JT Generalinės Asamblėjos sesijoje. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Ukraina paragino pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT), kuriose Maskva, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali vetuoti bet kokią rezoliuciją.
„Ukraina ragina JT valstybes nares (…) atimti iš Rusijos Federacijos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės statusą ir apskritai pašalinti ją iš JT“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame sakoma, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. Rusija „neteisėtai užima SSRS vietą JT Saugumo Taryboje“.
„Teisiniu ir politiniu požiūriu išvada gali būti tik viena: Rusija yra Sovietų Sąjungos vietos JT Saugumo Taryboje uzurpatorė“, – pridūrė ministerija. „Trys dešimtmečiai nelegalaus jos buvimo JT paženklinti karų ir kitų šalių teritorijų grobimu“, – sakoma pareiškime.
Penkios nuolatinės 15-os vietų JT Saugumo Tarybos narės turi veto teisę ir gali blokuoti JT rezoliucijas.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, remiamas Latvijos, Estijos ir Čekijos, pareiškė Gabonui protestą dėl Lietuvai nesuteiktos galimybės dalyvauti ir pasisakyti Saugumo Tarybos posėdyje. Lietuva šiame posėdyje turėjo kalbėti Baltijos šalių bei Čekijos vardu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Spalio mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pirmininkaujantis Gabonas likus pusvalandžiui iki posėdžio pradžios pakeitė savo ankstesnį sprendimą ir nebesuteikė galimybės Lietuvai dalyvauti bei pasisakyti spalio 21 dieną vykusiame posėdyje, skirtame taikai ir saugumui Ukrainoje. Išvakarėse buvome gavę patvirtinimą, kad dalyvauti ir pasisakyti galėsime. Toks paskutinės minutės sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes daugumai to prašiusių šalių tokia galimybė buvo suteikta. Jis taip pat sunkiai dera su deklaruojamu Saugumo Tarybos darbo skaidrumo principu“, – teigė ambasadorius R. Paulauskas.
Kaip teigia URM, pasisakymas Saugumo Tarybai išplatintas oficialiu laišku. Jame Baltijos šalys ir Čekija akcentavo, kad Rusija, sunaikinusi trečdalį Ukrainos energetikos infrastruktūros artėjant žiemai, siekia palaužti Ukrainos žmonių ryžtą ir dvasią, kas tik įrodo, jog Rusija elgiasi kaip teroristinis režimas, o jos veiksmai turi genocido prieš ukrainiečių tautą bruožų.
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad naujausios Rusijos atakos prieš civilius Ukrainos gyventojus ir kritinę infrastruktūrą aiškiai rodo naują Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapą, o Irano Rusijai teikiami bepiločiai orlaiviai, pažeidžiant Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžia laikyti Iraną agresijos bendrininku drauge su savo teritorija Rusijai leidžiančiu naudotis Baltarusijos režimu.
JT valstybės narės paragintos didinti paramą Ukrainai, ginančiai JT Chartijos principus, bei dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta Rusijos atsakomybė už šį agresijos nusikaltimą. Saugumo Taryba informuota ir apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų išplatintą bendrą pareiškimą, raginantį padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą, kuris tirtų agresijos nusikaltimą, taip užpildant šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą.
Baltijos šalys ir Čekija taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos grasinimą nepratęsti taip vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimo, keliant nepagrįstus reikalavimus ir naudojant tai kaip šantažo įrankį prieš pasaulinio maisto saugumu susirūpinusią tarptautinę bendruomenę. Galiausiai padėkota JT humanitarinės pagalbos darbuotojams už jų teikiamą paramą Ukrainos žmonėms ypač pavojingomis sąlygomis bei pakartotas Baltijos valstybių ir Čekijos įsipareigojimas tęsti Ukrainai teikiamą paramą.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui (ŽTK) buvo pateikta Lietuvos pozicija dėl komiteto pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, šešioms sovietų okupacinės kariuomenės karius vaizduojančioms steloms, esančioms Vilniaus Antakalnio kapinėse, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.
Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.
„Lietuva, būdama teisine valstybe ir gerbdama tarptautinius savo įsipareigojimus, kreipėsi į Komitetą pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Mūsų įsitikinimu, į JT Žmogaus teisių komitetą buvo kreiptasi manipuliuojant tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos instrumentais, kaip 1966 m. JT Pilietinių ir politinių teisių paktu bei individualios peticijos teisę numatančiu jo Fakultatyviuoju protokolu bei siekiant su jais iš esmės nesuderinamų tikslų. Tikimės, kad Komitetas atsižvelgs į Lietuvos argumentus ir panaikins pritaikytas priemones“,– teigia E. Dobrowolska.
Pateiktoje Lietuvos pozicijoje yra pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad JT ŽTK pareiškėjų yra klaidinamas dėl bylos dalyko. Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo tačiau ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius.
Taip pat, Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, nesant tam būtinų teisinių sąlygų – nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių JT Pilietinių ir politinių teisių pakte garantuojamoms teisėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į tarptautinę organizaciją buvo kreiptasi neišnaudojus nacionalinių teisinės gynybos priemonių.
Byloje skundo autoriai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja – Stanislovas Tomas, kuriam 2016 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.
Prašydamas Lietuvai susilaikyti nuo stelų demontavimo, JT ŽTK pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu. Kartu Lietuvos buvo paprašyta pateikti poziciją dėl bylos esmės iki 2023 m. kovo 26 d. Laikinosios apsaugos priemonės neapriboja minėtų stelų perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės žinion.
ELTA primena, kad savivaldybės įmonės „Grinda“ skelbtas supaprastintas pirkimas dėl stelų Antakalnio kapinėse nukėlimo ir išvežimo bei atminimo demontavimo ir sumontavimo rugsėjo pabaigoje baigėsi – jo laimėtojas UAB „Vilniaus BDT“ pasirašė sutartį. Kaip praeitą savaitę teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, spalio 5 d. posėdyje turėtų būti sprendžiama, ar perimti paminklą savivaldybės nuosavybėn.
Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Kiek anksčiau jos buvo išbrauktos iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.
Turkish flag
Niujorkas, birželio 3 d. (AFP-ELTA). Turkija pranešė Jungtinėms Tautoms, kad jos prezidento nurodymu nuo šiol ji nori būti vadinama „Türkiye“ visomis kalbomis, ketvirtadienį paskelbė JT.
„Pakeitimai yra neatidėliotini“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė JT vadovo atstovas žiniasklaidai Stephane‘as Dujarricas.
Jis pažymėjo, kad oficialus Ankaros laiškas su prašymu pakeisti pavadinimą JT būstinėje Niujorke buvo gautas trečiadienį.
Diena anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavasoglu tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis pasirašo laišką, adresuotą JT Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterresui.
„Laišku, kurį šiandien nusiunčiau JT generaliniam sekretoriui, mes oficialiai skelbiame savo šalies pavadinimą užsienio kalbomis Jungtinėse Tautose kaip „Türkiye“, – rašė jis, pridėdamas umliautą virš „u“ raidės.
Jis pridūrė, kad šis pokytis užbaigs Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kuris šaliai vadovauja jau beveik du dešimtmečius, pradėtą iniciatyvą „didinti mūsų šalies prekės ženklo vertę“.
Per pastaruosius kelerius metus šalis siekė pakeisti savo produktų ženklinimą iš „made in Turkey“ į „made in Türkiye“.
Be to, kad JT nomenklatūra atitiktų turkų kalbos rašybą, atnaujinimas taip pat padėtų atskirti šalį nuo to paties pavadinimo paukščio anglų kalba.
„Pavadinimo keitimas kai kam gali atrodyti kvailas, tačiau Erdoganui tenka gynėjo, tarptautinės pagarbos šaliai saugotojo vaidmuo“, – Džordžtauno universiteto profesorių Mustafą Aksakalą citavo „The New York Times“.
Laikraštis taip pat pažymėjo, kad šis žingsnis žengiamas prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus ir valstybės įkūrimo po Osmanų imperijos žlugimo šimtmetį.
Vladimiro Putino fizionomija
Kjivas, balandžio 29 d. (dpa-ELTA). Kyjivo meras Vitalijus Klyčko naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę pavadino aiškia žinute Jungtinėms Tautoms. „Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, – pareiškė V. Klyčko penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Rusų pajėgos ketvirtadienį apšaudė Kyjivą, kai čia viešėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jis Ukrainos sostinėje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai Maskvoje kalbėjosi ir su V. Putinu.
Per raketų ataką ketvirtadienį Kyjive buvo apgadintas 15 aukštų gyvenamasis namas maždaug už 3 km nuo centro. Per ataką žuvo Laisvosios Europos radijo žurnalistė Vira Hyryč, 10 žmonių buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, buvo smogta raketų fabrikui „Artem“. Tai buvo jau antroji ataka prieš gamyklą.
Daugiau kaip du mėnesius trunkančiame kare, V. Klyčko duomenimis, Ukrainos sostinėje žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 430 buvo sužeista.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą apsilankys Turkijoje. Jį pirmadienį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė Ankara.
NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija ir siūlosi būti tarpininke taikos derybose. Kovą abiejų šalių delegacijos susitiko Stambule.
A. Guterresas antradienį vyks toliau į Maskvą, kur susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį Ukrainoje, be kita ko, kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šeštadienį A. Guterresas karą Ukrainoje telefonu aptarė su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu. Panašiai kaip Turkija, Izraelis palaiko glaudžius santykius su Maskva ir Kyjivu.
Turkija iki šiol nedalyvauja Vakarų sankcijose prieš Rusiją, tačiau nuo kovo pradžios riboja Rusijos karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, be to, pranešė, kad Turkija uždarė oro erdvę kariniams ir civiliniams lėktuvams, kurie skraidina karius iš Rusijos į Siriją. Sirijos pilietiniame kare Rusija yra prezidento Basharo al Assado pusėje. Turkija kaimyninėje šalyje taip pat yra dislokavusi dalinių, tačiau remia sukilėlius.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Maskva, balandžio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį pranešė Kremlius.
„Antradienį, balandžio 26 d., JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pranešama, kad jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai paskelbta 58-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną, kai tūkstančiai žuvo ir daugiau nei 12 milijonų žmonių buvo perkelti, netekę namų, per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
JT atstovas trečiadienį sakė, kad A. Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais. Jungtinės Tautos per šią krizę iš esmės buvo nustumtos į šalį nuo tada, kai vasario 24 d. V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų konfliktą, nurodė JT.
V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso telefono skambučius ir nepalaikė su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, kad Rusijos karinė kampanija pažeidžia JT chartiją. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams.
Vladimiro Putino fizionomija
Niujorkas, kovo 30 d. (ELTA). Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.
Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.
„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas.
Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.
„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.
S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.
Ženeva, kovo 3 d. (ELTA). Per pastarąsias septynias dienas į kaimynines šalis išvykusių Ukrainos gyventojų skaičius pasiekė 1 mln. Tai naktį į ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.
„Viso labo per septynias dienas matėme milijono pabėgėlių išvykimą iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – parašė F. Grandis savo tviteryje.
„Metas nutilti ginklams, kad daugeliui milijonų žmonių Ukrainos teritorijoje būtų galima suteikti gyvybę gelbstinčią humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė vyriausiasis komisaras.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Persona non grata
Priština, gruodžio 31 d. (ELTA). Kosovo užsienio reikalų ministrė Donika Gërvalla penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) darbuotoją iš Rusijos.
„Kosovo premjero Albino Kurti pasiūlymu aš šiandien priėmiau sprendimą paskelbti persona non grata UNMIK darbuotoją Rusijos pilietį dėl jo žalingo poveikio, kuris pažeidė nacionalinį saugumą“, – parašė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje D. Gërvalla.
Spalio 22 d. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus iš RF ambasados Serbijoje Kanceliarijos Prištinoje. Pasak valstybės vadovės, Rusijos diplomatų veikla „darė neigiamą poveikį Kosovo nacionaliniam saugumui ir konstitucinei tvarkai“.
Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų – Kinija, Indija, Rusija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
G. Nausėda dalyvauja JT klimato kaitos konferencijoje. Prezidentūros nuotr.
Glazgas/Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) Glazge paraštėse prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Islandijos ministre pirmininke Katrin Jakobsdott ir Australijos ministru pirmininku Scottu J. Morrisonu.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos vadovo ir Islandijos ministrės pirmininkės susitikime daugiausiai dėmesio skirta dvišaliams santykiams, regioninio saugumo klausimams, bendradarbiavimui NATO ir Šiaurės ir Baltijos valstybių „aštuonete“ aptarti. Šalies vadovas pažymėjo, kad lietuviai puoselėja itin šiltus jausmus Islandijai ir prisimena, kad tai buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Islandija, ypatingą dėmesį skiriant regioninio, energetinio, kibernetinio saugumo klausimams. Prezidentas dėkojo Islandijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų misijoje Lietuvoje.
Susitikime su Australijos ministru pirmininku G. Nausėda akcentavo Lietuvos norą gilinti santykius su Australija, kuri yra Lietuvos bendramintė ir NATO partnerė. Lietuvos prezidentas ir Australijos ministras pirmininkas aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, ypač lazerių, gyvybės mokslų, fintech srityse.
„Tokiam bendradarbiavimui svarbu turėti palankią teisinę bazę, todėl siekiame sudaryti dvišalį dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą, taip pat laukiame ES-Australijos derybų dėl laisvos prekybos susitarimo rezultatų“, – sakė prezidentas.
Lietuvos vadovas su Australijos ministru pirmininku taip pat aptarė santykius su Kinija, AUKUS susitarimą. Šalies vadovas pokalbio metu pabrėžė poreikį telkti transatlantinės bendruomenės vienybę su visomis bendramintėmis, ginti tarptautinę tvarka ir demokratijos vertybes.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentais – Egiliu Levitu, Kersti Kaljulaid ir Andrzejumi Duda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentais – Egiliu Levitu, Kersti Kaljulaid ir Andrzejumi Duda.
Susitikime, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, daugiausia dėmesio skirta saugumo regione ir pasaulyje klausimams, įvertintos neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“. Valstybių vadovai vieningai sutarė stebėti situaciją nedemokratinėje kaimynystėje bei Baltarusijos ir Rusijos karinės integracijos procesus.
Kalbėdamas apie Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką, šalies vadovas dėkojo kaimyninių valstybių prezidentams už parodytą solidarumą dėl Lietuvos prašymo dislokuoti NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
Valstybių vadovai taip pat aptarė situaciją Afganistane bei naujas partnerystes siekiant taikos ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Antradienį prezidentas G. Nausėda taip pat susitiko su Moldovos prezidente Maia Sandu. Susitikime prezidentas su M. Sandu akcentavo, kad svarbu išnaudoti visas galimybes siekiant reformų įgyvendinimo ir negrįžtamai įtvirtinti Moldovos eurointegracijos pastangas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino JAV ir Kiniją pradėti dialogą, perspėjęs apie vis labiau susiskaldžiusį pasaulį.
„Tai yra bėdų receptas. Tai būtų kur kas mažiau nuspėjama nei šaltasis karas. Norint atkurti pasitikėjimą ir įkvėpti vilties, mums reikia bendradarbiauti“, – sakė A. Guterresas, atidarydamas Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
„Mums reikia dialogo. Mums reikia supratimo“, – pridūrė jis.
Lietuva pirmadienį pasisakė Žmogaus teisių tarybos 45-osios sesijos bendruosiuose debatuose dėl techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo.
Nuolatinis Lietuvos atstovas ambasadorius prie Jungtinių Tautų Andrius Krivas išreiškė Lietuvos paramą Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės (VŽTK) biuro veiklai teikiant techninę pagalbą Sakartvelui ir pasveikino Sakartvelo bendradarbiavimą su VŽTK biuru.
Lietuva taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl toliau blogėjančios žmogaus teisių padėties Rusijos okupuotuose Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje (Pietų Osetijoje), ypač dėl Rusijos vykdomo neteisėto „valstybės sienos“ žymėjimo, dėl kurio apribojama judėjimo laisvė, daroma neigiama įtaka žmonių teisėms į sveikatą, išsilavinimą ir nuosavybę. Lietuva priminė tvirtai remianti Sakartvelo suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas.
Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 išrinktos Jungtinių Tautų šalys narės. Šios organizacijos pagrindinis veiklos tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms ir reaguoti į jų pažeidimus. Lietuva, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje stebėtojos statusu.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą sakytoje kalboje 75-ąją sukaktį mininčioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į situaciją Baltarusijoje bei Rusijoje. Pabrėžęs COVID-19 sukeltus globalius iššūkius, G. Nausėda ragino apginti JT puoselėjamas tarptautinės bendruomenės vertybes Baltarusijoje.
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, prezidentas griežtai kritikavo Rusiją tiek dėl jos agresyvios politikos kaimynių atžvilgiu, tiek dėl bandymų susidoroti su opozicija.
Nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad Baltarusija yra puikus Jungtinių Tautų puoselėjamų vertybių nepaisymo pavyzdys.
Baltarusijos sostinėje sulaikomi protestuojantys studentai. EPA-ELTA nuotr.
„Dėl suklastotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatų kilo didžiuliai beprecedenčiai drąsių ir taikių Baltarusijos žmonių, užplūdusių šalies gatves, protestai. Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. Į laisvę išleisti sulaikytieji pasakoja apie nežmoniškas sąlygas sulaikymo vietose. Matome ženklų, kad sulaikytieji yra šaltakraujiškai mušami ir kankinami specialiųjų policijos dalinių. Visa tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą. Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, nesiliaujant Baltarusijoje pažeidinėti žmogaus teises, būtina reikalauti, kad ne tik būtų laikomasi tarptautinės teisės principų, tačiau, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas taikiai perduotų valdžią.
„Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes. Jungtinės Tautos ir jų institucijos turėtų atidžiai stebėti padėtį Baltarusijoje ir atkakliai reikalauti, kad Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, laikytųsi tarptautinės teisės principų, gerbtų žmogaus teises ir galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą. Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo pasiųsti aiškią žinią dabartinei Baltarusijos valdžiai. Visi neteisėtai sulaikyti asmenys ir politiniai kaliniai privalo būti paleisti“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas ir būtinybę atsakomybėn patraukti visus prisidėjusius prie neteisėto jėgos panaudojimo prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
„Turime pareikalauti visų už kankinimus ir jėgos panaudojimą atsakingų asmenų atsakomybės. Būtina, kad Žmogaus teisių taryba nuolat stebėtų ir vertintų žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Visi nusikaltimai žmoniškumui ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai privalo būti nedelsiant ištirti!“, – teigė G. Nausėda.
Dar kartą sukritikavo Rusiją
Kaip ir pirmojoje savo sakytoje kalboje Jungtinėse Tautose prieš metus, G. Nausėda kritiškai atsiliepė apie Rusiją. Šalies vadovas teigė, kad garsaus Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ grupei priklausančia chemine medžiaga faktas rodo, kad Rusijos valdžiai oponuojanti nuomonė gali virsti mirtį reiškiančiu susidorojimu.
„Pastarasis Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejis rodo, kad kai kuriose valstybėse spaudimas prieš opozicijos reiškiamą nuomonę greitai virsta mirtinais fiziniais išpuoliais“, – teigė G. Nausėda, iškart pridurdamas, kad siekiant išlaikyti tarptautinę tvarką, būtina tirti nusikaltimus žmogiškumui. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Prezidento kalboje atsidūrė ir Rusijos karinę agresiją patyrusios valstybės: Sakartvelas ir Ukraina. G. Nausėdos įsitikinimu, šių valstybių atžvilgiu Rusija tyčia laužo tarptautines normas.
„Nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis. Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Padėtis Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose prastėja dėl atsinaujinusios vadinamosios borderizacijos veiksmų, riboto judėjimo ir neteisėtų vietos gyventojų sulaikymų. Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis patikino, kad Lietuva niekada nepamirš Rusijos įvykdytos okupacijos tiek Ukrainos, tiek Sakartvelo atžvilgiu.
„Mūsų šalis ir toliau remia Sakartvelo ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose šių valstybių teritorijose. Nepateisinsime ir nepamiršime nei vieno okupacijos atvejo, ar tai būtų Krymas ir Sevastopolis, ar Abchazija ir Pietų Osetija! Vienintelė išeitis – atkurti teisingumą“, – pridūrė jis.
Istorija negali tapti įrankiu, nuslėpti nusikaltimus
Savo kalboje Lietuvos prezidentas akcentavo ir būtinybę nebekartoti istorinių klaidų. Pasak jo, valstybių saugumas pasaulyje priklausys nuo tinkamo praeities vertinimo.
„Privalome ginti objektyvią istorinę tiesą, kuriai vis didesnę grėsmę kelia revizionistinių jėgų išpuoliai. Istorija neturėtų būti manipuliacijos, dezinformacijos ar propagandos įrankiu. Istorija neturėtų būti naudojama siekiant nuslėpti praeities nusikaltimus ar įgyvendinti dabartinės politinės darbotvarkės tikslus. Potsdamo konferencija. Vinstonas Čerčilis, Franklinas Ruzveltas ir Josifas Stalinas.
Todėl smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje. Visiems turėtų būti aišku, kad visos valstybės yra visateisės tarptautinės bendruomenės narės, turinčios vienodas teises ir pareigas!“, – JT Generalinėje Asamblėjoje, organizuojamoje nuotoliniu būdu, kalbėjo G. Nausėda.
Neramina situacija Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
Prezidentas atkreipė dėmesį ir neraminančią situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
„Matome menkstančią pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos standartams, aukojamas gyvybes, socialinius neramumus ir didelio masto migracijos srautus. Nepaisant visų Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangų ir jo raginimo įvesti paliaubas visame pasaulyje, nepavyko patikimai sustabdyti nei vieno rimto karo ar konflikto. Libija kenčia nuo išaugusio smurto, Jemene, taip pat Sirijoje, sukilėlių valdomose teritorijose ir perkeltų asmenų stovyklose, žmonės išgyvena baisiausią humanitarinę krizę, Sahelyje kenčiama nuo terorizmo pavojų. Visų mūsų pareiga – sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją“, – teigė G. Nausėda.
R. T. Erdoganas reikalauja JT reformos. EPA-ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per JT Generalinės Asamblėjos visuotinius debatus pareikalavo reformuoti Jungtines Tautas. „Mes matėme, kokie neefektyvūs šioje krizėje yra esami globalūs mechanizmai“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje, turėdamas omenyje koronaviruso pandemiją. Esą prireikė savaičių ir mėnesių, kol Saugumo Taryba įtraukė pandemiją į savo darbotvarkę.
Turėdamas omenyje konfliktą dėl ginčytinos gamtinių dujų žvalgybos bei ginčų dėl sienų rytinėje Viduržemio jūros dalyje, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui ir nori konferencijos šia tema su regiono atstovais. Forume esą turėtų būti atstovaujami ir Kipro turkai.
Praėjusiais mėnesiais rytinėje Viduržemio jūros dalyje paaštrėjo ginčas tarp Graikijos ir Turkijos bei tarp Turkijos ir Kipro. Graikija kaltina Turkiją prie graikų salų atliekant nelegalią dujų žvalgybą. Ankara kaltinimus atmeta ir teigia, kad vandenys priklauso Turkijos šelfui.
R. T. Erdoganas savo kalboje taip pat akcentavo, kad Turkija priėmė 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Turkija pasiaukojo ir „išgelbėjo visos žmonijos garbę“, sakė jis. „Deja, kai kurios šalys, įskaitant ir kai kurias Europos valstybes, pažeidžia pabėgėlių ir migrantų teises“, – kalbėjo Turkijos vadovas.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai liaupsino pirmąją savo šalies sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Rusija pasiruošusi ja nemokamai paskiepyti visus JT darbuotojus, sakė jis antradienį iš anksto įrašytoje kalboje.
Rusija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuriai pavyko registruoti vakciną, pabrėžė V. Putinas. Kremliaus vadovas taip pat pasiūlė surengti virtualią konferenciją aukščiausiu lygiu tų šalių, kurios suinteresuotos bendradarbiauti kuriant vakciną.
V. Putinas pandemiją pavadino dideliu iššūkiu žmonijai. Ekspertai, anot jo, dar turės įvertinti visą krizės padarinių ir „socialinio ekonominio šoko“ mastą. „Tačiau jau dabar akivaizdu, kad truks ilgai, labai ilgai, kol bus atkurta globali ekonomika“, – kalbėjo V. Putinas.
Savo kalbos pradžioje Rusijos vadovas gyrė prieš 75 metus pasibaigus Antrajam pasauliniam karui įsteigtą Jungtinių Tautų Organizaciją, pavadindamas ją tarptautinės teisės garantu. Jis dar kartą įspėjo dėl abejonių Antrojo pasaulinio karo rezultatais ir Sovietų Sąjungos pergale prieš hitlerinį fašizmą.
V. Putinas, be to, pakartojo pasiūlymą keturioms kitoms didelėms branduolinėms valstybėms viršūnių susitikime aptarti globalius ateities uždavinius. Toks forumas asmeniškai susitinkant nuolatinių JT Saugumo Tarybos narėms esą galėtų būti surengtas iš karto pasibaigus pandemijai.
Turėdamas omenyje JAV, V. Putinas įspėjo dėk ginklų kosmose. Jis dar kartą pasiūlė kitoms kosmonautikos srityje lyderiaujančioms valstybėms pasirašyti įpareigojantį susitarimą, draudžiantį ginklus kosmose. V. Putinas taip pat priminė, kad netruks baigsis paskutinės didelės nusiginklavimo sutarties tarp Rusijos ir JAV galiojimas. NEW START sutartis dėl strateginių atominių ginklų ribojimo baigsis 2021 metų vasario 5 dieną.
Rusija ir JAV kalbasi dėl sutarties pratęsimo. Tačiau Maskva turi mažai vilčių, kad tai įmanoma prezidentaujant Donaldui Trumpui.
Būdama IV Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso suvažiavimo dalyvė iš anksto dėkoju už dėmesį ir noriu labai apgailestaudama jums pateikti informaciją, kaip dėl agresijos prieš Azerbaidžaną vykdančios Armėnijos politikos eilinį kartą žuvo nekalti žmonės. 2020 metų naktį iš liepos 12-os į 13-ą Armėnijos ginkluotosios pajėgos pažeidė nutrauktos ugnies režimą ir artilerijos pabūklais apšaudė Tovūzo rajone esančias Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų pozicijas. Tuomet žuvo 12 ir buvo sunkiai sužeista daug Azerbaidžano karių. Taip pat stipriai apšaudžius mūsų gyvenvietes ir kaimus žuvo Tovūzo rajono Agdamo kaimo gyventojas, 1944 metais gimęs Azizovas Azizas ogluIzatas.
Tai nepriimtina, todėl pasaulio visuomenė ir tarptautinės organizacijos turi pasakyti „stop“ Armėnijos vykdomai agresinei politikai, palaikyti teisingą Azerbaidžano balsą ir įvesti sunkiausią, agresoriaus vertą sankciją. Sunkiąja technika apšaudydama taikius gyventojus Armėnija parodo tikrąjį savo veidą. Daugeliui atveju ji elgiasi kaip teroristinė organizacija. Nepaisydama taikių derybų, vykdomų sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, agresyvi Armėnija grubiai pažeidžia derybų nuostatus ir vykdo tikslingą įtemptumo politiką. Kartu ji grubiai pažeidžia derybų procesą. Tokiomis provokacijomis ji siekia nukreipti dėmesį nuo sunkios socialinės ir ekonominės situacijos bei įtraukti į šį procesą karines ir politines organizacijas, kurioms ji priklauso.
Nepaisant to, kad Azerbaidžano užsienio reikalų ir gynybos ministerijos pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės valstybėms-bendrapirmininkėms, Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai ir kitoms organizacijoms informaciją apie tai, kad grubiai pažeistas ugnies nutraukimo režimas, kad taikūs gyventojai apšaudomi sunkiąja ginkluote, Armėnijai joks spaudimas nevykdomas. Minėtos organizacijos turi priversti Armėniją nedelsiant laikytis ugnies nutraukimo režimo, reaguoti į tai, kad Armėnijos karinės pajėgos apšaudo taikius Azerbaidžano gyventojus ir kategoriškai tai pasmerkti. Žinoma, kad visos tarptautinės organizacijos Kalnų Karabachą ir šalia esančius okupuotus rajonus pripažįsta neatskiriama Azerbaidžano dalimi. Todėl Armėnija, norėdama įtraukti į konfliktą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), ugnies nutraukimo režimą pažeidžia ne Kalnų Karabacho teritorijoje, o Tovūzo rajono, esančio šalia Azerbaidžano ir Armėnijos sienos, kryptimi.
Beveik 30 metų Armėnija vykdo agresorės politiką, daugiau nei milijonas Azerbaidžano piliečių neteko teisės gyventi savo gimtojoje žemėje. Taip vadinamieji rinkimai ir pastaruosius mėnesius Šušoje vykę inauguracijos šou, paskutiniai įvykiai, vykę Tovūzo rajone, yra provokacinio pobūdžio, stipriai kenkia derybų procesui ir dėl to azerbaidžaniečiai netenka kantrybės.
Manau, kad ESBO Minsko grupės bendrapirmininkai, tarpininkaujantys taikaus konflikto sprendimo procesui, turi pademonstruoti objektyvią poziciją ir savo veikla užtikrinti, kad būtų vykdomos tarptautinės teisės normos ir atitinkamos Jungtinių Tautų priimtos rezoliucijos. Vadovaujantis 822, 853, 874 ir 884 Jungtinių Tautų rezoliucijomis, visos Armėnijos ginkluotosios pajėgos besąlygiškai turi būti išvestos iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Priešingu atveju Azerbaidžanas pasilieka teisę jėga išlaisvinti savo žemes. Azerbaidžano žmonės labai nepatenkinti ESBO Minsko grupės bendrapirmininkų veikla, ir jeigu taip tęsis ir toliau, neliks pasitikėjimo Minsko grupės efektyvumu. Armėnija, grubiai pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją ir kitus tarptautinius teisės įsipareigojimus ir vykdydama karinę agresiją prieš Azerbaidžaną, iki šiol yra okupavusi Azerbaidžano Kalnų Karabacho regioną ir septynis šalia esančius rajonus.
Aš, Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso narė, raginu tarptautinę visuomenę kategoriškai pasmerkti agresinę Armėnijos politiką prieš Azerbaidžaną, jos provokacinius veiksmus, vykdomus palei minėtų valstybių sieną.
Pagarbiai – Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso narė Fatma Yıldırım
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.
George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
