Prezidentas su lenkų bendruomenės atstovais aptarė Vilniaus krašto ateitį. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį bendravo su strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ rengėjais – Lenkų diskusijų klubo valdybos nariais ir lenkų kilmės Lietuvos mokslininkais.
 
Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje neatsiejamas nuo bet kokios formos atskirties, taip pat ir atsirandančios tautiniu pagrindu, mažinimo.
 
„Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas padėkojo strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ rengėjams už iniciatyvą nubrėžti Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės viziją, apimančią svarbiausias sritis: švietimą, kultūrą, ekonomiką ir pilietinę visuomenę.
 
„Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų – dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros – sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta Gerovės Lietuvos vizija.
 
Mokslinių šaltinių analize ir Lietuvos bei Lenkijos ekspertų įžvalgomis paremta strategija „Vilniaus kraštas 2040“ – pirmas tokio pobūdžio dokumentas Lietuvoje, aprėpiantis visas tam tikros tautinės bendruomenės (Lietuvos lenkų) gyvenimo sritis.
 
Strategija buvo rengiama 2018–2020 m. Projektą inicijavo ir koordinavo Lenkų diskusijų klubas, į jį įsitraukė daugelio Lietuvos lenkų bendruomenės organizacijų (Lietuvos lenkų mokslininkų asociacijos, Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjungos, Europos žmogaus teisių fondo, Lenkiško verslo forumo „Korona“, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų, radijo stoties „Znad Wilii“, dienraščio „Kurier Wileński“, TVP Wilno) bei Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.
 
Tarp svarbiausių strategijoje minimų tikslų – iki 2040 m. Lietuvoje padidinti lenkų kalbos prestižą, užtikrinti aukštos kokybės mokymą lenkų mokyklose, sukurti kokybišką lenkakalbę žiniasklaidą ir pliuralistinę, demokratiniais principais bei vidine konkurencija grįstą Lietuvos lenkų pilietinę visuomenę, ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindu plėsti Vilniaus krašto ekonominę gerovę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 14:07

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Vilniuje vykdys lenkų filologijos pedagogikos ir kitų dalykų studijas ruošiant pedagogus mokykloms lenkų mokomąja kalba.


Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius ir Eugenijus Jovaiša bei VDU rektorius Juozas Augutis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai numatyta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio pasirašytame susitarime.

Seime pasirašytas dokumentas numato, kad VDU tęs lenkų kalbos pedagogikos krypties studijas ir skelbia priėmimą į šias studijas 2019 m. Susitarta dėl programos realizavimo tęstinumo ilgalaikėje perspektyvoje plėtojant daugiakultūriškumo tradiciją ir tęsiant jau daugelį metų vystomą bendradarbiavimą su mokyklomis lenkų ugdomąja kalba. Pažymima, kad pedagogikos studijų krypties lenkų filologijos programą vykdantis padalinys peraugs į VDU Švietimo akademijos Vilniaus Polonistikos švietimo centrą (VDU ŠA VPŠC), ruošiantį ne tik lenkų kalbos, bet ir kitų dalykų pedagogus švietimo įstaigoms lenkų ugdomąja kalba.

VDU ŠA VPŠC bus plėtojamos Vilniaus regiono mokytojų perkvalifikavimo, antrojo mokomojo dalyko įgijimo studijos. Kadangi VDU turi plačią gretutinių studijų pasiūlą, itin aktualią būsimiems kelių dalykų mokytojams bei jau dirbantiems mokytojams kvalifikacijai tobulinti, todėl VDU Švietimo akademija, sutelkusi edukologų potencialą, siūlo naujas bakalauro pedagogikos krypčių studijų programas, taip pat suteikia galimybę rinktis unikalias kitų krypčių bakalauro ir magistrantūros studijas, kurių nėra sostinės aukštosiose mokyklose.

Pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad bus tęsiama ir Vilniaus universitete iki šiol sėkmingai veikusi Lenkų filologijos studijų programa, orientuota į lenkų filologijos specialistų ruošimą, susitelkiančių į lenkų kalbotyros, literatūros, kultūros nagrinėjimą, Lietuvos lenkų kalbos ir kultūros tyrimus, paribio specifiką, dialektologinę praktiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 10:30

„Anglijoje lenkų tapo antrąja kalba pagal išplitimą po dešimtmetės imigracijos iš Rytų Europos“, – rašo "The Times".

Nauji 2011 metų gyventojų surašymo duomenys, pateikti Nacionalinės statistikos valdybos, demonstruoja Didžiosios Britanijos lingvistinę įvairovę, kurioje vargu ar atsirastų rajonas nors be kokios šimtinės lenkų.

Continue reading „Lenkų kalba – dabar antroji Anglijoje, o Londone kalbama šimtu pagrindinių kalbų“

salcius

“Lenkai varyti savo slaptąją politiką Lietuvoje yra gana patyrę. Jie ją pradėjo varyti nuo tų laikų, kai pirmasis lenkas įkėlė koją į Lietuvą keturioliktame šimtmetyje politiniais Lietuvos ir Lenkijos susivienijimo tikslais.

Jie jau tuomet vartojo gudrių būdų, kaip sulenkinti žymesnes lietuvių gimines ir šeimynas. Tam tikslui jie vesdino Lietuvos bajorus su lenkaitėmis arba skatino lietuvaites tekėti už lenkų ir išsižadėti savo kalbos ir krašto, kaip tai padarė garsioji Raseinių Magdė. Lenkai sukūrė Lietuvoje jėzuitų ordiną, kad jis viešai ir slaptai lenkintų lietuvius ir pjudytų su kitais tikėjimais ir kitomis tautomis; pristeigė lenkiškų mokyklų, kad jos būtų lenkų kultūros židiniai ir lietuvybės naikintojos. Pagaliau organizavo Lietuvoje visą eilę sukilimų: 1794 m., 1815 m., 1832 ir 1863 m., į kuriuos stengdavosi įtraukti kuo daugiau lietuvių, kad lietuvių krauju atgynus savo žemę […]

Continue reading „Keliautojas ir rašytojas Matas Šalčius – apie vištgaidžius ir lenkų imperialistų siekius Lietuvoje“

radvile-morkunaite

Prabėgo dar viena plenarinė sesija Strasbūre, kurioje daugiau nei 700 europarlamentarų, atstovaudami savo valstybėms ir piliečių interesams, ieškojo sprendimų ir diskutavo daugeliu klausimų – pradedant naftos kainomis ir žuvininkystės krize, aptariant biudžeto, maisto kokybės, aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimus ir baigiant kultūros bei švietimo situacija ES.

Pastarasis klausimas, o tiksliau – jo dalis apie ankstyvąjį švietimą ir vieno iš Lietuvoje rinktų europarlamentarų – pono Valdemaro Tomaševskio retorika ir išsakyta pozicija dėl lenkų tautinės mažumos „diskriminacijos“ Lietuvoje, kurios ašis šįkart – pasipiktinimas tuo, kad, esą ribojamos lenkų tautybės vaikų galimybės nuo mažens mokytis gimtąja lenkų kalba ir „nepriimtina, kai autochtoninėse tautinių mažumų mokyklose jau nuo pirmosios ar antrosios klasės įvedamas kai kurių dalykų mokymas ne gimtąja kalba“, yra šio mano atviro laiško objektas.

Continue reading „Dar kartą apie kaltinimus „diskriminacija“ ir tai lydinčią retoriką“