„Vašingtonas ir Maskva neseniai išsiuntė diplomatus pagal principą „akis už akį“ po to, kai Londone, kaip spėjama, buvo apnuodyti perėjęs į kitą pusę KGB karininkas ir jo duktė“, – rašo buvęs žurnalistas ir knygų apie šnipinėjimą autorius Džozefas Gouldenas laikraštyje The Washington Times. 

„Gi ne valstybės paslaptis, kad abiejų valstybių ambasadose esama daugybė žvalgybos bendradarbių, dirbančių po priedanga“, – pažymi autorius.

„Todėl Amerikos žvalgybinėje bendruomenėje vyksta debatai: nepaisant tam pasitarnavusios vienos iš keletos per pastaruosius metus rusų įvykdytų atakų dingsties įžūlumo, ar masinės ekstradicijos buvo geriausias atsakymo būdas? – klausiama straipsnyje.

„Ir nenuostabu, kad pustuzinio dimisijos žvalgų, su kuriais aš kalbėjausi anonimiškai, nuomonė apie Trumpo veiksmus buvo skirtinga“, – rašo Gouldenas.

„Putinas nusipelnė gero spyrio už tai, ką padarė jo žmonės, – pakomentavo situaciją vienas buvęs karininkas. – Tokio pobūdžio operacija (nunuodijimas) turėjo būti aprobuota iš viršaus“.

„Tačiau praktiniu požiūriu, tų (išsiųstų amerikiečių) karininkų išsiuntimas, pradedant aukščiausiais valdininkais, sukurs problemą. Naujas į Maskvą nusiųstas bendradarbis turi turėti daugelio mėnesių praktinės patirties, kad veiktų efektyviai“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ypač sudėtinga bus atkurti ryšius su „rusų šaltiniais“.

„Kalbant hipotetiškai: tarkim, mes padarėme vieną iš tų „rusų diplomatų“ svarbiu išžvalgytųjų šaltiniu. Ekstradicija reiškia, kad jūs išsiunčiate visus, įskaitant ir mūsų žmogų. Tas Ivanas gal buvo geriausias iš visų, kuriuos mums pavyko užverbuoti per visą gyvenimą. Bet palikite jį Vašingtone – ir jūs paskelbsite jam mirties nuosprendį“, – taip mano kitas buvęs žvalgas.

„Mes „apaksime“ per įtampos visame pasaulyje laikotarpį. Pagalvokite apie Pabaltijo valstybes, į kurias Putinas, atrodo, yra nusitaikęs“, – tokia trečio buvusio specialiųjų tarnybų bendradarbio nuomonė.

„Mūsų žvalgybos Maskvoje uždavinys – stebėti, kiek mes galime, apie ką mąsto vyrukai Kremliuje ir ko jie gali būti pasirengę griebtis. Mes to negalėsime daryti veiksmingai, kai visa Maskvos rezidentūra susikraus daiktus ir sulips į lėktuvus, kad sugrįžtų į Lenglį (CŽV štabo būstinė, – red. past.)“, – sako jis.

Šaltinis: The Washington Times

2018.05.05; 14:30

moteris_snipee

CŽV gali atleisti iš darbo režisieriaus Bigelou filmo apie Osamos bin Ladeno likvidavimą konsultantę, rašo “La Stampa”. „Didelę dalį savo karjeros ji ieškojo Osamos bin Ladeno pėdsakų. Ji buvo viena iš tų, kas sučiupo ir likvidavo Al Kajedos įkūrėją.

Bet jos žvaigždė išblėso išsyk po to, kai misija buvo įvykdyta. To keisto nedėkingumo auka – CŽV agentė, tapusi filmo „Taikinys numeris vienas“, pasakojančio apie dešimtmetį trukusią bin Ladeno medžioklę, herojės prototipu, – rašo Frančesko Semprini.

„Jos kodinis vardas – Maja, bet tik kine, realios CŽV agentės vardas lieka įslaptintas. Ji – mūsų laikų didvyrė, taip buvo iki labiausiai ieškomo planetoje nusikaltėlio pašalinimo. Paskui ji pateko į nemalonę. Maja, mes ją taip ir vadinsime, atėjo dirbti į Lenglį truputį prieš rugsėjo 11-osios teroro aktą ir ilgai vaidino „suvedinėtojos“ vaidmenį: ji palaikė kontaktus su informatoriais ir apibrėždavo taikinius nepilotuojamoms atakoms. Ir ji, kaip ir nedaugelis kitų, dėjo viltis į sekamus kurjerius, kurie galų gale ir nuvedė prie Osamos namo Pakistane, Abbottabade. Vienas iš CŽV veteranų sako, kad Holivudo dėmesys Majai, matyt, ir sužadino jos viršininkams pavydą“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Šnipė, kuri surado Osamos bin Ladeno slėptuvę, dabar rizikuoja netekti darbo“