Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Jaroslawui Mikai diagnozuotas koronavirusas. Tai antradienį pranešė šalies Nacionalinės gynybos ministerija.
 
„Iš karinio pasitarimo Vokietijoje grįžusiam generolui J. Mikai nustatytas koronavirusas. Generolą lydėję asmenys izoliuoti. Vadas jaučiasi gerai“, – sakoma pranešime.
 
Lenkijoje iki šiol patvirtinta 20 naujojo koronaviruso sukelto susirgimo atvejų, 467 žmonės paguldyti į ligonines įtarus jiems koronavirusą, daugiau kaip 1 tūkstančiui taikomas namų karantinas. Lenkijos vyriausybė įvedė sanitarinę kontrolę pasienyje ir nusprendė atšaukti visus masinius renginius.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80,7 tūkstančio užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, daugiau kaip 3,1 tūkstančio infekuotųjų jau mirė.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 100 tūkstančių, daugiau kaip 3,8 tūkstančio žmonių mirė. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 06:48

Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
 
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
 
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
 
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
 
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
 
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
 
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
 
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.27; 18:18

Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.

Lenkijos mieste Torunėje grupė rusakalbių jaunuolių iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos buvo sumušti už tai, kad jie tarpusavyje kalbėjosi rusiškai. Tai antradienį pranešė laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
 
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko naktį į sekmadienį centrinėje Torunės dalyje. Nukentėjo penki žmonės.
 
„Ligšiolinis tyrimas leidžia daryti išvadą, kad incidentas įvyko dėl nacionalistinių priežasčių. Užpuolikus užfiksavo stebėjimo kameros. Pareigūnai ieško žmonių, galinčių padėti identifikuoti įtariamuosius, taip pat įvykio liudininkų“, – sakė žurnalistams Torunės policijos atstovas Wojciechas Chrostowskis.
 
„Kartu su pažįstamais buvau užpultas Torunės centre, prie įėjimo į senamiestį. Grupės jaunų vaikinų surengtos atakos priežastis buvo tai, kad mes tarpusavyje kalbėjomės rusiškai. Jie neturėjo jokių skrupulų, mušė net ir merginą. Mano draugui, kuris yra į tėvynę grįžęs lenkas, skilo kaukolė. Užpuolikai šaukė: „Lenkija lenkams“ ir „Duokim ukrainiečiams“, – parašė feisbuke vienas iš nukentėjusiųjų.
 
„Mane labiausiai sukrėtė praeivių abejingumas – jie visiškai nereagavo į susiklosčiusią situaciją. Užpuolikai spėjo mus sumušti, nueiti, sugrįžti ir vėl užpulti. Lankiausi jau ne vienoje šalyje, visur su manimi buvo pagarbiai elgiamasi, galėjau tikėtis kitų žmonių pagalbos. Aš suprantu, kad tokių tipų niekur netrūksta, bet kaip tai gali nutikti didelio Lenkijos miesto centre?“ – cituoja nukentėjusiojo žodžius „Gazeta Wyborcza“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
 
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
 
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
 
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
 
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks pirmoji Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba, kurioje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariuszas Baszczakas aptars karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų integravimo galimybes ir siekį išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą regione.
 
Ministrai pasirašys bendrą komunikatą, kuriuo įtvirtins glaudesnio bendradarbiavimo sritis, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai – Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotosios brigados prisijungimo prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo aktą. Juo bus įtvirtintas abiejų šalių karių siekis treniruotis ir veikti kartu, ginant Suvalkų koridorių.
 
Lenkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, brigados „Geležinis Vilkas“ prisijungimas prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo atvers platesnes galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą brigados pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Kartu tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Lenkija ir kitais Aljanso sąjungininkais.
 
Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba rengiama siekiant įgyvendinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų deklaraciją dėl partnerystės saugumo srityje, kuri buvo paskelbta 2019 m. vasario 21 d. Deklaracijoje sutarta bendromis jėgomis siekti regiono gynybai kertinių tikslų dvišaliu, NATO ir ES pagrindu.
 
Intensyvūs dvišaliai santykiai karinėje srityje plėtojami nuo 1993 metų. Vienas naujausių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo gynybos srityje pavyzdžių – 2019 m. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl saugaus ryšio, skirtas keistis radarų duomenimis.
 
Karinis paradas Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.

Lenkija taip pat yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių – šalis jau devynis kartus siuntė karinių oro pajėgų karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių erdvės.
 
Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas, nuo 2015 metų čia tarnauja ir aštuoni Lietuvos kariai. Lenkų iniciatyva 2017 m. pradėtas kurti tarptautinis Šiaurės rytų divizijos štabas, kuris taikos metu per nacionalines brigadas koordinuoja Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinių grupių mokymus ir pratybas. Nuo 2017 m. čia tarnauja ir du Lietuvos karininkai.
 
Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje vyksta reguliarios tarptautinės pratybos, kuriose dalyvauja Lenkijos ir Lietuvos kariai.
 
Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas plėtojamas ir Europos Sąjungos (ES) formatu. 2018 metų lapkritį Lenkija prisijungė prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.
 
Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta dvišalis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje.
 
Lietuva su Lenkija ir Ukraina nuo 2014 m. yra įsteigusios ir vysto bendrą karinį projektą – trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG, kurios vadavietė įsikūrusi Ščecine.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:05

Lenkija pasirašys susitarimą su JAV dėl 32 F-35 naikintuvų, kurių vertė siekia 4,6 milijardo dolerių, pirkimo, pirmadienį teigė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
Sandoris bus pasirašytas šį penktadienį Debline, prie Vyslos upės. Tai viena svarbiausių pilotų mokymo vietų Lenkijoje, tviterio paskyroje rašė ministras.
 
Gamybos korporacija „Lockheed Martin“ patvirtino, kad pirmieji naikintuvai Lenkiją galėtų pasiekti 2024 m., pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 14:30

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi ketvirtadienį susitikęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva puikiai supranta Lenkijos pasipiktinimą dėl to, kad Rusijos aukščiausi vadovai interpretuoja istoriją, o mums labai svarbus Lenkijos palaikymas duodant atkirtį Rusijai dėl Sausio 13-osios bylos.
 
„Labai vertiname, kad prezidentas Andrzejus Duda ir ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis  atvyko į 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybines laidotuves. Tikiu, kad bendra ceremonija sustiprino vienybės dvasią, prisidėjo prie bendros istorinės atminties kūrimo.
 
Abi valstybės 2020 metus paskelbė šventojo Jono Pauliaus II metais. Šiemet Lietuvoje sukanka 80 metų nuo Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos. Tai buvo Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė. Prieš 75 m. pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas mums nereiškė išvadavimo.
 
Puikiai suprantame Lenkijos pasipiktinimą dėl to, kad Rusijos aukščiausi vadovai interpretuoja istoriją. Istorijos klastojimas yra absoliučiai nepriimtinas. Visiškai remiu Lenkijos premjero Morawieckio gruodžio 29 d. pareiškimą“,  sakė Lietuvos premjeras. 
 
Pasak S. Skvernelio, bendrai Europos atminčiai sukurti reikalingas stiprus Lenkijos ir Lietuvos balsas. Puikus bendradarbiavimo pavyzdys  Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai.
 
Premjero teigimu, Lietuvai labai svarbus Lenkijos palaikymas duodant atkirtį Rusijos pradėtam Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų ir prokurorų teisiniam persekiojimui. Tai smūgis iš išorės teisinės valstybės principui Europos Sąjungoje.
 
Akcentuota, kad Lietuva ir Lenkija glaudžiai bendradarbiauja ES politikos klausimais: bendra pozicija dėl kitos finansinės perspektyvos, “Brexsito“, Rytų politikos, regiono saugumo, Mobilumo paketo klausimais. Lietuva remia Lenkijos ir Europos Komisijos dialogą dėl teisės viršenybės.
 
Lietuva vertina nuoseklią Lenkijos paramą Baltijos šalių sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais, taip pat griežtą ir nuoseklią Lenkijos poziciją nepirkti elektros iš nesaugios Astravo AE. Kalbamasi su Baltarusija, bet svarbiausios ES streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos iki AE paleidimo.
 
Pabrėžta “Harmony Link“ jungties statybos svarba, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio įgyvendinimo projektas. Lietuva atvira bendradarbiavimui su Lenkija sprendžiant Baltarusijos energetinių išteklių tiekimo įvairinimo klausimą.
 
Lietuvos premjeras pasidžiaugė geru AB „Orlen Lietuva“ ir Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimu ir pabrėžė, kad prie aktyvesnio bendradarbiavimo prisidės „Rail Baltica“ ir ,,Via Baltica“ projektas. Lietuva remia Lenkijos iniciatyvą išplėsti „Via Carpatia„ projektą, kuris visiškai sutampa su TEN-T tinklu Lietuvoje ir yra viena svarbiausių tranzito arterijų.
 
S. Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva palaiko Trijų jūrų iniciatyvą  geriau sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros regionus, plečiant regiono šalių bendradarbiavimą energetikos, transporto infrastruktūros ir skaitmenizavimo srityse.
 
Kalbant apie saugumo iššūkius, pažymėta, kad NATO ir toliau yra kertinis abiejų valstybių saugumo garantas. JAV pajėgų dislokavimas Europoje gyvybiškais svarbus bendram saugumui. Lietuva sveikina susitarimą dėl JAV karinio kontingento sustiprinimo Lenkijoje ir dėkoja Lenkijai už pastangas stiprinant Baltijos regiono saugumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:39

Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00

Lenkijos policija suėmė vyrą, kuris įtariamas užsakęs nužudyti teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobrą ir vieną prokurorą. Sulaikytasis yra 28 metų asmuo, buvo išduotas Europos arešto orderis jį suimti, šeštadienį lenkų radijo stočiai „Jedynka“ sakė generalinės prokuratūros atstovė. Tyrėjai kaltina jį narkotikų prekyba stambiu mastu bei kurstymu žudyti, pranešė naujienų agentūra PAP.
 
Z. Ziobras sakė, kad vyras užsakė jo ir prokuroro, vykdančio tyrimą prieš jį, nužudymą. Laikraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, suimtasis bendrininkui už nusikaltimą pasiūlė 23 500 eurų. Šis jau prieš kurį laiką buvo sulaikytas vykdant operaciją prieš narkotikų prekeivius ir prisipažino dėl pasikėsinimo planų.
 
49-erių Z. Ziobras valdančiojoje Teisės ir teisingumo partijoje (PiS) laikomas griežto kurso šalininku. Jis eina ne tik teisingumo ministro, bet ir generalinio prokuroro pareigas – tai suteikia jam didelių įgaliojimų. Z. Ziobras atsakingas už ginčytiną Lenkijos teisėsaugos sistemos reformą, kuris jau ne sykį sukėlė Varšuvos konfliktą su ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00:30

Ignoruodami Briuselio pastabas penktadienį Lenkijos žemieji rūmai priėmė įstatymą, draudžiantį teisėjams kritikuoti teismų reformą.
 
Valdantieji konservatoriai teigia, kad priemonė yra būtina, siekiant išvengti teismų chaoso, tačiau kritikai ir opozicija baiminasi, kad tai gali apriboti teismų nepriklausomumą.
 
Nors po visoje šalyje organizuotų protestų įstatymo projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tačiau pagal patvirtintą versiją teisėjai už teisėjų skyrimo teisėtumo kvestionavimą vis tiek gali netekti darbo.
 
Dabar įstatymas bus svarstomas opozicijos kontroliuojamame Senate. Aukštieji rūmai turės galimybę siūlyti pakeitimus arba atmesti įstatymą, tačiau paskutinį žodį vis tiek tars Seimas. Opozicijos siūlyti pakeitimai žemuosiuose rūmuose buvo atmesti.
 
Šiuo įstatymu valdančioji partija PiS siūlo įvesti drausmines nuobaudas teisėjams – taip pat ir atleidimą iš pareigų – už teismų reformų kritiką.
 
Drausminės priemonės teisėjams bus skiriamos ir už „politinę veiklą“ ar „teismų veiklos trukdymą“. Teisėjai įpareigojami pateikti rašytinius dokumentus, atskleidžiančius informaciją apie jų paskyras socialiniuose tinkluose bei veiklą teisėjų asociacijose.
 
Dėl įstatymo projekto kritiką pakartotinai išsakė Briuselis bei Jungtinės Tautos. Jis buvo plačiai kritikuotas ir Lenkijoje: neigiamą poziciją pareiškė Lenkijos Aukščiausiasis teismas, žmonės rinkosi į protestus visoje šalyje.  
 
Teismų reformų kritikai teigia, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą, iškreipia patikrinimų ir balansų sistemą, taip pat yra pirmas žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 00:30

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
 
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
 
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
 
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
 
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
 
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
 
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
 
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų  dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 03:00

Gruodžio 14-ąją portalo Slaptai.lt redakcija svečiavosi Punske. Kodėl šeštadienį skubėjome pas Punsko lietuvius? Jie surengė gilų įspūdį palikusį, išliekamąją, pažintinę vertę turintį minėjimą. Konferencijos metu buvo pristatytas ne tik istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“. Jos metu prisiminti ir šio krašto didžiavyriai – Dainavos apygardos partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas – Rimvydas bei jo adjutantas Vytautas Prabulis – Žaibas, Lietuvos laisvei paaukoję savo gyvybes.

Slaptai.lt pateikia 12-os minučių trukmės videoreportažą iš Punsko konferencijos.

 

2019.12.15; 05:30

 

Didžiausia Lenkijos opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO) visuotiniame suvažiavime kandidate į kitąmet pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus išrinko Seimo vicepirmininkę Malgorzatą Kidawą-Blonską.
 
„Mes nugalėsime ir lenkams nebereikės gėdytis savo prezidento“, – šeštadienį PO suvažiavime sakė centristinės partijos kandidate išrinkta M. Kidawa-Blonska.
 
Partijos nariai rinkosi iš M. Kidawos-Blonskos ir jos oponento, Poznanės mero Jaceko Jaskowiako.
 
Manyta, kad M. Kidawa-Blonska yra geriau įvairias rinkėjų grupes sutaikysianti kandidatė, kuri pritrauktų nuosaikių pažiūrų rinkėjus. Savo ruožtu J. Jaskowiakas laikėsi progresyvesnės pozicijos įvairiais socialiniais klausimais, įskaitant abortą.
 
PO turėjo rinkti kandidatą į kitų metų prezidento rinkimus po to, kai buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas nusprendė nesiekti prezidento posto.
 
Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija ir valstybinė žiniasklaida D. Tuskui vertė atsakomybę už daugelį problemų šalyje.
 
Prognozuojama, kad M. Kidawa-Blonska bus pagrindinė dabartinio PiS palaikomo prezidento Andrzejaus Dudos oponentė rinkimuose.
Opozicija tikisi, kad pergalė prezidento rinkimuose leistų sukontroliuoti valdančiuosius. Lenkijos prezidentas gali vetuoti parlamento priimamus įstatymus, o PiS neturi pakankamai parlamentarų Seime, kad atmestų prezidento veto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.15; 08:15

Lenkijoje per dujų sprogimą sugriuvo trijų aukštų pastatas, žuvo keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Lenkijos slidinėjimo kurorte Ščyrke per dujų sprogimą sugriuvo trijų aukštų gyvenamasis pastatas, žuvo keturi žmonės, praneša agentūra „Reuters“.
 
Vietos policijos atstovo teigimu, iki šiol pastato griuvėsiuose rasti trijų suaugusiųjų ir vieno vaiko kūnai. Pastate galėjo būti iki aštuonių žmonių, dėl to ugniagesiai gelbėtojai toliau ieško kitų galimų aukų.
 
Kaip skelbė Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP, įvykio vietoje dirba iki 100 ugniagesių ir 50 policijos pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 00:25

PiS užtikrintai pirmauja šalies parlamento rinkimuose. EPA-ELTA foto.
Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto dėstytoja Renata Mieńkowska-Norkienė teigia, kad partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sėkmę antrą kartą užsitikrinant daugumą parlamente lėmė rinkimuose pasyvus likęs jaunimas, netinkamas opozicijai atstovavęs veidas ir bažnyčia, kuri, pasak R. Mieńkowskos-Norkienės, Lenkijoje dar vis atlieka stiprų didelį politinį vaidmenį.
 
O pastaruosiuose parlamento rinkimuose, teigė ji, katalikų bendruomenė kvietė palaikyti būtent PiS.
 
„Katalikų bažnyčia PiS padėjo laimėti rinkimus. Katalikų bažnyčia Lenkijoje turi didžiulę įtaką. Nors bažnyčią jauni žmonės lanko mažiau, bet vis tiek, kalbant apie vyresnius žmones, jie tikrai išlieka aktyviausi. Tai labai stipriai lėmė PiS laimėjimą. Kunigai sakė už ką balsuoti, o balsuoti „už kitus“ yra nuodėmė. Be to, katalikų bažnyčia labai stipriai palaikė požiūrį, kad opozicija puola lenkų tradicines vertybes. Lenkai dar nėra tokie pasaulietiški. Statistiniam lenkui arba lenkui iš mažo miestelio, kaimo siūlomi gėjų paradai ir t.t. Lenkija dar nespėjo prie to pribręsti, ypač mažesnėse vietovėse. Tai labai stipriai laikomasi tų tradicinių vertybių, o jas labai palaiko, žinoma, dabartinė valdžia. Bažnyčia kol kas dar labai stipriai asocijuojama su politika“, – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.
 
Anot mokslininkės, PiS šalį valdė ne krizės laikotarpiu, bet Lenkijos ekonominio pakilimo metais. Todėl, pasak R. Mieńkowskos-Norkienės, jiems pavyko įgyvendinti savo rinkimų pažadus, kurie turėjo trumpalaikį poveikį visuomenei.
 
„PiS pažadai buvo labai paprasti – duoti kiekvienam kažką pagal taisyklę, kuri šiaip iš esmės buvo neteisinga. Kuomet kalbame apie 500 + 100 su viršum (zlotų. – ELTA) kiekvienam vaikui, tai turėjo padidinti demografinį augimą, tai šito tikslo jie tikrai nepasiekė. Bet iš tiesų davė lenkams pinigų į kišenę. Žinoma, tokia strategija visuomet apsimoka, nes jei buvo toks pažadas ir tą pavyko įgyvendinti, tai tokia partija įgyja tam tikrą pasitikėjimą“, – teigė ji.
 
Mokslininkė primena, kad būtent PiS partija visą savo kadenciją žadino patriotiškus jausmus visuomenei, kurie laikui bėgant tapo ir nacionalistiniai.
 
„PiS labai stengėsi pažadinti patriotiškus jausmus. Tai, ką labai puikiai padarė ir Vengrijoje Viktoras Orbanas. Šiam net nereikėjo duoti pinigų patiems skurdžiausiems, jam užteko pagąsdinti įvairiais imigrantais, įpiršti įsitikinimą, kad vengrai yra kažkuo ypatingi. Dabar įsivaizduokit, kad Lenkijos valdžia ir davė pinigų, ir dar tą patriotiškumo jausmą bando įteigti paprastam gyventojui. Gyventojas didžiuojasi vien tuo, kad yra gimęs Lenkijoje. Toks patriotiškumas labai nacionalistinis, bet tuo pačiu pasaulyje taip pat kalbama apie daugybę iššūkių, kaip globalinis atšilimas, klimato kaita ir t.t, kas galėjo pagrįsti tas kalbas. (…) Todėl lenkai paprasčiausiai nebenori su Vakarais tapatintis. Tai jie ieško kažkokių kitokių tapatybių, tokia kaip patriotizmas, kad žmogus nėra labai turtingas, bet didžiuojasi savo valstybe“ , – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.
 
Pasak politologės, PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose buvo ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka.
„Antras dalykas, mūsų dabartinė valdžia realiai valdo visas svarbiausias institucijas ir tai lėmė PiS tolesnę valdžią.
 
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Visų pirma – tai nacionalinė televizija. Be jokios abejonės, tai priklauso mūsų dabartinei valdžiai ir tai labai stipriai paveikė mūsų rinkimų rezultatus, nes ten yra propaganda. Ji yra gana buka, bet ji dažniausiai veikia, nes daugumoje mažų miestelių, kaimų tai yra vienintelis (informacijos. – ELTA) šaltinis.
 
Pagal tyrimo rezultatus, televizija yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių. Ten žmonės neseka tviterio ir feisbuko.
 
Taip kad Varšuva ar didesni miestai tikrai neatspindi viso to, kas vyksta Lenkijos visuomenėje“, – pabrėžė politikos ekspertė.
 
Mokslininkė atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad jaunimas šiuose rinkimuose vėl išliko pasyvus.
 
„Daugumoje atvejų jaunimas lieka namuose, jis visiškai nesidomi politika. O tas jaunimas, kuris domisi, balsuoja už egzotiškas partijas, tokias kaip partija „Konfederacija“, kuriose yra labai radikalūs dešinieji, nacionalistai, antieuropietiški. Tikrai egzotiški. Tyrimai parodė, kad lenkų jaunimas balsuoja radikaliai ir kad nėra ko tikėtis, kad jaunimas balsuos pagal pagrindines linijas. Taip pat yra skirtumas, kaip balsuoja moterys ir vyrai, miestai ir kaimai. Kaimai ir miesteliai daugiau balsuoja už tas egzotiškas partijas bei PiS, nes partija jiems kažką davė“, – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.
 
Taip pat lemiamą įtaką PiS išsiveržti rinkimuose davė silpnas opozicijos pasirodymas.
 
„Opozicija pasirodė labai silpnai. Nėra joje ugnies, kuri padėtų laimėti. Buvo šaltas apskaičiavimas, o tikrai nebuvo minties, kad būtina laimėti. Mano nuomone, tam koją pakišo ir didžiausias opozicijos jėgos vadas Grzegorzas Schetyna, kuris turėjo pasitraukti jau seniau. Jis neturėjo būti kampanijos veidas. Jį turėjo pakeisti jaunesni. Deja, jis liko iki galo. Jeigu ir dabar jis nepasitrauks, tai gali būti, kad lenkų opozicinės jėgos pralaimės taip pat ir prezidento rinkimus. Jei PiS paims ir Seimą, Senatą, tai ir perrinks šios opcijos kandidatą rinkimuose. Tai tuomet ši valdžia turės absoliučiai viską, kad galėtų sau ramiai daryti visokias reformas, iš kurių dauguma nedemokratinės“, – teigė ji.
 
Apibendrindama R. Mieńkowska-Norkienė teigė, kad PiS partijoje nėra didelių demokratiškų vertybių, o ir debatai Lenkijos parlamente pasiekė kritinę ribą.
 
„Tokios demokratinės taisyklės kaip mažumos teisių pagarba – šito partijoje nėra. Tai matyti ir parlamente, parlamento debatų lygis nukrito Lenkijoje ženkliai. Nesiskaitoma su niekuo, kas nėra valdžioje. Įstatymai prastumiami per kelias valandas, naktimis, be konsultacijų. Debatų lygis parlamente labai žemas. Tai nepasikeis ir opozicija nebus geresnėje padėtyje“, – teigė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 16:43

Lenkijoje sekmadienį renkamas naujas parlamentas. Balsavimo teisę rinkimuose turi per 30 mln. piliečių.
 
Apklausos rodo, kad stipriausia jėga turėtų likti konservatyvi valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS).
 
Partiją į rinkimus veda ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
Ekspertų duomenimis, PiS gali tikėtis nuo 42 iki 47 proc. balsų. Tačiau ar daugumos, kurios tikimasi, pakaks vyriausybei suformuoti, kol kas neaišku.
 
Kad turėtų absoliučią daugumą, PiS turi iškovoti 231 mandatą iš 460.
 
Balsavimo punktai duris užvers 22.00 val. Lietuvos laiku. Iš karto po to tikimasi balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų.
 
Jei PiS liks valdžioje, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
 
Remiantis naujausiomis apklausomis, PiS rinkimuose gali gauti nuo 41,7 iki 46,5 proc. balsų. Tai yra didelis atotrūkis nuo didžiausio opozicinio aljanso.
 
Liberaliai Piliečių koalicijai (KO), kurios pagrindą sudaro buvusi valdančioji Piliečių platforma (PO), prognozuojama nuo 22 iki 28,7 proc. balsų. Į naująjį parlamentą turėtų patekti ir Kairysis aljansas (SLD) bei Valstiečių partija (PSL).
 
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukia pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.13; 09:00

Lenkijos valdančiosios partijos planas panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę gali suteikti politikams galios keisti bylų eigą, pirmadienį perspėjo teisėjų asociacija.
 
Per savaitgalį valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija savo tinklapyje pateikė siūlymą atšaukti teisėjų ir prokurorų imunitetą nuo kaltinimų baudžiamosiose bylose.
 
Tam, kad priimtų tokį nutarimą, partija turėtų daryti Konstitucijos pataisą. Šiuo metu teisėjas negali būti suimamas arba laikomas atsakingu už nusikaltimą be teismo sutikimo.
 
„Imuniteto panaikinimas tokioje situacijoje, kai prokuratūra yra politiškai pavaldi, susilpnintų teismų nepriklausomumą, – dpa naujienų agentūros reporteriams sakė Bartlomiejus Przymusinskis, teisėjų asociacijos „Iustitia“ atstovas. „Politikai de facto nuspręstų, kuris teisėjas turėtų būti nušalintas nuo paskirtos bylos, ir jam būtų pateikti kaltinimai dėl vienokio ar kitokio nusikaltimo.“
 
B. Przymusinskis taip pat patikino, kad teisėjų bendruomenė yra atvira diskusijoms apie teisinės neliečiamybės formas, tačiau nepolitizuotas prokurorų kabinetas išlieka svarbia sąlyga bet kokiam pokalbiui vesti.
Jau nuo pat 2015 m., kai valdžią perėmė PiS, „Iustitia“ garsiai kritikavo partijos pradėtas teismų reformas.
 
Dėl teisėjų teisinės neliečiamybės klausimo ir kaltinimų, esą PiS siekia ją panaikinti, Lenkija įsivėlė į ginčą su Europos Komisija.
 
Valdančioji partija Lenkijoje taip pat nori keisti parlamentarų teisinės neliečiamybės principus: imunitetą galėtų atšaukti ne parlamentas, bet generalinis prokuroras ir Aukščiausiasis teismas – šis siūlymas taip pat sulaukė daugumos opozicijos politikų kritikos.
 
Pirmadienį nepasitenkinimą pareiškė ir Lenkijos žurnalistai. Jie kritikavo PiS siūlymą sukurti privalomą žurnalistų savivaldą. Kai kurie vyriausybę kritikuojantys žurnalistai baiminasi, kad dėl to žurnalistams gali tekti gauti licencijas.
 
Lenkijoje visuotiniai rinkimai turėtų įvykti spalio 13 dieną. Remiantis apklausų rezultatais, PiS išlieka aiškia lydere ir tikisi parlamente išsikovoti visišką daugumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.17; 06:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Nespėjo išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pranešti, kad pirmojo užsienio vizito adresu pasirinkta Lenkija, kaip pasipylė daugybė komentarų, tiek pritariančių, tiek ir abejojančių ar net kritikuojantį tokį pasirinkimą. Dabar, kai ryškėja vizito rezultatai, kyla nauja komentarų banga.

Nežinau, ką skelbė Lenkijos žiniasklaida, bet štai lietuviškoji nustebino. Gal man tik pasirodė, bet įspūdis toks, kad žurnalistai ir kai kurie apžvalgininkai laukė ir tikėjosi skandalo, kurį galėjo išprovokuoti vadinamasis „Lietuvos lenkų klausimas“. Maža to, kad tikėjosi, bet ir patys kurstė galimą gaisrą ne itin taktiškomis pastabomis bei gąsdinimais, kad  Varšuvoje G.Nausėda „neišvengs“ klausimų apie Lietuvos lenkų padėtį. Galima pamanyti, kad lenkai Lietuvoje sukišti į konclagerius, ir štai Lietuvos prezidentui teks „aiškintis‘.

Ką gi. Kažkas (matyt, ne tik V. Tomaševskis) gavo labai nusivilti. Skandalo nebuvo, „aiškintis“ mūsų prezidentas nė nepradėjo, tik oriai, prezidentiškai atsakė į pateiktus klausimus.

Žinoma, nevertėtų tikėtis, kad tuo „lenkų klausimas“ ir pasibaigs. Natūralu, kad jo neleis pamiršti lenkai, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Nenatūralu, kad jo nenori pamiršti ir netgi padeda eskaluoti lietuviai. Tie, kurie geba paskaityti nostalgiškus kai kurių istorikų ar politikų atsidūsėjimus, liaupsinančius Abiejų Tautų Respubliką (beje, anksčiau, sovietų laikais ji buvo vadinama paprasčiau: Žečpospolita; ką tai galėtų reikšti?), bet, regis, nesugeba analizuoti ir įvertinti buvimo tokioje „Respublikoje“ pasekmes Lietuvos valstybei bei lietuvių tautai.

Susitikimas Varšuvoje. LR Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Susitikimas Varšuvoje. LR Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Neseniai savo nuomone apie Liublino uniją ir jos rezultatus pasidalino profesorius Rimvydas Laužikas, kurio moksliniai interesai apima platų spektrą nuo bažnyčių archeologijos iki maisto ir valgymo kultūros Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: „Esu su tais, kurie Liublino uniją vertina daugiau pozityviai nei negatyviai. Ir vertinu ją per šiandieninę prizmę. Su kokiais reiškiniais man šiandien asocijuojasi Unija? /…/ Unija taip sukūrė didelę vientisą kultūrinę erdvę, kurioje ne tik visai neblogai koegzistavo skirtingos kalbos (?! – J.L.), kultūros, religijos, bet ir kūrėsi naujos tautos – baltarusiai, ukrainiečiai. Abiejų Tautų Respublika iš tikro buvo Daugelio Tautų Respublika formavusi sąlygas be galo įdomiems tarpkultūriniams mainams. Vien ko verta Daugelio Tautų Respublikos gastronominė tradicija !“

Nesiginčysiu su specialistu dėl vientisos (?-J.L.) gastronominės tradicijos, nors klaustuko atsikratyti negaliu.

Suprantu, kad šiais laikais, kai nėra nė vieno TV kanalo, kuris nors kartą per dieną netransliuotų kokios nors gastronominės laidos, o dar išlikę knygynai užversti gastronominio turinio leidiniais, aptikęs kokį nors „bendrą“ LDK gyventojų keptą/virtą gastronominį kūrinį istorikas pasijunta lyg dar vieną Nepriklausomybės Aktą suradęs. Bet kam tą tyrą kulinarinį džiaugsmą reikėjo teršti abejotinos vertės teiginiu apie „visai neblogai“ koegzistavusias skirtingas kalbas?

Alvydas Jokubaitis. Slaptai.lt nuotr.

Kaip toje didelėje vientisoje erdvėje „koegzistavo“ latvių, baltarusių ar ukrainiečių kalbos, tepasakys jų specialistai. O štai apie lietuvių kalbos, lietuviškos kultūros padėtį LDK laikais jau šnekėta daug ir įdomiai, todėl labai keista, kad profesorius kalba/rašo taip, lyg nebūtų nei girdėjęs, nei skaitęs savo kolegų darbų. Beje, būtų pakakę bent pavartyti profesoriaus Alvydo Jokubaičio straipsnius, knygas, kad ranka ir liežuvis sudrebėtų, mėginant džiaugtis lietuvių kultūriniu klestėjimu po Liublino unijos. Gal anuomet Lietuvoje atsirado bent viena lietuviška mokykla? O gal veikė mano dar nepastebėtas lietuviškas turiniu bei kalba (o ne geografija) universitetas?

Lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Prie paminklo – Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prisipažįstu, esu labai senamadiška ir, matyt, vis dar sovietinės kultūros įtakoje, nes man kultūra pirmiausia asocijuojasi ne su virtuve ar tualetais  (turiu galvoje didžiulį, vos atkeliamą Gedimino Kulikausko veikalą „Lietuvių kodas“, kuriame beveik viskas, kas įdomiausia, vertingiausia, nurašyta nuo Igno Končiaus „Žemaičio šnekų“, o savarankišką autoriaus indėlį galima aptikti nebent skyriuose apie tualetus bei alkoholio pramonę), bet su žodine, vaizduojamąja, muzikine kūryba (ne tik folkloru, bet ir autorine…), su mokslo pasiekimais, aukštu išgrynintos kalbos vartojimo,  tautinės istorijos bei lingvistinių tyrimų lygiu.

Neabejoju, atsiras entuziastų, skubančių apkaltinti mane pernelyg siauru, lietuviškai nacionalistiniu kultūrinės erdvės supratimu. Į tai galiu atsakyti vienu savo biografijos puslapiu.

Švenčiant Tado Kosciuškos sukilimo 200 metų jubiliejų – o šitą asmenybę gerbiamas profesorius Laužikas prisiminė tarp kitų buvusios vieningos kultūrinės erdvės herojų, – Leningrado spaudoje (tuomet aš gyvenau ir dirbau šitame kartais Šiaurės Venecija poetiškai vadintame mieste), aš taip įsijaučiau į buvusią „vientisą kultūrinę erdvę, kad paskelbiau gana platų straipsnį apie sukilimą, apie ryškiausias jam vadovavusias, jame dalyvavusias asmenybes ir, įpindama naujesnių laikų herojus, nutiesiau istorinę, muzikinę – ideologinę giją iki mūsų laikų. Taigi, nuo Tado Kosciuškos gana sklandžiai perėjau prie garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus, sukilimo dalyvio kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio. Nuo jo pats Dievas atvedė prie kito bendros kultūrinės erdvės herojumi vadintino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, o jau nuo jo – ranka pasiekiamas Vytautas Landsbergis su Sąjūdžiu bei atkurta Lietuvos nepriklausomybe.

Kas svarbu – niekur neliečiau aprašomųjų herojų tautybės. Apie juos kalbėjau per jų darbus… Ir ką jūs sau manote? Daugeliui Leningrado lenkų bendruomenės narių mano straipsnis labai nepatiko, nes iš jo, jų išsireiškimu, išplaukė („ вытекало“), kad ir Kosciuška, ir Oginskis buvę lietuviai.

Kaip baisu! Kaip neteisinga! Ir – kaip keista: lenkai visai neapsidžiaugė tokiu buvusios bendros, neskirstant į lenkišką ir lietuvišką, kultūrinės erdvės liudijimu!

Apie ką kalba šis epizodas? Ogi apie tai, kad lenkai visais laikais ir visur, kur begyvendami, turėjo labai stiprų tautiškumo, lenkiškosios, ne liublijinės (ir, atrodo, ne „eurounijinės“) tautinės tapatybės jausmą. Lenkai neprarado jo ir dabar, visa niveliuojančio globalizmo triumfo laikais. Manau, kad tai – pati vertingiausia „lenkų kodo“ ypatybė, kuri ir mums galėtų būti sektinu pavyzdžiu, kaip tapti normaliais, ne unijiniais lietuviais.

O mes ką darom? Ieškom savo istorijoje, kultūroje, papročiuose (virtuvėje ir tualetuose) visko, kas nelietuviška, o suradę džiaugiamės, lyg čiabuviai, pasipuošę atvežtiniais plastmasiniais karoliais.

O kad tas mūsų antilietuviškumas nekeltų abejonių įtariems tolerantams, dar ir apspardome, apkeikiame tuos, kurie išdrįsta prisipažinti, jog jiems pati skambiausia, gražiausia – gramatikų sutvarkyta, sunorminta lietuvių kalba, pats aukščiausias dangus – virš Lietuvos, pačios žaliausios – Lietuvos girios, patys garbingiausi – tie didžiavyriai, kurie dirbo, kovojo vardan Lietuvos, o ne dėl kokios nors sąjungos ar unijos, kurie didžiausią dėmesį skyrė pagrindinių Lietuvos valstybės kūrėjų, gynėjų nuo svetimų įtakų – etninių lietuvių – saugumui, gerovei bei pasididžiavimo savo tautine tapatybe ugdymui.

Beje, steigiamės paneigti, pasmerkti būtent visa tai, ką dėl savo  pamatinio etnoso, kūrusio valstybę, daro ir žydai, ir lenkai, ir rusai su baltarusiais,-  tos tautos, kurioms šiandien kažkodėl labiausiai nepatinka, jei panašiai ima elgtis lietuviai. Nei lenkų, nei rusų kažkodėl nežavi „vientisos kultūrinės erdvės“ idėja, jei toje erdvėje sulig savo – ne lenkišku, rusišku ar žydišku, o lietuvišku istorijos suvokimu, savo skambiąja kalba veikia ir kalba lietuviai.

Prisiminę abejotino „bendrumo“ pasekmes lietuvių tautai, kuri vos nesulenkėjo – panašiai, kaip prūsai, kurie, patekę į „bendrą“ vokiškos kultūros erdvę, prarado savastį, – galime vesti liūdną paralelę su kita „bendra erdve“, sovietine.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pastaroji nesivaržydama ir nesirinkdama priemonių, kūrė ne tik bendrą, vientisą „kultūrą“, bet ir apibendrintą (globalizuotą – eurazijuotą) „sovietinį žmogų“.

Ko jau iš Stalino neatimsi – tai sugebėjimo mokytis, sekti blogiausiais pavyzdžiais… Tad kas gali paneigti, kad jis, kurdamas savąją „bendrą erdvę“, lydydamas viename katile visas tautas, vadovavosi  Šventosios Romos imperijos (vok. Heiliges Römisches Reich Deutscher Nation) ar  Žečpospolitos pavyzdžiais?

Prof. Alvydas Butkus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Skeptiškai  nostalgiją dėl neva buvusios vientisos liublijinės kultūrinės erdvės vertina ir profesorius Alvydas Butkus:  „Dėl „kultūrinės erdvės“ – ji nieko nedavė lietuvių pasaulietinei kultūrai. O Europos kultūra daugeliu atvejų ėjo per lenkišką filtrą, nekalbant apie tai, jog unija toliau naikino Lietuvos valstybingumo likučius… XX a., tarpukariu, apeidami Lenkiją, europėjome daug sparčiau ir sėkmingiau, vystydami dar ir savąją kultūrą“…

Kas galėtų paaiškinti, kodėl šiandien tokioje mažoje mūsų tautoje prisiveisė tiek daug kvislingų? Kodėl lietuviuose toks stiprus žiaurumo artimam, naikinimo ir susinaikinimo genas? Juk karo ir pokario metais Lietuvoje buvo žudomi ne tik žydai, bet ir lietuviai, ir kitų tuometinėj Lietuvoj gyvenusių tautų atskilos…

Štai kur erdvė, kurioje, išlipę iš unitazų ir atsiplėšę nuo virtuvės puodų, galėtų vaisingai darbuotis lietuvio kodo tyrėjai…

2019.07.18; 08:33

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių.

O tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją, daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad “kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors G. Nausėda anksčiau žadėjo palaikyti dialogą su Baltarusija ir pakeisti retoriką Rusijos atžvilgiu, dabar ministras aiškina: “Mūsų laikysena pagrįsta vertybėmis ir tam tikrais principais, ir aš manau, kad tie argumentai yra visiems, aiškūs“. „Vertinimai ir pozicija nepakitusi, o kaip atrodys dialogas, parodys laikas“, – kalbėjo ministras.

Tai, kad G. Nausėda pirmojo vizito pasirinko Varšuvą, rodo, kad jo vertybių skalėje santykiai su artimiausia Vakarų kaimyne, kaip tarpininke tarp Briuselio ir Rytų, yra svarbesni negu ryšių stiprinimas tarp trijų Baltijos šalių. Kiek tai pateisinama, galima ginčytis, tačiau akivaizdu, kad Ryga ir Talinas nustumiami į antrą užsienio politikos planą.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Tai gana keista, kai skaitai, jog Latvijos Saemos išrinktas šiaurinės kaimynės prezidentas, buvęs ES Teisingumo teismo teisėjas E. Levitas nutarė pirmojo vizito vykti į Taliną, o paskui – į Vilnių. Tokia vizitų tvarka Rygai esą tapusi tradicine. Išrinktasis Latvijos prezidentas sakė esąs gerai pažįstamas su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, nes anksčiau jiedu yra dirbę Liuksemburge, o su G. Nausėda – nepažįstami.

Beje, D. Grybauskaitė savo pirmųjų vizitų kryptį rinkosi taip pat ne į Varšuvą ar Briuselį. Po inauguracijos liepą ji skrido į Stokholmą, kur susitiko su tuomet Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos premjeru Frederiku Reinfeldtu, su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų atstovais, Švedijos parlamento vadovais. Iš karto po to ji aplankė Rygą, kur kalbėjosi su tuometiniais Latvijos lyderiais.

Ką tai reiškia? Politologas, paskui ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tada komentavo, jog Prezidentės pasirinkimu pirmojo savo oficialaus vizito vykti į Švediją signalizuoja, kad Lietuva ims labiau orientuotis į Šiaurės šalių bendruomenę. Tai nereiškė, kad ignoruojama strateginė partnerė Lenkija. „Tiesiog tam tikri objektyvūs kriterijai rodė, kad Šiaurės šalių bendruomenė nėra visiškai atvira tokioms šalims kaip Baltijos valstybės. Jos taip lengvai į savo bendruomenę neįsileidžia, kadangi ten yra šiek tiek kitokia saugumo samprata ir pan.”, – aiškino L. Kasčiūnas.

Politologas dar pridūrė nemanantis, kad reikia mesti veikimą per Lenkiją, tačiau įsiliejimas į Šiaurės šalių bei artimiausių posovietinių valstybių bendruomenes gali papildyti Rytų erdvės dimensiją.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Penktojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį jo užsienio politikos askcentą gali būti suprastas ne tik kaip senų istorinių ginčų ignoravimą, bet ir kaip ilgalaikės šiurkščios lenkų retorikos lietuvių atžvilgiu pateisinimą. Juk Varšuva neatsiribojo, juo labiau nepaneigė kažkada R. Sikorskio per televiziją išsakyto akibrokšto, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto…

Ar dabar tai pamiršta? Ar pamiršta pragaištinga radikaliųjų lenkų toleruojama „kresų“ politika, spaudimas Vilniui dėl lenkiškojo jaunimo švietimo arba dėl nelemtųjų „trijų raidžių“ įvedimo į raidyną?

Niekas nekilnoja šio priplėkusio pretenzijų sąšlavyno, bet naujasis Prezidentas turėtų kreipti dėmesį ir į šiuos momentus, kaip jis tinkamai įvertino ir ištaisė savo retoriką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Krymą.

Protu būtų nesuvokiamna, jeigu jis pirmojo vizito būtų pasirinkęs Maskvą arba Minską… O gal nedaug betrūko?

2019.06.22; 10:45

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
 
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
 
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
 
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
 
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 16:06