Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Generalinei prokuratūrai konstatavus, kad 2020 m. tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tinkamai neišnagrinėjo pranešėjo informacijos apie galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad parlamente šiems klausimams analizuoti turėtų būti sukurta specialioji tyrimo komisija. Be to, politiko manymu, pastaroji turėtų bendradarbiauti su Žvalgybos kontrolierių įstaiga, kuri galėtų padėti tiriant VSD veiksmus.
„Generalinė prokuratūra konstatavo, kad to meto – 2020 m. pavasario – NSGK atlikta parlamentinė kontrolė neatsako į visus klausimus. Pranešėjas nebuvo tinkamai apklaustas, nebuvo apklausti kiti pranešėjo pateiktoje informacijoje įvardinti asmenys. Todėl atsakymai į klausimus yra reikalingi – klausimai lieka“, – trečiadienį Seime po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Turime apsispręsti, kaip tą daryti. Kadangi tai yra platesnio paveikslo dalis, turėkime galvoje pranešėjo istoriją, turime įvairių klausimų, susijusių su rinkimų kampanijos finansavimu, su įvairiomis interesų grupėmis – manau, kad tikslinga eiti tokiu keliu: žinau, kad bręsta iniciatyva (…) specialiai Seimo tyrimo komisijai“, – teigė jis, referuodamas į opozicijoje dirbančio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvą burti parlamentinio tyrimo komisiją.
L. Kasčiūnas nurodė, kad tokią V. Bako iniciatyvą rems. Tačiau NSGK pirmininkas pastebėjo, kad pranešėjo istorijos klausimai liečia ne tik VSD, bet ir 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, galimus ryšius su interesų grupėmis. Todėl, tęsė jis, klausimus dėl VSD veiksmų galėtų tirti Žvalgybos kontrolerius – taip, pasak jo, nepolitizuojant nei tyrimo klausimo, nei pačios ombudsmeno institucijos.
„Kadangi paveikslas tyrimo platus, reikia vertinti (…), koks čia galėtų būti Žvalgybos kontrolieriaus vaidmuo. Žvalgybos kontrolierius yra nepriklausoma institucija, kuri pati apsisprendžia tirti ar netirti“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Jeigu bus sukurta specialioji komisija, labai tikėtina ir, mano požiūriu, būtų labai sveika ir naudinga, kad kontrolierius susėstų su ta komisija (…) ir bendradarbiautų“, – svarstė jis.
„Galimas variantas, kad tiesiog ombudsmenas padėtų komisijai tirti tą VSD dalį – vykdant apklausas ir panašiai. Nepolitizuojant institucijos“, – pabrėžė Seimo narys.
Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujamo komiteto patarėjai prisideda prie daugiau kaip metus nepatvirtinamo pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano kūrimo. Taip, pasak politiko, siekiama, kad Vyriausybę pasiektų kokybiškas ir aukščiausius standartus atitinkantis dokumentas.
„Dabar įsijungė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mano komiteto patarėjai. Tikimės, kad pasieksime tokį lygį, kad Vyriausybėje jam bus pritarta pagal visus kokybės parametrus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Nereikia plano vardan plano. Reikia turėti planą, kuris būtų veiksmingas, efektyvus, orientuotas į tikslą, orientuotas į rezultatą. Tokį planą ir kuriame“, – nurodė jis.
Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai. Tačiau dokumento įgyvendinimo planas stringa. Pavasarį NSGK kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) aptarė susiklosčiusią situaciją. Klausimas dėl strategijos įgyvendinimo keltas ir prieš porą savaičių vykusiame komiteto posėdyje. Tada krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad Vyriausybės kanceliarijai buvo teikti keli plano variantai, tačiau sulaukta pastabų.
„Planą mes esame parengę. Kadangi Vyriausybės kanceliarijoje netiko du variantai, mes dabar dar rengsime trečią variantą“, – prieš porą savaičių NSGK posėdyje sakė A. Anušauskas.
Pirmadienį klausiamas, kodėl nuspręsta įsitraukti į plano kūrimą, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog Seimo komitetas nėra patenkintas KAM ekspertų darbu.
„Kai įsijungia NSGK, reikalai pradeda judėti greičiau“, – patikino komiteto pirmininkas. Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtini Ministrų kabinetas.
Nacionalinis saugumas
Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė komiteto veiklos prioritetus artėjančiai Seimo rudens sesijai. Pagrindiniai jų, anot L. Kasčiūno, pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra ir sugrįžimas prie diskusijos dėl visuotinio šaukimo.
„Pirmas dalykas – pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra visuomenei, kad žmonės, kurie kelia klausimą, koks yra jų vaidmuo Lietuvos gynyboje, rastų tą atsakymą (…) Šioje vietoje prezidentas visada rėmė visuotinės gynybos principą, tai radome tikrai bendrą kalbą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tam reikia valios priešintis, valios gintis, tam reikia įgūdžių ir vietos gynybos planuose. Pristačiau savo viziją, kaip tą galima būtų daryti – kalbu apie įstatymo pataisas, kad ginklų savininkai turėtų pilietinio pasipriešinimo kursus, kad valstybės tarnautojai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursus ir po to jau būtų integruoti į visus gynybinius ir mobilizacinius planus“, – teigė NSGK pirmininkas.
Taip pat, anot L. Kasčiūno, susitikime su prezidentu jis kalbėjo ir apie visuotinio šaukimo idėją.
„Tiesą sakant, pritariu prezidento minčiai ir mūsų politinė jėga yra toje pačioje linijoje, kad, kalbant apie tai, kaip pabėgti nuo tos (karo tarnybos – ELTA) loterijos ir pereidinėti prie visuotinio šaukimo. Pavyzdžiui, iškart po mokyklos jauni žmonės galėtų atiduoti pareigą tėvynei ir tuomet galvoti jau arba apie kario, arba apie savo asmeninę ateitį“, – kalbėjo parlamentaras.
„Iš Krašto apsaugos ministerijos ateis šaukimo modelio reforma ir šioje vietoje turbūt galiu pasakyti, kad tai bus labai rimta diskusija, ar nereikėtų įteisinti visuotinio šaukimo. Apsitarėme, kaip tai atrodytų. Diskusija šioje vietoje bus reikalinga – tai faktas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, su prezidentu buvo aptarta ir komendatūrų šalyje plėtra, siekiant įtraukti visuomenę į pilietinį pasipriešinimą.
„Savivaldybėse veiktų komandos, vadovaujamos kariuomenės vado, užtikrinant paramą kariuomenei tiek kovojant su diversinėm grupėm, tiek saugant infrastruktūrą, strateginius objektus, valdant gyventojų srautus ir visa kita“, – sako L. Kasčiūnas.
„Čia proveržis yra, bet norisi didesnio. Pavyzdžiui, mano vienas iš pasiūlymų yra kitais metais padaryti masines, visuotines Lietuvos pratybas – Lietuva išeina į užnugarį. Žmonės – ar tai būtų rezerve esantys kariai, ar komendantiniai šauliai, ar ginkluoti asmenys, pavyzdžiui medžiotojai, norintys taip pat turėti savo vaidmenį, turėtų pratybas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos. Esant poreikiui, Seimo sesija gali būti pratęsiama.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Paaiškėjus, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys yra susiję su įsilaužimu į šalies sistemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, jog už tai atsakingos institucijos turės padaryti namų darbus. Politiko teigimu, jeigu kai kurios institucijos tinkamai neužtikrina, kad kibernetinės grėsmės būtų užkardytos, tai yra šių įstaigų ir jų vadovų atsakomybė.
„Reikia, jog tos institucijos, kurių aš negaliu kol kas įvardinti, kad jos pasidarytų namų darbus, įsivertintų, ką ne taip darė ir kokių kibernetinės saugos kriterijų jos nesilaikė arba neatitiko. Jos turi pasidaryti namų darbus ir tas skyles užkamšyti. Tai yra esminis dalykas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra aukštas. Visgi, anot jo, greičiausiai ne visos institucijos tinkamai atlieka namų darbus, kad tokio tipo grėsmės būtų užkardytos.
„Mes dėl kibernetinės saugos dirbame jau kelis metus. Ir kai kurie sąjungininkai mus laiko kaip pavyzdinę valstybę, kuri supranta problematiką ir ta kryptimi juda. Tai sistemiškai mes, teisės aktų prasme, esame labai gerai susitvarkę, bet, be abejo, ne visi, matyt, padaro visus namų darbus, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tų atskirų institucijų atsakomybė ir jų vadovų atsakomybės klausimas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Tačiau labai svarbu bus išsiaiškinti ir pasižiūrėti, kokia klaida tai buvo: ar buvo įsiveržta į sistemą, ar tai buvo kažkokia žmogiška klaida. To mes kol kas negalime pasakyti, kai bus tyrimo rezultatai, bus aiškiau“, – pridūrė jis. Šnipas, kuris mane išdūrė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį patvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys apie renginio saugumo detales yra susiję su įsilaužimu į šalies institucijų sistemas.
Paviešintoje informacijoje nurodomi konkretūs viešbučiai, kuriuose esą apsistojo įvairių valstybių lyderiai, valstybių delegacijos, minimi delegacijų atvykimo į oro uostus laikai, taip pat apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų esą turėtų ginklų tipai, pavadinimai, kiti duomenys.
Policija dėl galimai nutekintos slaptos informacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Veto antspaudas
Pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui politikų viešai sakomas optimizmas dėl pasiekimų yra rezervuotas – pripažįstama, kad formuluotė dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse galėjo būti konkretesnė. Nepaisant viešai reiškiamo politikų nusivylimo, Lietuva nepasinaudojo veto teise, nors apie tokią galimybę dar prieš renginį viešai svarstė Prezidentūra.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad derantis dėl Ukrainos perspektyvos NATO pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos. Taip pat, pasak politiko, reikia suvokti, kad veto teisė turėtų būti naudojama tada, kai yra realios galimybės kažką pasiekti. Politikas abejoja, kad šioje situacijoje tokios galimybės buvo.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su iki galo netenkinančiu deklaracijos tekstu. Politikas mano, kad Lietuvos moralinė atsakomybė buvo bent jau palaukti, kol pasisakys į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Todėl politikas mano, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kompromisinėmis formuluotėmis sutiko per anksti.
L. Kasčiūnas: pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pripažįsta, kad NATO viršūnių susitikimo metu prirūko tvirtesnės Rytų flango valstybių paramos.
„Kitų Rytų flango valstybių tvirtesnės paramos pritrūko. Matyt, dėl to, kad kitokią nuomonę turėjusių Aljanso valstybių pusėje buvo pernelyg didelį svorį turinčios valstybės ir tai yra realybė“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mes stumdami šį klausimą turime suvokti, kad resursas, kurio reikės užtikrinti įsipareigojimą ukrainiečiams, jau tampant NATO nariais, jis yra didžiųjų valstybių rankose. Tų, kurios turi galią“, – taip pat akcentavo politikas.
NSGK pirmininkas taip pat pripažįsta abejojantis, ar Lietuvos sprendimas vetuoti deklaracijos tekstą būtų kažką pakeitęs.
„Veto irgi turi būti naudojamas tada, kai tu matai, kad realiai gali kažką pakeisti. Nesu tikras, ar buvo tokia situacija“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis: turėjome laikytis kiečiau
Savo ruožtu URK pirmininkas Ž. Pavilionis negaili kritikos NATO viršūnių susitikimo metu priimtiems sprendimams. Visgi politikas pripažįsta, kad nedidelė pažanga, siekiant, kad Ukraina gautų pakvietimą į Aljansą, buvo padaryta.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
„Aš (pasiektam rezultatui – ELTA) rašyčiau trejetą ar ketvertą. Manau, čia trečdalis kelio į pakvietimą, bet tas trečdalis yra. (…) Mažą landą pramušėme į tą pakvietimą, kurio taip norėjome. Nes tikrai prieš pusę metų, patikėkite, net nebūtume svajoję apie tai, o prieš metus apskritai iš mūsų būtų pradėję juoktis“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Visgi politikas stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su deklaracijos tekstu. Pasak jo, Lietuvos moralinė pareiga buvo bent jau sudaryti galimybes V. Zelenskiui pasisakyti, iki susiderant dėl galutinio teksto.
„Galutinėje fazėje lieka valstybių vadovai, nes mūsų diplomatai, puikiai žinau, kad kovojo iki paskutinės minutės, tol, kol klausimas neperėjo ant vadovų stalo. Kaip ne vieną kartą panašiuose samituose dalyvavęs – ir ES, ir NATO – aš asmeniškai nustebau, kodėl taip anksti mes sutikome su tekstu. Kodėl nepalaukėme prezidento Zelenskio, kuris su visa mūsų simpatija, net ašaromis, aplodismentais, širdimis, matydamas mūsų vėliavas, lipo ant pakylos Lukiškių aikštėje“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
„Ir kai jis lipo ant pakylos, aš supratau, kad tekstas jau buvo suderintas. Man tai pasirodė keista, nes, aš maniau, kad mes jį pasikvietėme tam, kad panaudoti jo, sakyčiau, net unikalią jėgą. (…) Manau, kad būtų buvę protingiau šią jėgą panaudoti iki pat (susitikimo – ELTA) antros dienos ryto“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva turėjo pilną teisę pasinaudoti vienbalsiškumo principu.
„Puikiai žinote, kad NATO galioja vienbalsiškumas. Jeigu vengrai ar bet kokia kita šalis laiko įvairius klausimus pakėlusi dėl įvairių dalykų, tai gal ir Lietuva galėjo tą kalaviją pakeltą palaikyti šiek tiek ilgiau, nes laikėme jį už Ukrainą“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Jis leidžia suprasti, kad tai, jog iki galo nebuvo pasiryžta spausti NATO partneres dėl Ukrainos perspektyvų NATO, buvo prezidento Gitano Nausėdos atsakomybė.
„Sprendimą tokioje situacijoje priima vadovas. Delegacijos vadovo sprendimas buvo priimtas priimti tekstą anksčiau negu prezidentas Zelenskis užlipo ant pakylos“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
„Stuburą laikyti visada sunku, lengviausia jį nuleisti. Ir stuburo tvirtumas nepriklauso nuo aplinkinių stuburo tvirtumo. Čia tiesiog yra apsisprendimas, kas yra svarbiau. Tai, manau, kad turėjome laikytis kiečiau“, – dar kartą pabrėžė politikas.
R. Lopata: neabejoju, kad apie veto galimybę net nebuvo svarstyta
Savo ruožtu NSGK narys Raimundas Lopata įsitikinęs, kad apie galimybę pasinaudoti veto teisę Lietuva net nesvarstė.
„Neabejoju, kad (veto galimybė – ELTA) net nebuvo svarstyta“, – Eltai teigė R. Lopata.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politikas mano, kad Prezidentūros kalbos apie tai, kad veto galimybė galėtų būti svarstoma, buvo skirtos tik vidaus auditorijai.
„Prezidentas žaidė daugiau vidaus rinkai ir tiek“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Emblema
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda neslepė, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
Lietuvos prezidentas pripažino, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo Seimui mesti iššūkį botų fermoms, kriminalizuojant manipuliavimą interneto platforma.
„Yra idėja mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlome įstatymų pataisas (…). Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Apie komercinius tikslus mes čia nekalbame. Kalbame tik tada, kai žinome, kai matome, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukelti tam tikrą socialinį efektą socialiniuose tinkluose visiškai ne autentiškų žmonių“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas, pristatydamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.
Pasak jo, ne vieną kartą yra įrodyta, kad daug yra tokių atvejų, ypač Ukrainoje. „Įsivaizduokite, ateina srautas netikrų paskyrų, žmonės pradeda komentuoti, pradeda neva generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva tai naujieną ar puslapį kaip tokį vertą dėmesio. O iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar naujienoje yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, prieš demokratinę jos santvarką. Įstatymų pataisos būtų mums labai stiprus žingsnis diskusijose su Facebook“,- sakė L. Kasčiūnas.
Seimo opozicijos atstovai, pateikdami klausimus projekto autoriui, reiškė susirūpinimą, ar siūlomos priemonės nebus taikomos prieš opoziciją.
„Svarbus projektas, tačiau mano klausimas, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją?“,- teiravosi Seimo narys Artūras Skardžius.
„Jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra „vatnikai“. Gal šio įstatymo projekto tikslas irgi yra išrūšiuoti, kurie gerai kalba, kurie blogai?“- svarstė parlamentaras Valius Ąžuolas. Internetinė erdvė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užtikrino, kad siūlomos pataisos neliečia vidinių politinių diskusijų, kur reiškiami skirtingi požiūriai.
„Mes kalbame apie tai, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę ir tai liečia mus visus. (…) Kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, prieš fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalba. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti“,- tvirtino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras Vytautas Bakas svarstė, ar tai nėra perteklinis pasiūlymas, nes Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kurie numato atsakomybę už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Gal reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti šiuos straipsnius?“, – svarstė V. Bakas.
L. Kasčiūno teigimu, siūlomas yra visiškai naujas teisinis reguliavimas. Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siūloma kriminalizuoti manipuliavimą interneto platforma, kai turinio matomumo ir prieinamumo didinimas yra nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Už tai siūloma bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Kritika. Interneto erdvėje
Manipuliavimas interneto platforma, pagal projektą, tai „interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui“.
Jeigu Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų teisę pareikalauti per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti.
L. Kasčiūno inicijuoti įstatymų pakeitimai sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už balsavo 104 Seimas nariai, niekas nebuvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė. Projektus svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Seimo plenarinėje salėje jie turėtų atsirasti birželio 20 d.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie susitarimą dėl laipsniško Vokietijos brigados dislokavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasiūnas tikina, kad nusiraminti bus galima tik tuomet, kai abi šalys vienareikšmiškai sutars, kad brigados vieta yra Lietuvoje.
Paklaustas, ar iš tikrųjų Vokietija ir Lietuva vienodai supranta ir vertina Vokietijos brigados atsiradimą ir laikotarpį, per kurį ji turėtų atsirasti Lietuvoje, NSGK pirmininkas tikina, kad tam dar trūksta įdirbio.
„Jeigu po šito teiginio būtų dar po kablelio pasakyta, kad ir sutarėm, kad mūsų tikslas abiejų valstybių yra brigada čia, Lietuvoje, tada viskas tvarkoje. Tai yra žingsnis po žingsnio, turint aiškų tikslą. Kadangi šito elemento kol kas neturime, tai ir nusiraminti nėra ko, kitaip tariant, reikia dirbti darbą, visiškai pritariu tam. Ir reikia daryti viską, kad NATO priešakinių pajėgų elementas, pajėgos, čia būtų daug didesnės“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbūs yra ir NATO gynybos planai.
„Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – viena vertus, yra brigados buvimas čia, bet labai svarbu ir ne mažiau svarbu yra tie NATO gynybos planai. Tai yra per kuo trumpesnį laikotarpį, kuo aiškesnis NATO pajėgumų skaičius, tai yra tos pačios divizijos ir brigados atskirų NATO šalių, priskirtos būtent gynybai Baltijos šalių, mūsų regioniniam planui, ateitų mums į pagalbą“, – tikino jis.
Dar vienas svarbus aspektas – NATO efektyvūs sprendimai dėl Baltijos šalių oro gynybos. L. Kasčiūno teigimu, tai pakeltų Lietuvą į kitą saugumo lygį.
„Mes gi siekiame, kad mūsų šalyje, mūsų Baltijos šalyse būtų dislokuota, bent jau rotaciniu pagrindu, kuo daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tai mus pakeltų į kitą lygį ir šitoje vietoje visą laiką akcentuoju – nepamirškim nacionalinės gynybos. Tai yra nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo, kariuomenės stiprinimo. Mes ją irgi statome ant kojų, stipriname jos kovinę galią. Bet lygiai taip pat ir įtraukimas visuomenės – Šaulių sąjungos stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo kursai, visuomenės atsparumas ir valia Gintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad po antradienį išsakytų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio komentarų žiniasklaidai, Seime brandinama iniciatyva sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tapo dar aktualesnė.
„Po vakar, man atrodo, mes dar žingsniu priartėjome, kad komisija yra reikalinga. Tyrimas gali būti reikalingas. Man daugiau klausimų nei atsakymų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Politikui klausimų sukėlė tai, kaip antradienį TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo. Interviu TV3 televizijai departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
Tuo tarpu L. Kasčiūnui tokia patvirtinta detalė sukėlė ne juoką, bet papildomų klausimų. Pirmiausiai, ar VSD pagrįstai renka jautrią informaciją apie šalies piliečius.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad mes dabar esame klausimų formulavimo stadijoje. Po vakar man klausimų dar daugiau. Kaip yra vykdomi tikrinimai ir kokiu pagrindu yra tikrinama… Tikrinimas tai nėra žvalgybinių metodų taikymas, tai nėra pasiklausymas ir taip toliau… Bet kokiu atveju, tu eini į duombazes, kur yra labai daug informacijos apie asmenį: nuo Registrų centro ir kitų dalykų (…). Labai svarbu pasakyti, kad toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas ir turi būti labai aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Negalima taip: man atrodo ir aš patikrinsiu. Mes galime toli nukeliauti su tuo „man atrodo“, kad mes galėsime daug ką tikrinti. Tai šio reglamentavimo, šitų problemų dėl algoritmų sutvarkymas ir išsiaiškinimas, kaip buvo iki tol, tai yra pavasario sesijos klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad žurnalistų parašyta knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ nėra pasaka.
„Manau, kad tai yra rimtas žurnalistinis tyrimas – tai yra tiriamoji žurnalistika. Kad tai nėra pasaka tikrai galima pasakyti po vakarykštės dienos, kai VSD direktorius patvirtino, jog vienas iš epizodų dėl vienos iš draugo draugės ir aplinkos patikrinimo yra realus faktas“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Svarbiausias klausimas
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad tai, jog į Lietuvą tebekeliauja baltarusiškos trąšos, „kerta per šalies autoritetą“. Tačiau, pasak jo, tai yra visos Europos Sąjungos (ES) problema.
„Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad tai visos Europos Sąjungos problema. Praeitą savaitę turėjome komitete analizę, kaip prekių srautai toliau vaikšto į Rusiją arba jai draugiškas valstybes. Nėra Lietuva čempionė, bet kitos šalys turi lygiai tokių pačių problemų. Turėkime galvoje, kad kitoje pusėje sėdi teisininkai ir galvoja sankcijų apėjimo schemas“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė L. Kasčiūnas.
„Pripažįstu, kad tai kas yra atskleista, kerta per mūsų autoritetą, nes mes esame valstybė, kuri nuolat pasisako už sankcijų stiprinimą. Jeigu nori, kad tas žodis būtų stiprus, turi padaryti viską, kas nuo tavęs priklauso. Bet faktas ir tai, kad tai yra sudėtingas procesas, ir Europos Sąjunga, Europos Komisija, visi mes esame mokymosi procese“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje reikia labai aiškaus koordinavimo mechanizmo, kuris galėtų užtikrinti, jog tarp institucijų nebūtų „karštos bulvės mėtymo“, kai nėra išsiaiškinama, kurią problemą kas turi spręsti. Jis tiki, kad tvarus receptas bus rastas ir minėta problema „padarys šalį stipresne“.
„Manau, kad mes išmoksime pamokas ir kitą savaitę NSGK renkasi, tikiuosi, jog institucijos ateis padariusios namų darbus ir pasiūlys koordinavimo mechanizmą, koks yra FNTT, muitinės vaidmuo, kokią informaciją geležinkeliai duos, kuo specialiosios tarnybos gali prisidėti ir Užsienio reikalų ministerija, kaip koordinuojanti institucija sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, visą tai reikia sulipdyti į vieną labai aiškų kumštį, kad vėl turėtume aiškius atsakymus. Tikiu, kad po truputį tokias schemas užkardysime, nes jos yra labai primityvios“, – sakė konservatorius.
L. Kasčiūnas taip pat tikino, kad Vyriausybė turi atsirasti žmogus, į kurį „turėtų sueiti“ visų institucijų informacija bei kuris turėtų atsakyti į visus rūpimus klausimus.
„Manau, kad Vyriausybėje turi atsirasti žmogus, į kurį turi sueiti viskas. Visų institucijų, visų tarnybų informacija. Jis ir turėtų atsakyti į klausimus. Kitą savaitę turėsime informaciją, ar yra toks žmogus, ar planuojama jį paskirti ir ką reikia padaryti, kad šioje situacijoje būtume stipresni“, – aiškino NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui. Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
Svarbiausias klausimas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad klausimus, kuriuos politikams sukėlė pasirodžiusi knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, galėtų įvertinti naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija. Tokiu atveju tai būtų vienas pirmųjų darbų šiai institucijai – dvi kandidatūras į žvalgybos kontrolierius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar tik ketina pateikti parlamentui pavasario sesijos metu.
Tą akcentuoja ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, žvalgybos kontrolieriai turėtų būti paskirti kovo mėnesį. Tada, teigė jis, kontrolieriams ir būtų galima pavesti užduotį pasiaiškinti, ar rezonansą keliančioje knygoje aprašytos istorijos yra vertos politikų užmojo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi VSD 2018–2019 metais rinktos informacijos apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką detales.
Pats NSGK pirmininkas vienareikšmiškai neatsakė, ar knygoje pateiktas turinys yra vertas parlamentinio tyrimo. Visgi, akcentavo jis, kai kurie knygoje pateikti faktai kelia klausimų.
„Yra vietų, kur kyla papildomų klausimų. Koks būtų kelias ieškant atsakymų – dabar nenorėčiau kalbėti. Reikėtų apie tai dar kalbėti ir įsivertinti. Bet faktas, kad vienas iš variantų, kuriuo būtų pateiktas visuomenei aiškinimas, yra kreiptis į būsimą žvalgybos kontrolierių, kad jie pasižiūrėtų, kiek ten (knygoje – ELTA) pateikiama informacija yra validi tyrimui“ – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui turi pateikti Seimo pirmininkė. Tą padaryti Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada pavasario sesijos metu.
Idėja inicijuoti parlamentinį tyrimą kilo pasirodžius žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“. Šiame darbe analizuojamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.
„Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas integralumo“, – Briuselyje LRT žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu pats VSD teigia pažeidimų savo vykdytoje veikloje nematanti. Kaip teigia VSD, pagrindas, kuris paskatino politikus svarstyti apie parlamentinį tyrimą, yra interpretacija.
„Valstybės saugumo departamentas nevertina interpretacijų ir prielaidų“,– teigiama Eltai perduotame komentare.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Juodasis klaustukas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) parlamentarai susiginčijo dėl Vyriausybės parengtos valstybės tarnybos reformos.
Opozicijai nuogąstaujant dėl kai kurių siūlomų reformos naujovių, komitete žalios šviesos sunkiai kelią besiskinančiai reformai nepavyko įjungti. Nepadėjo ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno prašymai įvertinti tai, kad jo vadovaujamo komiteto pirminė funkcija yra spręsti saugumo klausimus ir, kad NSGK nėra pagrindinis komitetas valdančiųjų parengtai reformai vertinti ir svarstyti.
Visgi nepaisant to socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė rado progos pasiūlyti kelis, jos manymu, svarbius pataisymus ruošiamam įstatymui.
L. Kasčiūnas: paversti NSGK valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nenorėčiau
Komitete įsiplieskus diskusijoms L. Kasčiūnas teigė, kad jo pirmininkaujamas komitetas nėra komitetas, kur valstybės tarnybos reformos klausimai turėtų būtų keliami ir aptarinėjami.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš suprantu, kad reikia turėti diskusiją, bet ar Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas pagal savo profilį yra ta platforma, kur tokia diskusija turėtų vykti? Ji turėtų vykti pagrindiniame komitete. Pagal mūsų kompetenciją atitekę tik 6 iš 36 lydinčiųjų projektų. Mes net neturime to pagrindinio valstybės tarnybos įstatymo projekto čia. Mes tiktais turime apsispręsti dėl korupcijos prevencijos, krašto apsaugos sistemos organizavimo“, – NSGK posėdžio metu tikino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat paminėjo, kad tokios temos įtraukimas ir diskutavimas komitete dar labiau apkrautų NSGK darbotvarkę. O tai, tikino L. Kasčiūnas, sukurtų papildomų problemų sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus.
„Jeigu ant NSGK užkrausime valstybės reformą, tai nežinia, ką mums reikės daryti. Mes jau ir taip valstybe rūpinamės“, – aiškino politikas.
„Paversti NSGK dabar valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nelabai norėčiau, nes yra kitų rimtų darbų, mūsų saugumo ir gynybos srityje“, – teigė L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė siūlo nenaikinti darbo stažo kaupimo ir įvesti saugiklius vadovams
Visgi po kilusių diskusijų palaiminti reformą balsų nepakako. Opozicija užsispyrė įdėmiau įvertinti kai kurias reformos aplinkybes ir net pateikė kelis konkrečius pasiūlymus.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
NSGK priklausanti opozicinių socialdemokratų atstovė D. Šakalienė džiaugėsi, kad buvo sutarta prie reformos klausimo komitete grįžti sausio pabaigoje.
„Sutiko padaryti pertrauką. Paimta pauzė iki sausio pabaigos. Per tą laiką sausio viduryje planuojamas susitikimas, kurio metu reformos rengėjai NSGK atstovams pamėgins pristatyti mūsų pasiūlymų pagrindu parengtas konkrečias formuluotes“, – teigė D. Šakalienė.
„Atrodo sutiko atidėti iki sausio pabaigos ir per tą laiką padaryti susitikimą su reformos rengėjais, kurie lyg ir pasiruošę yra teikti konkrečius pasiūlymus. Tada galima žiūrėti, gal prasidės dialogas“, – sakė politikė.
Pauzės paprašiusi socialdemokratė pateikė ir kelis pasiūlymus ruošiamos reformos nuostatoms. Pasak jos, svarbiausi pasiūlymai buvo darbo stažo kaupimo nenaikinimas ir saugikliai, kurie skirti išvengti įgalintų darbo vadovų savivalės.
„Pirmas pasiūlymas nepanaikinti stažo kaupimo, nustatyti bent 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kol įsivažiuotų nauja darbuotojų atlygio skaičiavimo sistema“, – Eltai teigė politikė.
„Antras, kad būtų papildomi saugikliai, siekiant išvengti visiškos vadovų savivalės, nustatant darbuotojų atlygio sistemą. Vienas iš tų saugiklių galėtų būti pagalbos linija“ – aiškino socialdemokratė.
„Pavyzdžiui, kad būtų operatyviai reaguojama ir tikrinami skundai, jei vadovas panaudotų savo diskreciją įvertinti ne kompetentingus ir darbščius darbuotojus, bet tam, kad sustiprintų savo favoritų komandą“, – komentavo D. Šakalienė.
Savo ruožtu NSGK posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pernelyg nesureikšmino užvirusių ir reformos komitete palaiminti neleidusių diskusijų. Jos manymu, tokie procesai yra būtini norint pasiekti kompromisą dėl galutinio sprendimo.
„Tai procedūrinis dalykas, kada neužteko balsų priimti sprendimui“, – Eltai sakė ji.
„Dar bus daug diskusijų, kalbėsimės (…) Normalu, kad ieškosime kompromisų. Politikoje kitaip nepriimsi sprendimų“, – pridūrė viceministrė.
„Toliau eisime ir dirbsime šiuo klausimu. Buvo iškelti keli klausimai. Žmonės nerimauja dėl stažo panaikinimo, kaip būtų galima tai amortizuoti. Kitas dalykas dėl vadovų įgalinimo… Kad nebūtų vadovai visagaliai ir kaip būtų galima subalansuoti galių suteikimą vadovams (…). Ko gero visi šie klausimai bus atsakomi pagrindiniame komitete“, – teigė politikė. Žalia šviesa – pirmyn
ELTA primena, kad 2022 m. rudenį Seimui buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.
Daug klausimų ir opozicijos susilaukė projekte pateiktas siūlymas atsisakyti priedo už stažą.
Šios reformos aptarimas ir svarstymas taip pat daug strigo. Pirmą kartą jos svarstymas atidėtas buvo spalio 10 dieną. Vėliau, lapkričio 7 dieną įstatymų pataisų paketą turėjęs svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką neribotam laikui. To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.
„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.
„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (…) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.
Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.
„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.
„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Lauryno kasčiūno foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad NATO atsakas privalės būti, jei pasitvirtins, jog Lenkijoje nukritusios ir du žmones pražudžiusios raketos buvo paleistos iš Rusijos.
„Atsakas privalės būti. Kiekvienas NATO colis privalo būti ginamas“, – Eltai antradienio vakarą sakė L. Kasčiūnas.
Bet kuriuo atveju, teigė jis, viskas priklausys nuo Lenkijos.
„Žodis dabar Lenkijos. Tą turime suprasti labai paprastai. Tiek vertinimų, tiek veiksmų prasme. Tikrai nenoriu modeliuoti už lenkus, nes jie geriau jaučia situaciją ir jie žino kaip ginti savo nacionalinį interesą bei saugumą“, – sakė jis.
Visgi, tęsė politikas, įtarimams dėl Rusijos pasitvirtinus, mažų mažiausiai turėtų būti aktyvuotas NATO ketvirtasis straipsnis.
„Mažų mažiausiai tikėčiausi NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, kas iš principo reiškia konsultacijas“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis neabejojo, kad Lenkija jau anksčiau buvo sumodeliavusi tai, kaip reaguotų į panašias situacijas.
„Toks scenarijus tikrai buvo simuliuotas ir kažkoks algoritmas bus pritaikytas“, – sakė jis.
Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nemato nieko blogo, kad šeštadienį vykusiame susitikime su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, pareiškė, jog dešimties dienų terminas, per kurį į Lietuvą būtų dislokuota vokiečių karių brigada, yra tinkamas.
Ministras atmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių kritiką ir dėl komiteto posėdžių nelankymo, ir dėl neva pasikeitusios Lietuvos pozicijos NATO sąjungininkų brigados atžvilgiu.
„Su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai dabar sužinos“, – Eltai aiškino A. Anušauskas.
Sekmadienį komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministro argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka, nes privalu siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl ministras išsakė kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas nesiėmė vertinti, tačiau teigė, kad kartais reikėtų daugiau dirbti, įtikinant vokiečius dėl Lietuvai strategiškai svarbių sprendimų. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį Eltai ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis (kritikai – ELTA) labai skuba“, – teigė ministras.
„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia“, – pridūrė jis.
Ministras: lankau NSGK posėdžius „tada, kada būtina“
Tuo metu Seimo mažumos atstovai kritikuodami A. Anušausko pasisakymus atkreipė dėmesį, kad ministras NSGK posėdžiuose – retas svečias. Todėl ką daro ministras ir kokios derybos vyksta už uždarų durų, parlamentarai sakosi nežinantys ir paragino A. Anušauską dalyvauti posėdžiuose reguliariau.
Tokių opozicijos argumentų A. Anušauskas taip pat nepriima.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
„Aš (NSGK posėdžiuose – ELTA) pasirodau tada, kada būtina. Manau, jeigu jie nori tik dėl viešųjų ryšių daryti savo posėdžius be jokio turinio, tai turi pilną teisę ir galimybes“, – nurodė ministras.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) trečiadienį paviešintos detalės apie incidentą, kada Rusijos pasienyje sulaikytas Lietuvos pilietis atsidūrė nelaisvėje ir patyrė kaimyninės valstybės pareigūnų smurtą, bus gera pamoka visiems šalies gyventojams.
Politiko teigimu, būtina suprasti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra saugios valstybės, todėl ir jų erdvėje reikia elgtis itin atsargiai bei apgalvotai.
„Mes ne kartą perspėjome gyventojus, kad nedarytume klaidų pasienyje. Negalvokite, kad jūs nesate įdomūs. Žmonės galvoja, kad jei jis nėra politikas, valstybės tarnautojas, VRM pareigūnas ar karys, tai jis yra neįdomus Baltarusijos ar Rusijos režimui. Taip nėra. Tose erdvėse reikia veikti labai atsargiai, kad nedarytume tokių klaidų, kurias vėliau gali išnaudoti“, – Eltai sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ši pamoka piliečių atsparumą bei imunitetą tokioms kelionėms ar neatsargiems veiksmams sustiprins. Juk mes esame demokratinė šalis ir mes negalime riboti mūsų piliečių išvykimo. Mes turime turėti galvoje, kad gyvename konfrontacijos sąlygomis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD paviešintų atvejų veikiausiai nėra itin daug. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes nei slėpėme, nei slėpsime atvejus. Jų nėra daug, yra, galbūt, mažesnių ir smulkesnių situacijų. Bet kuriuo atveju tai yra įrodymas, kad šie režimai nėra pūkuoti ir jie gali pritaikyti labai drastiškas priemones: apriboti laisvę, kankinti, visą personalinį gyvenimą įvertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSD trečiadienį informavo, kad Rusijos pasienyje buvo sulaikytas lietuvis, kuris dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo Rusijos pasienio zonoje tvarką. VSD informuoja, kad pilietis buvo surakintas antrankiais ir užrištomis akimis nugabentas į rusų pareigūnų būstinę. Jo paties liudijimu, buvo ne kartą agresyviai kvočiamas, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą. Neatmestina, kad tokį rusų elgesį galėjo sukelti sulaikytojo paskyroje socialiniame tinkle rasti įrašai, remiantys Ukrainą ir smerkiantys Rusiją dėl agresijos prieš ją.
VSD įspėja, kad sustiprėjus įtampai santykiuose su Rusija bei jos talkininke Baltarusija, šių autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos intensyviai veikia prieš Ukrainos sąjungininkes. VSD ragina Lietuvos piliečius apdairiai elgtis pasienyje ir, nesant būtinybės, vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Help – padėk
Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą. Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (…) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad šiuo metu Lietuva turi tikslą kaip įmanoma greičiau pasiruošti Vokietijos priskirtos brigados dislokavimui Lietuvoje. Pasak jo, dabar yra numatyta nauja data, kada vokiečių brigada galėtų būti priimta.
„Šią savaitę vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose su Krašto apsaugos ministerija buvo įvardinta nauja data, kada Lietuva bus pasirengusi juos priimti, tai yra 2025 m. birželis. Tai yra dabar mūsų finišo taškas“, – penktadienį Seime žurnalistams, parlamentinėms partijoms pasirašius naują susitarimą dėl šalies gynybos, teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys sakė, kad turi atsirasti sąsaja tarp Lietuvos ir vokiečių plano, ir tai šiuo metu yra uždavinys Krašto apsaugos ministerijai, parlamentinei diplomatijai ir visiems kitiems, kuriems rūpi šalies gynyba.
„Turime viską padaryti, kad būtume pasiruošę, pirmiausia infrastruktūrą ir, kad šie mūsų infrastruktūros planai ir jų praktinis įgyvendinimas būtų susietas su vokiečių realiais planais, po truputį, kuo daugiau iš tos brigados dislokuoti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).
Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.
„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą –ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.
NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.
„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas. Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliams“ savaitgalį paskelbus, kad per Lietuvą iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą nebebus leidžiama gabenti plieno ir kitų juodųjų metalų, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
Atsakomųjų veiksmų „bus imtasi artimiausiu metu“. „Padariniai turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas per regioninio saugumo susitikimą Kaliningrade. Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
Ukrainoje susitiko su Mykolajivo ir Dnipro miestų merais. Lauryno Kasčiūno nuotrauka
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Ukrainoje susitiko su Mykolajivo miesto meru Oleksandru Senkevyčiumi ir Dnipro meru Borisu Filatovu. L. Kasčiūno teigimu, Rusijai keičiant puolimo strategiją, su miestų vadovais buvo aptartas pasiruošimas gynybai bei iššūkiai, su kuriais susiduria miestų gyventojai po Kremliaus invazijos.
Susitikime dalyvavo ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei Seimo narys Justinas Urbanavičius. Parlamentarai taip pat nuvežė paramą brigadai, šiuo metu nukreiptai atblokuoti atakuojamą Mykolajivą. NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Lauryno kasčiūno foto
„Turėjome susitikimą su Dnipro ir su Mykolajivo merais. Aptarinėjome, kaip jie mato savo miesto gynybą. Kontekstas čia yra labai svarbus ir ką mes išgirdome, tai labai aiškų Rusijos pareiškimą, kad jų tikslas šalia Donbaso yra koridorius iki Padniestres. Tai reiškia, kad jie atima ir Mykolajivą, ir Odesą, jų strategija keičiasi. Tai natūralus klausimas, kaip jie ruošiasi gintis, kaip ginasi iki šiol“, – lankydamasis Ukrainoje Eltai teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas pažymi, kad viena iš išgirstų Mykolajivo miesto problemų – tai vandens trūkumas ir sutrumpėjęs galimos Rusijos atakos laikas.
„Dabar jų problema yra ta, kad jie neturi miestuose geriamo vandens. Buitinėms reikmėms jie semia iš upės, o geriamą vandenį atveža sunkvežimiais. Pats vandentiekis Mykolajivo zonoje yra susprogdintas, tai dabar išgirdome, kaip jie sprendžia problemą ir laikiną sprendimą turės po dešimties dienų“, – kalbėjo NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad šiuo metu rusų kariai yra už 20 kilometrų nuo Mykolajivo.
„Dabar jie yra pasiekiami ne tik su sparnuotosioms raketomis, bet ir su artilerija. Tai reiškia, kad laikas perspėti ir pasislėpti sutrumpėja, todėl gali atsirasti dar daugiau aukų“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Be to, NSGK pirmininko teigimu, šiuo metu Mykolajive neatstatomai susprogdinta 60 statinių, o apie 400 statinių yra dalinai sugriauti. Todėl, pažymi jis, parlamentarai su merais aptarė ne tik gynybą, tačiau ir tolesnę Europos Sąjungos paramą, siekiant atstatyti bombarduojamus miestus.
Ukrainos mieste Mykolajeve. Lauryno Kasčiūno foto
„Natūralu, kad šalia gynybos yra ir kitas klausimas, tai kas toliau. Europos Sąjungai ir mums jau reikia kalbėti, jau pradedame kalbėti, (…), kaip padėti atstatyti Ukrainą“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, vizito Ukrainoje metu Seimo nariai taip pat susitiko su 14-a brigada, kuri taikos metu bazuojasi Volynės srityje, o šiuo metu, anot jo, yra nukreipti atblokuoti Mykolajivą.
„Perdavėme paramą 14 brigadai, padedame, remiame kaip ir visi regiono politikai. Nuvežėme pikapus, termovizorius, medicininius reikmenis, turniketus, viską, ką galime. Tą darome jau ketvirtą kartą“, – teigė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, tai ketvirtasis parlamentarų vizitas Ukrainoje, kurio metu suteikta parama prieš Rusijos sukeltą karą kovojančiai Ukrainai.
