Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Rusijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Jis remia šį sprendimą (grąžinti Rusiją), pareiškė E. Macronas antradienį Asamblėjoje Strasbūre sakydamas kalbą.
 
Maskvos pašalinimas iš valstybių organizacijos būtų žingsnis atgal, kuris užkirstų kelią Rusijos piliečiams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kalbėjo E. Macronas, pabrėždamas, kad Rusija dabar privalo laikytis savo įsipareigojimų Europos Taryboje.
 
Rusija prieš kurį laiką atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Jos suspendavimas buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją bei Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Ukrainos parlamentarai, protestuodami prieš Rusijos sugrįžimą, nedalyvavo Asamblėjos rudens sesijoje.
 
Europos Taryba buvo įsteigta 1949 metais. Jos uždavinys yra stebėti žmogaus teisių padėtį 47-iose šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija, Rusija bei Ukraina. Valstybės dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.
 
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:55

Rusijos organizuojamos propagandos kampanijos kenkia taikos deryboms ir neleidžia užbaigti karo Rytų Ukrainoje, teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius Ukrainoje Kurtas Volkeris.
 
Pasak K. Volkerio, Maskva neprisiima atsakomybės už savo vaidmenį kare tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos, o tai „apsunkina padėtį tarptautinei bendruomenei, reikalaujančiai, kad Rusija laikytųsi savo įsipareigojimų“, pagal Minske 2014 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus, skelbia Laisvosios Europos radijas.
 
„Dėl Rusijos bandymų supainioti reikalus ir paneigti tai, ką jie daro, yra apsunkinamas tikrų problemų sprendimas“, – sakė K. Volkeris.
 
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
 
Po Krymo aneksijos Rusija sustiprino savo kariuomenę pusiasalyje naujais laivais, raketų sistemomis ir kariniais lėktuvais.
 
„Tai nėra kažkoks vietinio separatizmo konfliktas. Rusija iš tiesų tai daro, turime tai suprasti. Manau, jei norime, kad ši problema būtų suprasta teisingai, svarbiausia tai perduoti plačiajai visuomenei“, – tvirtino K. Volkeris.
 
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas Rytų Ukrainoje žuvo apie 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:00

Po Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos NATO ketina dar labiau stiprinti savo buvimą Juodojoje jūroje. Aljanso užsienio reikalų ministrai šią savaitę Vašingtone nuspręs dėl „naujų priemonių padėties vertinimui gerinti“, pirmadienį pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tarp jų bus daugiau pratybų regione, NATO laivų apsilankymai uostuose, Ukrainos ir Gruzijos pakrančių apsaugos ir karinio laivyno apmokymas bei aktyvesnis pasikeitimas informacija su abiem šalimis partnerėmis.

Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje sąsiauryje tarp Juodosios ir Azovo jūrų apšaudė ir sulaikė tris ukrainiečių karinius laivus. Keli Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, 24 įgulų nariai suimti.

NATO trečiadienį ir ketvirtadienį minės 70-ąsias įkūrimo metines. Tada posėdžiaus ir Aljanso užsienio reikalų ministrai.

J. Stoltenbergas pirmadienį dar kartą paragino Rusiją atiduoti Ukrainos laivus ir paleisti įgulas. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad NATO laivai jau gerokai padidino savo buvimą Juodojoje jūroje. 2017-aisiais jie čia plaukiojo 80 dienų, o pernai jau 120.

J. Stoltenbergas taip pat patvirtino, kad NATO ketina skirti 260 mln. dolerių (231,4 mln. eurų) bazei Lenkijoje įsteigti. Tai yra Varšuvos ir Vašingtono susitarimas, anot kurio, bazė Povidze bus skirta JAV kariuomenės ginkluotei, amunicijai ir šarvuočiams laikyti.

Pasak NATO vadovo, investicija yra dalis Aljanso strategijos paspartinti savo dalinių perdislokavimą ir stiprinimą. Iš viso Aljansas per praėjusius ketverius metus 2,3 mlrd. dolerių investavo į planus didinti perdislokavimo pajėgumus.

Nuo Ukrainos konflikto ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos NATO sustiprino savo karinį buvimą Rytų Europoje. 2017-aisiais Aljansas trijose Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavo 4 000 kareivių. Vokietija perėmė vadovavimą batalionui Lietuvoje.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.02; 02:00

Krymo pusiasalio žemėlapis

Ar galima buvo nors susapnuoti, – ne patikėti, o tik susapnuoti, – kad po  2014-ųjų kovo 18-osios, kuomet Rusija okupavo Krymo pusiasalį, – po penkerių metų Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai pasiūlys svarstyti klausimą, kokį ieškinį pateikti Ukrainai neva už per 25-erius metus jos Krymui padarytą žalą?

Taip, jūs teisingai supratote – ne Ukraina, nuo kurios brutaliai ir klastingai, suorganizavus tariamą referendumą, buvo atplėštas Krymas, turi reikalauti grąžinti jai tai, kas pavogta, o matuška Rusija – nukentėjusioji!

Vargu ar kada nors civilizuotas pasaulis yra girdėjęs tokį cinišką pareiškimą.

Nesvarbu, kad Putinas – totalus melagis – po Krymo okupacijos pats pripažino (anksčiau tai neigė), kad Kryme, organizuojant tariamą referendumą, buvo “žaliųjų žmogeliukų”.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Kad medaliai už šio Ukrainai priklausančio pusiasalio sugrąžinimą į “gimtąjį uostą” “grąžintojams” buvo nukaldinti dar gerokai prieš invaziją.

Šiandien Rusija „švenčia“.

Šis klaikus siurrealizmas Kremliaus propagandistų akimis ir lūpomis, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, atsispindi esą atsitiktinai kalbinamų Krymo gyventojų veiduose.

Daugelio jų mąslumo nesužalotuose veiduose – bukas džiūgavimas, jog gyvenimas per penkerius metus esą taip pagerėjo, jog net negalima jo lyginti su tais metais, kai Krymas buvo Ukrainos jurisdikcijoje. Pagerėjo medicina, aptarnavimas, pensijos dabar net tris kartus didesnės nei Ukrainoje…

O svarbiausia – stebuklingasis Krymo tiltas, jungiantis su matuška Rusija.

Ne, tai ne kvailumas, suprantant, kad Krymo okupacijos nepripažįsta visas demokratinis pasaulis; kad gyventojai dėl sankcijų negali gauti vizų kelionėms po Vakarų pasaulį; kad tiems Krymo gyventojams, kurie nesutinka su „išvadavimu“, gresia nuolatinis persekiojimas ir kalėjimas.

Prieš akis – visuomet Putinas. Tai tas pats banditas, kuris, norėdamas pakelti savo smunkančius reitingus eilinių rusų akyse, nutarė pasikėsinti į po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Ypač tai savo kailiu patyrė Krymo totoriai. Krymo totorių Medžlisą Rusija pripažino ekstremistine

Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

organizacija. Medžlisui, kuris buvo gerbiama, svarbius sprendimus priimanti institucija, uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą.

Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai.

1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir beveik visą jų bendruomenę ištrėmė į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus. Tik paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – devintojo  dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pamažu  grįžti į Krymą.

Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 – aisiais.

Deja, Krymą aneksavusiam Putinui tuokart nebuvo duotas stiprus atsakas. JAV ir ES, remiantis neseniai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos publikuotu protokolu, paragino Kijevo vyriausybę nesipriešinti ginkluota jėga Rusijos vykdomam perversmui.

Palyginti švelnios sankcijos, kurias netrukus Rusijai  įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga buvo neveiksmingos. 

Laikui bėgant jos pamažu stiprėjo, Rusija patiria vis daugiau ekonominių bei finansinių nuostolių, tačiau trauktis neketina.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei dvylikai Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.

Tačiau…

Bet Rusija „švenčia“… Imperinės ambicijos svarbiau už orų savo piliečių gyvenimą. Už gražų buvimą šalių ir valstybių bendrystėje.

Kas perkirs šį Gordijo mazgą?

Tik vieninga pasaulio opinija ir konkretūs veiksmai – net ir karinė parama tebekovojančiai Ukrainai bei naujasis Maršalo planas, panašus į tą, kuris buvo pritaikytas Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo, ir tapo veiksmingu.

Antra – viltis, kad Rusija kada nors, nelikus Putino, taps demokratine šalimi.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, kad kovo 31-ąją vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose P. Porošenka bus perrinktas antrajai kadencijai.

Šiandien Kremlius ir aplink ji susispietusi pusiau kriminalinė ir oligarchinė gauja labai stengiasi, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios. Jie tikisi, kad su naujos valdžios atėjimu jiems galbūt pavyks pasiekti Rusijai naudingų susitarimų.

Mat vakar P. Porošenka per vieną Ukrainos TV kanalų pareiškė, jog jį perrinkus, Krymas dar šį pavasarį bus sugrąžintas į Ukrainą.

Utopija?

2019.03.19; 06:35

Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos keliama grėsmė šiuo metu yra tokia didelė, kokios nebuvo nuo 2014 metų, praneša agentūra „Reuters“.

Rusijos vyriausybė nuo rugpjūčio pasienyje telkė savo pajėgas, antradienį interviu „Reuters“ sakė Ukrainos generalinio štabo vadas Viktoras Muženka. „Mes susiduriame su agresoriumi, nepripažįstančiu jokių teisinių, moralinių ar kitų ribų“, – pabrėžė jis. Kerčės sąsiaurio blokadą aukštas kariškis pavadino „agresijos aktu“.

Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos smarkiai pablogėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

Konfliktas Donbase pareikalavo daugiau kaip 10 000 žmonių gyvybių. Vyriausybė Maskvoje neigia siunčianti į regioną ginkluotę ir karius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:21

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.

Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.

Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.

A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.

„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.

„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.

„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:06

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje Lietuvos vadovai prakalbo apie karinės paramos Ukrainai didinimą ir būtinybę visais įmanomais tarptautiniais kanalais ginti Ukrainos siekį į nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.

Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.

Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.

„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.

„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, – Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.

„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.

Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.

„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, – kalbėjo ekspertas.

Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, kariniu lygmeniu Ukraina yra sustiprėjusi.

„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, – apibendrino analitikas.

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.28; 09:00

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė – už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.

Karinė padėtis galios Vinycos, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje. Visoje šalyje karinė padėtis įsigaliotų Rusijos atviros karinės agresijos atveju.

Karinė padėtis turėtų įsigalioti lapkričio 28 dieną. Skirtingai nei skelbta anksčiau, ji galios ne 60, o 30 dienų. Paties P. Porošenko teigimu vietinei televizijai, karinės padėties terminas sutrumpintas siekiant išvengti spekuliacijų susijusių su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais. Įsake apie karinę padėtį nurodyta, jog prezidento rinkimai bus surengti 2019 metų kovo 31-ąją.

Karo padėties Ukrainoje įstatymas numato dalinę mobilizaciją, šalies oro erdvės gynybos stiprinimą ir kt. šalies saugumą stiprinančias priemones. Būtinybė įvesti karinę padėtį Ukrainoje iškilo sekmadienį, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

Ukrainiečių teigimu, rusų atakos metu šeši Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, dviejų sužeistųjų būklė sunki. Užgrobti laivai prišvartuoti Kerčės sąsiauryje, laivuose buvę 24 Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai rusų kariškių buvo paimti į nelaisvę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 08:52

Likus dviem savaitėms iki pirmojo savo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs kompromisams beveik visomis temomis. Išimtis yra Krymo pusiasalis, pirmadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Krymas yra neatskiriama Rusijos dalis, pabrėžė D. Peskovas. Šios temos, anot jo, viršūnių susitikimo darbotvarkėje nėra. Visais kitais klausimais V. Putinas esą mėgins ieškoti kompromiso su D. Trumpu.

Abiejų prezidentų viršūnių susitikimas planuojamas liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. JAV vyriausybė susitikimo temomis įvardijo įtemptus abiejų šalių santykius ir nacionalinio saugumo klausimus. D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas neatmetė galimybės, kad JAV prezidentas susitikime kalbės ir apie Rusijos grąžinimą į G7 grupę (G8).

V. Putinas ir D. Trumpas jau yra susitikę konferencijose, tačiau jų viršūnių susitikimo dar nėra buvę.

Rusija ir JAV, be kita ko, nesutaria dėl konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje. JAV, kaip ir ES, nepripažįsta, kad 2014-aisiais aneksuotas Ukrainos Krymo pusiasalis yra Rusijos. Be to, JAV dėl spėjamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus ir kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV energetikos tinklus ir telekomunikacijos infrastruktūrą yra paskelbusios Rusijai ekonomines sankcijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 16:19

Rusija pradėjo tverti tvorą tarp 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio ir Ukrainos. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų pirmojo pusmečio. Dviejų metrų aukščio tvora 50 km ilgio ruože ženklins sieną, penktadienį pranešė Rusijos agentūros, remdamosi Federaline saugumo tarnyba (FST).

Nurodoma, kad darbai atsieis daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Tvora esą garantuos Krymo gyventojų ir turistų saugumą. Tarp pusiasalio, kuris tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai, ir Ukrainos Chersono srities yra trys perėjimo postai.

2014 metų rudenį Ukraina paskelbė statysianti įtvirtinimus palei 2 000 km ilgio sausumos sieną su Rusija. Tačiau iki šiol pastatyta tik kelios dešimtys kilometrų sienos. Vadovybė Kijeve baiminasi Rusijos puolimo ir nori taip geriau apsisaugoti.

Be to, 400 km ilgio sienos ruožą Donbaso regione kontroliuoja prorusiški separatistai. Per jį, Kijevo duomenimis, separatistus, be kita ko, pasiekia ginklai ir kariai. Rusija tai neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:05

Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) mano, kad jo šalies politiniai santykiai su Rusija yra žemo lygio. 

Amerikiečių tankas Estijos sostinėje Taline karinio parado metu. Army.mil (foto – Spc. Shiloh Capers) nuotr.

„Mes esame kaimynai. Politiniai santykiai nuliniai. Mes palaikome šiokius tokius ekonominius ir kultūrinius ryšius“, – sakė J. Ratas interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“.

Paklaustas, ar, jo nuomone, įtampa iš Ukrainos rytų nepasislinko Baltijos regiono link, ministras pirmininkas atsakė manąs, kad įtampa išliks Ukrainoje, taip pat Gruzijoje.

„Bet mes turime kiekvieną dieną priminti, jog nenormalu, kai viena šalis pasiima kitos šalies dalį, kaip nutiko su Krymo pusiasaliu. Todėl mes pritariame ES sankcijoms prieš Rusiją“, – pažymėjo J. Ratas.

Į klausimą, ar jis jaučia, kad NATO, taip pat ir JAV, gina Estiją, ministras pirmininkas atsakė: „Man svarbiausia, kad mūsų piliečiai jaučiasi ginami mūsų armijos. Paskui NATO ir ES“.

„O dėl (JAV prezidento) Donaldo Trampo (Donald Trump), tai jis prieš kelias savaites aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia NATO“, – pridūrė J. Ratas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 01:00

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė naujas JAV Senato patvirtintas sankcijas. Anot Rusijos lyderio, sankcijos skiriamos visiškai netikėtai, jos grindžiamos Vakarų vidaus politikos ir istorinėmis pastangomis „suvaržyti“ Rusiją, informuoja naujienų agentūra AFP. 

Amerikos ir Rusijos priešprieša

Sugriežtino Rusijai taikomas ekonomines sankcijas

„Žinome, kad šiuo metu JAV Senate yra pateiktas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Ir kodėl? Nieko ypatingo nevyksta. Kodėl jie netikėtai vėl pradėjo kalbėti apie sankcijas? Žinoma, tai įrodymas apie Jungtinėse Valstijose besitęsiantį vidaus politikos mūšį, tačiau sankcijos skiriamos visiškai netikėtai. Jei tai būtų ne dėl Krymo ar kitų problemų, jie sugalvotų kitų priežasčių suvaržyti Rusiją“, – aiškino V. Putinas.

Trečiadienį JAV Senatas vieningai balsavo už naujų sankcijų Rusijai priėmimą. Įstatymo projektas taip pat draus JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) vienašališkai sušvelninti nuo 2014 metų Rusijai galiojančias sankcijas dėl Maskvos įvykdyto Krymo pusiasalio aneksijos ir separatistų rėmimo Rytų Ukrainoje. V. Putino teigimu, Krymas – paprasčiausiai yra Vakarų pasiteisinimas kenkti ekonomikos konkurentei.

Vladimiras Putinas įves atsakomąsias sankcijas

„Kai tik mūsų partnerės pasaulyje pajuto, kad Rusija yra rimta konkurentė, jos naudojosi įvairiais pretekstais įvesti apribojimus. Būta daugybė pretekstų sovietiniu laikotarpiu ir net prieš spalio revoliuciją. Tai vyko per visą mūsų istoriją“, – teigė Rusijos lyderis.

Savo ruožtu Rusija didžiajai daliai Vakarų šalių taip pat įvedė atsakomąsias sankcijas, uždrausdama produkcijos ir kitų prekių importą. Tačiau, anot V. Putino, Vakarams atšaukus sankcijas, Rusija padarytų tą patį.

„Jei mūsų partnerės atšauks sankcijas, mes turėsime padaryti tą patį“, – teigė prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 06:18

JAV aktoriui, kovos menų meistrui ir muzikantui Stivenui Sigalui (Steven Seagal) penkeriems metams uždrausta pasirodyti Ukrainoje. Priežastis yra jo „socialiai pavojingi veiksmai, prieštaraujantys Ukrainos saugumo interesams“, šalies pareigūnus cituoja „The Washington Post“.

Garsusis 65-erių metų amerikietis ne vienerius metus bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Juodu sieja kovos menų pomėgis ir kruopščiai puoselėjamas „mačo“ įvaizdis.

Ukrainos saugumo struktūros nedetalizuoja tokio sprendimo priežasčių. S. Sigalas yra kartą dalyvavęs proputiniškame motociklų parade aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuomet duodamas interviu aktorius gynė Rusijos įvykdytą aneksiją ir tvirtino, kad Putinas, kuris neva stengiasi „apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus, turtą ir rusų Juodosios jūros karinę bazę Sevastopolyje, elgiasi labai suprantamai“.

Be kita ko, dar viena šalis, paskelbusi S. Sigalą savo teritorijoje „persona non grata“, yra Estija. Čia amerikietis planavo dalyvauti muzikos festivalyje.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.08; 14:15

 

Pasak Gabrieliaus Landsbergio, Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių „šiltinimas“ negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis pateikė pasiūlymą Nacionalinei saugumo strategijai, nes joje, politiko požiūriu, trūksta aiškios pozicijos dėl Rusijos.

Pasak G. Landsbergio, Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių „šiltinimas“ negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija.

„Bet kokie bandymai sušvelninti šią principinę nuostatą tik padidintų agresijos iš Rusijos pusės tikimybę. Todėl siūlau aiškiai įvardinti, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas su Rusijos Federacija būtų įmanomas tik tada, kai Rusijos Federacija grįš prie pagarbos tarptautinės teisės principams, savo tarptautiniams įsipareigojimams, kaimyninių valstybių suverenumui bei teritoriniam vientisumui ir kai bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas.

Teikiamoje pataisoje konstatuojama, kad gerų kaimyninių santykių su Rusijos Federacija plėtros kliūtis yra agresyvūs šios šalies veiksmai, pirmiausiai Krymo okupacija ir aneksija bei karo veiksmai Rytų Ukrainoje, ir šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. G. Landsbergio nuomone, strategijoje būtina pažymėti, kad pagal galimybes bus siekiama prisidėti prie Rusijos žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinės opozicijos, nepriklausomų pilietinių organizacijų, politinių kalinių, bei dėl politinių priežasčių nuo režimo nukentėjusiųjų padėties gerinimo.

Be to, atsakingai apsvarsčius ir visapusiškai išnagrinėjus galimas rizikas, bus sprendžiama dėl galimybės aktyviau įtraukti Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį į europinius ir regioninio bendradarbiavimo projektus.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. IX-907 „DĖL NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO (XIIP-4806)(2)

2017 m. Sausio 12 d.

Vilnius

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

str.

str. d.

p.

1.

 

 

18.5.7. 

Argumentai:

Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių “šiltinimas” negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija. Bet kokie bandymai sušvelninti šią principinę nuostatą tik padidintų agresijos iš Rusijos pusės tikimybę. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra išvysčiusi aktyvių priemonių ir propagandos demokratinėse šalyse tinklą bei suvokiant, kad didelė dalis Rusijos Federacijos kultūros, žiniasklaidos, sporto bei kitų šakų yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos valstybės bei yra naudojamos skleisti propagandai prieš demokratines ir nepriklausomas šalis, įskaitant ir Lietuvą, būtina pakeisti 18.5.7.  punktą.

Pasiūlymas:

Siūloma papildyti ir pakeisti punktą 18.5.7.  ir jį išdėstyti taip:

“18.5.7. laikysis požiūrio, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas ir plėtojimas su Rusijos Federacija būtų labiausiai pageidautinas dvišalių santykių raidos scenarijus, konstatuodama,  yra įmanomas tik tada, kai Rusijos Federacija grįš prie pagarbos tarptautinės teisės principams, savo tarptautiniams įsipareigojimams, kaimyninių valstybių suverenumui bei teritoriniam vientisumui ir kai bus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai. Konstatuoja, kad gerų kaimyninių santykių su Rusijos Federacija plėtros kliūtis yra agresyvūs šios šalies veiksmai, pirmiausiai Krymo okupacija ir aneksija bei karo veiksmai Rytų Ukrainoje, ir šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. Kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir tarptautiniams įsipareigojimams, bus Pagal galimybesbus siekiama prisidėti prie Rusijos žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinės opozicijos, nepriklausomų pilietinių organizacijų, politinių kalinių, bei dėl politinių priežasčių nuo režimo nukentėjusiųjų padėties gerinimo. su šia šalimi palaikyti praktinį bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, kultūros, humanitarinėje ir kitose srityse, taip pat labiau Be to, atsakingai apsvarsčius ir visapusiškai išnagrinėjus galimas rizikas, bus sprendžiama dėl galimybės aktyviau įtraukti Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį į europinius ir regioninio bendradarbiavimo projektus”.

JAV politikai, atsakingi už slaptųjų tarnybų veiklos priežiūrą, ėmė rimtai domėtis, kodėl JAV žvalgyba grubiai suklydo, manydama, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik blefuoja, kalbėdamas apie galimybę užimti Krymą. Tokią temą iškėlė leidinys „The Daily Beast“.

Amerikietiškas žvalgybas prižiūrinčio komiteto pirmininkas respublikonas Maikas Rodžeris pranešė leidiniui „The Daily Beast“, kad liepė peržiūrėti žvalgybinius duomenis, susijusius su paskutiniaisiais įvykiais Ukrainoje. Ponas M.Rodžeris mano, kad sukauptų žvalgybinių duomenų pakartotinė analizė galbūt leis suprasti, kas, kada ir kodėl padarė klaidą, tvirtindamas, esą rusiškas žvanginimas ginklais tėra V.Putino noras pasiekti palankesnių derybinių sąlygų.

Continue reading „Ar CŽV suklydo, vertindama galimus Rusijos elgesio scenarijus?“