URM: Lietuva išreiškė protestą Saugumo Tarybai pirmininkaujančiam Gabonui


Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, remiamas Latvijos, Estijos ir Čekijos, pareiškė Gabonui protestą dėl Lietuvai nesuteiktos galimybės dalyvauti ir pasisakyti Saugumo Tarybos posėdyje. Lietuva šiame posėdyje turėjo kalbėti Baltijos šalių bei Čekijos vardu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Spalio mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pirmininkaujantis Gabonas likus pusvalandžiui iki posėdžio pradžios pakeitė savo ankstesnį sprendimą ir nebesuteikė galimybės Lietuvai dalyvauti bei pasisakyti spalio 21 dieną vykusiame posėdyje, skirtame taikai ir saugumui Ukrainoje. Išvakarėse buvome gavę patvirtinimą, kad dalyvauti ir pasisakyti galėsime. Toks paskutinės minutės sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes daugumai to prašiusių šalių tokia galimybė buvo suteikta. Jis taip pat sunkiai dera su deklaruojamu Saugumo Tarybos darbo skaidrumo principu“, – teigė ambasadorius R. Paulauskas.
 
Kaip teigia URM, pasisakymas Saugumo Tarybai išplatintas oficialiu laišku. Jame Baltijos šalys ir Čekija akcentavo, kad Rusija, sunaikinusi trečdalį Ukrainos energetikos infrastruktūros artėjant žiemai, siekia palaužti Ukrainos žmonių ryžtą ir dvasią, kas tik įrodo, jog Rusija elgiasi kaip teroristinis režimas, o jos veiksmai turi genocido prieš ukrainiečių tautą bruožų.
 
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad naujausios Rusijos atakos prieš civilius Ukrainos gyventojus ir kritinę infrastruktūrą aiškiai rodo naują Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapą, o Irano Rusijai teikiami bepiločiai orlaiviai, pažeidžiant Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžia laikyti Iraną agresijos bendrininku drauge su savo teritorija Rusijai leidžiančiu naudotis Baltarusijos režimu.
 
JT valstybės narės paragintos didinti paramą Ukrainai, ginančiai JT Chartijos principus, bei dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta Rusijos atsakomybė už šį agresijos nusikaltimą. Saugumo Taryba informuota ir apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų išplatintą bendrą pareiškimą, raginantį padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą, kuris tirtų agresijos nusikaltimą, taip užpildant šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą.
 
Baltijos šalys ir Čekija taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos grasinimą nepratęsti taip vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimo, keliant nepagrįstus reikalavimus ir naudojant tai kaip šantažo įrankį prieš pasaulinio maisto saugumu susirūpinusią tarptautinę bendruomenę. Galiausiai padėkota JT humanitarinės pagalbos darbuotojams už jų teikiamą paramą Ukrainos žmonėms ypač pavojingomis sąlygomis bei pakartotas Baltijos valstybių ir Čekijos įsipareigojimas tęsti Ukrainai teikiamą paramą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.24; 06:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *