Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Arklys – vienas gražiausių gyvūnų. Slaptai.lt nuotr.

Kinija įvedė „visišką“ draudimą laukinių gyvūnų prekybą ir vartojimą, dėl kurių, kaip manoma, prasidėjo mirtino koronaviruso protrūkis. Nacionalinio liaudies kongreso Nuolatinio komiteto teigimu, šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.
 
Nuolatinis komitetas pirmadienį surengė posėdį ir patvirtino siūlymą „visiškai uždrausti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais, taip nutraukiant žalingą laukinės gamtos išteklių perteklinio vartojimo įprotį ir efektyviai saugant žmonių sveikatą ir gyvybę“, pranešė valstybinė Kinijos televizija.
 
Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad koronaviruso epidemija prasidėjo viename Uhano turguje, kur laukiniai gyvūnai buvo parduodami maistui.
 
Sausio pabaigoje Kinijoje laikinai uždrausta prekiauti laukiniais gyvūnais, „kol nesibaigs nacionalinė epidemija“.
 
Koronavirusas COVID-19 jau nusinešė 2 592 žmonių gyvybes Kinijoje, šalyje virusu užsikrėtė jau apie 77 000 žmonių. Koronavirusas taip pat išplito dar keliose dešimtyse šalių. Už Kinijos ribų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 1 500, nuo viruso mirė beveik 30 žmonių.
 
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gamtos apsaugos aktyvistai kaltina Kiniją toleruojant šešėlinę prekybą egzotiškais laukiniais gyvūnais maistui ar tradicinei medicinai, kurios efektyvumas nėra patvirtintas mokslo.
 
Kinija panašų draudimą prekiauti laukiniais gyvūnais buvo įvedusi per sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) epidemiją 2002–2003 m. Tuo metu su laukiniais gyvūnais siejamas SARS pražudė šimtus žmonių.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nepaisant epidemijos, prekyba laukiniais gyvūnais greitai buvo atnaujinta.
 
Sveikatos ekspertai įspėja, kad prekyba laukiniais gyvūnais kelia grėsmę žmonėms dėl pernešamų patogenų. Nors tikslus naujojo koronaviruso šaltinis nėra patvirtintas, mokslininkai mano, kad virusą pernešė šikšnosparniai, skujuočiai arba kiti žinduoliai.
 
Tuo tarpu SARS prasidėjo šikšnosparniuose, o pas žmones pateko per civetas. Uhano turguje, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, buvo prekiaujama ir į kates panašiomis civetomis. Be to, šiame turguje prekiauta ir gyvomis žiurkėmis, gyvatėmis, salamandromis ir vilkų jaunikliais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.24; 12:15

Ministrų Kabinetas trečiadienį renkasi svarstyti siūlymo uždrausti cirko veikloje naudoti laukinius gyvūnus.
 
Praėjusios savaitės posėdyje, prireikus redakcinio pobūdžio pataisymo, šio siūlymo svarstymas buvo atidėtas.
 
Vyriausybės nutarimo projekte siūloma apibrėžti cirką kaip keliaujančią parodą ar kilnojamą žvėryną, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų.
 
Taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose.
 
„Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti draudimas neužkirs kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose“, – teigiama dokumente.
 
Siūloma taip pat nustatyti naują reikalavimą gauti leidimą įvežti į Lietuvą iš trečiųjų šalių bei išvežti iš Lietuvos nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų trofėjus, išskyrus medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklėse (pavyzdžiui, stirnų, briedžių, šernų ar elnių), medžioklės trofėjus.
 
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais.
 
Projekto autorius pažymi, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių.
 
Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.28; 07:10
 
 
 

Nuo įsiplieskusių miško gaisrų Sibire nukentėjo daugiau nei 10 tūkst. stambių laukinių gyvūnų, skelbia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“
„Gaisrai Sibire palietė ne tik gyvenviečių ir miestų gyventojus, bet ir taigoje gyvenančius gyvūnus. Ugnies pasiglemžtoje teritorijoje, „Greenpeace“ ekspertų skaičiavimais, gyveno daugiau nei 5 500 sabalų, 300 lokių, 2 700 šiaurės elnių ir 1 500 briedžių“, – sakoma „Greenpeace“ Rusijos skyriaus pranešime.
 
Pasak Rusijos ypatingai saugojamų teritorijų programos vadovo organizacijoje „Greenpeace“ Michailo Kreindlino, net jei ne visi šie gyvūnai žuvo gaisruose, jiems vis tiek teko bėgti iš savo buveinių, kurias pasiglemžė liepsnos.
 
Su M. Kreindlinu sutinka ir Irkutsko valstybinio žemės ūkio universiteto docentas Aleksandras Kondratovas.
 
„Dalis gyvūnų – kanopiniai ir stambūs plėšrūnai dažnai spėja pabėgti nuo gaisro. Žūsta dažniausiai įvairios paukščių rūšys. Kiauniniai žinduoliai gali pasislėpti nuo ugnies, tačiau tokiu atveju jie užtrokšta nuo dūmų. Net ir išgyvenę gyvūnai nukenčia, nes jų buveinėms padaroma milžiniška žala, artimiausius kelis metus jos tampa negyvenamos.
 
Kalbame ne tik apie išdegusius plotus, bet ir buferinę zoną, kuri atsiranda po gaisro. Tai reiškia, kad šalia ugnies fronto gyvūnų populiacijos tankis vis tiek bus labai žemas“, – tvirtino A. Kondratovas.
 
Jau kelias savaites siaučiantys miškų gaisrai Sibire vis dar nėra užgesinti. Rugpjūčio pradžioje ugnis buvo sunaikinusi beveik 3 mln. ha plotą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 05:00

Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laukinius gyvūnus cirke naudoti draudžiančios įstatymo pataisos galėtų būti priimtos dar šioje Seimo sesijoje, tikisi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. 

Šeštadienį švenčiama Pasaulinė cirko diena, skirta atkreipti visuomenės ir valdžios įstaigų dėmesį į cirko meną ir jo reikšmę. Lietuvoje pastaraisiais metais cirko tema asocijuojama su juose naudojamais gyvūnais.

„(…) Man, kaip (buvusiam. – ELTA) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir laikinosios grupės už gyvūnų gerovę ir apsaugą pirmininkui, tas klausimas tikrai yra opus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats esu veterinaras ir suprantu, ką reiškia gyvūnų kentėjimas. Tikrai palaikau šią iniciatyvą ir mes (Aplinkos apsaugos komitetas. – ELTA) kreipėmės į ministeriją, kad būtų išplėstas šis projektas ir būtų kompleksiškai išanalizuota.

Manau, kad dar šioje sesijoje Seime turėsime svarstymus, ir tikiuosi, kad jis (įstatymas. – ELTA) bus priimtas iki sesijos pabaigos“, – Eltai sakė K. Mažeika.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė Eltai nurodė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas šių metų vasario pabaigoje buvo pateiktas svarstyti Vyriausybei, ir dabar jis taisomas pagal Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės gautas pastabas.

Ji nurodė, kad projekto esmė yra apibrėžti cirko sąvoką – kad tai yra keliaujanti paroda arba kilnojamasis žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų, taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinius gyvūnus cirko veikloje. Tiesa, projekte siūloma nustatyti išimtis kai kurias gyvūnų rūšis naudoti keliaujančiose parodose – pavyzdžiui, švietimo tikslais. 

„Siekiant užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą, nustatomas draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose. Siūloma nustatyti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurios galėtų būti naudojamos keliaujančiose parodose (pavyzdžiui, švietimo tikslais vežamos demonstruoti mokyklose). Atsižvelgiant į gyvūnų biologiją ir kitas savybes, į šį sąrašą būtų įtraukiamos gyvūnų rūšys, kurias vežiojant jiems nebūtų daroma žala“, – komentare Eltai nurodė K. Klovaitė.

Tuo metu cirkuose naudotus minėtus gyvūnus būtų leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties, užtikrinant, kad gyvūnai nesiveis. Tiesa, šis įstatymas nedraus naudoti gyvūnų pasirodymo vietose, kur jie yra laikomi nuolat ir nėra pervežami iš vienos vietos į kitą (pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose).

Dabartinėje Laukinės gyvūnijos įstatymo redakcijoje apie cirko veiklos reglamentavimą nekalbama, jo sąvoka nėra apibrėžta. 

Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais. 

Kaip teigia pataisų autorius, ES šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 

„24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus”, – sako L. Balsys.

Taip pat pažymima, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Rudasis lokys nelaisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rumunijos parlamentui antradienį priėmus įstatymą, šalies cirkuose bus uždrausta rengti pasirodymus su laukinius gyvūnais: tigrais, liūtais, lokiais ir kitais. Šiuo sprendimu itin džiaugiasi gyvūnų teisių grupės, informuoja naujienų agentūra AFP.

Remiantis įstatymu, cirko pasirodymuose nebus leidžiama naudoti bet „kokio nelaisvėje gimusio ar laukinėje gamtoje sugauto gyvūno“, nepaisant to, kaip stipriai jie yra prijaukinti.

Cirkams bus skiriami 18 mėnesių įvykdyti nurodymus ir nugabenti gyvūnus į rezervatus arba zoologijos sodus.

„Rumunijoje dėl žmonių pramogos daugiau nekentės joks tigras, liūtas, lokys ar dramblys. Mūsų visuomenė vystosi“, – teigė WWF Rumunijoje direktorius.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Klausas Johanis (Klaus Iohannis). 

Laukinės gamtos atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei cirkų savininkai nesilaikys naujų taisyklių, jiems grės baudžiamieji kaltinimai ir vienerių metų kalėjimo bausmė. Tačiau cirkams tam tikrais atvejais bus leidžiama pasirodymuose naudoti kai kuriuos kitus gyvūnus, pavyzdžiui, delfinus ir egzotiškus paukščius.

Toks sprendimas parlamente priimtas po to, kai sausio mėnesį per gaisrą sostinėje Bukarešte esančiame pastate, kuriame buvo laikomi Rumunijos „Globus Circus“ gyvūnai, žuvo 11 gyvūnų, tarp jų – du tigrai.

Be to, po incidento buvo pradėta vieša kampanija, siekusi, kad cirkuose būtų uždrausta naudoti dresuotus gyvūnus, buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. parašų. Tai taip pat privertė institucijas imtis veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 04:30