundo argumentais. Kyšininkavusiems patruliams pritaikyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikaltimą jie padarė veikdami išvien, todėl bausmės sugriežtintos.
„Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, mano nuomone, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie neleidžia abejoti, kad patruliai veikė kaip bendrininkai. Todėl jiems buvo skirtos per švelnios bausmės. Policijos pareigūnų kyšininkavimas yra paplitusi nusikalstama veika, todėl, mano nuomone, tik griežtos bausmės gali sumažinti tokių pareigūnų skaičių ir padėti įgyvendinti prevencinę bausmės paskirtį“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras R. Jasevičius.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis patrulis E. D., dirbdamas drauge su kolega A. G., 2013 m. gegužės 5 d. vakarą sustabdė automobilį vairavusį vyriškį ir kartu su A. G. pareikalavo duoti beveik 116 eurų kyšį, kad sustabdytasis išvengtų administracinės atsakomybės už tai, jog automobilį vairavo neturėdamas tam teisės.
Surinkti duomenys taip pat neleidžia abejoti ir tuo, kad patruliai tarnybiniu automobiliu vyriškį nuvežė į vieną prekybos centrą, kur šis išsigrynino reikiamą sumą ir atidavė ją patruliams.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. E. D. ir A. G. pripažino kaltais ir skyrė jiems 3 tūkst. 800 eurų dydžio baudas. Tačiau su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko ne tik Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jasevičius, bet ir patys nuteistieji. Jie Lietuvos apeliacinio teismo prašė priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes savo kaltės nepripažino.
Tačiau apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagrįstais pripažino tik prokuroro argumentus. Spalio 17 dienos nuosprendžiu teismas pripažino, kad patruliai E. D. ir A. G. veikė kaip bendrininkai, ir skyrė jiems beveik 5 tūkst. 650 eurų dydžio baudas, kurias nuteistieji turės sumokėti per vienus metus.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Įvertinęs surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir jo apimtį, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius priėmė nutarimą sudaryti prokurorų ir policijos pareigūnų tyrimo grupę.
Ikiteisminį tyrimą pavesta kontroliuoti Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
„Toks nutarimas buvo priimtas siekiant, kad galimai padaryta nusikalstama veika būtų ištirta kuo išsamiau, o tyrimas atliktas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius.
Šių metų spalio 6 dieną Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiekė anoniminė informacija apie galimą rinkėjų papirkinėjimą. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad Šilutės gyventojai per pirmąjį rinkimų turą į Lietuvos Respublikos Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų.
Buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti rinkėjus. Šių metų spalio 12 dieną buvo priimtas nutarimas minėtus tyrimus sujungti.
Atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyti keli įtariamieji. Vakar atliktos kratos jiems priklausančiose gyvenamosiose ir kitose patalpose. Šiuo metu byloje atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta, kad trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 289 iki 579 eurų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
