Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, spalio 3 d. (PAP-ELTA). Pirmadienį Kyjive susitikę ES užsienio reikalų ministrai aptarė paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos formulę.
Lenkijai susitikime atstovavo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Wojciechas Gerwelis.
Privataus televizijos transliuotojo „Polsat News“ pirmadienį paklaustas, kodėl nedalyvavo susitikime Kyjive, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau atsakė, kad „tai iš tiesų svarbus susitikimas“, tačiau pridūrė, kad turėjo likti Varšuvoje dėl „daugelio priežasčių, tarp jų ir dėl sveikatos“.
Tačiau, pasak Z. Rau, „visų pirma tai nutinka dėl to, kad politikoje, taip pat ir dvišalėje, tarp įvairių šalių būna pakilimo ir nuosmukio laikotarpių“.
„Šiuo metu, kalbant apie Lenkijos ir Ukrainos santykius, mes įžengiame į nuosmukio laikotarpį ir mano nebuvimas iš dalies yra to išraiška“, – sakė jis.
„Polsat News“ paklausė Z. Rau, ar jo nedalyvavimas susitikime Kyjive nėra kerštas už V. Zelenskio žodžius JT Generalinėje Asamblėjoje, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidarios, nors netiesiogiai palaiko Rusiją.
„Nevadinčiau to kerštu, tačiau šalių santykiuose svarbūs trys aspektai“, – atsakė Z. Rau, paaiškindamas, kad turi omenyje bendrus interesus, dabartinius nacionalinius interesus, kurie dabar šiek tiek pasikeitė, ir visuomenės paramą.
Lenkijos ir Ukrainos santykiai rugsėjo viduryje tapo įtempti, kai Lenkija nusprendė pratęsti embargą kai kuriems Ukrainos žemės ūkio produktams, susirūpinusi, kad perteklinis importas iš rytinės kaimynės gali pakenkti šalies žemės ūkiui.
Šis žingsnis papiktino Ukrainą ir ji dėl to pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Vokietijoje gyvenantis rusas ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 10 metų už sąmokslą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo įsakymu nužudyti čečėnų disidentą.
Kaltinamasis, įvardytas kaip Validas D., buvo pripažintas kaltu dėl „noro įvykdyti žmogžudystę ir rengimosi rimtam smurto aktui, keliančiam pavojų valstybei“, sakė Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo atstovė spaudai.
Validui D. organizuoti disidento, įvardyto tik kaip A., nužudymą pavedė R. Kadyrovo pusbrolis, sakoma teismo pranešime. Pasak Vokietijos žiniasklaidos pranešimų, taikinys buvo Mochmadas Abdurachmanovas, Švedijoje gyvenančio čečėnų tinklaraštininko Tumso Abdurachmanovo brolis. Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Planuota žmogžudyste buvo siekiama „sustabdyti vyresniojo A. brolio, vieno žinomiausių Čečėnijos režimo kritikų, tremtyje vykdomą opozicinę veiklą“, teigė teismas.
Į Tumso Abdurachmanovą buvo pasikėsinta 2020 metų vasarį, kai jam, miegančiam savo bute Švedijos Gavlės mieste, plaktuku buvo smogta į galvą.
„Atsakovas žinojo ir pritarė politiniam užsakymo tikslui“, – sakė teismas.
Prisipažinimas
Validas D. žmogžudystei įvykdyti pasamdė kitą čečėną, kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, teigė teismas. Numatytas žudikas iš pradžių sutiko vykdyti nusikaltimą bijodamas keršto ir atvyko į Vokietiją kaip prieglobsčio prašytojas.
Tačiau vėliau vienam bendrabučio, kuriame buvo apsistojęs, gyventojui jis prisipažino, dėl kokios priežasties atvyko į Vokietiją.
Tuomet jiedu susisiekė su broliais ir papasakojo jiems apie sąmokslą, o vėliau pats taikinys pranešė policijai. Validas D. buvo suimtas 2021 metų sausį.
Pasak teismo, jau buvo įsigytas nužudymui skirtas ginklas, taikinys buvo sekamas ir suplanuota užpuolimo logistika.
Ši byla buvo nagrinėjama lygiagrečiai su kita didelio atgarsio sulaukusia „samdomo žudiko“ byla, kurioje kitas rusas buvo kaltinamas Maskvos nurodymu Berlyne nušovęs buvusį čečėnų vadą.
Vadimas Krasikovas, slapyvardžiu Vadimas Sokolovas, 2021 metų pabaigoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad vidury baltos dienos Berlyno parke nušovė 40 metų Sakartvelo pilietį Tornikę Kavtarašvilį.
Žmogžudysčių virtinė
Čečėnijos diktatorius R. Kadyrovas, buvęs sukilėlis, bet tapęs Kremliaus sąjungininku, parėmė V. Putino invaziją ir pasiuntė savo liūdnai pagarsėjusius kovotojus į Ukrainą.
Priešingai nei „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, kuris, surengęs trumpalaikį maištą, žuvo lėktuvo katastrofoje, R. Kadyrovas išliko ištikimas Kremliui.
Rankoje – peilis. Slaptai.lt foto
Čečėnija yra daugiausia musulmoniška Rusijos dalis. Du karai dešimtajame dešimtmetyje sukėlė emigracijos bangą, daug čečėnų išvyko į Vakarų Europą.
Tačiau pastaraisiais metais dar daugiau čečėnų pabėgo į užsienį dėl nesutarimų su R. Kadyrovu, kurį aktyvistai kaltina nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais.
Pastaraisiais metais virtinė čečėnų disidentų nužudymų sukėlė nerimą juos priėmusiose Europos šalyse.
2021 metais Austrijoje vienam čečėnui, nuteistam už čečėnų disidento nužudymą, buvo skirta bausmė iki gyvos galvos.
43 metų prieglobsčio prašytojas ir garsus Čečėnijos vyriausybės kritikas Mamichanas Umarovas, 2020 metų liepą buvo rastas negyvas su šautinėmis žaizdomis netoli Vienos.
2020 metų sausį 44 metų Imranas Alijevas, tinklaraštininkas, kartais kritikuojantis Čečėnijos vadovybę, buvo rastas peiliu subadytas viešbučio kambaryje netoli geležinkelio stoties Prancūzijos šiauriniame Lilio mieste.
Keletas čečėnų disidentų taip pat tapo taikiniais Turkijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neatsitraukia nuo anksčiau išsakytos kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir nurodo, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje aptarta informacija apie vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimus turėjo likti už uždarų durų. Šalies vadovas pažymi, kad konfidencialios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos valstybės interesams.
„Kiekviena institucija turi savo slaptumo žymas – riboto naudojimo žymą, konfidencialumo žymą. Ir jų turi būti laikomasi. Valstybės gynimo taryba yra viena iš tokių institucijų – labai svarbi institucija, kurioje susieiname visi šalies vadovai aptarti svarbiausius saugumo klausimus. Todėl sprendimai ir turi būti priimami institucijose, o ne socialiniuose tinkluose ar feisbuke“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Taip G. Nausėda reagavo paklaustas apie išsiskyrusias Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pozicijas. Pasak KAM, praėjusią savaitę A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta. Tuo metu G. Nausėda anksčiau teigė, kad ministras paskelbė riboto naudojimo medžiagą.
Du gerai su situacija susipažinę šaltiniai Eltai taip pat nurodė, kad karinis patarimas, pristatytas VGT nariams ir kurio detales vėliau viešai paskelbė A. Anušauskas, išties yra riboto naudojimo informacija.
Prezidentas sureagavo ir į A. Anušausko argumentus, esą tokia informacija turi būti žinoma visuomenei.
„Suprantu, kad galbūt yra noras informuoti visuomenę ir mes visada už tai pasisakome – kad visuomenė turi būti informuota. Tačiau yra dalis informacijos, kurios atskleidimas gali padaryti žalos valstybei“, – nurodė šalies vadovas.
„Kiek žinau, šiuo klausimu yra kreipimasis į Generalinę prokuratūrą – manau, kad taip pat galės įvertinti teisinius šios problemos aspektus. Tada žiūrėsime, kokios bus išvados“, – aiškino jis, vertindamas parlamento Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės kreipimąsi į prokurorus.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LRT etikos kontrolierius antradienį pradėjo tyrimą dėl žurnalistės Ritos Miliūtės pasisakymų socialiniuose tinkluose ir reikštos kritikos opozicijai.
Skundą žurnalistės darbovietei pateikė mišrios Seimo narių grupės parlamentarė Agnė Širinskienė, LRT etikos sargų nutarimu savo „Facebook“ paskyroje pasidalinusi antradienio vakare.
„LRT etikos sargai praneša, kad dėl R. Miliūtės pasisakymų facebooke, kurie praktiškai visi, jei apie politiką – tai adresuoti opozicijos kritikai, pradėjo tyrimą“, – rašo A. Širinskienė.
Jos pateiktame nutarime pažymima, kad etikos kontrolierius pradės „galimo profesinės etikos nuostatų pažeidimo tyrimą“.
Dokumente dėstoma, jog A. Širinskienė prašo LRT etikos sargų pripažinti, kad R. Miliūtė „pažeidė LRT etikos kodekso reikalavimus, taikomus žurnalistų pasisakymų socialiniuose tinkluose nešališkumui užtikrinti“.
R. Miliūtė turi teisę pateikti paaiškinimus iki birželio 16 d. imtinai.
ELTA primena, kad A. Širinskienė į LRT etikos kontrolierių kreipėsi, balandžio 24 d. Skunde politikė teigė, kad šių metų vasario-balandžio mėnesiais R. Miliūtė paviešino per 40 įrašų, „kuriuose kritikavo opozicijai priklausančius politikus“. Tačiau, pasak A. Širinskienės, kitaip nei parlamento mažuma, valdančiųjų atstovai iš R. Miliūtės kritikos nesulaukė. LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Skundą parlamentarė pateikė po to, kai LRT etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė pripažino, kad LRT žurnalistas Virginijus Savukynas pažeidė LRT etikos kodeksą, dėl ko visuomeninis transliuotojas skyrė jam nuobaudą. Sprendimą lėmė V. Savukyno „Facebook“ įrašas, kuriame žurnalistas kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską,
„Pastarasis parašė vieną vienintelį postą (įrašą socialiniame tinkle – ELTA), kuris tapo persekiojimo pagrindu“, – antradienį socialiniame tinkle dėstė A. Širinskienė.
Parlamentarė prašė LRT etikos sargų ne tik įvertinti R. Miliūtės veiklą socialiniame tinkle, tačiau ir įpareigoti žurnalistę pašalinti LRT etikos kodekso reikalavimų neatitinkančius įrašus.
Ilja Jašinas. EPA – ELTA foto
Maskva, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Rusijos karą prieš Ukrainą kritikavusiam opozicionieriui Iljai Jašinui penktadienį skirta aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak teismo posėdį stebėjusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, skaitydama nuosprendį, Maskvos Meščansko apygardos teismo teisėja Oksana Goriunova nurodė, kad I. Jašinas bausmę turės atlikti pataisos kolonijoje ir dabar turi 10 dienų skundui pateikti.
39-erių I. Jašinas buvo teisiamas pagal kaltinimus platinus „klaidingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę ir kursčius „neapykantą“.
Opozicionierius vasarą buvo suimtas po to, kai balandį „Youtube“ paskelbtame įraše kalbėjo apie „civilių žudymą“ Bučoje. Jis įvykius Kyjivo priemiestyje vadino „žudynėmis“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną rusų institucijos suaktyvino savo veiksmus prieš vyriausybės kritikus. Beveik visi žinomi prezidento Vladimiro Putino politiniai priešininkai arba paliko šalį, arba sėdi kalėjime.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Tirana, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atrėmė kritiką dėl savo pastabų, kad vieną dieną reikės užtikrinti Rusijos saugumą nuo Vakarų veiksmų.
E. Macronas atsakė į Kyjivo ir kai kurių Rytų Europos šalių nepritarimą, kurios apkaltino jį, kad šeštadienį išsakytuose savo komentaruose jis buvo pernelyg nuolaidus ir per daug rūpinosi Maskvos reikalais.
„Manau, kad neturėtume… bandyti kurti prieštaravimų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas, atvykęs į ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.
Šeštadienį E. Macronas pareiškė, kad reikės suteikti „garantijas Rusijai dėl jos pačios saugumo tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.
„Vienas iš esminių dalykų yra baimė, kad NATO bus prie jos durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė jis per Prancūzijos kanalą TF1.
Šie pareiškimai sukėlė kritikos bangą.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristų ir žudikų valstybei?“ – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Marcino Przydaczo nuomone, E. Macronas savo pareiškimais „padarė klaidą“, o Vakarai turėtų laikytis Maskvos izoliavimo politikos.
Ukrainos karas bus užbaigtas suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad apie Rusiją „kalbėsime vėliau“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nemato nieko blogo, kad šeštadienį vykusiame susitikime su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, pareiškė, jog dešimties dienų terminas, per kurį į Lietuvą būtų dislokuota vokiečių karių brigada, yra tinkamas.
Ministras atmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių kritiką ir dėl komiteto posėdžių nelankymo, ir dėl neva pasikeitusios Lietuvos pozicijos NATO sąjungininkų brigados atžvilgiu.
„Su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai dabar sužinos“, – Eltai aiškino A. Anušauskas.
Sekmadienį komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministro argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka, nes privalu siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl ministras išsakė kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas nesiėmė vertinti, tačiau teigė, kad kartais reikėtų daugiau dirbti, įtikinant vokiečius dėl Lietuvai strategiškai svarbių sprendimų. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį Eltai ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis (kritikai – ELTA) labai skuba“, – teigė ministras.
„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia“, – pridūrė jis.
Ministras: lankau NSGK posėdžius „tada, kada būtina“
Tuo metu Seimo mažumos atstovai kritikuodami A. Anušausko pasisakymus atkreipė dėmesį, kad ministras NSGK posėdžiuose – retas svečias. Todėl ką daro ministras ir kokios derybos vyksta už uždarų durų, parlamentarai sakosi nežinantys ir paragino A. Anušauską dalyvauti posėdžiuose reguliariau.
Tokių opozicijos argumentų A. Anušauskas taip pat nepriima.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
„Aš (NSGK posėdžiuose – ELTA) pasirodau tada, kada būtina. Manau, jeigu jie nori tik dėl viešųjų ryšių daryti savo posėdžius be jokio turinio, tai turi pilną teisę ir galimybes“, – nurodė ministras.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Prezidentūra laukia naujo prezidento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentūra nėra patenkinta tuo, kaip Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrų koridoriuose bando apginti dešiniųjų ministrų kabineto atsakingi asmenys. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad, jo nuomone, Vyriausybės apsukos sprendžiant energijos kainų klausimą ir ieškant europinio lygio priemonių šiai problemai spręsti yra per lėtos. Kritikuoja jis ir ministro bei kitų politikų išsakytą poziciją, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų klausimas turėtų būti išspręstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu – formate, kuriame Lietuvai atstovauja prezidentas. Pasak jo, toks bandymas permesti atsakomybę už sprendimą yra netikslus.
„EVT yra kulminacija – pati pabaiga sprendimų priėmimo, jeigu nesusitariama ir jeigu šakinės tarybos nepriėmė sprendimo kvalifikuota balsų daugumos būdu. Dar gegužės mėnesį EVT patvirtino RePower EU planą, kuriame suformuluoti uždaviniai dėl kainų mažinimo, o sprendimų paieška vyksta toliau darbo grupėse, tarp ministerijų, derinant interesus Briuselyje su komisijos atstovais, ieškant sąjungininkų…Tuomet vyksta ministrų tarybos, kurios ir priima tokius sprendimus, kaip konkrečiai turi veikti vienas ar kitas rinkos reguliavimo elementas įgyvendinant EVT sprendimus“, – Eltai sakė patarėjas.
„Mes stipriai vėluojame su savo pasiūlymais, su mūsų problematikos aktualizavimu. Negalime laukti EVT, nes tada bus per vėlu. Nes to klausimo EVT gali net nebūti, mes galime būti pervažiuoti iki tol“, – teigė J. Neverovičius.
Pavyzdžiui, svarstė J. Neverovičius, Lietuvai aktyviai nesiūlant konkrečių problemos sprendimo būdų, galėtų būti realizuotas Lietuvai itin nepalankus Europos Komisijos pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo.
Europos Komisija siūlo apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams. Pigią elektrą ne iš dujų gaminančios įmonės šiuo metu uždirba didelius pelnus, kadangi elektros rinkos kainą lemia rangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – tai yra dujomis kūrenamos elektrinės. EK argumentuoja, jog sumažinus perteklines pajamas, ES šalys gautų naujų išteklių pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms paremti.
J. Neverovičius pažymi, kad tokio Lietuvai nenaudingo pasiūlymo atsiradimas rodo, jog Lietuva nedalyvavo ir toliau nedalyvauja sprendimų artikuliavimo procese.
„Akivaizdu, kad Lietuva šiame procese nedalyvavo, nes mums pasiūlymai iš Komisijos pusės yra visiškai nenaudingi – pirmiausia rekomendacija surinkti viršpelnį ir padalinti tose rinkose, kur vyksta gamyba. Kadangi Lietuvoje nevyksta gamyba, tad išeina taip, kad mūsų namų ūkiai, mūsų verslas mokėtų brangiausias kainas ES, o visą naudą pasiima tos valstybės, kurios gamina elektrą“, – sakė J. Neverovičius.
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – apibendrino patarėjas.
ELTA primena, kad visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutavo, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas.
ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija yra pasiūliusi įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų „lubas“, tuo metu EK – jas taikyti ir iš Rusijos tiekiamoms dujoms bei apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams.
Lietuvai joje atstovavusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, didelė dalis ES valstybių pritartų nustatyti dujų kainų „lubas“, o dar rugsėjį galima tikėtis konkretesnių priemonių, kaip Bendrijoje bus apribojamos augančios energijos kainos.
Antrasis pasiūlymas, kuriam taip pat pritaria didesnė dalis ES valstybių, Lietuvai, anot ministro, nėra palankus, nes tuomet dalyje šalių elektros kainos sumažės, tuo metu Lietuvoje – išliks aukštos. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
Šią savaitę ministras neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į EVT.
D. Kreivys antradienį teigė, kad penktadienį vyksiančiame energetikos ministrų susitikime klausimas, kaip spręsti energetikos krizę, nebus išspręstas. Anot jo, diskusija bus perkelta ir į Europos vadovų tarybą.
„Aš jau žinau ministrų susitikimo išvadas. Tai mes tokius dalykus jau žinome. Sprendimo ministrų taryboje nebus priimta, o visi sprendimai kelsis į vadovų tarybą. Šiandien jau yra aišku, kas bus ateinantį penktadienį“, – TV3 laidoje teigė ministras.
D. Kreivys pažymėjo, kad už energetikos klausimus atsakingų ES šalių ministrų susitikimas yra tik tarpinė derybų stotelė.
„Tai yra tarpinė stotelė ir derybos toliau tęsis ir greičiausiai derybos bus pabaigtos vadovų taryboje, nes tai yra aukščiausio lygio klausimas“, – nurodė D. Kreivys.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina viešoje erdvėje išsakomos kritikos dėl nesklandumų, susijusių su vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (kitaip dar vadinamų „Boxer“ ) įsigijimu. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad karinės technikos įsigijimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl, pasak jos, nieko keisto, jog jo metu neretai kyla tam tikrų iššūkių.
„Su karine įranga visą laiką yra dar blogiau negu su statybomis. Su statybų projektais paprastai visą laiką (…) yra vėlavimas, kažkas brangsta, kažkas ne taip padaroma kaip pagal projektą ir mes čia tų pavyzdžių turime aibę. Karinė technika yra lygiai toks pats ilgalaikis procesas: nuo užsakymo iki pagaminimo praeina labai daug metų“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dėl geopolitinės situacijos Vakarų pasaulyje padidėjus karinės įrangos paklausai, siekiant gauti reikiamą techniką kyla tam tikrų iššūkių.
„Nes pajėgumai paklausos patenkinimui, ypatingai dabar, kai dar ir ta paklausa yra smarkiai padidėjusi dėl geopolitinės situacijos, jie tikrai akivaizdžiai Vakarų pasaulyje nėra pakankami. Ir, aišku, kad iš vienos pusės užsakovas nori greičiau ir kokybės, iš kitos pusės, tiekėjas turi tų užsakovų daug ir tiekimų apribojimus, galbūt žaliavų, galbūt medžiagų, galbūt dar kažkokių dalykų. Tai tų niuansų yra kaip ir su bet kokiu kitu brangiu ir dideliu projektu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė mano, kad nereikia nerimauti ir dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi maždaug pusę nei sutartas kiekis.
„Bet tikrai kažkokio čia nerimo skleisti, manau, kad nėra jokio pagrindo. Ir kiek žinau, ministras lankėsi tų pagrindinių alermistų frakcijoje ir kiek galėjo į klausimus atsakyti, tiek ir atsakė“, – akcentavo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad savo partneriais Lietuva turėtų pasikliauti ir suprasti, kad realybėje viskas nevyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nes žmonės sako, kad mums reikia ir „Himars“, ir „Patriot“ ir ko tik nori. Visa tai nuo svajonės iki įgyvendinimo paprastai yra ne vieneri metai“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė portalas Delfi, klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, Delfi pažymi, kad tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Šią situaciją viešoje erdvėje ne kartą sukritikavo opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Parlamentarė teigia, kad valdantieji „išsisukinėja nuo klausimo apie neveikiančius bokserius už beveik pusę milijardo eurų“.
Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas Dėl trečiadienį atomazgą pasiekusios Kaliningrado krizės Ministrų kabinetas replikų sulaukė ne tik iš opozicijos, tačiau kritikos strėlės skriejo ir iš dalies valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti nuo savo laikysenos net ir spaudžiant Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms.
Vyriausybės komunikacija ir priimti strateginiai sprendimai pro akis nepraslydo ir kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Anot jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Politologų teigimu, dešiniųjų Ministrų kabinetas pastaruoju metu nuolat susiduria su krizėmis. Todėl, pažymi jie, darbas nuolatiniame kritikos lauke tapo įprasta situacija. Politologai mano, kad nuo įprastos opozicijos kritikos Vyriausybė gali nusiplauti, tačiau, anot jų, dvi kadencijas šaliai vadovavusios prezidentės priekaištai gali turėti skaudesnių pasekmių.
A. Lašas: ilgalaikes pasekmes Vyriausybei įžvelgti sunku
Bulius puola. Youtube.com kadras
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą tiek tarptautinėje erdvėje, tiek šalies viduje – tiek opozicinės partijos, tiek dalis valdančiųjų ir dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė išreiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei. Todėl, A. Lašo nuomone, iš visų pusių skriejančios kritikos strėlės gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai.
„Visų pirma, kritika kenkia Vyriausybės reitingams ir vertinimui, turint omenyje, kad D. Grybauskaitė turi turbūt vienareikšmišką dabartinės Vyriausybės rėmėjų ir balsuotojų palaikymą. Todėl akivaizdu, kad jos balsas čia reiškia labai daug. Tik klausimas, ar ta kritika bus ilgalaikė, ar vienkartinė, kurią po savaitės mes užmiršime“, – Eltai komentavo politologas.
Anot A. Lašo, šiuo metu dar sunku vertinti, ar kadenciją baigusios prezidentės replikos gali turėti ilgalaikį efektą.
Vaikų muštynės
„Gal ne visai užmiršime, bet ilgalaikio efekto reikia palaukti, nes kol kas jis labai neaiškus. Faktas yra tas, kad Vyriausybė nesuvaldė situacijos ir iš esmės bent kiek jau girdėjau iš vidaus, nebuvo išankstinio planavimo, buvo priimti sprendimai nepasitarus su EK, nebuvo išsigryninta pozicija iš anksto, o tiesiog buvo daromi ganėtinai skuboti sprendimai. (…) Tai, kai nėra koordinavimo tarp skirtingų galios centrų Lietuvoje, ir nėra koordinavimo tarp mūsų pačių ir mūsų partnerių, išlenda problemos ir ilgainiui pasidaro nepalanku, jei net savi išsako tokią kritišką poziciją“, – kalbėjo A. Lašas.
Tuo tarpu opozicijos kritikos politologas nelikęs sureikšminti, mat, jo teigimu, dažnu atveju išsakyti priekaištai nėra nuoseklūs.
„Bet kai kuri ta kritika irgi nėra nuosekli, tarkim, Skvernelis vieną dieną kritikuoja užimtą ambicingą poziciją, kitą dieną jau kritikuoja, kad ji yra neatstovėta. Tai, sakyčiau, skausmingiausia kritika yra iš prezidentės, o opozicija patys mėtosi ir jiems trūksta nuoseklumo“, – kalbėjo A. Lašas.
„Bet, kaip ir minėjau, sunku įžvelgti kažkokias didesnes ilgalaikes pasekmes, nes žmonės paprastai reaguoja į vidines pasekmes, kurios Lietuvai šiuo atveju yra minimalios. Tai čia labiau siejasi su žala reputacijai“, – pridūrė jis.
R. Urbonaitė: vienintelis būdas išeiti iš situacijos – į kritiką atsakyti argumentuotai
Tuo tarpu Rima Urbonaitė mano, kad išsakyta kritika Ministrų kabinetui nėra naujiena. Tačiau, politologės nuomone, galima kelti klausimą, ar priekaištai neturės ilgalaikių pasekmių.
„Kritika nėra nauja, Vyriausybė gyvena nuo vienos iki kitos krizės. Dar vienu metu paprastai turi kovoti su keliomis krizėmis, tai nežinau, ar blogiau ir gali būti. Žinoma, dar nėra aišku, kaip į šį klausimą reaguos visuomenė, neturime aiškaus plačios visuomenės pozicionavimo, tai ir sunku įvertinti, kiek tai turės pasekmių Vyriausybės populiarumui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Bet aišku, kad D. Grybauskaitės sparnuota frazė nebus nepastebėta. Manau, kad jautriai gali sureaguoti ir valdantieji, ir Vyriausybė, nes kritika yra aštri, o D. Grybauskaitės balsas vis dar yra girdimas. Nors oficialių pareigų ji neužima, nuomonę vis dar gali formuoti, o mes tai ir matome“, – pridūrė politologė.
R. Urbonaitės nuomone, vienintelis būdas šiuo metu Vyriausybei išvengti dėl Kaliningrado krizės sulauktos kritikos pasekmių – į išsakytas replikas atsakyti argumentuotai.
„Vienintelis būdas apskritai kaip iš to išeiti – argumentuotai atsakyti. (…) Aišku, D. Grybauskaitės pasisakymas dienai ar dviem politinę padangę sudrebins, bet ar čia virs į ilgalaikį debesuotumą ar ilgas liūtis, sunku pasakyti. Tai su kritika viskas gerai, jei į kritiką atsakoma argumentais. Piktintis dėl to, kad jos sulaukei, yra bloga strategija“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Aštri kritika iš D. Grybauskaitės
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Haga, gegužės 18 d. (ELTA). Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sulaukė griežtos opozicijos politikų kritikos, kai paaiškėjo, kad jis ne vienus metus trynė tekstinius pranešimus iš savo seno mobiliojo telefono, kuriuo naudojosi darbo reikalais, praneša leidinys „Volkskrant“.
Pasak leidinio, premjerui teko šalinti standartinius tekstinius pranešimus iš savo seno telefono „Nokia“, kadangi aparate buvo maža vietos jiems saugoti. Praėjusią savaitę vyriausybės vadovui buvo įteiktas naujas telefonas.
„Tiesą sakant, aš nesu išmaniųjų telefonų gerbėjas. Seni telefonai turi tik vieną trūkumą – mažą ekraną“, – pareiškė trečiadienį žurnalistams M. Rutte.
Anot premjero, jis laikėsi instrukcijų – visada išsaugodavo „svarbius pranešimus“.
Žaliųjų partijos lyderis Jesse Klaveris pareiškė, jog M. Rutte, naudodamasis savo senu telefonu, galėjo pažeisti archyvavimo įstatymus. Jis pridūrė, kad norėtų pasiteirauti premjero mobiliojo ryšio operatoriaus, ar įmanoma atkurti ištrintus pranešimus.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako kol kas nematanti priežasčių, kodėl Lietuva dėl veiksmų, kuriais siekiama suvaldyti nelegalios migracijos krizę, galėtų susilaukti Europos Sąjungos pastabų. Tačiau, premjerės vertinimu, kritika dėl nelegalių migrantų dažnai nukreipiama Lietuvai, tačiau pernelyg retai Baltarusijos režimo kryptimi.
„Šitoje diskusijoje gali būti įvairių argumentų, bet mane kartais stebina, kad paprastai tie argumentai apsiriboja Lietuvos Respublikos siena. Pastabų Lukašenkai už šito ūkio organizavimą būna mažai arba nebūna iš viso“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ antradienį sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė šiuo metu dar nėra pasibaigusi, kadangi, jos teigimu, Baltarusijos režimas ir toliau deda pastangas siųsti į Lietuvą nelegalius migrantus. Tačiau premjerė tuo pačiu pasidžiaugė, kad ES ir Lietuvos politikų situacijos vertinimai sutampa.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėl to visos Europos Sąjungos institucijos sutaria, kad tai nėra kažkokia migracijos krizė, o tai yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pakeisti ES sprendimus dėl sankcijų Lukašenkos režimui. Man atrodot, tol, kol mes situaciją matome vienodai, dėl kažkokių nepatogumų, sąlygų ir kitų sąlygų tikrai dirbsime ir stengsimės realias problemas spręsti“, – mano ji.
Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ES politikai, siekiant padėti Lietuvai, jau svarsto reikiamus Migracijos taisyklių pakeitimus, kurios nebuvo pritaikytos organizuoto migrantų srauto valdymui,
„Europos Sąjunga galvoja, Migracijos paktą tam ir svarsto. Tik tiek, kad matyt nėra labai lengvų sprendimų, ypatingai tokioje situacijoje, kaip dabar. Nes čia nėra tradicinė migracijos krizė, kad kažkur atsitiko kataklizmas, karas, žmonės bėgo ten, kur gali atbėgti. Čia juk yra organizuotas veiksmas, kurio iš viso ES, būdama taiki organizacija, sukurta valstybių tarpusavio bendradarbiavimu, savo visame teisyne, o ir Jungtinių Tautų Konvencijos, kurios yra parašytos realiems pabėgėliams, jos šitos situacijos negalėjo numatyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo naują Lenkijos žiniasklaidos įstatymą, kuriuo ribojama užsienio kapitalo nepriklausoma žiniasklaida ir paragino ES priimti žiniasklaidos laisvės apsaugos aktą.
„Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, kuo stiprios demokratijos džiaugiasi, o ne su kuo kovoja. Lenkijos žiniasklaidos įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą. Mums reikia žiniasklaidos laisvės akto visoje ES, kad užtikrintume žiniasklaidos laisvę ir palaikytume teisės viršenybę”, – tviteryje rašė V. Jourova.
Trečiadienį Lenkijos parlamentarai balsavo už įstatymą, pagal kurį ne ES bendrovėms negalėtų priklausyti kontroliniai Lenkijos žiniasklaidos įmonių akcijų paketai. Kritikų teigimu, toks žingsnis pažeistų žiniasklaidos laisvę.
Jei įstatymas būtų galutinai priimtas, JAV „Discovery“ grupė būtų priversta parduoti kontrolinį TVN – vienos didžiausių Lenkijos televizijos tinklų – akcijų paketą. Naujienų televizija TVN24 dažnai itin kritiškai atsiliepia apie valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujamos Vyriausybės sprendimus.
Lenkija yra ES narė, o visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai nori ir toliau likti Bendrijoje, nepaisant premjero Mateuszo Morawieckio vadovaujamos Vyriausybės ginčų su Briuseliu.
Europos Komisija vis dar nėra patvirtinusi Varšuvos planų, kaip bus išleistos lėšos, gautos iš ES Gaivinimo fondo, skirto atkurti ekonomiką po koronaviruso pandemijos.
Help – padėk
Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) atmetė skubų Baltarusijos bėgikės Kriscinos Cimanouskajos prašymą leisti jai pirmadienį dalyvauti olimpinėje 200 metrų bėgimo rungtyje po to, kai ją iš olimpinės delegacijos pašalino Baltarusijos valdžia.
Bėgikė paragino teismą panaikinti Baltarusijos olimpinio komiteto sprendimą, užkirtusį jai kelią dalyvauti varžybose.
Tačiau K. Cimanouskajos prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pagrįsti jo įrodymais, nurodė teismas.
Bėgikė gavo humanitarinę vizą iš Lenkijos ambasados Tokijuje po įvykio, kurį ji apibūdino kaip bandymą ją pagrobti ir priverstinai repatrijuoti dėl kritikos, adresuotos Baltarusijos sporto pareigūnams.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Daugiau nei pusė Vokietijos piliečių kritiškai žiūri į centro dešiniųjų kandidatą į kanclerius Arminą Laschetą dėl jo elgesio po šio mėnesio potvynių katastrofos Vakarų Vokietijoje, kai žuvo mažiausiai 179 žmonės.
Nuomonių tyrimo instituto „Insa“ apklausos duomenimis, 57 proc. respondentų A. Lascheto veiksmus po katastrofos vertina neigiamai. A. Laschetas yra Krikščionių demokratų partijos ir Krikščionių socialinės sąjungos kandidatas.
Tik 23 proc. apklausos dalyvių jo elgesį vertina teigiamai. A. Laschetas užsitarnavo neigiamą požiūrį dėl to, kad buvo pastebėtas galimai juokaujantis su kitais asmenimis tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kalbėjo apie potvynius per televiziją.
Kadenciją baigianti kanclerė Angela Merkel apklausose atrodo neblogai – 60 proc. apklaustųjų ją vertino teigiamai, o 25 proc. – neigiamai.
Žaliųjų partijos kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock taip pat parodė prastus rezultatus: tik 22 proc. respondentų jos veiksmus vertina teigiamai, o 46 proc. – neigiamai.
Apie socialdemokratų kandidatų ir finansų ministrą Olafą Scholzą teigiamai galvoja 39 proc. respondentų, neigiamai – 29 proc.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo 75-ąjį gimtadienį paminėjo naujais kaltinimais rinkimų klastojimu ir kritika NATO bei G7.
Jis pirmadienį pareiškime rašė, kad JAV praeityje „tiek daug pinigų padovanojo klubui“ – turima omenyje G7 formatą – ir NATO. Jungtinės Valstijos esą daug metų šių šalių buvo „ekonomiškai išnaudojamos“.
„Tai nesąžininga Amerikos ir Amerikos mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – teigė dešinysis populistas. Tačiau jis esą per savo kadenciją tai pakeitė. D. Trumpas praeityje ne kartą kaltino NATO partneres nepakankamai lėšų skiriant gynybai ir kad jos yra išlaikomos JAV.
Buvusio prezidento pareiškimas paskelbtas NATO viršūnių susitikimo Briuselyje dieną, kuriame dalyvavo jo įpėdinis Joe Bidenas. Prieš tai J. Bidenas dalyvavo ir G7 susitikime Didžiojoje Britanijoje.
D. Trumpas savo 75-ojo gimtadienio dieną pakartojo ir savo nepagrįstus kaltinimus dėl didelio masto klastojimų per lapkričio 3 dieną vykusius prezidento rinkimus, kuriuose jis pralaimėjo J. Bidenui. Respublikonas savo pareiškime pareikalavo peržiūrėti rinkėjų balsus Pensilvanijos valstijoje.
Šiuo metu Arizonos valstijoje vyksta labai prieštaringai vertinamas rinkėjų balsų perskaičiavimas. Kritikai kaltina D. Trumpą ir jo partiją taip siekiant pakurstyti sąmokslo teoriją apie tariamą sukčiavimą per rinkimus ir dar labiau pakirsti pasitikėjimą rinkimų sistema.
D. Trumpas lapkritį pralaimėjo ir Arizonoje, ir Pensilvanijoje. Abi šios valstijos buvo labai svarbios. Buvęs prezidentas iki šiol nepripažino pralaimėjimo. 75-erių D. Trumpas ir toliau duoda toną respublikonams. Jis jau yra užsiminęs apie galimą dalyvavimą 2024 metais vyksiančiuose rinkimuose.
D. Trumpas savo gimtadienį išnaudojo ir politinių aukų rinkimui. Elektroniniuose laiškuose ir trumposiose žinutėse šalininkai buvo paraginti įsiamžinti gimtadienio atviruke ir paaukoti pinigų.
Graikijos premjeras K. Mitsotakis susilaukė aršios kritikos dėl karantino pažeidimo. EPA-ELTA nuotr.
Graikijos Vyriausybei sekmadienį teko gintis nuo kritikos po to, kai ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis buvo pastebėtas atokioje saloje pietaujantis su dar maždaug 30 žmonių, nepaisant įvesto karantino ir draudimo būriuotis.
Penktadienį Graikijoje įvesti griežtesni apribojimai dėl koronaviruso, įskaitant komendanto valandą nuo 18 val. Susibūrimai privačiose valdose buvo uždrausti jau anksčiau.
Nepaisant apribojimų, K. Mitsotakis šeštadienį valdančiosios partijos parlamentaro Christodouloso Stefanidžio namuose Ikarijos saloje pietavo su dar maždaug 30 žmonių, o nuotrauka, kurioje užfiksuotas premjeras, netrukus išplito socialiniuose tinkluose.
Graikijos opozicijos partijos pasmerkė tokį premjero elgesį.
Socialistų partija KINAL pietus pavadino „provokacija ir Graikijos žmonių įžeidimu“, o buvęs premjeras, pagrindinės opozicijos partijos „Syriza“ pirmininkas Alexis Tsipras apkaltino K. Mitsotakį „darant tai, ko jis nori“.
Savo ruožtu Vyriausybės atstovas Christas Tarantilis apkaltino A. Tsiprą naudojantis „skaldymo ir painiojimo taktika“ ir teigė, kad pietūs vyko „atvirame ore“, o kaukes žmonės nusiėmė tik valgydami.
„Ateityje bus dedamos visos pastangos, kad nedarytume klaidingo įspūdžio“, – sakė Ch. Tarantilis.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą sakytoje kalboje 75-ąją sukaktį mininčioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į situaciją Baltarusijoje bei Rusijoje. Pabrėžęs COVID-19 sukeltus globalius iššūkius, G. Nausėda ragino apginti JT puoselėjamas tarptautinės bendruomenės vertybes Baltarusijoje.
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, prezidentas griežtai kritikavo Rusiją tiek dėl jos agresyvios politikos kaimynių atžvilgiu, tiek dėl bandymų susidoroti su opozicija.
Nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad Baltarusija yra puikus Jungtinių Tautų puoselėjamų vertybių nepaisymo pavyzdys.
Baltarusijos sostinėje sulaikomi protestuojantys studentai. EPA-ELTA nuotr.
„Dėl suklastotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatų kilo didžiuliai beprecedenčiai drąsių ir taikių Baltarusijos žmonių, užplūdusių šalies gatves, protestai. Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. Į laisvę išleisti sulaikytieji pasakoja apie nežmoniškas sąlygas sulaikymo vietose. Matome ženklų, kad sulaikytieji yra šaltakraujiškai mušami ir kankinami specialiųjų policijos dalinių. Visa tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą. Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, nesiliaujant Baltarusijoje pažeidinėti žmogaus teises, būtina reikalauti, kad ne tik būtų laikomasi tarptautinės teisės principų, tačiau, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas taikiai perduotų valdžią.
„Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes. Jungtinės Tautos ir jų institucijos turėtų atidžiai stebėti padėtį Baltarusijoje ir atkakliai reikalauti, kad Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, laikytųsi tarptautinės teisės principų, gerbtų žmogaus teises ir galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą. Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo pasiųsti aiškią žinią dabartinei Baltarusijos valdžiai. Visi neteisėtai sulaikyti asmenys ir politiniai kaliniai privalo būti paleisti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas ir būtinybę atsakomybėn patraukti visus prisidėjusius prie neteisėto jėgos panaudojimo prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
„Turime pareikalauti visų už kankinimus ir jėgos panaudojimą atsakingų asmenų atsakomybės. Būtina, kad Žmogaus teisių taryba nuolat stebėtų ir vertintų žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Visi nusikaltimai žmoniškumui ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai privalo būti nedelsiant ištirti!“, – teigė G. Nausėda.
Dar kartą sukritikavo Rusiją
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, G. Nausėda kritiškai atsiliepė apie Rusiją. Šalies vadovas teigė, kad garsaus Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ grupei priklausančia chemine medžiaga faktas rodo, kad Rusijos valdžiai oponuojanti nuomonė gali virsti mirtį reiškiančiu susidorojimu.
„Pastarasis Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejis rodo, kad kai kuriose valstybėse spaudimas prieš opozicijos reiškiamą nuomonę greitai virsta mirtinais fiziniais išpuoliais“, – teigė G. Nausėda, iškart pridurdamas, kad siekiant išlaikyti tarptautinę tvarką, būtina tirti nusikaltimus žmogiškumui. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Prezidento kalboje atsidūrė ir Rusijos karinę agresiją patyrusios valstybės: Sakartvelas ir Ukraina. G. Nausėdos įsitikinimu, šių valstybių atžvilgiu Rusija tyčia laužo tarptautines normas.
„Nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis. Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Padėtis Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose prastėja dėl atsinaujinusios vadinamosios borderizacijos veiksmų, riboto judėjimo ir neteisėtų vietos gyventojų sulaikymų. Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis patikino, kad Lietuva niekada nepamirš Rusijos įvykdytos okupacijos tiek Ukrainos, tiek Sakartvelo atžvilgiu.
„Mūsų šalis ir toliau remia Sakartvelo ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose šių valstybių teritorijose. Nepateisinsime ir nepamiršime nei vieno okupacijos atvejo, ar tai būtų Krymas ir Sevastopolis, ar Abchazija ir Pietų Osetija! Vienintelė išeitis – atkurti teisingumą“, – pridūrė jis.
Istorija negali tapti įrankiu, nuslėpti nusikaltimus
Savo kalboje Lietuvos prezidentas akcentavo ir būtinybę nebekartoti istorinių klaidų. Pasak jo, valstybių saugumas pasaulyje priklausys nuo tinkamo praeities vertinimo.
„Privalome ginti objektyvią istorinę tiesą, kuriai vis didesnę grėsmę kelia revizionistinių jėgų išpuoliai. Istorija neturėtų būti manipuliacijos, dezinformacijos ar propagandos įrankiu. Istorija neturėtų būti naudojama siekiant nuslėpti praeities nusikaltimus ar įgyvendinti dabartinės politinės darbotvarkės tikslus. Potsdamo konferencija. Vinstonas Čerčilis, Franklinas Ruzveltas ir Josifas Stalinas.
Todėl smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje. Visiems turėtų būti aišku, kad visos valstybės yra visateisės tarptautinės bendruomenės narės, turinčios vienodas teises ir pareigas!“, – JT Generalinėje Asamblėjoje, organizuojamoje nuotoliniu būdu, kalbėjo G. Nausėda.
Neramina situacija Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
Prezidentas atkreipė dėmesį ir neraminančią situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
„Matome menkstančią pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos standartams, aukojamas gyvybes, socialinius neramumus ir didelio masto migracijos srautus. Nepaisant visų Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangų ir jo raginimo įvesti paliaubas visame pasaulyje, nepavyko patikimai sustabdyti nei vieno rimto karo ar konflikto. Libija kenčia nuo išaugusio smurto, Jemene, taip pat Sirijoje, sukilėlių valdomose teritorijose ir perkeltų asmenų stovyklose, žmonės išgyvena baisiausią humanitarinę krizę, Sahelyje kenčiama nuo terorizmo pavojų. Visų mūsų pareiga – sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją“, – teigė G. Nausėda.
Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narė A. Armonaitė, pavartojo kolegos parlamentaro atžvilgiu žodžius – „šūdo gabalas“ . Pasak Seimo etikos ir procedūrų komisijos, gerb. A. Armonaitė šiuo poelgiu nepažeidė valstybės politikų elgesio kodekso.
Net pirmo kurso pedagogikos, psichologijos bei socialinio darbo studentas žino, kad, esant poreikiui, privalu kritikuoti būtent poelgį, bet ne žmogų. Žmogaus orumas neliečiamas. Net Niurnbergo procese į nacistinius nusikaltėlius ir moralinius išsigimėlius kaltintojai bei teisėjai kreipėsi šaltu, bet formaliai pagarbiu „Jūs“. Niekas nieko neįžeidinėjo ir juolab nešūdino.
Kažką panašaus darė nebent tik bolševikų generalinis prokuroras A. Višinskis garsiųjų teisminių procesų metu 1936-1938 m. Parodomuosius procesus organizavo J. Stalinas ir nuteisė buvusius bendražygius leniniečius, kurie ilgainiui tapo Stalino politiniais oponentais, myriop. Proceso metu kaltinamuosius vadino „pasiutusiais šunimis“, „imperializmo samdiniais“, „padugnėm“ ir pan. Fabrikuose valdžia suorganizavo kupinus rūstybės masinius darbininkų mitingus, kurie reikalavo mirties bausmės išsigimėliams…
Kadaise medijos pranešė, kad Šiaulių Vyskupas E. Bartulis aplankė kameroje iki gyvos galvos nuteistą vaikžudę motiną A. Bružaitę. Nežinia, apie ką ekscelencija kalbėjo su nuteistąja. Žinau tik vieną, jos tikrai nešūdino…
Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kito žmogaus poelgis tikrai nesuteikia teisės blogai, nedorai elgtis mums patiems. Tokia elgsena – pasaulėžiūrinės, netgi civilizacinės tapatybės dalis. Elementarios etikos normos A. Armonaitei nežinomos. Pasirodo, nesuprantamos jos ir kolegialiam organui – Seimo komisijai. Kuriama ir įtvirtinama dvigubų, trigubų standartų moralė. Pabandytų kas nors Lietuvoje viešai pašūdinti LGBT aktyvistus, turėtų baudžiamąjį teistumą. Jei tai padarytų parlamentaras, padėtų mandatą. Dėl to pati A. Armonaitė ant bėgių atsigultų.
Pasirodo, šūdinti kitus galima ir netgi reikia. Kai kam tai netgi moralinis žygdarbis. Tik privalu tinkamai pasirinkti taikinį. Jei pasirinkimas politkorektiškas, šūdink VISUS iki užkimimo, iki apsiputojimo, kol dantų protezas iškris… LR Seimas, jo garbi Etikos ir procedūrų komisija tokį elgsenos modelį įteisino, pavertė elgesio norma.
Tiesą sakant, visi supranta, kad beviltiškai apsidergė pats Seimas ir jo iškili narė, moralinis ir ideologinis veidas – parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
