Vyriausiasis JAV valstybės departamento pareigūnas pabrėžia, kad Rusija, norėdama išvengti antrojo sankcijų paketo, per metus turi įvykdyti tris reikalavimus.
„Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, nereikės nerimauti dėl antrojo sankcijų paketo, pagal kurį gresia vos ne visiškas ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimas“, – ketvirtadienį Minesotoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.
Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos dėl to, kad Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą, primena ELTA.
Pagal Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymą, dabartinės sankcijos privalo galioti mažiausiai 12 mėnesių, bet jos gali būti atšauktos, jei Rusija įvykdys tam tikras itin specifines sąlygas.
„Pagal įstatymą reikalavimai sankcijoms atšaukti gana aiškiai išdėstyti. Vienas iš jų yra, pavyzdžiui, kad Rusija daugiau nenaudotų cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę, ir nenaudotų mirtinų cheminių ar biologinių ginklų prieš savo pačios piliečius. Antras reikalavimas – Rusija turi garantuoti, kad nebeužsiims panašia veikla. Trečiasis reikalavimas – Rusija turi būti pasiruošusi leisti Jungtinių Tautų stebėtojams ar kitiems tarptautiniu mastu pripažintiems nešališkiems stebėtojams vietoje atlikti patikrinimus arba sutikti su kitomis patikimomis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad vyriausybė nenaudoja cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę ir nenaudoja tokių ginklų prieš savo pačios piliečius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė JAV atstovas.
JAV nepirks iš Rusijos elektronikos, kompiuterių, daviklių ir lazerių, telekomunikacijos, specializuotos naftos ir dujos gavybos produkcijos, informacijos ir saugumo technologijų. Sankcijos bus taikomos visoms valstybinėms Rusijos įmonėms.
JAV apriboja užsienio pagalbą Rusijai, nutraukia bet kokį gynybos reikmenų pardavimą, draudžia prekybos ginklais finansavimą bei draudžia eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu.
„Iš esmės tai reikš, kad bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes ir technologijas, kurios laikomos svarbiomis nacionaliniam saugumui. JAV administracija nusprendė įvesti draudimo prezumpciją parduoti Rusijai nacionalinio saugumo požiūriu jautrias JAV prekes ir technologijas“, – teigė JAV pareigūnas.
Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.
Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.
Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu. Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.
Pasak specialistų, jau dabar spaudimą rubliui daro naujienos apie JAV pasirengimą imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.
Dolerio kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį išaugo 1 rubliu ir pasiekė 66,55 rublio, pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio viršydamas 66 rublius.
Euro kursas šoktelėjo 1,15 rublio – iki 77,17 rublio, peržengdamas 77 rublių ribą pirmą kartą nuo šių metų balandžio.
Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą yra susijusi Rusija. Kaip praneša BBC, tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Todėl Vašingtonas ruošiasi imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.
„Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad Rusijos vyriausybė naudojo cheminį arba biologinį ginklą pažeisdama tarptautinę teisę“, – pabrėžė H. Nauert.
Pasak jos, JAV dėl šio incidento ketina taikyti Rusijai sankcijas.
Valstybės departamentas imsis šių priemonių pagal 1991 metų įstatymą dėl cheminio ir biologinio ginklo likvidavimo. Jame ir išvardytos sankcijos, taikomos pažeidėjams.
Kaip sakė BBC korespondentui Vašingtone aukštas pareigūnas iš Valstybės departamento, Kremlius jau informuotas apie naujas sankcijas.
Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose „Facebook“ paskyroje pavadino šias priemones drakoniškomis, o kaltinimui Maskvai – prasimanytais.
Kaip pranešė H. Nauert, pirmoji, švelnesnė sankcijų banga įsigalios apie rugpjūčio 22-ąją. Bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Išimtys bus daromos kai kuriems dviejų šalių projektams kosmonautikos srityje.
Antroji naujų sankcijų banga įsigalios po trijų mėnesių, jeigu Maskva nepateiks įtikinamų įrodymų, kad ateityje nebenaudos cheminio ginklo. Jas realizuodamos JAV turės pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, beveik visiškai nutraukti su ja prekybą, uždrausti oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams skraidyti į Jungtines Valstijas.
Po JAV grasinimų naujomis sankcijomis Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.
Aukšto JAV valstybės departamento pareigūno duomenimis, paskelbtos sankcijos bus taikomos su saugumu susijusioms eksporto prekėms. Jis kaip pavyzdį paminėjo naftos ir dujų technologijų sritis bei elektronikos ir sensorikos sektorius. Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ esą nebus baudžiama.
Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimą Baltieji rūmai pabrėžė, kad JAV nesitaikys su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. „Mes nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą“, – Vašingtone pareiškė D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders.
Sankcijos Maskvai, kurias Vašingtonas paskelbė dėl aneksijos, bus išlaikytos tol, kol Rusija grąžins Krymą Ukrainai, pridūrė ji.
D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savaitgalį užsiminė, kad JAV gali svarstyti apie savo pozicijos dėl Krymo pakeitimą. Pieš tai D. Trumpas kategoriškai neatmetė galimybės pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Atsakydamas į reporterių klausimą, ar jis nori atsisakyti aneksijos pasmerkimo, D. Trumpas praėjusią savaitę išsisukinėdamas teigė: „Mes pažiūrėsime“.
Ukrainos Krymo pusiasalį kaimynė Rusija aneksavo 2014 metų kovą. Prieš tai po kelis mėnesius trukusių smurtinių protestų, kurie nusinešė per 100 gyvybių, nuo valdžios buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Rusijos daliniai galiausiai Simferopolyje užėmė Krymo parlamentą ir kitas strategiškai svarbias pusiasalio vietas.
Ginčytiname referendume dauguma pusiasalio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau aneksijos nepripažįsta praktiškai nė viena šalis.
D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Krymas nebus pokalbių tema. V. Putinas ne kartą pareiškė, kad pusiasalis yra neatskiriama Rusijos dalis, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Neseniai Hagoje Nyderlandų nacionalinės policijos atstovas supažindino žurnalistus su išvadomis, kurias iki šio laiko padarė tarptautinė tyrėjų grupė, tirianti 2014-ųjų vasarą viršum Rytų Ukrainos skridusio Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos priežastis. Oficialiai patvirtinta: „Boingą“ numušė raketa, paleista iš Rusijos kariuomenei priklausančio pabūklo. Tą pačią dieną JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą: JAV visiškai pasitiki Jungtinės tyrimų grupės (JIT) išvadomis. Rusija turi nustoti melavusi ir paaiškinti savo vaidmenį šioje tragedijoje.
Maskva ir toliau drumsčia vandenį
Skrydžių kompanijos Malaysia Airlines“ lėktuvą „Boeing-777“ numušė 2014 m. liepos 17 d. „Donecko liaudies respublikos“ separatistų užimtos Donecko srities padangėje. Žuvo visi 298 žmonės, skridę reisu MH17. Keleiviai buvo iš 10 pasaulio šalių, dauguma (196 asmenys) – Nyderlandų piliečiai.
Nyderlandų saugumo taryba 2015 m. spalio 13 d. paskelbė pranešimą, lėktuvas numuštas iš Rusijoje pagaminto zenitinio raketų komplekso „Buk“. 2016 m. rugsėjo 28 d. tarptautinė mišri tyrimo grupė (JIT, Joint Investigation Team), į kurią įeina Australijos, Belgijos, Malaizijos, Nyderlandų ir Ukrainos atstovai, savo pranešime nurodė, kad „Buką“ įvežė iš Rusijos Federacijos į separatistų kontroliuojamą Ukrainos teritorijos dalį ir iš čia paleido raketą. Įtariama prie šio šiurpaus nusikaltimo prisidėjus apie 100 asmenų. Duomenų apie tai, kad prie to prisidėjo Rusija kaip valstybė, iki tos dienos nebuvo nustatyta. Šį kartą Hagoje vėl patvirtinta tyrėjus laikantis išvados, kad „Bukas“, iš kurio numušė lėktuvą, buvo atgabentas iš Rusijos Federacijos teritorijos. Per pastarąjį laiką pavyko nustatyti, kad zenitinių raketų kompleksas „Buk“, iš kurio numušė „777“, priklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 53-iai priešlėktuvinės gynybos brigadai. Įtariamųjų dabar likę „kelios dešimtys“, tačiau jų vardai tebelieka tyrimo paslaptimi.
Tada, 2016-ųjų rudenį, likus dviem dienoms iki spaudos konferencijos Hagoje, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijoje, Rostovo srityje, esantis radiolokatorius neužfiksavo greta MH17 reisu skrendančio „Boingo“ nei kitų lėktuvų, nei raketų, nieko. O tai reiškia, kad į „Boingą“ šauta iš tos pusės, kurioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos… Prieš pastarąją spaudos konferencija Rusija vėl pasėjo abejonių, ar Nyderlanduose vykdomas tyrimas yra nešališkas.
Kelios dienos iki įvykstant spaudos konferenciją Hagoje Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ pranešė, kad leidinio korespondentas surado naujų „Boingo“ katastrofos Donecko srityje daiktinių įrodymų ir kad jie verčia manyti: lėktuvą susprogdino krovinių skyriuje paslėpta bomba. Žurnalistas Nikolajus Barsegovas papasakojo šiemet lankęsis tose Donecko srities vietovėse, kur subyrėjo „Boingas“, ir vaikštinėdamas miške atsitiktinai pernykštėje žolėje aptiko, kaip teigia, šio lėktuvo nuolaužų. Nufotografavo, pasiuntė ekspertui ir šis nustatė, kad tai – vėdinimo sistemos vamzdžių liekanos ir jas apdegino lėktuvo viduje plykstelėjusi liepsna. Žurnalistas nuvyko į „Donecko liaudies respublikos karinę prokuratūrą“, tačiau tą dieną jo nepriėmė, sakė paskambinsią, tačiau taip ir nepaskambino.
Žurnalistas stebisi: matyt, prokurorai tiek įsitikinę „savanorių“ (ополчения) nekaltumu ir taip pasitiki olandų tyrėjais, kad papildomi įkalčiai jiems nereikalingi. O be reikalo pasitiki. Žurnalistas abejoja, ar olandai, pamatę galėjus būti teroristinę ataką, apie tai garsiai pasakys, nes „tada juk dalis kaltės teks ne tik teroristams, bet ir pačiai Olandijai, kuri pražiopsojo jos oro uoste dedant į lainerį sprogmenis.“ Žurnalistas savo rašinį baigia „Post scriptum“: jeigu kurie nors tyrėjai, pavyzdžiui, Malaizijos, šio pasakojimu susidomėtų, autorius nurodysiąs, kur ieškoti nuolaužų.
Rodėsi, Kremliaus propaganda jau kadaise bus tarusi savo paskutinį žodį: Rusijos ekspertai seniai viską ištyrė. „Malaizijos „Boingą“ pamušė ukrainiečių „Bukas“, o pribaigė Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvai. Teroristinę ataką parengė, aišku, amerikiečių specialiosios tarnybos, siekdamos sukurstyti trečiąjį pasaulinį karą („Polit Puzzle“). Kur tau! Anot„Komsomolskaja pravda“, apie separatistų kaltę nė mintis negali kilti, tačiau nebuvo ir „Buko“ nei Ukrainos naikintuvo – lėktuvą susprogdino nežinomi teroristai! O Nyderlandai – pražiopsojo. Todėl tikėtis iš olandų nešališko tyrimo, patys suprantate, nėra ko.
Atkapstė Ukrainos naikintuvus ir vėl užkasė
“KP“ rašinys susilaukė skaitytojų atsiliepimų, tarp jų ir tokio: O versija Malaizijos „Boingo“ katastrofoje įsipainiojus ateivius iš kitų planetų dar nebuvo paskelbta Rusijos žiniasklaidoje ar aš ką pražiopsojau! Užsienio žiniasklaida laikraštį „Komsomolskaja pravda“ vadina propagandiniu bulvariniu leidiniu, o ir pats „MK“ neslepia savo simpatijų, antai prieš kelerius metus įdėjo nuotrauką „Vladimiras Putinas su jubiliejine laikraščio laida“ (tas laikraštis, suprantama, – „Komsomolskaja pravda“). Apie Ukrainą „MK“ rašo itin kritiškai ir piktai: „Kijevo baudžiamąją operaciją Donbase koordinuoja JAV“, „Ukrainą vairuoja devyni kriminaliniai nusikaltėliai ir psichiatrinės ligoninės klientas“ ir panašiai. Per pastaruosius metus „MK“ pateikė ne vieną Ukrainos pusę kaltinančia „Boingo“ žūties versiją Ukrainą. O visa Kremliui paklusni žiniasklaida – tiek ir tiek! BBC monitoringo tarnyba, kiti leidiniai, savanoriai tyrėjai pasekė, kaip keitėsi Kremliui tarnaujančios žiniasklaidos teikiamos „Boingo-777“ žūties versijos.
2014 metų liepos 17 d. 19 val. Rusijos TV naujienų kanalas „Life News” pranešė apie naują Donecko savanorių laimėjimą – pasisekė numušti Ukrainos karinių oro pajėgų transporto lėktuvą An-26. Naujieną pasigriebė kitos naujienų tarnybos, taip pat televizijos kanalas „Rosija 24“. Tačiau nepraėjus nė valandai išaiškėjo, kad tai buvo ne transporto lėktuvas, o Malaizijos skrydžių kompanijos keleivinis laineris, skridęs į Malaizijos sostinę Kuala Lampūrą iš Amsterdamo. Tada rusų žiniasklaida suskato aiškinti Donecko separatistus to negalėjus padaryti. Valstybinio „Pirmojo kanalo“ laidoje „Vremia“ korespondentas pareiškė kreipęsis į specialistus ir šie patikinę: Numušti taip aukštai skrendantį lainerį tais ginklais, kuriuos turi savanoriai, neįmanoma.
„Russia Today”. Youtube.com nuotr.
Liepos 17-osios vėlų vakarą televizijos kanalo RT („Russia Today“) rusiškoji naujienų svetainė parodė Kijevo „Borispolio“ tarptautiniame oro uoste dirbančio dispečerio įrašą Tvitter‘e: radaro ekranuose kelios minutės iki „Boingo“ katastrofos netoliese jo buvo matyti Ukrainos kariniai lėktuvai. Jau kitame pranešimo sakinyje rašoma apie vėliau žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, kad ispanų dispečerio paskyra yra netikra ir ją blokavo. Tačiau antraštėje „Ispanų dispečeris: prieš katastrofą netoliese Malaizijos „Boingo“ buvo kariniai naikintuvai“.
Lapkričio viduryje imta platinti naują versiją: lėktuvas numuštas raketa „oras-oras“. „Pirmojo kanalo“ laidoje „Odnako“ pasakyta turint sensacingą nuotrauką, spėjamą padarytą palydovo-šnipo viršum Ukrainos. Joje aiškiai matyti naikintuvas MiG-29 ir raketos paleidimas iš po kairiojo sparno tiesiai į pilotų kabiną. Laidos vedėjas Michailas Leontjevas: Trumpiau sakant, greičiausiai nebuvo jokio „Buko“. Žurnalistas priminė, kad po kelių dienų įvyks itin svarbus pasaulio lyderių susitikimas („Didžiojo dvidešimtuko“ susitikimas Australijoje) ir jo išvakarėse MH17 reiso keleivių žūties tyrimas yra labiau negu aktualus, o sensacingas kadras byloja Vakaruose beveik nesvarstytos versijos naudai. Tos pačios dienos nuotrauką parodė ir valstybinis TV kanalas „Rosija“. Laikraštis „Moskovskij komsomolec“ lapkričio 14 d. nesitveria nepasigyręs: „Boingą“ lydinčio naikintuvo palydovinė nuotrauka patvirtina „MK“ versiją“: prieš dvi dienas jie rašę, kad keleivinį lėktuvą lydėjo naikintuvas. Nuotrauką padaręs žmogus daugiau negalėjo tylėti.
2014-ųjų pabaigoje Rusijos žiniasklaida ėmė skleisti naują versiją. „Komsomolskaja pravda“ir vėl mums jau pažįstamas žurnalistas tyrėjas Barsegovas! „Boingą“ galėjo numušti Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvo Su-25 pilotas, vardas pavardė, raketomis „oras-oras“. Tai pasakė į redakciją atėjęs lėktuvų ginkluotės technikas, savo rankomis užtaisęs tą naikintuvą ir vėliau matęs jį nusileidusį jau be raketų. Įslaptinto liudytojo parodymai paneigia visus kaltinimus savanoriams ir Rusijai. Šį prisipažinimą paskelbė „Pirmasis kanalas“ (Žurnalistai neturėjo pagrindo netikėti šiam žmogui. Jo istoriją ir dokumentus kruopščiai patikrino), kiti TV kanalai ir leidiniai, tikinę, kad perbėgėliu iš Ukrainos susidomėjo Rusijos tyrimų komitetas. „Life News” parašė be abejonių: „Liudytojas: „Boingą“ numušė Ukrainos karo lakūnas“.
Kaip sakyta, Rusijos gynybos ministerija 2016-ųjų rudenį pareiškė, kad Rusijoje, Rostovo srityje, esantis radiolokatorius neužfiksavo greta MH17 reisu skrendančio „Boingo“ nei kitų lėktuvų, nei raketų ir tuo paneigė ankstesnius savo pranešimus apie „777“ lydėjusius ukrainiečių naikintuvus. Dabar „MK“ iškelta versija apie sprogimą lėktuvo viduje yra ne nauja – ją dar 2015-ųjų vasarą paskelbė „Life News“. Beje, likus kelioms valandoms iki Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pradedant balsuoti dėl tarptautinio tribunolo įsteigimo reiso MH17 keleivių žūties kaltininkams nustatyti. Per šį TV kanalą vienas ekspertas pareiškė, kad lainerio viduje sprogo bomba: Aš esu iš esmės įsitikinęs, kad lėktuvas buvo sunaikintas iš vidaus, ir tai padaryta specialiosios operacijos eigoje.
Valstybinė programa galams slėpti
2016-ųjų pavasariui ateinant Rusijos žurnalistai ir politikai vėl ėmė netverti savo kailyje: kovo 3 d. britų BBC parodys dokumentinį filmą su neginčijamu įrodymu, kad Malaizijos keleivinį lėktuvą numušė Ukraina, dalyvaujant JAV centrinei žvalgybos valdybai ir Nyderlandų specialiosioms tarnyboms! ‚Komsomolskaja pravda“ (skelbiasi populiariausiu Rusijoje dienraščiu) šiam pranešimui davė antraštę „BBC filmas: Malaizijos „Boingą“ numušė Ukrainos naikintuvai“. „KP“ ne be pasitenkinimo rašė, kad britų televizijos kompanija atliko plataus masto tyrimą, patvirtinantį faktus, kuriuos jie esą pranešė dar prieš pusantrų metų. Ko gero, pirmą kartą Vakarų žiūrovams bus pateikti tikrų liudytojų pasakojimai, o ne politikierių ir etatinių propagandistų išsigalvojimai, – pranašavo 3 milijonų skaitytojų kasdien sulaukiantis leidinys. Beje, vienas jų, iš Italijos, komentaruose parašė: Klausimas autoriui, ar filmą jis bent matė?
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Šokiruojantys nauji kaltinimai, – rašė „The Sunday Express“ bei kiti panašūs leidiniai prieš parodant filmą „Sąmokslo teorijos: kas numušė MH17?“ (The Conspiracy Files: Who Shot Down MH17?) ir Rusijoje užkibo ant šio jauko. BBC teko paneigti tokius anonsus dar prieš filmo premjerą. Laidų cikle „Sąmokslo teorijos“ ekspertai ne kaltina, o aiškinasi versijų dėl didelį atgarsį sukėlusių įvykių pagrįstumą; pasakojo apie bombos sprogimą amerikiečių laineryje viršum Lokerbio miestelio apylinkių Škotijoje, princesės Dianos žūtį, 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristines atakas JAV…). Dėl reiso MH17 keleivių žūties, tai filme sakoma: labai ir labai nevienareikšmis įvykis su daugybe prieštaringų momentų, ir toks jis liks dar daug metų.
Filmo autorius Maikas Rudinas stebisi, kad nei Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, nei „Buko“ konstruktoriai, nei kiti nepanoro susitikti su filmavimo grupe ir pareikšti savo požiūrį. Kiti nepraleido tokios galimybės. Antai JAV valstybės departamentas pareiškė turintis nuotrauką, kurioje matyti raketos paleidimo momentas. Tačiau amerikiečiai atsisako jas pateikti viešai – nenori atskleisti, kaip daromos tokios nuotraukos. Tuo tarpu buvęs CŽV analitikas Rėjus Makgovernas teigia, kad tai – tik žodžiai. JAV valdžia tokiu pareiškimu siekė apjuodinti Putiną – kad daugiau amerikiečių pritartų sankcijų Rusijai paskelbimui. Rusija pareiškė, kad Malaizijos lėktuvą numušė ukrainiečiai iš jų turimo „Buko“ ir pateikė katastrofos dieną darytą nuotrauką: Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgų bazėje vieno tokio komplekso trūksta. O amerikiečių kompanijos „Digital Globe“ pateiktoje palydovinėje nuotraukoje tas „Bukas“ matyti…
BBC filme ekspertai pripažįsta neįtikinama versiją, esą keleivinį lėktuvą atakavo naikintuvas Su-25: jis skirtas žemėje esantiems taikiniams naikinti, juo su raketomis neįmanoma pakilti į tokį aukštį, kuriame skrido „Boingas“, be to, jis yra gerokai lėtesnis už „777“ ir nepavytų lainerio. O liudytojai, kurie tvirtino matę padangėje ir naikintuvus, greičiausiai jais palaikė nuo raketos sprogimo suirusio „Boingo“ dalis. Nuolaužos rodo poveikį buvus iš išorės, todėl ir Rusijos skleidžiama versija, kad lėktuve buvo paslėpta bomba, yra mažai tikėtina. Rusijos televizijos parodytą palydovinės nuotraukos tikrumą paneigė tyrimų grupės „Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higinsas (beje, subūrė savanorius tyrėjus trys dienos iki atsitinkant šiai tragedijai). Nuotraukos klastotojai „Boingą“ tiesiog „įklijavo“, be to, itin negrabiai: lėktuvas atrodo arba esąs 6 km ilgio, arba 300 m atstumu nuo kosminio palydovo.
BBC filme klausiama, kodėl atsirado tiek daug reiso MH17 žūties versijų. Paprastai sąmokslo teorijas kuria įvairaus plauko mėgėjai, o šiuo atveju beveik visas versijas, išskyrus oficialiąją, palaiko vienos konkrečios valstybės valdžia. Knygos apie Rusiją autorius Piteris Pomerancevas (šis jo kūrinys 2015-aiais išleistas ir Lietuvoje – „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma“) sako, kad prezidento Putino visiškai kontroliuojama žiniasklaida veikia mistinio kulto ir nuolatinių sąmokslo teorijų režimu. Jos užduotis yra Rusijos žmonių galvose suvelti tokią painiavą, kad jie nė nemėgintų kritiškai apmąstyti milžiniškais kiekiais jiems brukamos informacijos. Buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje Stivenas Paiferas tarptautinį TV kanalą „Russia Today“ (RT) vadina Kremliaus ranka ir sako, kad jos užduotis yra pateikti krūvas visokių versijų, sukelti dulkių debesis, suvelti painiavą ir pamėginti įtikinti žmones, kad tiesos nesako niekas. Anglijoje dirbančio karo eksperto Igorio Sutiagino nuomone, šioje „Boingo“ byloje Rusija siekia numarinti tiesą, paskleisti dūmų uždangą iš milžiniško duomenų masyvo.
Vargu ar teisinga būtų tuoj po katastrofos Twitter‘yje atsiradusį „dispečerio Karloso“ įrašą vadinti versija, tačiau ne visi apie tai pamiršo tą pačią minutę, kai paskyra buvo pripažinta netikra. 2015 metų vasarą Vladimiras Putinas filmą apie jį kuriančiam amerikiečių režisieriui Oliveriui Stounui aiškino: Kiek man žinoma, iškart po šios siaubingos katastrofos vienas iš Ukrainos aviacijos dispečerių, man atrodo, šis specialistas ispanų kilmės, pareiškė matęs civilinio lėktuvo koridoriuje kovinę mašiną. Kieno nors dar kovinės mašinos, išskyrus Ukrainos, ten negalėjo būti. Šie žodžiai nepateko į filmą apie Putiną, tačiau buvo paskelbti 2017 metais angliškai ir rusiškai išleistoje Oliverio Stouno knygoje „Interviu su Vladimiru Putinu“. 2018 metų pavasarį „Radio Free Europe/Radio Liberty“ žurnalistai pranešė kartu su kitais tyrėjais Ispanijoje suradę šio įrašo autorių. Jis niekada nedirbo aviacijos dispečeriu, jo nebuvo Ukrainoje tuo metu, kai numušė „Boingą“. Į avantiūras linkęs Ispanijos pilietis prisipažino gavęs labai daug pinigų iš Rusijos, taip pat ir iš TV kanalo „Russia Today“. Internete jis ėmė dėtis „ispanų dispečeriu“ dar iki 2014 metų įvykių ir iš to, tikino, uždirbo 48 tūkstančius dolerių.
Mums padės Pranciškus Ferdinandas!
Prieš gerą mėnesį britų „The Times“ parašė apie tai, kad Rusijos žiniasklaida manipuliavo visuomenės nuomone dėl reisu MH17 skridusio lėktuvo katastrofos. Tai paaiškėjo po to, kai ukrainiečių „Kiberchunta“ viešai paskelbė kai kuriuos iš Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo elektroninio pašto pavogtus raštus. (Kremliaus propagandą patys Rusijos politikai vadina „Surkovo propaganda“ ir šiaip koks svaičiojimas būna pavadinamas „Surkovo propaganda“.) Tarp jų buvo „tematinės linijos“, kurių reikėtų laikytis 2014 m. liepos 21 – liepos 27 d. „politiniame tinkle“ komentuojant kai kurias „temas“. Greičiausiai prezidento patarėjas nurodė savo pavaldiniams ar kokios kitos žinybos specialistams parengti nurodymus, ką reikėtų kalbėti ar rašyti, tie parengė ir atsiuntė viršininkui (Тематические линии по работе с политической сетью на 21 –27 июля 2014 года).
Viena temų: „Boing-777“ katastrofa Donecko srityje“. Iš 8 „pagrindinių linijų“ šia tema „The Times“ kaip pavyzdį pateikė šią: Malaizijos lėktuvo numušimą palyginti su Pranciškaus Ferdinando nužudymu. Tuo galima parodyti Kijevo valdžią kurstant naują pasaulinį karą tam, kad išspręstų savo teritorines problemas Vakarų sąjungininkams padedant (Rusijoje „Tematinės linijos“ buvo paskelbtos gerokai anksčiau, rusiškai šis nurodymas išdėstytas taip: Сравнение крушения малазийского Боинга с убийством Франца Фердинанда. Киевская власть провоцирует новую мировую войну, пытаясь решить свои территориальные проблемы с помощью западных союзников).
Didžiosios Britanijos parlamento narys nuo Konservatorių partijos, Rusijos reikalų ekspertas Bobas Silas „Tematines linijas“ neabejotinai perskaitė nuo pradžios iki galo. Jis laikraščiui „The Times“ pasakė: Šis dokumentas – vienintelis raštiškas įrodymas, kad Rusijos valstybė rengia dezinformavimo strategijas ir mėgina jas pritaikyti pasaulinėje auditorijoje. Iki šiol mums trūko įrodymų, kad Rusijos valstybė platina melagingą informaciją. Mes girdėjome Rusijos diplomatus ir žiniasklaidą, tačiau raštiškai nieko neturėjome.
Pranciškaus Ferdinando nužudymas (Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio nužudymas Sarajeve 1914 m. birželio 28 d., karo, kuris bus pavadintas Pirmuoju pasauliniu, išvakarėse) – paskutinė „pagrindinė linija“ tema „Boing-777“ katastrofa“ su skiltyje „Komentarų kiekis“ nurodytais skaičiais „20 (60-70)“. Skiltyje „Pagrindinės linijos“ pirmiausia nurodoma aiškinti, kad katastrofa yra Kijevo provokacija, nukreipta prieš Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ norint ne taikiai tartis, o palaužti jas jėga (Провокация Киева направлена против Донецкой и Луганской народных республик с целью срыва мирного процесса и реализации силового сценария). Toliau: Vakarų palaikomas Kijevas stengiasi suversti kaltę Rusijai ir asmeniškai Putinui (Киев, при поддержке Запада, пытается возложить вину на Россию и лично Путина). Dar reikėtų aiškinti, kad Malaizijos civilinis lėktuvas buvo nukreiptas per regioną, kuriame Kijevo valdžia vykdo antiteroristinę operaciją (Малазийский гражданский самолет был направлен через регион, в котором ведется антитеррористическая операция киевских властей). Dėl įrašytų pokalbių, kuriuose savanoriai neva aptarinėja, kaip numušė civilinį lainerį, tai esama juos laikyti sumontuotais (Имеются основания считать аудиозаписи, на которых якобы ополченцы обсуждают то, как сбивали гражданский лайнер, смонтированными).
Raketos šūvis
Dar skaitytojus reikėtų tikinti, kad Ukrainos valdžiai katastrofa naudinga kaip dingstis NATO imtis tiesioginės agresijos prieš „Novorosiją“ ir įsitraukti į karinį konfliktą su Rusija – šitaip Kijevas vykdo savo planą pakeisti Kremliuje valdžią Vakarų rankomis (Катастрофа рассматривается украинскими властями как повод для прямого участия НАТО в агрессии против Новороссии и возможного военного конфликта с Россией. Таким образом Киев реализует заявленный сценарий на смену власти в Кремле руками Запада). Tai galima pavaizduoti ir kaip mėginimą sugrąžinti išsekintai Ukrainos kariuomenei prarastą strateginę iniciatyvą (Катастрофа – попытка спасти ослабевающую армию Украины и вернуть ей утраченную стратегическую инициативу). Civilinį lėktuvą galėjo numušti „Donecko liaudies respublikos“ teritorijoje esanti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema, kuri, esamais duomenimis, katastrofos išvakarėse buvo visiškoje kovinėje parengtyje ( Гражданский самолет могла сбить система украинской ПВО, находящаяся на территории ДНР. Есть информация о том, что незадолго до катастрофы системы ПВО были приведены в полную боевую готовность).
Sunku pasakyti, ar Rusijos žiniasklaida vadovavosi „Tematinėmis linijomis“. Gal tai paaiškėtų suradus tomis dienomis parašyta apie Pranciškų Ferdinandą – juk ar redaktoriui pačiam ateis į blaivią galvą šitoks palyginimas? Antai laikraštis „Moskovskij komsomolec“ kitą dieną po katastrofos, priminęs 1914 metų vasarą taikų gyvenimą netikėtai nutrūkus po nužudymo Sarajeve, patikino: Malaizijos lėktuvo žūtis karinių veiksmų zonoje Ukrainoje, žinoma, neprives prie Trečiojo pasaulinio karo, nors bus visko…
O štai liepos 22 d. internetinis leidinys „Vojenoje obozrenije“ (karinių reikalų apžvalga) pateikė politologo ir tuo pačiu vieno Kaliningrado srities vadovų nuomonę: tai, kas atsitiko Rytų Ukrainoje, galima palyginti su 1914 m. birželio 28 d. įvykiais Sarajeve. Pirmojo pasaulinio karo vienintelė laimėtoja buvo JAV, kuri, žlugus senajai pasaulio santvarkai, tapo ekonomiškai visų stipriausia. Dabar JAV visomis keturiomis priešinasi Eurazijos sąjungos steigimuisi ir provokuoja tiesioginį ginkluotą konfliktą niekuo nesidygėdama. „Boingo“ žūtis, pasak Kaliningrado politologo, kad ir kaip ciniškai skambėtų, tėra JAV, teisingiau jos karo partijos, specialioji operacija – nieko daugiau. Galiausiai: „savanoriai“ net ir įgiję „Buką“ neįstengtų juo pasinaudoti be atitinkamos kvalifikacijos specialistų ir kitų būtinų tarnybų, Rusija bus visiškai išteisinta dėl dabar žeriamų kaltinimų ir tada teks atsakyti „Bukus“ ir atitinkamas tarnybas turinčiai Ukrainai…
2014 metų kovo pradžioje, po „žaliųjų žmogeliukų“ intervencijos Kryme, Rusijos televizijos kanalo RT naujienų pranešėja amerikietė baigė laidą pareiškimu, kad nenorinti priklausyti Rusijos vyriausybės finansuojamai televizijos kompanijai, kuri teisina Putino veiksmus, ir todėl paliekanti ją. Liepos mėnesį pareiškė paliekanti darbą ir RT Londono korespondentė – protestuodama prieš tai, kas kalbama apie Malaizijos lainerio žūtį Donecko srityje: tai – visiškas faktų negerbimas. Žurnalistė atskleidė, kaip RT kurpia klaidinamus pranešimus: Jūs ne meluojate – jūs paprasčiausiai darote tam tikras užuominas.
Kam Rusijai to reikėjo?
Neseniai Hagoje įvykusios spaudos konferencijoje Nyderlandų nacionalinės policijos atstovas pakvietė Rusijos kariuomenės priešlėktuvinės gynybos 53-iosbrigados karius, jų giminaičius, draugus prisidėti prie tarptautinės tyrėjų grupės vykdomo tyrimo. Tai reiškia, kad teismo dar teks palaukti. Kaip žinome, 2017-ųjų penkios katastrofos tyrime dalyvaujančios penkios valstybės susitarė, kad „Boingo“ žūties kaltininkai bus teisiami Nyderlanduose (2015 metais Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nepavyko priimti rezoliucijos dėl Tarptautiniame tribunolo šiai bylai spręsti sudarymo, nes Rusija pasinaudojo savo veto teise ir blokavo ją).
Tarptautiniuose teismuose jau nagrinėjamos ar ketina imtis bylų, kuriose kalbama apie „Boingo“ katastrofos aplinkybes. Trijų joje žuvusių Vokietijos piliečių šeimos 2014-ųjų rudenį pateikė Europos žmogaus teisių teismui skundus prieš Ukrainą. Jų advokatas aiškina, kad nepriklausomai nuo to, kuriai pusei priklausė zenitinių raketų kompleksas „Bukas“ ir kas šovė, Ukraina tinkamai neįvykdė pareigos garantuoti saugumą savo oro erdvėje. Hagoje veikiantis Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas rengiasi iš esmės nagrinėti Ukrainos skundą prieš Rusiją, kuriame ši kaltinama pažeidusi konvencijas dėl kovos su terorizmo finansavimu ir rasinio diskriminavimo likvidavimo. Ukrainiečiai kaltina Rusijos pusę perdavus teroristams „Buką“ ir šitaip prisidėjus prie žiauriausios teroristinės atakos jų teritorijoje – Malaizijos oro skrydžių kompanijos lėktuvo „Boing-777“ numušimo Donecko srityje. Rusiją ginantis žinomas britų advokatas Semiuelis Vordsvortas dėl to pareiškė: Kad ir kas perdavė šį kompleksą DLR/LLR ginkluotoms pajėgoms, jis tenorėjo sustiprinti šių respublikų gynybą nuo galimų Ukrainos oro pajėgų atakų. Atrodo, būsimajame Hagos teisme kaltintojams teks įrodinėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybę turėjus ketinimų iš „Buko“ numušti būtent keleivinį lėktuvą. Kitaip tariant, atsakyti į klausimą, kam Rusijai to reikėjo.
Andrėjus Ilarionovas. A.Ilarionovas buvo Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas, po to – Kato instituto Vašingtone vyresnysis mokslo darbuotojas.
Į šį klausimą nepraėjus ne savaitei po katastrofos pamėgino atsakyti buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas, o dabar jo politikos kritikas Andrejus Ilariovas. Anot jo, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms energingai šluojant separatistus iš jų užimtų miestų, iškilo grėsmė žlugsiant pavasarį pradėtą vykdyti Kremliaus projektą „Novorosija“ (suskaldyti Ukrainą ir galiausiai prijungti dalį jos teritorijos prie Rusijos). Todėl reikėjo bet kuria kaina sustabdyti karinius veiksmus, paskelbti paliaubas. Reikėjo akibrokšto, kuris sukrėstų Vakarų valstybių vadovus ir piliečius, priverstų pareikalauti iš Kijevo sustabdyti „kraujo praliejimą“ Rytų Ukrainoje.
Vladimiras Putinas tuoj po lėktuvo numušimo (specialiosios operacijos, Ilarionovo žodžiais) paskambino JAV prezidentui Barakui Obamai ir, pranešęs apie tragediją, pasakė, kad būtina neatidėliojant ir be išlygų abiem pusėms nutraukti karinius veiksmus Ukrainos pietryčiuose, jau pareikalavusius daugybės aukų ir privertusius šimtus tūkstančių ukrainiečių ieškoti prieglobsčio Rusijoje. Paskesnes 10 dienų Putinas skambino kitų valstybių vadovams ir kalbėjo tą patį: Ukrainą reikia sustabdyti. Ir jo pastangos, regis, nenuėjo veltui: Europoje ir JAV žmonės ėmė raginti savo vyriausybes nedelsiant sustabdyti skerdynes Ukrainoje.
Be abejonės, valstybė, viršum kurios teritorijos tai įvyko, yra atsakingą už šią baisią tragediją, – kalbėjo Putinas rytojaus dieną. – Ši tragedija nebūtų įvykusi, jeigu šioje žemėje būtų buvusi taika, bent jau nebūtų buvę atnaujinti kariniai veiksmai Ukrainos pietryčiuose. Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, neatmetė, kad „Boingą“ galėjo numušti separatistai – tačiau jokiu būdu ne iš anksto suplanavę teroristinę ataką, o apsirikę. Tuo metu jau buvo paskelbta Andrejaus Ilarionovo versija, kurioje apie separatistų vaidmenį pasakyta šitaip: Kremlius pakišo juos kaip pagrindinius įtariamuosius. Kremliaus propaganda visais balsais šaukė: „Tai ne Putinas!“, tačiau pernelyg neneigė ant separatistų galvos pasipylusių kaltinimų (ko norėti – „beždžionė su granata“).
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai. Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ošurkovas, Dmitrijus Gudkovas diskutavo apie Rusijos ekonomikos, pilietinės visuomenės ir politikos perspektyvas. Kalbėta apie opozicijos perspektyvas keisti nedemokratinį ir su vakarietiškomis vertybėmis prasilenkiantį režimą.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
Nors nuomonės dėl to, kaip turėtų elgtis Rusijos valdžios opozicija, išsiskyrė, forume dalyvavę Kremliaus režimo kritikai sutarė, kad Vladimiro Putino sukurta politinė sistema yra kriminalinė, veikianti panašiai kaip savo laiku veikė fašistinis ar nacistinis režimai.
V. Putino kritikai taip pat pripažino, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai nėra svarbiausia priemonė, kuria pasinaudojus pavyks sustabdyti kriminaline logika veikiantį nedemokratinį režimą.
Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jų, reikia imtis Kremliaus režimo statusą griaunančių veiksmų. Opozicionieriai skeptiškai įvertino Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitus Rusijoje. Pasaulio lyderių dėmesys, pažymėjo forume dalyvavę opozicionieriai, tik stiprina įvaizdį, kad režimas sugeba kontroliuoti situaciją.
Forume dalyvavęs G. Kasparovas pabrėžė, kad simbolinę reikšmę turės ir birželį Rusijoje vyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas. Anot G. Kasparovo, visi diktatoriai siekia matomumo ir dalykų, kurie rodytų sistemos didingumą. Todėl, kaip ir naciams buvo svarbios Olimpinės žaidynės, taip ir V. Putinui panašią funkciją atliks Pasaulio futbolo čempionatas.
Visgi jis vylėsi, kad Vakarų lyderiai ignoruos Rusijoje vyksiantį čempionatą ir neleis Kremliaus režimui taip stiprinti savo statusą.
G. Kasparovas penktadienį forume V. Putino režimą lygino su fašistine Italija. Anot jo, dabartinėje Rusijos užsienio ir vidaus politikoje galima matyti fašizmo užuominų.
„Kalbėdami apie dabartinę Rusiją turime reikalą su mafija. Tai diktatūra“, – kalbėjo G. Kasparovas.
Garis Kasparovas. Slaptai.lt nuotr.
G. Kasparovas pažymėjo, kad labiausiai Rusijos režimas bijo ne opozicijos dalyvavimo valdžioje, bet masinių protestų. Todėl, pabrėžė G.Kasparovas, labai svarbu sukurti sąlygas, kad žmonės, jausdami, kad gali kažką pakeisti, išeitų masiškai į gatves.
Po diskusijų surengtoje spaudos konferencijoje G. Kasparovas akcentavo, kad Putinui liekant valdžioje Rusijoje niekas nesikeis ir Maskva toliau sieks destabilizuoti Europoje situaciją. Todėl, aiškino V. Putino kritikas, jis puikiai suprantąs Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nerimą. Pasak jo, Baltijos valstybėse V. Putinas ir toliau liks taikiniu, keliant sumaištį visuomenėse.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas renginį, sakė neabejojąs, kad Vilniaus Rusijos forumo tradicija išliks.
Michailas Kasjanovas
Ministras spaudos konferencijoje pakartojo savaitės pradžioje, komentuojant Kremliaus reiškiamą nepasitenkinimą šiuo renginiu, išsakytą mintį, kad Vilniuje organizuojamas Rusijos forumas nėra antirusiška akcija. Pasak L. Linkevičiaus – tai prorusiškas renginys.
Ministras pritarė diskusijoje išsakytiems teiginiams, kad tarptautinė bendruomenė, palaikydama glaudžius kontaktus su V. Putinu, prisideda prie nedemokratinio režimo tolesnio egzistavimo. Ministras neslėpė, kad įžvelgia Europos šalių veiksmuose išbandymų Vakarų vienybei.
„Įžvelgiu daugiau Europos vienybės išbandymų teisės viršenybės srityje, matome kai kuriose šalyse po rinkimų ateina nauja vyriausybė su priešrinkimine kampanija ir tam tikrais postulatais, kurie gali būti mūsų vienybės išbandymu. Tai Italija, tai nėra paslaptis“, – Eltai sakė L. Linkevičius.
Taip pat ministras atkreipė dėmesį į vieną forume dalyvavusių Kremliaus opozicionierių reiškiamą repliką, kad Vakaruose Rusijos valdžia nėra atskiriama nuo visos Rusijos.
„Rusija visgi yra didelė ir jie (rusai. – ELTA) jautriai reaguoja, kai tarptautinėje retorikoje viskas, kas yra bloga, yra siejama su visa Rusija ir visais rusais“, – kalbėjo L. Linkevičius ir pabrėžė, kad savo laiku rusų visuomenė labai rėmė Lietuvos nepriklausomybę.
Tai spaudos konferencijoje priminė ir kitas žymus opozicionierius Vladimiras Kara-Murza. Jis pagyrė Lietuvą, kad ši gerai suvokia skirtumą tarp Rusijos ir Kremliaus Rusijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Ministras taip pat akcentavo, kad Kremliui rodomas tarptautinės bendruomenės dėmesys yra žalingas.
„Rusijos vienas iš tikslų yra būti dėmesio centre. Rusija siekia parodyti, kad be jos niekas nevyksta. Tie lyderių atvažiavimai ar į Sočį, ar į Peterburgą rodo, kad be mūsų niekas nevyksta. Čia ir kyla diskusijos, ar reikėtų taip daryti“, – apibendrino L. Linkevičius ir klaida pavadino sprendimą Pasaulio futbolo čempionatą organizuoti Rusijoje.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Vilniaus Rusijos forumą šiais metais organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Aptarti Vakarų atžvilgiu agresyvėjančią Kremliaus politiką bei iššūkius, kurie kyla Rusijos pilietinei visuomenei, valdžiai griežtinant žiniasklaidos kontrolę, garsūs Vladimiro Putino režimo kritikai rinksis į jau penktąjį Vilniaus Rusijos forumą.
Nepaisant Kremliaus reiškiamų priekaištų dėl, jų teigimu, antirusiškų forumo tikslų, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iniciatyvą traktuoja priešingai – kaip prorusišką akciją ir įrodymą, kad su Rusija yra kalbamasi.
Tarp organizuojamo forumo dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Dmitrijus Gudkovas.
2017 metais Rusijos užsienio reikalų ministerija Vilniaus Rusijos forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje, Rusijos URM teigimu, „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.
L. Linkevičius atmetė Kremliaus kaltinimus, kad renginys yra antirusiškas.
„Tai yra prorusiška akcija“, – Vilniaus Rusijos forumo tikslus komentuodamas pirmadienį Eltai sakė L. Linkevičius.
„Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Tai yra pozityvus renginys“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad, nepaisant to, ką skelbia Kremliaus propaganda, garsiems Rusijos valdžią kritikuojantiems politikams, žurnalistams ir intelektualams patinka atvykti į Lietuvą.
„Tie, kurie įsivaizduoja, kad monopolizuoja Rusijos atstovavimą, tai jie gali teigti ką nori. Bet renginys yra nukreiptas ne prieš Rusiją“, – pabrėžė L. Linkevičius, pridurdamas, kad dialogo su Rusija nereikėtų supaprastinti iki dialogo tik su Kremliumi.
„Rusija yra didelė, joje yra įvairių žmonių ir nuomonių“, – apibendrino L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Vilniaus Rusijos forumas yra labai svarbus visai Europai. L. Linkevičius priminė, kad su Rusijos pilietine visuomene Europos Sąjunga yra įsipareigojusi bendrauti. Pasak jo, tradiciškai organizuojamas forumas yra vienas iš nedaugelio Vakarų ir Rusijos pilietinės visuomenės bendravimo pavyzdžių.
Forumas tradiciškai suburia per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad pagrindinis dėmesys organizuojamame forume bus skiriamas padėčiai Rusijoje po šįmet įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos veiklos būdams griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, stiprėjančiai Rusijos priešiškai veiklai Vakarų atžvilgiu, išpuoliams prieš liberalios demokratijos vertybes.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Gegužės 24-25 dienomis vyksiantį Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Žinomas diplomatas, kuriam iki gyvos galvos suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, istorikas Vytautas Plečkaitis viename portale aimanuoja, kad apie Rusiją mes įstengiame kalbėti „tik blogai arba – labai blogai“. Kai sovietinė propaganda apie SSRS suokė tik gerai arba labai gerai (na, kartais ir joje pasitaikydavo laikinų trūkumų), tai dabar apie Rusiją skleidžiamos kone vien fake news (melagingos naujienos).
Ambasadorius pliekia žurnalistus ir politologus, kurie „demonizuoja Putiną ir pervertina Rusijos galią“, taip „narkotizuodami Putino pasitenkinimą“. Esą yra ir kitų autoritarinių režimų…
Sunku nesutikti, kad dažniausiai propaganda yra tarsi lazda, turinti du galus: vienu ji tvoja kritikuojamam režimui ir informuoja visuomenę, antruoju – demonizuoja jo lyderius ir visokius nenaudėlius. Bet apskritai nutylėti, kas dedasi kaimyninėje šalyje, kurioje vykstantys procesai veikia ir Lietuvą, neįmanoma. Informacijos balansas, kurį siūlo V. Plečkaitis, čia niekuo dėtas. Tada užmerktume akis prieš grėsmes, kurios iš tiesų egzistuoja.
Caras pasitelkė kazokus
Gegužės pradžia Rusijai gerų naujienų atnešė nedaug. Gegužės 5 d., šeštadienį, Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose kovo mėnesį, į gatves išvedė tūkstančius protestuojančių rusų. Pagrindinis protestuotojų šūkis – „Jis mums ne caras“ – buvo nukreiptas į kovą vykusius rinkimus laimėjusį V. Putiną, kuris po keleto dienų pradėjo ketvirtą 6 metų kadenciją, surinkęs 76% balsų – daugiau nei pirmuosius tris kartus.
Nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“ paskaičiavo, kad iš viso 26 Rusijos miestuose suimta 1599 žmonės. Žurnalistai rašė, kad policija, „rosnacgvardija“ ir kazokai nepagailėjo ir vaikų: Maskvoje buvo suimamas kas penktas protestuotojas, neišskiriant ir moksleivių. Į policijos automobilius buvo grūdamos motinos su vaikais, apsvaigintais ašarinėmis dujomis. Radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistė Karina Orlova pastebi, kad vienam vaikui tramdyti teko penki omonininkai.
Tramdant protestuotojus Puškino aikštėje Maskvoje šmėžavo galingo stoto vyrai su kazokų kepurėmis. Kubanės kazokų organizacijos atamanas Nikolajus Doluda paneigė informaciją, kad jos nariai dalyvavo akcijoje. Interneto leidinys „The Bell“ pranešė, kad kazokai susiję su Maskvos merija: arba jais aprengti patyrę smogikai, arba su Maskvos atamanais sudarytos trys sutartys 16 mln. rublių sumoje. Visos Rusijos kazokų atamaną metų gale skirs V. Putinas.
Putinas tolsta nuo masių
Rusijos opozicinė spauda atkreipia dėmesį, kad V. Putinas vis labiau tolsta nuo masių. Kažkada jis važinėdavo caro automobiliu (tėvyninės gamybos mašina už 12 mlrd. rublių, panašiu į „Rolls Royce Phantom“) iš savo rezidencijos į Kremlių, o minios šaukdavo „ura“. Per ketvirtąją inauguraciją jis, tarsi ko bijodamas, nužingsniavo 200 m iš savo darbo kabineto į Kremliaus rūmus vienui vienas, lydimas tik sargybos ir šventiškai sustingusių kariškių.
O ir pati ceremonija buvo kukli. Išvaikęs opozicijos mitingą, V. Putinas išvengė kortežo, o ir jo šventinė kalba buvo kažkokia bedvasė. Garsus rašytojas ir vertėjas Borisas Akuninas savo bloge dar 2012 m. aiškino, kad žodis „inauguracija“ kilęs nuo „avgur“ – Romos laikų spėjikų, laiminančių viršininkus, skiriamus į aukštas pareigas. „Bet mes jo į tas pareigas nelaiminom, – tada rašė autorius, – todėl galime tik spėti, kiek tas carizmas tęsis“. Jis mano, kad tai paskutinė jo kadencija – iki 2024 m.
Iš tiesų, šiandien politologai mano, kad tai paskutinė V. Putino kadencija. Įstūmęs šalį į izoliaciją, sunkindamas rusų pragyvenimą, žvangindamas ginklais jis kelia ne tik opozicijos, bet ir plačiųjų masių įniršį.
Kai šventės euforija išnyksta…
Dar po dviejų dienų V. Putinas atsigriebė, Pergalės dienos parade pademonstravęs pasauliui tai, ką žadėjo savo metinėje kalboje Dūmoje kovo mėnesį – 5-osios kartos naikintuvus Su-57 ir modernizuotus naikintuvus MiG-31K, nešančius hipergarsines sparnuotąsias raketas „Kinžal“. Žiūrovai taip pat pirmą kartą pamatė bepilotes skraidykles „Korsar“ ir „Katran“ bei kibernetines karines mašinas „Uran 6“ ir „Uran 9“, kitą modernią techniką.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Savo kalboje V. Putinas leido suprasti, kad pagrindinis šių raketų ir kitos ginkluotės taikinys – JAV ir jų sąjungininkės, kurios esą „supa Rusiją“ ir kelia jai grėsmę. Kartu su ketinimais atsisakyti branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties ši jėgos demonstracija kaip tik ir kelia pavojų visam pasauliui, ypač Rusijos kaimynėms, tad šito nepastebėti ir nevertinti tik neigiamai negalima.
Po šventinės euforijos Rusija grįžo į savo niūrią kasdienybę: jau gegužės 13-ąją Maskvoje įvyko masinis protestas „Už laisvą internetą“. Prie Rusijos sostinės centre įrengtos scenos susirinko žmonių su įvairių opozicinių ir kairiųjų partijų bei judėjimų vėliavomis. Susirinkusieji skandavo šūkius, reikalaudami interneto laisvės ir kritikuodami valdžią. Demonstrantai per akciją ragino panaikinti „Roskomnadzor“, apriboti vyriausybės įtaką internetui bei atšaukti baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos už savo pranešimus socialiniuose tinkluose persekiojami piliečiai.
Dar balandį Rusijos pareigūnai ėmė blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, jos operatorei atsisakius vykdyti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) reikalavimą pateikti susirašinėjimo šifravimo kodus programėlės vartotojų žinutėms netrukdomai skaityti. „Telegram“ kūrėjas rusų verslininkas Pavelas Durovas jau seniai kartoja, kad neleis Rusijos saugumo tarnyboms slapta stebėti programėlės vartotojus. Jis pažadėjo, kad programėlė ir toliau veiks, nepaisant draudimo.
„Roskomnadzor“ jau blokavo milijonus IP adresų, kuriuos vartotojai naudojo, kad apeitų draudimą naudotis „Telegram“. Prieš Rusijos prezidento rinkimus neveikė opoziciniai portalai Graniru.com ir kiti.
***
Taigi, garbiojo diplomato dejonės, kad apie Rusiją kalbame tik blogai, o reiktų ir gerų žinių, būtų akivaizdus veidmainiavimas. Liaupsinti V. Putiną už antidemokratinius veiksmus būtų tas pats, kaip jį girti už prieš ketverius metus įvykdytą Krymo aneksiją ar invaziją į Rytų Ukrainą. Pasaulis ne šiaip sau varo Maskvą į izoliaciją. Geros žinios priklauso tik nuo jos pačios.
Naujasis Armėnijos premjeras patikino V. Putiną, kad dvišaliai santykiai nesikeis. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad, jam atėjus į valdžią, Jerevano santykiai su Maskva išliks glaudūs.
N. Pašinianas su Rusijos prezidentu susitiko Sočyje, Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimo kuluaruose.
„Galiu patikinti, kad Armėnija sutaria šiuo klausimu (santykių su Rusija), ir niekas neabejoja ir neabejos strategine Rusijos ir Armėnijos santykių svarba“, – V. Putinui sakė N. Pašinianas.
42 metų amžiaus Armėnijos premjeras taip pat padėkojo V. Putinui už „subalansuotą Rusijos poziciją“ Armėnijoje tvyrant politinei krizei, kurios metu N. Pašinianas vadovavo masiniams protestams ir pilietinio nepaklusnumo kampanijoms.
Pripažindamas Armėniją „artimiausia mūsų partnere regione“, V. Putinas palinkėjo N. Pašinianui sėkmės naujose jo pareigose ir pridūrė besiviliantis, kad santykiai „bus plėtojami taip pat stabiliai kaip ir iki šiol“. V. Putinas patikino, kad Maskvos politika Armėnijos atžvilgiu nesikeis.
Naujuoju Armėnijos premjeru N. Pašinianas išrinktas praėjusią savaitę. Armėnija politinėje krizėje atsidūrė, kai N. Pašiniano vadovaujami gatvės protestai privertė atsistatydinti vos savaitę Armėnijos premjero poste išbuvusį eksprezidentą Seržą Sargsianą.
S. Sargsianas 10 metų ėjo Armėnijos prezidento pareigas, tačiau balandį pasibaigus antrajai ir paskutinei jo kadencijai, politikas buvo išrinktas naujuoju šalies premjeru. Tai sukėlė protestų bangą šalyje.
V.Putino ir D.Medvedevo tandemas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paprašė parlamento patvirtinti kadenciją baigiančio premjero Dmitrijaus Medvedevo kandidatūrą dar vienai kadencijai ministro pirmininko poste.
„V. Putinas pateikė Dmitrijaus Medvedevo kandidatūrą Valstybės Dūmai, kad gautų jos sutikimą skirti jį ministru pirmininku“, – sakoma netrukus po V. Putino inauguracijos paskelbtame pranešime.
52-ejų D. Medvedevas nuo 2008 iki 2012 metų ėjo prezidento pareigas, nes dėl Rusijos Konstitucijoje įtvirtinto apribojimo V. Putinui tuo metu teko padaryti pertrauką po dviejų iš eilės kadencijų šalies vadovo poste.
Tačiau 2012 metais V. Putinas grįžo į prezidento postą, o D. Medvedevas pagal susitarimą tapo premjeru. Toks sandoris nuvylė tuos, kurie laikė D. Medvedevą liberalesnių pažiūrų politiku, ir paskatino masinius protestus.
65-erių V. Putinas, šaliai vadovausiąs mažiausiai iki 2024-ųjų, jau dabar yra ilgiausiai vadovaujantis Rusijos lyderis nuo Josifo Stalino laikų. Kovą vykusius rinkimus jis laimėjo surinkęs 76 proc. balsų.
Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, pirmadienį Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose surengtos ceremonijos metu V. Putinas davė prezidento priesaiką, žadėdamas tarnauti Rusijos žmonėms, saugoti jų teises ir laisves bei ginti Rusijos suverenumą.
V. Putinas inauguruotas praėjus daugiau nei mėnesiui po triuškinamos pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Kovo 18-ąją surengtuose rinkimuose jis pelnė 76,6 proc. balsų ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją šalies prezidento poste.
„Laikau savo pareiga ir gyvenimo tikslu daryti viską, kas įmanoma, dėl Rusijos, jos dabarties ir ateities“, – laikydamas ranką ant Rusijos Konstitucijos sakė V. Putinas.
Po inauguracijos kalbėdamas V. Putinas teigė, kad per ateinančius šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.
„Eidamas šias pareigas jaučiu didžiulį atsakomybės jausmą“, – Rusijos pareigūnų ir aukštas pareigas einančių asmenų iš užsienio auditorijai sakė V. Putinas.
Prisaikdinus V. Putiną prezidentu, dabar dėmesys kryps į tai, ką jis paskirs šalies ministru pirmininku. Jei V. Putinas paprašys Dmitrijaus Medvedevo likti šiame poste, tai rodys tęstinumą.
Užsienio diplomatai nemato didelių perspektyvų, kad naujosios V. Putino kadencijos metu pagerės Rusijos santykiai su Vakarais.
Tuo tarpu viešosios nuomonės apklausose prezidentas sulaukia didelės Rusijos piliečių paramos, tačiau ekonomika yra galimai silpnoji prezidento vieta. Žemesnės naftos kainos, rublio smukimas, infliacija ir sankcijų įtaka lėmė tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas pernai sumažėjo iki 553 dolerių nuo 867 dolerių 2013 metais.
Ši kadencija V. Putinui – jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų trukmės. Pirmoji V. Putino šešerių metų trukmės kadencija prasidėjo 2012 metais, o antroji – šį pirmadienį ir baigsis 2024 metų gegužės 7-ąją. Prezidentui tuo metu bus jau 71-eri metai.
Politikas valdžioje yra jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Nesupraskite tiesiogiai: jokiu kremliumi (rusų senoji miesto dalis, apjuosta gynybinėmis sienomis su bokštais, vandens grioviais; senąja rusų kalba – detinecas, gradas ir t.t.) mūsų Seimas neapjuostas, tėra tik Sausio 13-osios išlikusių užtvarų fragmentai, bet ir juos ketina iškelti, nes jie esą darko parlamento rūmų vaizdą…
Bet Kremlius tapo Rusijos politiniu bastionu, carų, generalinių sekretorių, prezidentų, valdančiojo elito įtvirtinimu, todėl paprastai siejamas su visais iš jo išeinančiais tuo metu egzistuojančio režimo sprendimais. Pastarąjį dešimtmetį šie sprendimai šokiravo pasaulį.
Nedaug kam yra pavykę įžengti į Maskvos Kremlių. Tik Krymo chanatas 1571 m. sudegino miesto centrą, o prieš tai, 1534-1535 m., LDK kariuomenei nepavyko įveikti jo įtvirtinimų. Bet 1610 m. spalio 11 d. į Kremlių įžengė lietuvių ir lenkų kariuomenės įgula. M. Strykovskis rašė, kad „Algirdas tarsi Vakarų riteris sulaužo ietį į Kremliaus sieną“, o A. Vijūkas – Kojelavičius pridūrė, kad „smeigia jis ją į Kremliaus vartus, galiausiai išsitraukia kalaviją…“
Tiesa, Maskvos Kremlius buvo užimtas neilgam: 1612 m. Maskvoje ir aplinkinėse srityse kilo visuotinis sukilimas, kurio metu po apsiausties Kremliuje įsitvirtinusi lietuvių ir lenkų karių įgula kapituliavo, o visi jos nariai sukilėlių buvo išžudyti. Po keleto šimtmečių, 1812 m. rugsėjo-spalio mėn., Maskvą buvo neilgam užėmusi į Rusiją įsiveržusi Napoleono armija.
Tai tiek apie rusiškąjį Kremlių. O dabar apie lietuviškąjį…
Pasirodo, jis įsikūrė Vilniaus centre, kažkada buvusioje Nerimi plukdytų sielių apdorojimo ir paskirstymo, paskui stadiono, šiuo metu didingai stūksančio valstybės parlamento vietoje. Tautai ji svarbi dar ir todėl, kad čia 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Nepriklausomybės aktas, o kitų metų Sausį ošė didinga laisvės ištroškusių žmonių minia. Jos suręstos užtvaros, lyg dainuojančios revoliucijos bastionas, atlaikė sužvėrėjusių okupantų išpuolį.
Po 28 metų ši istorinė vieta tapo taikaus tūkstančių žmonių pasipriešinimo valdantiesiems placdarmu. Ne, kovo 15-osios protesto akcija prieš Seimo darbą nevirto langų daužymu ar policijos atkirčiu, kaip 2009-ųjų sausio 16 d. Tuomet profsąjungų surengtas protesto mitingas virto riaušėmis, kai į Seimo langus pasipylė akmenys, kiaušiniai, o policija panaudojo ašarines dujas, daug riaušininkų suėmė, paskui teisė. Vėliau pasirodė komentarų, kad smurtu buvo suinteresuotos kelios radikalios organizacijos, anarchistų judėjimai, netgi Penktosios kolonos, likusios dar nuo garsiosios „Jedinstvos“, palikuonys (apie tai rašiau straipsnyje).
Tuomet galėjai įtarti, kad Kremliaus pasiuntiniai pasirengę parlamento šturmui, kaip darė 1991-ųjų sausio 10 d., po K.D. Prunskienės vyriausybės sprendimų. Dabar gi, kaip pasakė vienas opozicijos politikas, Kremlius jau įsikūrė pačiame Seime ir būtent jis daro lemiamą įtaką kai kuriems jo sprendimams. Akivaizdu, kad visos šios parlamentinės krizės detonatoriumi buvo paslaptimis ir sąmokslo teorijomis apaugęs balsavimas dėl M. Basčio apkaltos.
Protesto mitingas „Mes kaltinam“, sutraukęs apie 5000 žmonių, tapo ta jėga, kuri turėjo sukrėsti valdančiąją daugumą permainoms. Protesto akcijos organizatoriai kitą dieną Seimo vadovui įteikė reikalavimus, kurių pagrindinis – surengti naujus parlamento rinkimus. Galima abejoti, kodėl tarp tų organizatorių – savo retorika išgarsėję žurnalistai, o ne plačiosios visuomenės atstovai, visuomenininkai, tautos pasiuntiniai iš visos Lietuvos. Galima įtarti, kad taip A. Tapinas ar R. Miliūtė tiesia sau takelį į būsimą valdžią, kad tokiais metodais LRT suvedinėja sąskaitas su R. Karbauskiu ir parlamentine komisija jos veiklai tirti.
Tai, kaip sakoma, jau išvestiniai samprotavimai. O mitingo esmė – užkirsti kelią dabartinei valdžios daugumai savivaliauti, tarnauti tiems interesams, kurie neatitinka nei nacionalinio saugumo reikalavimų, nei žmonių poreikių, ir visa tai apgaubiant imitacine paslapties skraiste, slapto balsavimo šydu.
Apskritai, kokiais atvejais Seimas nutaria pasirinkti ne viešą balsavimą? Pagal Konstituciją slaptas balsavimas yra privalomas tik trimis atvejais: dėl nepasitikėjimo vyriausybe, premjeru arba vienu iš ministrų. Bet štai Seimo statute numatytas slapto balsavimo atvejų sąrašas išplėstas sudaro galimybes neskaidriems sandoriams ir manipuliacijoms. Tai pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Dar daugiau: kaip išaiškino Seimo teisininkai, jeigu Seimo narys paviešina, kaip balsavo per slaptą balsavimą, tai galima laikyti slapto balsavimo principo pažeidimu. Netgi biuletenio fotografavimas, net jei tos nuotraukos ir nebus paviešintos, jau yra pažeidimas. Susidaro užburtas ratas: tautos patikėtinis, pasislėpęs už laisvo apsisprendimo galimybės, gali pareikšti bet kokią savo nuomonę, net ypač žalingą valstybei, ir už tai jis jokios atsakomybės neneša. Jo rinkėjai niekada nesužinos, kaip, pavyzdžiui, jo rinktas parlamentaras vertina galimą Rusijos invaziją į Lietuvą.
M.Basčio precedentas irgi neeilinis. Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Kiti jo veiksmai, dėl kurių buvo inicijuota apkalta, buvo atlikti iki 2016 m. lapkritį jam duodant priesaiką.
Kitaip sakant, antradienį slaptai balsavę parlamentarai nepritarė M. Basčio mandato panaikinimui, taip lyg ir pritarę jo nusikalstamiems ryšiams su KGB agentais. Kilus erzeliui Seimo nariai – pozicija ir opozicija – ėmė vieni kitus kaltinti nesąžiningu požiūriu į valstybei iškilusias grėsmes. Šie nesutarimai dar kartą pademonstravo, kad Seimo vadovybė ir valdančioji dauguma nekontroliuoja padėties vienoje aukščiausių šalies institucijų. Jie išryškėjo ir protesto mitinge ketvirtadienį.
Susikompromitavusį Seimą kitą antradienį dar kartą patikrins dar viena „byla“ – dėl socialdemokratų darbo partijos (grupės, atskilusios nuo LSDP) frakcijos nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų pažeidimo bendradarbiaujant su Baltarusijos įmonėmis ir nedeklaruojant savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Jam ketinama pradėti apkaltos procesą. Bet ar vėl Seimas nepaslys ant keisto teisinio reglamentavimo?
Tokie įvykiai perša įtarimą, kad būtent Seimas, o ne kokios nors radikalios organizacijos, atskiri visuomenės veikėjai, tampa Kremliaus irštva, kuri čia randa gerą dirvą reikšti savo interesus. Kol kas šie interesai pasireiškia tik atskirose ekonomikos, finansų ar asmeninio pasipelnymo srityse, bet kas gali paneigti, kad Seimo nariai taip nebalsuos, kai bus svarstomi esminiai ir neatidėliotini nacionalinio saugumo, iškilusių grėsmių užkardymo, gynybos srityse?
Ar toks politiškai angažuotas ir nesubrendęs parlamentas sugebės pasipriešinti valstybei žalingiems sprendimams? Ar patirsime 1940-ųjų okupacinio marionetinio Liaudies seimo sprendimų žalą?
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Ideologinė priklausomybė nuo Kremliaus, o gal tik pinigų stygius?
Vis dėlto netrūksta faktų, kurie pagrindžia įspūdį, jog Europos kraštutiniai dešinieji jaučia keistai beatodairišką trauką Kremliui. Dar kai partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AFD) lyderė Fraukė Petry praėjusių metų vasario pabaigoje susiruošė vizitui į Maskvą tyliai, be Vokietijos žiniasklaidos „dalyvavimo“ (ši tiesiog nebuvo informuota).
Vokietijos ir Austrijos reikalai
Deja, išėjo kitaip, mat į AFD lyderės susitikimą su Rusijos dūmos pirmininku Viačiaslavu Volodinu bei jo pavaduotoju Piotru Tolstojumi ponas V. Volodinas savo iniciatyva pakvietė odiozinį politiką Vladimirą Žirinovskį. Šiai aplinkybei iškilus į viešumą Vokietijoje, Fr. Petry buvo priversta aiškintis, kad esą buvo pastatyta prieš faktą – jei būtų žinojusi apie V. Žirinovskio dalyvavimą, būtų susitikimo atsisakiusi. Tuometinis jos pavaduotojas Alexanderis Gaulandas paaiškinimu nepatikėjo, pareiškęs, kad Rusijoje ji veikiausiai neprieštaravo pasisakymams, kuriems tėvynėje oficialiai nepritartų. Kita vertus, vicepirmininkas nematė problemos, kai Fr. Petry vyras ir AFD vadas Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje Marcusas Pretzellis po Krymo aneksijos apsilankė pusiasalyje (ne tik Vokietijos politinė klasė tai įvertino kaip Rusijos agresijos palaikymą).
Vladimiras Žirinovskis
2016-ųjų Kalėdų išvakarėse Maskvoje apsilankiusi Austrijos laisvės partijos vadovybės delegacija pasirašė su „Vieningąja Rusija“ bendradarbiavimo sutartį 5-eriems metams. Iš Rusijos pusės parašą padėjo už tarptautinius santykius atsakingas Sergejus Železniakas, po Krymo aneksijos įtrauktas į sąrašą Rusijos pareigūnų, kuriems ES taiko sankcijas. Kadangi prieš tai (lapkritį) austrų dešinieji nacionalistai buvo nuvykę į JAV pokalbiams su išrinkto prezidento Donaldo Trumpo patarėjais, „Laisvės partijos“ lyderis Heinzas-Christianas Strachė po abiejų vizitų siužete „YouTube“ pasigyrė, kad jo partijos tarptautinė įtaka nenumaldomai auga, nes Amerika ir Rusija dabar petys į petį imsis Sirijos bei Krymo klausimų sprendimo, o „Laisvės partija“ bus neutrali ir patikima tų pastangų partnerė, be viso kito, dėsianti pastangas, kad būtų atšauktos beprasmiškos (H.-Chr. Strachės pavartotas epitetas) sankcijos Maskvai. „Vieningoji Rusija“ bendradarbiavimo sutartį ratifikavo 2016 metų lapkričio 28-ąją, dar iki prezidento rinkimų Austrijoje, kai atrodė, jog austrų nacionalistų kandidatas Nоrbertas Hoferis gali laimėti.
Pasak konservatyvaus dienraščio „Die Presse“, belieka įsivaizduoti, kokios būtų buvusios tos pergalės pasekmės visų čia nurodytų įvykių kontekste.
Italijos specifika
Praėjusių metų kovo 6-ąją informuodamas apie „Šiaurės lygos“ lyderio Matteo Salvini vizitą į Maskvą ir susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, italų dienraštis „La Stampa“ išskyrė aplinkybę, kad šis paprastai nepriima nevyriausybinio lygio politinių lyderių (iki to laiko S.Lavrovas nebuvo susitikęs su savo Italijos kolega Angelinu Alfano). Išimtis „Šiaurės lygos“ šefui padaryta tikriausiai dėl to, kad Maskvoje jis parašu įtvirtino savo vadovaujamos nacionalistinės partijos bendradarbiavimo sutartį su „Vieningąja Rusija“ (iš jos pusės parašą padėjo tas pats S.Železniakas) ir tą nuveikęs galėjo interneto puslapiui „ilpopulista.it“ su pasitenkinimu pareikšti apie kokybinį poslinkį „Lygos“ bei V.Putino Rusijos santykiuose.
Be to, M.Salvinis išdėstė rusų ministrui (taip ir norisi formuluoti – kuratoriui) idėjas bei siūlymus, kaip valdyti Italiją bei reformuoti Europą. Kaip pastebėjo „La Stampa“, fatališka šios partijos trauka Maskvai nenauja – Pontidoje (miestas prie Bergamo, kur vyksta metiniai „Šiaurės lygos“ suvažiavimai) daug metų šalia šios partijos plaikstosi ir Rusijos vėliava. „Lyga“ yra pirmose gretose raginančių atšaukti sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, nes šios neša žalą verslui bei dirbantiesiems („Lygos“ minimas žalos Italijai dydis – 5 milijardai eurų).
Italų kraštutinių dešiniųjų naratyvas įsipiešia į jų europiečių kolegų – M. Salvinis Briuselio dvejonėms ieškant kompromiso priešpastato ryžtingą, net įžūlų V.Putino valdymo stilių. 1989-aisiais įsteigtos separatistinės „Šiaurės lygos“ kaip ir prancūzų „Nacionalinio fronto“ (įsteigto1972-aisiais) lozungai balansuoja tarp dešiniojo nacionalizmo ir dešiniojo ekstremizmo – pažaboti užsieniečių antplūdį bei terorą, remti savą viduriniąją klasę, grįžti prie nacionalinės valiutos, mokesčiais riboti žemės ūkio produkcijos importą, išstoti iš „pabaisos“ ES ir pan.
Kad su tuo galima dirbti, rodo „Nacionalinio fronto“ įtakos augimas pastaraisiais metais – rinkimuose į Europos parlamentą (EP) 2014-aisiais „Frontas“ pelnė beveik 25 proc. balsų, regioninių rinkimų pirmame ture 2015 metų pabaigoje surinkęs iki 27,7 proc. šešiuose Prancūzijos regionuose tapo dominuojančia politine jėga. „Šiaurės lyga“ visuomenės nuomonės apklausose renka beveik 15 proc. balsų ir lenkia Silvio Berlusconio (beje, irgi V.Putino simpatiko) partiją „Pirmyn, Italija“, didžiausią dešiniajame flange.
Čekijos niuansai
Kol kas svariausias V.Putino ir Europos nacionalistų bei populistų „medžiaginio“ bendradarbiavimo įrodymas yra nedidelio privataus „Pirmo Čekijos-Rusijos banko“ „Nacionalinio fronto“ lyderei Marinai Le Pen 2014 metais atseikėti 11 milijonų eurų, kurie leido pinigų stygių išgyvenusiam (skolinti atsisakė visi JAV bei Europos bankai) „Frontui“ pasiekti pergalę rinkimuose į EP ir jo lyderei dalyvauti prezidento rinkimuose. M. Le Pen buvo pasirengusi bet kam pasakyti taip, štai šis bankas keistoku pavadinimu ir atsišaukė – beveik neabejotinai todėl, kad „fronto“ lyderė viešai skelbia nelaikanti Krymo aneksijos neteisėta, o į pusiasalyje Maskvos skubiai surengtą referendumą dėl „nepriklausomybės“ pasiuntė stebėtojus. M. Le Pen yra puikiai informuota apie Kremliaus politiką, nes nuo išrinkimo partijos lydere 2011 metais keturis kartus lankėsi Maskvoje.
Marin le Pen
Tiesa, su dotacija „Frontui“ aišku ne viskas, mat pinigų paskolinęs „Pirmas Čekijos-Rusijos bankas“ 2016-ųjų rugsėjį bankrutavo, lyg ir radosi regimybė, kad Maskva „atleis“ skolą. Bet, panašu, M. Le Pen jau susiduria su žiauria tikrove, kaip praėjusių metų sausį nurodė „Bloomberg“ komentatorius Leonidas Beršidskis, bankrutuojančio banko turtą kontroliuojanti Rusija įsteigė specialią tarnybą, kuri neleido parduoti „Nacionalinio fronto“ skolos.
Kremlius mėgsta Vakarų nacionalistus, bet apmokėti šios meilės nesutinka, skirtingai nuo Sovietų Sąjungos, kuri šelpė komunistų partijas visame pasaulyje. Buvęs SSRS lyderis Leonidas Brežnevas po „Prahos pavasario“ paskandinimo kraujuje 1968-asisiais sovietų iškeltam Čekijos komunistų partijos, taigi ir šalies lyderiui Gustavui Husakui yra guodęsis, esą visame pasaulyje turįs 150 komunistų partijų ir ne visada susivokiąs, kada ką „iškelti“ ar „nuleisti“. Net ne visus generalinius sekretorius asmeniškai pažįstąs. „Dosnumas“ buvo viena Sovietų Sąjungos žlugimo priežasčių, dabartinėje Rusijoje valdžią savo rankose patikimai laikantys čekistai tą pamoką išmoko.
Teisybės dėlei dera pastebėti, kad ne visi Europos nacionalistai skuba vykti „prisiduoti“ į Maskvą. Viena, tiesa, negausių išimčių – nuožmusis Geertas Wildersas į Rusiją nevažiuoja, tačiau tai netrukdo Nyderlandų laisvės partijos lyderiui atsakomybę dėl Krymo okupacijos bei krizės Ukrainoje versti ES bei NATO.
Kol kas neapsilankė Rusijoje ir Jungtinės Karalystės (JK) nepriklausomybės partijos (kuri nuo veiklos pradžios užsibrėžė tikslą ištraukti JK iš ES ir jį pasiekė) šefas, dar europarlamentaras Nigelas Farageas. Bet ir jis viešai skelbia, esą ES siekusi įtraukti į savo įtakos sferą Ukrainą, ką V.Putinas palaikė tiesiogine grėsme. Taigi ukrainiečių tautos apsisprendimas „nesiskaito“.
Europos šiaurėje
Geografiškai nacionalizmas pastaraisiais metais „dengia“ kone visą Senąjį Žemyną. Europos šiaurėje šią politinę nišą „valdo“ „Švedijos demokratai“, Danijos liaudies partija, partija „Suomiai“ bei Norvegijos progreso partija. Danijos liaudies partija veikiausiai logiškai nusipelno išskirtinio Rusijos žiniasklaidos dėmesio dėl jos lyderių promaskvietiškų pasisakymų, tarkime, tokių kaip už karinę politiką atsakingos Maries Krarup pareiškimas 2016-ųjų spalį, kad ES Danijai kelia didesnę grėsmę negu Rusija, kurį palaikė ir partijos vicepirmininkas Sørenas Jespersenas. Partijos lyderė Kristian Thulesen Dahl 2016-ųjų viduryje pasisakė už visišką sienos su Vokietija kontrolę. Liaudies partija 2015-ųjų vasarą vykusiuose rinkimuose laimėjo 21 proc. balsų ir pasirodė geriausiai savo istorijoje.
2016 metų rudenį Švedijoje kilo triukšmas, kai šios šalies žiniasklaida atskleidė „Švedijos demokratų“ atstovų bei su jais susijusių veikėjų paslaptingus milijoninius sandorius su žmonėmis, galimai susijusiais su V.Putinu. Dienraštis „Aftonbladet“ šiai temai paskyrė redakcinį straipsnį (2016 10 02), kuriame daroma išvada, jog tų ryšių veikiausiai buvo gerokai daugiau bei tampresnių nei įtarta. „Švedijos demokratai“ 2014-ųjų rinkimuose surinko 13 proc. ir buvo treti, daugiau nei dvigubai pagerinę ankstesnius rezultatus. 2015-aisiais „demokratai“ sukėlė nemažai triukšmo, kai Graikijos salose įkurtose pabėgėlių stovyklose platino lapelius, perspėjančius nevykti į Švediją.
Dešinioji populistinė Norvegijos progreso partija nuo 2005-ųjų aštuonis metus iš eilės buvo antra parlamente, nuo 2013-ųjų su konservatoriais pradėjo dirbti vyriausybėje. Partijos lyderė Sylvi Listhaug nuo 2015 metų užima atkurtą perkeltųjų asmenų ministro postą, ne be jos įtakos vyriausybė sugriežtino politinio prieglobsčio suteikimą pabėgėliams reglamentuojantį įstatymą. „Suomiai“ 2015-ųjų rinkimuose pelnė 18 proc. balsų ir yra antra pagal dydį partija parlamente. Pagrindiniai jų šūkiai – socialinės garantijos tik Suomijos piliečiams, įsileisti tik ekonominę naudą galinčius nešti pabėgėlius ir pan. Tiesa, kaip valdančiosios koalicijos dalyviai „Suomiai“ praranda populiarumą ir naujose apklausose gauna mažesnį negu 9 proc. palaikymą.
Vidurio Europoje
Čekijos kraštutinė kairioji Bohemijos ir Moravijos komunistų partija reikalauja Čekijos išstojimo iš ES bei NATO ir už glaudų bendradarbiavimą su V.Putino Rusija (apie čekų požiūrį į narystę ES minėta pirmame šio ciklo tekste). Paskutiniuose parlamento rinkimuose partija pelnė 15 proc. balsų ir užėmė trečią vietą. Be to, prezidentūroje įsikūręs Miloshas Zemanas, kažkada socialdemokratas, dabar eksploatuoja nacionalistinius šūkius ir pozicionuoja save dideliu Kremliaus draugu. Kad tie šūkiai dirba, nurodo reali galimybė M.Zemanui likti dar vienai kadencijai – per sausio 12-13 dienomis vykusį pirmą prezidento rinkimų turą M.Zemanas pelnė 38,58 proc., antrą vietą užėmęs buvęs Mokslų akademijos prezidentas proeuropietiškas Jiřís Drahošas surinko 26,59 proc.
Slovakijoje rinkimuose praėjusių metų gegužės 5-ąją valdantys socialdemokratai pasirodė taip prastai, kad ministrui pirmininkui Robertui Ficko teko dairytis valdančiosios koalicijos partnerių, jų rado vengrų koalicijos partijoje bei konservatyvioje Nacionalinėje partijoje, kuri, kaip ir nacionalistinė „Liaudies partija – mūsų Slovakija“, pelnė 8 proc. balsų. Beje, ir R.Fico rinkimų kampanijoje ne iš gero gyvenimo rėmėsi dešiniojo nacionalizmo šūkiais.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vengrijoje „Jobbik“ yra viena sėkmingiausių dešiniųjų ekstremistinių Europos partijų, 2014 metų rinkimuose pelniusi 21 proc. balsų, o apklausose jos populiarumas svyruoja tarp 25 ir 28 proc. Partija kategoriškai reikalauja Vengrijos išstojimo iš ES, visiško pabėgėlių išgyvendinimo, mirties bausmės atstatymo ir pan. Ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovaujama „Fidesz“ sušvelninta forma atkartoja daugelį „Jobbik“ reikalavimų, o pats premjeras yra vienas didžiausių V.Putino advokatų Europoje. 2016-ųjų vasarą duotame interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ į ES bei NATO įeinančios Vengrijos premjeras pareiškė tiesiai šviesiai – be Rusijos vengrai ateities neturi.
Bulgarijos parlamente posėdžiauja 2017-ųjų rinkimuose 9 proc. balsų surinkusi prorusiška nacionalistinė partija „Ataka“, neslepianti ryšių su Maskva ir įtariama priklausomybe nuo Kremliaus pinigų.
Dera irgi pastebėti, kad režimo Rusijoje simpatikai yra ne vien dešinieji nacionalistai. Buvusio komiko Beppės Grillo vadovaujamas veikiau svyruojantis nei dešinysis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas irgi renka populiarumo taškus iš italų baimių prieš užsieniečių antplūdį, apklausose jį remia iki 28 proc. respondentų. Kairiajame politikos flange yra Graikijos premjeras Aléxis Tsípras, skelbiantis, jog Maskva yra svarbi jo šalies sąjungininkė, Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas irgi agituoja už sankcijų atšaukimą Rusijai.
Apibendrinant, Vengrijos analitinis centras „Political Capital“ ištyręs 25 didžiausias kraštutines dešiniąsias Europos partijas konstatavo 14-os ryšius su Maskva. Be abejo, tikras kognityvinis disonansas, kai bet kokio separatizmo užuomazgas Rusijos Federacijos viduje slopinanti Maskva užtat jį „sėja“ Europoje.
Apie šias „logikas“ – netrukus paskutiniame šio ciklo tekste.
Daugiau nei 15 tūkst. rusų išreiškė paramą Aleksejaus Navalno kandidatūrai prezidento rinkimuose, matydami jį kaip vienintelį Rusijos opozicijos lyderį, galintį mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui kovo mėnesio rinkimuose, praneša AFP.
„Rinkimai be mūsų – ne rinkimai“, – pareiškė A. Navalnas Maskvoje prieš pateikdamas savo kandidatūrą Centrinei rinkimų komisijai, kuri nuspręs, ar jam bus leista varžytis.
Valdžios institucijų teigimu 41-erių metų opozicionierius negali dalyvauti rinkimuose dėl teistumo. Anot jų, politikas kandidatu gali būti registruotas tik per stebuklą. Tuo metu A. Navalnas teigia, kad jo nuteisimas buvo politiškai motyvuotas.
Tūkstančiai rusų išėjo į gatves 20-yje miestų – nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo, kad pasisakytų už charizmatiškojo teisininko A. Navalno kandidatūrą 2018 m. kovo 18 d. įvyksiančiuose rinkimuose.
Pasak politiko atstovų, daugiau nei 15 tūkst. žmonių parėmė jį visoje Rusijoje. Pagal Rusijos įstatymus nepriklausomas kandidatas privalo surinkti 1500 parašų, kad būtų registruotas rinkimuose. Maskvoje pasisakyti už A. Navalno kandidatūrą susirinko 1700 žmonių.
„Aš be galo džiaugiuosi. Man garbė pasakyti jums, kad esu čia kaip visos Rusijos kandidatas. Mes pasirengę nugalėti ir mes laimėsime šiuos rinkimus“, – sakė A. Navalnas, kreipdamasis į savo rėmėjus.
A. Navalnas ragino žmones boikotuoti rinkimus, jei jie vyks nesąžiningai. Jis tikisi, kad žmonių parama padarys spaudimą valdžiai ir ši leis jam dalyvauti rinkimuose. Jis teigė esąs vienintelis Rusijos politikas, kuris vykdo tikrai vakarietišką rinkimų kampaniją ir siekia balsų tolimuose regionuose.
Anksčiau gruodį dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė ketvirtą kartą sieksiąs tapti prezidentu. Jei juos laimėtų, V. Putino kadencija truktų iki 2024 m., o jis taptų ilgiausiai Rusijai vadovavusiu žmogumi nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
Susidūrusi su „ganėtinai įžeidžiamai suformuotais“ Didžiosios Britanijos įtarimais, Rusija nuolat pateikdavo juos atremiančių faktų, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Savo adresu išgirdome ganėtinai įžeidžiamai suformuluotų kaltinimų: kad remiame nusikalstamą režimą Sirijoje, kad esame agresoriai, okupantai, užsienio teritorijų aneksuotojai“, – spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. Joje jis dalyvavo kartu su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Borisu Johnsonu.
Rusija visada skatino Didžiąją Britaniją peržiūrėti konkrečius faktus ir Rusijos poziciją minimais klausimais, teigė S. Lavrovas. „Nuoširdžiai negaliu prisiminti jokių Rusijos veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti agresija prieš Jungtinę Karalystę. Mes Londono niekuo nekaltiname“, – pridūrė S. Lavrovas.
„Sutinkame, kad Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykių šiuo metu negalima pavadinti patenkinamais, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas. – Prisikaupė problemų, kurių svoris tempia mus atgal, tačiau, manau, kad abi pusės nori rasti būdą jas išspręsti“.
Per nesankcionuotą demonstraciją prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Maskvoje sulaikyta daugiau kaip 260 žmonių. Radikalus opozicijos aktyvistas Viačeslavas Malcevas prieš tai internete ragino žmones sekmadienį visoje Rusijoje rinktis į protestus ir pradėti „liaudies sukilimą“. Policijos atstovo teigimu, sulaikytųjų yra 263.
Pasak naujienų agentūros TASS, daug suimtųjų su savimi turėjo peilius, kastetus ar pistoletus šaudyti guminėmis kulkomis. AFP reporteris stebėjo, kaip policininkai Maskvoje netoli Kremliaus apieškojo demonstrantus ir po vieną išsivedė.
V. Malcevas administruoja Rusijoje populiarų „YouTube“ kanalą su kritiškais politiniais komentarais. Kai Maskvos teismas išdavė orderį suimti ekstremistišką aktyvistą, jis išvyko į Paryžių. Spalį teismas uždraudė jo judėjimą „Artpodgotovka“.
Rusijos propagandinių pranešimų internetinėje erdvėje – gausu. Slaptai.lt nuotr.
Pseudo diskusijos apie rusiškų televizijos kanalų „šėlsmą“ Lietuvoje bei poreikį jų prieinamumą riboti vis dėlto negarbingos, nes už susirūpinimo imitavimo slypi banalus vietinių siekis uždirbti bet kuria kaina. O kaip reikalai atrodo ne mūsų tėvynėje?
Rusijos federacijos tarybos valstybės suverenumo gynimo komitetas neseniai pasiūlė apriboti penkių JAV informacijos priemonių veiklą Rusijoje, tarp kurių – radijo stotys „Amerikos balsas“, „Svoboda“ bei naujienų agentūra CNN. Pasak Komisijos, šiai užsienio finansuojamai žiniasklaidai taikytinos tos pačios ribojimo priemonės, kokios Amerikoje gresia Kremliaus finansuojamai televizijai „Russia Today“ (RT).
Rugsėjį Amerikos teisingumo ministerija pareikalavo RT užsiregistruoti užsienio valstybės agentu, tiesa, apie reikalavimą kol kas žinoma tik iš rusiško kanalo atstovų.
Informacija apie šiuos tikrus ar tariamus ketinimus turi priešistorę. Iki šių metų pradžios RT be ypatingų problemų užėmė kuklią nišą JAV informaciniame lauke, tačiau sausį, likus dviems savaitėms iki prezidento Donaldo Trumpo įsikraustymo į Baltuosius Rūmus, Amerikos žvalgybos pateiktoje ataskaitoje RT skirta reikšminga vieta kaip Kremliaus propagandiniam instrumentui. Spalio pradžioje akylesni vašingtoniečiai kai kuriose autobusų stotelėse galėjo skaityti reklamos skelbimus „Centrinė žvalgybos vasldyba“ (CŽV) vadina mus propagandos mašina, sužinok, kaip mes vadiname CŽV“, „Įstrigai automobilių kamštyje, pralaimėjai rinkimus? Versk kaltę ant mūsų!“ ir taip toliau. Tokia išsityčiojančia reklama RT atsakė į JAV žvalgybos, kai kurių įstatymų leidėjų, politikos komentatorių kritiką savo atžvilgiu.
„Aktą dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ JAV kongresas priėmė 1938 metais, siekdamas paviešinti nacistinės Vokietijos naudai už jos pinigus Amerikoje dirbusius propagandistus. Iškart po nacių atėjimo į valdžą Vokietijoje amerikiečiai ėmė pastebėti pronaciškų nuotaikų augimą, Adolfo Hitlerio režimui simpatizuojančios organizacijos JAV dygo kaip grybai po lietaus, spaudoje 1933-ųjų vasarą ėmė rodytis straipsniai apie pronacišką propagandinį tinklą, valdomą iš Vokietijos generalinio konsulato Niujorke ir finansuojamą Vokietijos kompanijų amerikietiškų filialų. Žiniasklaida nurodė vieną sėkmingiausių „pijaro“ kompanijų „Carl Byoirand Associates“, kuri su Vokietijos valstybiniu turizmo biuru sudarė 72 tūkstančių dolerių vertės sutartį šios šalies įvaizdžiui gerinti Amerikoje.
1934 metais plačiai nuskambėjo vadinamojo „kokteilių pučo“ skandalas, kai jūrų pėstininkų atsargos generolas Smedley Butleris paskelbė, jog jam buvo pasiūlyta vadovauti kariniam perversmui, kad JAV būtų įvestas pronacistinis režimas. Nors ilgainiui paaiškėjo, kad generolas tapo kokteilių vakarėlio „išdaigos“ auka, Kongreso tam reikalui aiškintis sukurtas specialus komitetas nutarė užsiimti nacistine propaganda.
Kongresas negalėjo jos uždrausti, nes JAV konstitucijos Pirmoji pataisa garantuoja žodžio laisvę visiems, tačiau galėjo padaryti, kad publika nepainiotų propagandos su objektyvia žurnalistika. Taip 1938 metų rugsėjį įsigaliojo „Aktas dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ (FARA), per Antrąjį pasaulinį karą dėl jo pažeidimų JAV iškeltos 23 baudžiamosios bylos. 1966 metais „Aktas“ papildytas pataisomis, atsakomybę nuo propagandos perkeliančioms lobistinei veiklai, nuo tada su FARA sietinus baudžiamjo persekiojimo atvejus galima suskaičiuoti ant pirštų. Ir štai dabar RT.
2005 metais įsteigta, Rusijos įvaizdį Amerikoje iš pradžių pašaukta gerinti „Russia Today“ po trejų metų suprato, jog žinios iš Rusijos neveikia JAV informacijos rinkoje, todėl nutarė iš esmės pakeisti kryptį ir koncentruotis ties siužetais, kuriuos pagrindinė Amerikos žiniasklaida ignoruoja ar nušviečia prabėgomis. Kanalas pavadinimą „Russia Today“ sutraukė iki abreviatūros RT ir veiklos devizu pasirinko šūkį „Question more“, kurį galima versti kaip „Užduok daugiau klausimų“. Vašingtono kompanijos „RT TV America“ ir „RT TV Studios“ gamino RT turinį ir buvo oficialios jos darbuotojų darbdavėmis, bet sąskaitas apmokėti siųsdavo į Maskvą. Tiesa, po kelių metų sėkmingo darbo RT savininką prodiuserį Aleksejų Jazlovskį Amerikos mokesčių prievaizdai pagavo vengiant mokėti mokesčius, ir rusams teko kompaniją „performatuoti“.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
„Susitvarkiusi“ RT Išplėtė etatų skaičių, priėmė į darbą ką tik studijas baigusius jaunus žurnalistus, šie rengė siužetus, kurie vargu ar galėjo pasirodyti kituose JAV televizijos kanaluose – pavyzdžiui, pateikdami alternatyvias konspirologines versijas apie Rugsėjo 11-osios teroro aktus arba „al Qaedos“ lyderio Osamos ben Ladeno likvidavimą.
RT suteikdavo tribūną marginaliniams veikėjams, pavyzdžiui, sąmokslo teorija grįstą Rugsėjo 11-osios aiškinimą propaguojančiam Teksaso radijo vedėjui Alexui Jonesui, kuris iškart po Rusijos įsiveržimo į Gruziją 2008 metais invaziją teisino tuo, kad ją esą išprovokavo NATO ir Izraelio veiksmai Kaukaze.
Daugybėje siužetų piršta versija, jog Malaizijos keleivinį lainerį su daugiau kaip 200 keleivių numušė ukrainiečių nakintuvas, taikęsis į V.Putino lėktuvą, nors Nyderlandų valdžios ataskaitoje įrodyta, kad lėktuvas numuštas iš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose.
Pastoviai akcentuodama skurdo, rasinės neteisybės, kitas panašias temas, RT randa amerikiečių, kurie pasirengę kaltinti tėvynę visomis įmanomomis nuodėmėmis, ir taip bando nukreipti vietos publikos dėmesį nuo tikrų Kremliaus intencijų tarptautinėje politikoje – kurstyti konfliktus Vakaruose ir pagal galimybes palaikyti visuomeninę įtampą JAV. Amerika rodoma kaip nuolatinėje krizėje esanti valstybė. Iš pradžių niekas į tai nekreipė ypatingo dėmesio, nors, pasak konservatyvaus aktyvisto Cliffo Kinsideo, jis ir jo bendražygiai dar 2011 metais oficialiu kreipimusi mėgino atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį į propagandinį RT veiklos pobūdį. Kol pernkyščiuose prezidento rinkimuose kanalo veikla ėmė įgyti Maskvos koordinuotos visaapimančios operacijos mastus.
Pasak RT klausimui skirto Vašingtono fondo „Atlantic Council“ pranešimą redagavusios Brookingo instituto bendradarbės Alinos Poliakovos, RT nėra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė vakarietiška to žodžio prasme, tyrėja primena Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pastebėjusį, kad jei esi finansuojamas vyriausybės, negali neatsipindėti jos oficialios pozicijos. RT niekada nekritikuoja Kremliaus, nors daugelis Rusijos valdžios sprendimų užsienio ir vidaus politikoje, kalbant nuosaikiai, kelia abejonių, ir tai principinga. Tarkime, irgi valstybės remiama BBC yra labai kritiška britų vyriausybės atžvilgiu. Protestuodami prieš prokremlišką, antivakarietišką politiką, keli JAV žurnalistai nutraukė ryšius su rusų kanalu, pavyzdžiui, laidų vedėja Liza Wahl pareiškė atsistatydinanti tiesioginiame eteryje.
Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas (kairėje) – viešnagės Vilniuje metu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmo ir kol kas vienintelio iš V.Putino Rusijos išprašyto Amerikos žurnalisto Davido Sattero vertinimu, kad tenka knebinėtis su RT klausimu, kaltas JAV žiniasklaidos paviršutiniškumas – jei amerikiečiai daugiau žinotų apie Rusiją iš savo sspaudos, nebūtų pagundos ir reikalo žiūrėti rusų kanalo. CNN prezidento D.Trumpo sūnaus susitikimą su rusų advokate aptaria 35 minutes, o rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo priežastims nagrinėti teranda minutę. Amerikos žiniasklaidai nerūpi Rusijos visuomenės bei politikos analizė. Pasak publicisto, RT yra pakankamai profesionalus dezinformacijos skleidimo šaltinis žmonėms, kurie linkę tikėti neįtikėtiniausiais dalykais. Tai pavojinga, nes socialinė įtampa Amerikoje dabar gana aukšta.
Tiesa, nemažai komentatorių nelinkę pervertinti RT vaidmens Amerikos viešajame gyvenime. Kiek šis kanalas populiarus ir įtakingas, labai priklauso nuo to, kieno užsakymu formuluojamas klausimas. Pasak RT užsakymu kompanijos IPSOS 2015-aisiais atliktos apklausos, savaitinę kanalo auditoriją Amerikoje sudaro apie 8 milijonus žmonių. „Nielsen“ reitinguose, kurių pagrindu kanalai formuoja savo reklamos įkainius, RT nėra visai. Kanalo nėra ir 94 populiariausių televizijų sąraše, nors žemiausią vietą užėmęs kanalas disponuoja mažiau nei proc. JAV auditorijos. RT gana plačiai pasiekiamas amerikiečių namuose kabeliniais tinklais, tačiau televizija moka už šią teisę, kai JAV kabelinės kompanijos pačios susimoka televizijoms už galimybę rodyti jų produkciją.
RT kritikai populiarumo klausimo nelaiko svarbiausiu ir akcentuoja principą. Jų teigimu, „Aktą dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ priėmę įstatymų leidėjai jo netaikė nepriklausomai užsienio žiniasklaidai. Nors veikia kaip Amerikos korporacija, RT valdymo struktūra neskelbiama, nežinoma, kas formuoja kanalo redakcinę politiką, užtat kritikai dažnai cituoja „Rusia Today“ šefą Dmitrijų Kiseliovą, kuris susitikime su savo personalu yra pareiškęs, jog žiniasklaidos objektyvmas esąs mitas, žurnalistai turi tarnauti tėvynei.
Ketinimas priversti RT registruotis užsienio agentu sukėlė nervingą Maskvos reakciją, ir tai yra kiek keista – registracija nereiškia profesijos draudimo, tik nurodo statusą. Vieninteliai nepatogumai – įpareigojimas Teisingumo ministerijai pateikti informacinių siužetų kopijas bei finansines ataskaitas kas pusmetį. Žiūrovams vienintelis pasikeitimas – rodomuose siužetuose yra nuoroda, kad juos transliuoja užsienio valstybės agentas. Keletas Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos žiniasklaidos priemonių Amerikoje dirba kaip užsienio agentai.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Klausimas apie grąžą Kremliui už investuotus milijonus vis tiek yra atviras. Šia prasme įdomi paralelė su „Al Jazeera“, kuri irgi užsiregistravo amerikietišku televizijos kanalu. Kataras investavo didelius pinigus ir planavo konkuruoti su CNN. Disponuodama gana rimta profesine reputacija, „Al Jazeera“ populiarumu pranoko RT, vis dėlto po trejų metų veiklos Kataras paskelbė uždarąs projektą dėl nedėkingos ekonominės situacijos. Oficialiais duomenimis, Rusijos finansuojamo RТ transliacijos per metus atsieina virš 300 milijonų dolerių, nesunku apskaičiuoti, kiek maždaug milijardų per daugiau nei dešimtmetį veikimo Kremlius išleido šiam projektui.
Kiek ši įtampos bei nepasitikėjimo sėjimo operacija savo tikslą pasiekė ir ar apskritai pasiekė, vienareikšmio atsakymo nėra. Gali būti, galų gale viskas baigsis kaip posakyje apie pelytę, kuri rausėsi rausėsi ir prisirausė iki katino. Deja, tai ne Lietuvos atvejis, nors mūsų tėvynėje veikiančių rusiškų televizijos kanalų „bukietas“ išties įspūdingas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Niujorke, atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes.
JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja beveik 200 pasaulio valstybių vadovai, tarp jų ir su tiesiogine pratybų „Zapad 2017“ grėsme susiduriančių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentai.
Šalies vadovės teigimu, pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją, tačiau Ukrainoje ir greta NATO rytinės sienos Rusija taiko tuos pačius šantažo ir agresijos metodus.
„Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis“, – sakė Lietuvos vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga ginti taiką visame pasaulyje, tačiau nepaisydama to ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama JT Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžia melagingas žinias bei agresyvią, destabilizuojančią propagandą. O energetinis šantažas jau seniai tapo Rusijos itin mėgstamu ginklu. Baltarusijoje, vos už 40 km nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo AE, kuri tampa geopolitiniu ginklu, neatitinkančiu pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Prezidentės teigimu, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Pasak šalies vadovės, tarptautinei bendruomenei pristinga ryžto ir drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias pati sukūrė, būtų laikomasi. „Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja“, – teigė Prezidentė.
Tokia padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nevisaverčiai bei nesulaukia tinkamo atsako. Todėl reikia liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Agresija nepavers stipresniu ir nepelnys nė lašo pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau. Žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, būtina pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti. Todėl reikia pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
Jungtinių Tautų tribūnoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šių metų diskusijos tema kviečia susitelkti į žmones ir į mūsų pareigą užtikrinti jų taikią ir darnią ateitį.
Tačiau šiandienos pasaulyje, kaip niekada anksčiau, taikiai ateičiai kyla grėsmė.
Autoritariniai režimai ir toliau nebaudžiami tęsia žudynes, ekstremistinės ideologijos su nekaltais žmonėmis elgiasi nenusakomai žiauriai, žūsta tūkstančiai palikusių namus ir ieškančių geresnio ir taikesnio gyvenimo.
Pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją bei kai kuriuos kitus regionus, tačiau ir Ukrainoje bei greta NATO rytinės sienos, Rusija taiko tuos pačius šantažo, patyčių ir agresijos metodus.
Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.
Nepaisant to, kad Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga yra ginti taiką visame pasaulyje, ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžią melagingas žinias bei destabilizuojančią propagandą.
Rusijos itin mėgstamu ginklu jau seniai tapo energetinis šantažas. Baltarusijoje, vos keturiasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo atominę elektrinę, kuri yra geopolitinis ginklas, neatitinkantis pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Ponios ir ponai, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai ir nepaisymas nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Vėl ir vėl pristygstame drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias patys sukūrėme, būtų laikomasi. Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja.
Padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nesaugūs. Todėl turime liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
Agresija niekada nieko nepavers stipresniu. Ji niekada niekam nepelnys nė lašelio pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas.
Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau.
Privalome išmokti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nes žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio.
Galiausiai, mes turime pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų ir nestabilumo. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti.
Dabar turime pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Dėkoju už dėmesį.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
XXX
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) įspėjo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą dėl „rimto nepasitikėjimo“, tvyrančio tarp abiejų šalių, kurį lėmė Maskvos kišimasis į JAV prezidento rinkimus, rašo BBC.
Anot R. Tilersono, Rusijos veiksmai pakenkė jų santykiams, tačiau būtų nenaudinga tuos santykius nutraukti dėl vienintelės problemos. Politikas pridūrė, kad JAV iki rugsėjo 1-osios pateiks savo atsaką į Rusijos sprendimą sumažinti šalyje JAV diplomatų skaičių, t.y. iš Rusijos išsiųsti 755 JAV diplomatus.
JAV žvalgybos agentūros yra įsitikinusios, kad Kremlius bandė padėti JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) laimėti rinkimus, dėl to yra atliekamas tyrimas. Maskva ryžtingai neigia bet kokias pastangas paveikti JAV prezidento rinkimus.
JAV valstybės sekretorius sakė su S. Lavrovu susitikęs norėdamas padėti „jiems suprasti, koks rimtas šis incidentas ir kaip stipriai jis pakenkė santykiams“. R. Tilersonas taip pat leido suprasti, kad JAV ir Rusija galėtų kartu pradėti diskusijas dėl smurto Rytų Ukrainoje.
„Įtakingas analitinis centras, kuris save traktuoja kaip progresyvų, nori, kad nuo šiol demokratai nesigėdintų aštrių epitetų vertinant Donaldo Trampo veiklą. Juk šis centras mano, kad D.Trampo rinkiminis štabas rengė suokalbį su Kremliumi. Bent jau taip skelbia BuzzFeed News žurnalistė Lisandra Vilja.
Taigi Amerikos analitinio pobūdžio įstaiga Amerikos Progreso Centras (Center for American Progress; CAP) tvirtina padaręs išvadas, jog būta slaptų susitarimų tarp Donaldo Trampo rinkiminės kampanijos darbuotojų ir žmonių iš Kremliaus.
Minėta žurnalistė teigia, kad ataskaitoje esama tokių sakinių: „Dabar tapo akivaizdu, kad suokalbis buvo“ bei „Tai didžiausias politinis skandalas Amerikos istorijoje“.
Maksas Bergmanas, vyresnysis mokslinis CAP bendradarbis ir vienas iš ataskaitos autorių, teigia: „Kai visus faktus sudedi į krūvą (…), tampa akivaizdu, kad prezidento komanda buvo linkusi slaptiems susitarimams su Rusija ir tuos susitarimus padarė“.
