Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota dėl gautų grasinimų Lietuvos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje darbuotojams ir jų šeimos nariams. 

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasados Maskvoje gautas grasinantis laiškas, raginantis ambasados darbuotojus ir jų šeimos narius per mėnesį išvykti iš Maskvos, siejamas su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“. 

Balandžio 1 dieną Lietuvos ambasada oficialia nota kreipėsi į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją, prašydama nedelsiant atlikti šio įvykio tyrimą ir užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių fizinį saugumą. Į šį kreipimąsi iki šiol nesulaukta jokios oficialios Rusijos užsienio reikalų ar kitų institucijų reakcijos.

Per iškviestąjį Rusijos Federacijos ambasados atstovą pakartotinai perduotas reikalavimas kuo skubiau atlikti incidento tyrimą bei užtikrinti Lietuvos atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, remiantis 1961 metų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.

Užsienio reikalų ministerija ėmėsi vidaus teisės aktais numatytų būtinų priemonių sustiprinti diplomatinės atstovybės Maskvoje, jos darbuotojų ir jų šeimos narių apsaugą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija

ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, jog ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijų į Lietuvą. Užsienio reikalų ministerija įvardino dvi tokio sprendimo priežastis: gautą grasinantį laišką ir tai, kad R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvos ambasada Rusijoje gavo grasinamą laišką, kuris tapo vienu iš argumentų priimant sprendimą dėl R. Motuzo. 

„Kovo pabaigoje ambasada gavo elektroninį laišką, kurį pasirašė specialiųjų tarnybų veteranai, grasinamą laišką ambasadoriui, diplomatams, reikalaujant palikti šalį per mėnesį, nes kitaip gali būti grėsmė saugumui. Į tai buvo reaguota“, – sakė L. Linkevičius.

Ketvirtadienį dėl R. Motuzo pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo, ambasadorius tapo pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, įtarimus pareiškė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generaliniam direktoriui Rimantui Šidlauskui ir Rusijos piliečiui banko savininkui Rinatui Nasirovui bei verslininkui Albinui Bieliauskui.

Pasak STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:00

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė laisvės kovų dalyvis J. Jakavonis-Tigras. URM nuotr.

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė JAV viešintis Lietuvos laisvės kovų dalyvis, buvęs Lietuvos partizanų ryšininkas ir Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantas Juozas Jakavonis-Tigras.

„Simboliška Jus priimti čia, Lietuvos žemės lopinėlyje Amerikoje, kuris visus okupacijos metus išliko Lietuvos dalimi, mūsų valstybingumo simboliu ir mūsų tautos laisvės viltimi“, – susitikime su lietuvių bendruomenės atstovais sakė Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Rolandas Kriščiūnas.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse vykusio susitikimo metu tylos minute buvo pagerbtas tremtinių, partizanų, politinių kalinių ir visų žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas. Prisijungiant prie Lietuvoje jau trečius metus rengiamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ simboliškai buvo perskaityti tremtinių vardai ir pavardės.

Buvęs partizanas J. Jakavonis-Tigras susitikimo ambasadoje metu papasakojo savo gyvenimo istoriją, prisiminė savo bendravimą su A. Ramanausku-Vanagu, pasidalino skaudžiausiomis akimirkomis, kuomet buvo suimtas ir kankintas.

J. Jakavonis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 18:33

Kasmetinis Prezidentės ir Lietuvos ambasadorių susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.

Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardinti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.

Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vieninga ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams. 

Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus resursus ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.

Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.

Globalizacijos iššūkių akivaizdoje bei augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.

2017.07.23; 00:02

Va­sa­rio ant­ro­je pu­sė­je Ita­li­ja su­ra­do iš­ei­tį, kaip Lie­tu­vai „grą­žin­ti“ so­vie­tų val­džios pa­grob­tą ir Ru­si­jos vėl ne­ati­duo­tą Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Ro­mo­je pa­sta­tą. Ita­li­jos ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai va­sa­rio 21-ąją pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, ku­riuo „Vil­la Li­tu­a­nia“ res­ti­tu­ci­jos pro­ble­ma nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti.

Nors, tie­są sa­kant, eg­zis­tuo­ti nu­sto­jo tik la­bai są­ly­gi­nai, nes vie­toj už­grob­tos am­ba­sa­dos Lie­tu­va ga­vo tik vie­no pa­sta­to, va­di­na­mo rū­mais, aukš­tą. Lie­tu­va at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų į tu­rė­tą 8731 kvad­ra­ti­nio met­ro plo­tą No­men­ta­nos gat­vė­je, kar­tu su­tik­da­ma su sim­bo­li­ne nuo­mos su­tar­ti­mi 99 me­tams Vit­to­rios Co­lon­nos gat­vė­je esan­čiuo­se „Blu­mens­tihl“ rū­muo­se (Pa­laz­zo Blu­mens­tihl).

Continue reading „Italijos kompensacija dėl prarastos ambasados – keistoka“