Gitano Nausėdos kalba Jungtinėse Tautose: kritikavo Baltarusijos ir Rusijos režimus


Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą sakytoje kalboje 75-ąją sukaktį mininčioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į situaciją Baltarusijoje bei Rusijoje. Pabrėžęs COVID-19 sukeltus globalius iššūkius, G. Nausėda ragino apginti JT puoselėjamas tarptautinės bendruomenės vertybes Baltarusijoje.
 
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, prezidentas griežtai kritikavo Rusiją tiek dėl jos agresyvios politikos kaimynių atžvilgiu, tiek dėl bandymų susidoroti su opozicija.
 
Nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad Baltarusija yra puikus Jungtinių Tautų puoselėjamų vertybių nepaisymo pavyzdys.
 
Baltarusijos sostinėje sulaikomi protestuojantys studentai. EPA-ELTA nuotr.

„Dėl suklastotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatų kilo didžiuliai beprecedenčiai drąsių ir taikių Baltarusijos žmonių, užplūdusių šalies gatves, protestai. Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. Į laisvę išleisti sulaikytieji pasakoja apie nežmoniškas sąlygas sulaikymo vietose. Matome ženklų, kad sulaikytieji yra šaltakraujiškai mušami ir kankinami specialiųjų policijos dalinių. Visa tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą. Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, nesiliaujant Baltarusijoje pažeidinėti žmogaus teises, būtina reikalauti, kad ne tik būtų laikomasi tarptautinės teisės principų, tačiau, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas taikiai perduotų valdžią.
 
„Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes. Jungtinės Tautos ir jų institucijos turėtų atidžiai stebėti padėtį Baltarusijoje ir atkakliai reikalauti, kad Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, laikytųsi tarptautinės teisės principų, gerbtų žmogaus teises ir galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą. Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo pasiųsti aiškią žinią dabartinei Baltarusijos valdžiai. Visi neteisėtai sulaikyti asmenys ir politiniai kaliniai privalo būti paleisti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas ir būtinybę atsakomybėn patraukti visus prisidėjusius prie neteisėto jėgos panaudojimo prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
„Turime pareikalauti visų už kankinimus ir jėgos panaudojimą atsakingų asmenų atsakomybės. Būtina, kad Žmogaus teisių taryba nuolat stebėtų ir vertintų žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Visi nusikaltimai žmoniškumui ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai privalo būti nedelsiant ištirti!“, – teigė G. Nausėda.
 
Dar kartą sukritikavo Rusiją
 
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, G. Nausėda kritiškai atsiliepė apie Rusiją. Šalies vadovas teigė, kad garsaus Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ grupei priklausančia chemine medžiaga faktas rodo, kad Rusijos valdžiai oponuojanti nuomonė gali virsti mirtį reiškiančiu susidorojimu.
 
„Pastarasis Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejis rodo, kad kai kuriose valstybėse spaudimas prieš opozicijos reiškiamą nuomonę greitai virsta mirtinais fiziniais išpuoliais“, – teigė G. Nausėda, iškart pridurdamas, kad siekiant išlaikyti tarptautinę tvarką, būtina tirti nusikaltimus žmogiškumui.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
Prezidento kalboje atsidūrė ir Rusijos karinę agresiją patyrusios valstybės: Sakartvelas ir Ukraina. G. Nausėdos įsitikinimu, šių valstybių atžvilgiu Rusija tyčia laužo tarptautines normas.
 
„Nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis. Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Padėtis Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose prastėja dėl atsinaujinusios vadinamosios borderizacijos veiksmų, riboto judėjimo ir neteisėtų vietos gyventojų sulaikymų. Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Jis patikino, kad Lietuva niekada nepamirš Rusijos įvykdytos okupacijos tiek Ukrainos, tiek Sakartvelo atžvilgiu.
 
„Mūsų šalis ir toliau remia Sakartvelo ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose šių valstybių teritorijose. Nepateisinsime ir nepamiršime nei vieno okupacijos atvejo, ar tai būtų Krymas ir Sevastopolis, ar Abchazija ir Pietų Osetija! Vienintelė išeitis – atkurti teisingumą“, – pridūrė jis.
 
Istorija negali tapti įrankiu, nuslėpti nusikaltimus
 
Savo kalboje Lietuvos prezidentas akcentavo ir būtinybę nebekartoti istorinių klaidų. Pasak jo, valstybių saugumas pasaulyje priklausys nuo tinkamo praeities vertinimo.
 
„Privalome ginti objektyvią istorinę tiesą, kuriai vis didesnę grėsmę kelia revizionistinių jėgų išpuoliai. Istorija neturėtų būti manipuliacijos, dezinformacijos ar propagandos įrankiu. Istorija neturėtų būti naudojama siekiant nuslėpti praeities nusikaltimus ar įgyvendinti dabartinės politinės darbotvarkės tikslus.
Potsdamo konferencija. Vinstonas Čerčilis, Franklinas Ruzveltas ir Josifas Stalinas.
 
Todėl smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje. Visiems turėtų būti aišku, kad visos valstybės yra visateisės tarptautinės bendruomenės narės, turinčios vienodas teises ir pareigas!“, – JT Generalinėje Asamblėjoje, organizuojamoje nuotoliniu būdu, kalbėjo G. Nausėda.
 
Neramina situacija Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
 
Prezidentas atkreipė dėmesį ir neraminančią situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
 
„Matome menkstančią pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos standartams, aukojamas gyvybes, socialinius neramumus ir didelio masto migracijos srautus. Nepaisant visų Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangų ir jo raginimo įvesti paliaubas visame pasaulyje, nepavyko patikimai sustabdyti nei vieno rimto karo ar konflikto. Libija kenčia nuo išaugusio smurto, Jemene, taip pat Sirijoje, sukilėlių valdomose teritorijose ir perkeltų asmenų stovyklose, žmonės išgyvena baisiausią humanitarinę krizę, Sahelyje kenčiama nuo terorizmo pavojų. Visų mūsų pareiga – sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 07:15
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *