Latvijos saugumo emblema
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Latvijoje saugumo institucijos sulaikė keturis asmenis, įtariamus bendradarbiavus su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST). Šie Latvijos piliečiai FST pavedimu vykdė veiklą, nukreiptą prieš Latvijos ir jos gyventojų saugumą, penktadienį Rygoje pranešė šalies saugumo policija. Pateiktais duomenimis, rugpjūčio 1 d. prieš įtariamuosius pradėtas baudžiamasis procesas. Trys jų lieka sulaikyti.
 
Per kratas 14 vietų visoje šalyje konfiskuota daug duomenų laikmenų ir dokumentų. Be to, rasta, kaip manoma, strateginės reikšmės įrangos, kuri, anot institucijų, buvo naudojama neteisėtai operatyvinei veiklai. Dėl vykdomo tyrimo daugiau detalių neskelbiama.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.26; 07:00

Latvijos saugumo emblema

Kaip informuoja informacijos agentūra LETA, Latvijos saugumo tarnyba suėmė asmenį, kurį kaltina šnipinėjus Rusijos naudai. Tvirtinama, kad suimtasis neteisėtai rinko slaptą informaciją ketindamas ją perduoti užsienio valstybei. Omenyje turima Rusija.

Įdomu dar ir tai, kad kratos maždaug tuo pačiu metu atliktos Latvijos Seime (vieno Latvijos parlamentaro darbo kabinete). Omenyje turimas Latvijos parlamentaras Janis Adomsonas iš partijos „Soglasije”.

Birželio 10 dieną šis politikas buvo sulaikytas, o jo namuose ir darbo kabinete – atliktos kratos.

Latvijos generalinė prokuratūra tiria net 43 šnipinėjimo epizodus. Latvijos teisėsauga kaltina politiką, esą šis ketverius metus perduodavo Rusijos agentams konfidencialią informaciją apie karinį šalies biudžetą, karinius pirkinius ir rytinės valstybės sienos apsaugą.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2021.06.17; 09:00

Michael Birnbaum / The Washington Post

Pasak Latvijos ir NATO oficialių asmenų, Latvijos žvalgybos tarnybos tiria atvejį, kai buvo sutrikęs mobiliojo ryšio darbas Latvijos vakaruose ir 16-a valandų išjungta ekstra tarnybų „karštoji linija“. Taip rašo žurnalistas Michaelis Birnbaumas laikraštyje „The Washington Post”.

Telefoninių incidentų „laikas sutapo su neseniai vykusiomis Rusijos karinėmis pratybomis, kurios galingai demonstravo Kremliaus gebėjimą kariauti šiuolaikiškame lygmenyje“, – sakoma straipsnyje.

Jeigu pasitvirtins, kad elektronikos darbo trukdžius sukėlė dirbtinos atakos, tai bus įrodymas, kad Rusija gali pažeisti civilinio ryšio darbą per atstumą. „Toks instrumentas galėtų smarkiai apriboti Vakarų valdžių gebėjimą karo atveju organizuoti nedelstiną atsakymą civilinės gynybos sferoje“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak Latvijos URM vadovo Edgaro Rinkevičiaus, Latvijos valdžia nemano, kad jų šalis buvo tiesioginis taikinys per minimą incidentą, kai mobilusis ryšys Kuršių žemėje buvo sutrukdytas 7-ias valandas. Jis sakė, kad Latvija gal atsidūrė platesnių elektroninių trukdžių kelyje į Švedijos Elando salą“, – perpasakoja laikraštis. NATO oficialūs asmenys tvirtina, kad Rusija turi elektroninio karo priemonių Kaliningrado srityje ir kad Baltijos jūroje per pratybas buvo mažiausiai vienas laivas, apginkluotas tokia specialia technika.

„Pasak Rinkevičiaus, Latvijos valdžia tikrina, ar Rusija susijusi su ekstra tarnybų „karštosios linijos“ atjungimu Latvijoje rugsėjo 13-ąją. Jis sakė, kad kol kas niekas neįrodyta“, – sakoma straipsnyje.

„Švedijos Gynybos ministerijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovai sakė, kad jiems nežinoma apie mobiliojo ryšio trikdžius Švedijos teritorijoje tuo metu, kai kilo incidentai Latvijoje. Oficialūs asmenys nagrinėja ir kitus atjungimo paaiškinimus, vienas valdininkas sakė, kad tie atjungimai nekelia rimtos grėsmės saugumui“, – sakoma straipsnyje.

„Dar du aukšti NATO oficialūs asmenys, pageidavę anonimiškumo, nes kalbama apie išankstinį pratybų vertinimą, kartojo Latvijos nuogąstavimus, bet perspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nepadarė konkrečios išvados. Trečias aukšto rango NATO valdininkas sakė, jog, aljanso nuomone, per pratybas Rusija naudojo technologijas ir bepilotes skraidykles, kad tyčia sudarytų kliūtis, kurias taip pat naudojo Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašoma leidinyje.

Pratybos „Zapad – 2017“ oficialiai prasidėjo Baltarusijoje ir Rusijoje rugsėjo 14-ąją, bet aukšti NATO diplomatai sakė, kad karinis aktyvumas sustiprėjo keletą savaičių anksčiau.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post” leidinys

2017.10.08; 00:01

Šią savaitę buvo įsilaužta į Latvijos Konstitucijos gynimo biuro direktoriaus Janio Maizyčio nuomojamą butą. Kaip praneša portalas „mixnews.lv“, vagys, be kita ko, pagrobė nešiojamąjį kompiuterį.

Konstitucijos gynimo biuro atstovė Iveta Maura žurnalistams patvirtino, kad iš tikrųjų pavogtas J. Maizyčio kompiuteris. Pasak atstovės, jame nebuvo slaptos informacijos.

Apie incidentą informuota Valstybės policija, atliekamas tyrimas.

Pasak Valstybės policijos viršininko Into Kiuzio, nusikaltimas buvo padarytas prieš kelias dienas. Be kompiuterio, buvo pavogta įvairių daiktų, neturinčių didesnės vertės.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 06:57

Apie rusų literatūros klasiką Michailą Bulgakovą prirašyta daugybė tomų. Apie jo žmoną Jeleną Sergejevną irgi nemažai žinoma. O štai jos jauniausiojo brolio Konstantino likimas užsimetė laiko tėkmėje.

Ir štai maža sensacija: kaip išsiaiškino Atviras miestas, Konstantinas buvo Latvijos agentas Maskvoje. Tyrinėtojas Borisas Ravdinas medžiagos apie tai aptiko Latvijos KGB archyve.

Continue reading „Jelenos Bulgakovos brolis buvo Latvijos žvalgas”

Vladimiro Putino arsenale yra daugybė instrumentų. Kai kurie iš jų, tokie kaip nereguliariųjų pajėgų panaudojimas, išniro prieš akis Vakarų publikai po staigaus Viktoro Janukovičiaus kritimo. „Tačiau Putino pastangos regione žymiai sistemingesnės ir nuodugniau apgalvotos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio į neseniai tvyrojusį chaosą Ukrainoje, – pabrėžia žurnalo Time korespondentas Masimas Kalabrezis. – Per pastaruosius dešimt metų Putinas išplėtojo gerai organizuotą, gerai finansuojamą ir dažnai labai subtilią atvirą ir slaptą veiklą plačiuose sluoksniuose kaimyninėse šalyse – nuo Estijos Baltijos pakrantėje iki Azerbaidžano Kaukaze, tvirtina Vakarų valstybių ir regiono šalių pareigūnai“.

Continue reading „Vladimiro Putino šnipinėjimo kampanija Rytų Europoje”

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai”

latvija_prop

Viena iš specialiųjų Latvijos tarnybų, omenyje turimas Konstitucijos apsaugos biuras, kovo 27 dieną pateikė ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos slaptųjų tarnybų ardomąją veiklą.

Ši ataskaitos dalis verta ypatingo dėmesio. Viešojoje jos dalyje analizuojama, kokios taktikos nūnai laikosi Rusija. Ogi pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas Latvijos atžvilgiu – Latvijos diskreditacija visose srityse bei nuskurusios šalies įvaizdžio kūrimas. Maža to, kad bandoma įpiršti pasauliui nuomonę, esą Latvija – skurdi, niekuo neįdomi valstybė.

Continue reading „Latvijos kontržvalgybos ataskaita”