Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad Lietuva yra labai apleidusi užsienyje į bėdą pakliuvusius savo tautiečius ar su Lietuva susijusius asmenis ir kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį prašydamas nevilkinti Lietuvių kilmės asmenų grįžimo iš krizių zonų įstatymo projekto.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Vyriausybės pareigūnai žadėjo įstatymą Seimui perduoti praėjusių metų rudenį, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, o iki šiol net projekto nėra pateikta. Ministerijų biurokratai įstatymo projektą marina stalčiuose, o žmonės nesulaukia jokios pagalbos iš istorinės Tėvynės tokiose šalyse kaip Venesuela“, – sakė Seimo Migracijos komisijos pirmininko pavaduotojas K. Masiulis.

Pagal rengiamą įstatymą grįžtantieji asmenys galėtų gauti visas teises kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai: jie galėtų draustis sveikatos draudimu, leisti vaikus į mokyklą, ieškoti vietos vaikų darželyje, įsidarbinti, vienus metus pretenduoti į paramą būstui ir kasmėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms.

„Lietuva yra labai apleidusi užsienyje į bėdą pakliuvusius savo tautiečius ar su Lietuva susijusius asmenis, neteikia beveik jokios pagalbos ir paramos. Pavyzdys mūsų šaliai galėtų būti Izraelis ar net Lenkija, kurios rūpinasi parama saviškiams“, – sako parlamentaras.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą yra perkelta per 140 lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių iš Ukrainos krizių zonos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.05; 05:22

Grupė Seimo narių antradienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Projektą registravo Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Juozas Bernatonis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis, Arūnas Gumuliauskas.

Pagal teikiamą projektą, Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys, taip pat asmenys, gimimo būdu įgiję Lietuvos pilietybę po 1990 metų kovo 11 dienos, jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Įgytas Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Pasak Seimo narių, Lietuvio pasą turintis asmuo bei tokio asmens vaikai ir vaikaičiai, nusprendę atkurti pilietinį ryšį su Lietuva, galėtų atkurti, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę arba ją įgyti supaprastinta tvarka. Pagal projektą, Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas ne lietuvių kilmės asmenims, kurie apsigyveno Lietuvos Respublikoje sovietų okupacijos laikotarpiu ir jos neteko, ar jų palikuonims, jei jie pilietybės nebuvo įgiję gimdami.

„Lietuvio paso institucija iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne. Ši institucija skatintų atvykti gyventi ir vystyti verslą Lietuvoje, siųsti savo vaikus mokytis Lietuvos švietimo ir studijų sistemoje, tikėtis Lietuvos Respublikos apsaugos ir paramos. Plėtojantis globaliems procesams, tokia institucija padėtų nors iš dalies stabdyti lietuvių tautos nykimą, skatintų saugoti lietuviškas tradicijas bei lietuvio tapatybę išeivijoje, atsispirti kitiems globaliems iššūkiams ir ES erdvių spaudimui. Lietuvio pasą turinčių užsieniečių registras sukurtų Lietuvos valstybės institucijoms pagrindą naujoms komunikavimo ir bendradarbiavimo su lietuvių kilmės asmenimis galimybėms“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Seimo narių manymu, šis projektas yra ypač reikalingas, kai aštrėja emigracijos procesai. Todėl būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas grįžimui į Tėvynę. Paso sąvoka pasirinkta todėl, kad ji istoriškai yra vartojama ne tik atitinkamos šalies piliečiams, bet ir kitiems asmenims, kurių nuolatinė būstinė yra šalis, išdavusi tokį dokumentą (leidžiantį laisvai atvykti ir gyventi, mokytis bei dirbti šioje šalyje).

Seimo nariai, Lietuvio paso įstatymo bendraautoriai, yra įsitikinę, kad, siekiant padėti lietuvių kilmės asmenims ir visiems pilietybę praradusiems piliečiams išsaugoti ryšį su Lietuva, su jos švietimo sistema ir, kiek tai įmanoma, su visu šalies gyvenimu, reikalinga ieškoti protingo kompromiso, kuris ir simboliniu, ir piliečio teisių lygmeniu padėtų suderinti skirtingus išeivių, gyvenančiųjų Lietuvoje interesus ir įsakmias Konstitucijos nuostatas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 00:10

Delfi 2013-03-10 paskelbė Artūro Zuoko rašinį „Vytautas Didysis LDK istorijos nekūrė šaukdamas „Viskas tik lietuviams“.

Politiniai neišmanėliai, panašūs į straipsnio autorių, nesuvokiantys kas yra lietuviai Lietuvoje, tačiau turintys galią leisti ar neleisti valstybinių švenčių proga patriotines eitynes, demonstruoja patį tikriausią absurdą, kelia piliečių pasipiktinimą, kursto ir provokuoja patriotinį jaunimą nepaklusti absurdiškiems sprendimams. Ir į absurdo spektakliuką dar įvelia, pasirodo, tiek pat, kaip ir meras, išmanančią policiją.

Continue reading „Lietuvos sostinės meras nežino, kas yra lietuviai?“