Sigita Rudėnaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra nesutinka su premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginiais, kad visa sumaištis dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes kilo būtent dėl Prezidentūros klaidos, t. y. blogai surašytų dekretų.
 
„Pagal prezidento teikimą S. Rudėnaitė galėjo būti atleista tik paskyrus ją į naujas pareigas. Tai yra aišku iš dekreto, jo priėmimo teisinių pagrindų. Su dekretu pateiktas ir Seimo nutarimo projektas. Seimas turėjo teisę keisti nutarimo projektą nenukrypstant nuo teikimo esmės.
 
Būtent Seimas turėjo teisę organizuoti ir nutarimo priėmimo procedūrą. Seimo nariai nei dekreto pateikimo Seimui metu, nei svarstymų metu nesuabejojo prezidento valia. Deja, pakeisto nutarimo ir balsavimo procedūrų rezultatas neatitinka teikimo: teisėja atleista, nors buvo teikiama paaukštinti. Bet blogiausia yra tai, kad, užuot nedelsiant ištaisę padarytą klaidą, jau antrą savaitę dalyvaujame bevaisėse diskusijose“, – Eltai teigė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis bei „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį teigė, kad visa sumaištis dėl nepaskirtos S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes kilo būtent dėl Prezidentūros klaidos. R. Karbauskis teigia, kad dėl teisėjos S. Rudėnaitės susidariusios situacijos Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. R. Karbauskio teigimu, tai padaryti būtina, nes Prezidentūra neprisiima atsakomybės už savo padarytas klaidas, todėl kilusią nepatogią situaciją taisys Seimas.
 
„Nelabai suprantu, ką buvo galima sutarti. Pateiktų dekretų iš Prezidentūros mes nekūrėme. Buvo padaryta klaida, ir ne Seime ji buvo padaryta. Gaila, kad naujas dekretas neteikiamas. Todėl mes turime kreiptis į KT, ir mes tai padarysime. Teisėja atsidūrė įkaitė šios situacijos, bet tikrai ne Seimas šią situaciją kuria“, – teigė R. Karbauskis.
 
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Ką Seimas turėjo padaryti, jeigu klaidingai pateiktas dekretas? Mes tai ir taisome, nuo to momento, kai bus kreiptasi į KT, tas dekretas negalios. Tai štai ir sprendimas. Žinoma, galima buvo eiti kitu keliu, kai prezidentas pateiktų naują dekretą, ir taip būtų išspręsta ši problema“, – teigė R. Karbauskis.
 
Premjeras tuo metu teigė, kad jei Prezidentūra nesprendžia savo klaidų, tai turės daryti Seimas, kreipdamasis į KT.
 
„Kas klaidą padarė, tas ir turėtų iniciatyvą rodyti ir tartis. Manau, jei nėra jokio sprendimo iš Prezidentūros, tai lieka tik KT. Norėčiau, kad tai padarytų Seimas ir tokiu atveju bus sustabdytas nutarimo vykdymas ir greitai bus išspręstas klausimas KT. Atsakymą, matyt, mes galime nuspėti, koks jis bus“, – sakė premjeras.
 
Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento G. Nausėdos teiktą S. Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Be to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 00:30

Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad nereikėtų stebėtis Lietuvoje kilusiais konfliktais dėl teisėjų paskyrimo. Pasak jo, demokratinėse valstybėse tai normali praktika, kai teisėjų paskyrimas sulaukia didelio institucijų ir žiniasklaidos susidomėjimo. Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra susiformavęs kiek klaidingas manymas, jog prezidento teikiamus teisėjus Seimas būtinai turi patvirtinti.
 
„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
 
Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.
 
V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.
 
„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
 
Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.
 
„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
 
R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.
 
Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 18:45

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka, kad dekretas dėl teisėjos į Aukščiausiąjį Teismą skyrimo galėjo būti surašytas neaiškiai. Šalies vadovo teigimu, jo valia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę skirti į aukštesnes – LAT pirmininkės pareigas – buvo labai aiškus.  
 
„Mano valia šiame dekrete yra juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų nesant tam tikro pagrindo – nei Konstitucijos 115 str., nei teismų įstatyme – vadinasi, šią klaidą reikia ištaisyti. Ir aš labai tikiuosi, kad ji bus ištaisyta“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas  ketvirtadienį teigė, kad šios savaitės Seimo nutarimas atmesti Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūrą yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje. Prezidento teigimu, parlamento sprendimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, kai ši buvo teikiama paaukštinti pareigose, ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
 
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
 
Etikos sargų nuomone, šių metų balandžio 21 d. Seimo priimtas nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš einamų pareigų, nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.
 
„Taip pat nutarėme prašyti Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos prezidento valios“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 14:09
Copy of meskauskaite_foto

Pirmą kartą mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje, demokratine save vadinančioje Europos Sąjungos valstybėje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas žurnalistui, vykdančiam savo tiesioginę pareigą: baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka mane nubaudė už nuomonę, už kritiką, kvalifikuojant tai kaip įžeidimą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kasacine tvarka nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Mano atžvilgiu du Lietuvos teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, pažeidė pagrindinius teisės principus, iš esmės nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė esminių LR BPK pažeidimų.

Continue reading „Kas tai? Teismų nekompetencija ar susidorojimas?“