Žymus lietuvių kalbininkas Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“, rašydamas apie Lenkijos ir tomaševskininkų reikalavimus ir apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės buvo įveltos į nepateisinamas derybas dėl kalbos sandaros ir rašybos, nusistebėjo: „tai bene bus pirmas atvejis tarptautinės politikos istorijoje, kai vienos valstybės vyriausybė įtaigoja kitos, tokios pat savarankiškos valstybės vyriausybę pasirūpinti, kad pastarosios (tos antrosios valstybės) valstybinė kalba būtų priderinta prie pirmosios valstybės oficialiosios kalbos“.

Tačiau net ir iškilūs mūsų valstybės politikai ir pareigūnai, tokie, kaip šviesios atminties Algirdas Brazauskas, jo ekscelencija Valdas Adamkus, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas ir kiti, išskyrus gal tik dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, vis lipa ant to paties grėblio – leidžiasi į tokias gėdingas derybas. Nuvažiavę į Varšuvą jie žada, paklusniai linkčioja ar net atsiprašinėja, kad dar neišniekino lietuvių kalbos, kad dar negrįžo prie unijinių tradicijų.

Continue reading „Kas Lietuvoje įgyvendina Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino doktriną?“

putinas_

Prieš dvidešimt metų, 1990-ųjų rudenį, Sovietų Sąjunga jau braškėjo per visas siūles, o 1991 metų rudenį – galutinai suiro. Tada susikūrė dvylika buvusių sovietinių respublikų jungianti Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS). Į šį bloką neįėjo tik Baltijos kraštai – Lietuva, Latvija ir Estija. NVS blokas per du dešimtmečius smarkiai kito, o pastaruoju metu virto formaliu ir neįtakingu bloku. Posovietinėje erdvėje didelę įtaką išlaiko Rusija. Todėl nenuostabu, kad Lietuva yra smarkiai įtakojama Rusijos ekonominių bei politinių struktūrų. „Gazpromo“ ir „Lukoilo“ korporacijų įtaka Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didėja, o šių korporacijų dukterinės įmonės finansuoja kai kuriuos įtakingus Lietuvos politikus ir pareigūnus. Rusijos agentų tinklai ypač įsigalėję Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Continue reading „“Putin dolžen uiti”“