Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per atostogas Kroatijoje, anot žiniasklaidos, Adrijos jūroje pateko į nelaimę ir buvo išgelbėtas.
„Sugedo jo guminė valtis. Aš jį, jo žmoną ir jo asmens sargybinį atplukdžiau į krantą“, – laikraščiui „Slobodna Dalmacija“ pasakojo žurnalistas Borisas Vrkičius.
Laikraščiui, kuriama pats dirba, žurnalistas perdavė ir nuotrauką, kurioje jis įamžintas su V. Orbanu savo valtyje. Incidentas įvyko savaitgalį Viso salos įlankoje. Gelbėjimo akcijos metu V. Orbanas esą buvo geros nuotaikos.
Dešinysis populistas Vengrijos premjeras atostogas daugiausiai leidžia Kroatijoje prie jūros. Jis vadovauja šaliai nuo 2010-ųjų.
Birželio 13 d. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas” tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
Šeštadienio vakarą Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir šeštadienio vakarą žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures“, – sakė barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Po laivo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.
Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų. Burlaivis „Meridianas”
Beje, paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį.
Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista aplinkos poveikio. Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, teko atlikti prie krantinės.
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.
O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutinio denio lauko terasoje. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su įranga, laivo istorija, jūrinių laikrodžių paroda.
Brazilijoje per užpuolimą netoli populiaraus kurortinio miestelio, esančio į pietus nuo Rio de Žaneiro, nužudytas turistas lietuvis, o jo partnerė, tariamai, išprievartauta, ketvirtadienį pranešė Brazilijos policija, skelbia agentūra AP.
Pranešama, kad sulaikytas vienas įtariamasis.
Policijos teigimu, Adamo Žindul kūnas rastas išsinuomotose apartamentuose, o jo partnerė teigė, kad buvo išprievartauta. Ji nugabenta į ligoninę.
Brazilijos televizijos kanalas „Globo“ nurodo, kad A. Žindul ir jo žmona brazilė buvo išsinuomavę namą atokiame paplūdimyje, vadinamame Praia do Sono, kurį galima pasiekti tik valtimi arba taku per džiungles.
Alytus man – tai Vidzgiris, ne mažiau brangus už Nemuną. Žinojau kiekvieną jo takelį, kurių tada, po karo, buvo daug. Po karo jį mes gerokai skriaudėme. Čia ganėsi dešimtys ožkų, karvių, iš Vidzgirio vasarą tėvo padirbtu vežimėliu, labai panašiu į tikrą vežimą, žiemai prisiveždavome malkų, neretai ir kokį ąžuokiuką nusikirsdami. Taip darė daugelis pamiškės gyventojų. Vidzgiryje uogaudavom, grybaudavom, žibutes ir konvalijas skynėm. Pastarųjų, kaip vaistažolių, į mokyklą turėdavo atnešti kiekvienas mokinys, kartais jas skindavo organizuotai į mišką atvestos kelios pradinukų klasės. Žinau tą iš savo patirties.
Iš Vidzgirio ąžuolų gilių virdavome labai skanią (ir sveiką!) kavą, jas labai mėgo mūsų kiaulės, kurios kriuksėdavo vos ne kiekvienoje pamiškės sodyboje. Vidzgirio medžių lapus rudenį naudojome vietoj šiaudų kaip kraiką karvėms, ožkoms, kiaulėms. Vidzgirio eglutes Kūčių dieną rėdydavome pačių pasigamintais popieriniais žaisliukais, pigiais saldainiais, obuoliukais… Vėliau, kai į Alytų atvažiuodavau kaip svečias, visa šeima eidavom pasivaikščioti, nusifotografuoti prie Linijos, prie Sustok – pasigrožėk, prie Urbono.
Mano tėviškė – mėlyno Nemuno vingis. Taip teigia ir poetas kolaborantas Antanas Venclova, atkakliai siekęs, kad Lietuva prarastų nepriklausomybę, bet parašęs vieną įsimintiną eilėraštį, kuriame savo tėviškę įkurdina mėlyno Nemuno vingyje. Tada, kai jis taip rašė, buvo priverstas meluoti. Jo tėviškė ne Nemuno vingis, jo tėviškė Trempiai, Liubavo valsčiuje. Jis pats prisidėjo prie to, kad Lietuvos ilgai negalėjome vadinti tėvyne – tik tėviške. Tame eilėraštyje jis apdainuoja tėvynę, ne tėviškę. Gal todėl kartais nepagalvoję painiojame sąvokas gimtinė, tėviškė, tėvynė.
Prieš pora metų lankiausi bendrinės lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio tėviškėje, nors kelio rodyklė į ją bylojo – į gimtinę. Gimė Jonas Jablonskis Kubilėliuose, paskui tėvai persikėlė į Rygiškius. Ten jis augo, ten jo tėviškė, ne gimtinė.
Jūrmala kaip ir visa Latvija nustojo priklausyti Sovietų Sąjungai prieš keliolika metų. Iš pradžių Jūrmala skurdo, kadangi į šį nuostabų Latvijos kurortą nustojo masiškai plūsti turistai iš Rusijos.
Pasiekti Jūrmalą jiems trukdė keblumai įsigyjant vizas bei kiti įvairūs barjerai. Pasak Maskvos, turistų antplūdžio sumažėjimas ir lėmė tai, kad Jūrmala tapo kurortu – vaiduokliu: be poilsiautojų ir be pajamų iš turizmo. Kadaise prabangūs sovietinių laikų viešbučiai ir poilsio namai tapo apleisti, sumenko, neteko patrauklios išvaizdos. Rusijos spaudoje daug straipsnių, kokia puiki Jūrmala buvo sovietmečiu ir kokia niūri tapo Latvijai paskelbus nepriklausomybę. Suprask, Jūrmala klestėjo tik rusų poilsiautojų pinigų dėka.
