Po Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos NATO ketina dar labiau stiprinti savo buvimą Juodojoje jūroje. Aljanso užsienio reikalų ministrai šią savaitę Vašingtone nuspręs dėl „naujų priemonių padėties vertinimui gerinti“, pirmadienį pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tarp jų bus daugiau pratybų regione, NATO laivų apsilankymai uostuose, Ukrainos ir Gruzijos pakrančių apsaugos ir karinio laivyno apmokymas bei aktyvesnis pasikeitimas informacija su abiem šalimis partnerėmis.
Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje sąsiauryje tarp Juodosios ir Azovo jūrų apšaudė ir sulaikė tris ukrainiečių karinius laivus. Keli Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, 24 įgulų nariai suimti.
NATO trečiadienį ir ketvirtadienį minės 70-ąsias įkūrimo metines. Tada posėdžiaus ir Aljanso užsienio reikalų ministrai.
J. Stoltenbergas pirmadienį dar kartą paragino Rusiją atiduoti Ukrainos laivus ir paleisti įgulas. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad NATO laivai jau gerokai padidino savo buvimą Juodojoje jūroje. 2017-aisiais jie čia plaukiojo 80 dienų, o pernai jau 120.
J. Stoltenbergas taip pat patvirtino, kad NATO ketina skirti 260 mln. dolerių (231,4 mln. eurų) bazei Lenkijoje įsteigti. Tai yra Varšuvos ir Vašingtono susitarimas, anot kurio, bazė Povidze bus skirta JAV kariuomenės ginkluotei, amunicijai ir šarvuočiams laikyti.
Pasak NATO vadovo, investicija yra dalis Aljanso strategijos paspartinti savo dalinių perdislokavimą ir stiprinimą. Iš viso Aljansas per praėjusius ketverius metus 2,3 mlrd. dolerių investavo į planus didinti perdislokavimo pajėgumus.
Nuo Ukrainos konflikto ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos NATO sustiprino savo karinį buvimą Rytų Europoje. 2017-aisiais Aljansas trijose Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavo 4 000 kareivių. Vokietija perėmė vadovavimą batalionui Lietuvoje.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
2019.04.02; 02:00
