Lietuvos ambasadoriai

Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno veiksmų pradėti tarnybiniai tyrimai artėja prie pabaigos.
 
„Greitai turėsime atsakymus. Bent vienas tyrimas tikrai artėja prie pabaigos“, – LRT televizijai sakė G. Landsbergis, pridurdamas, kad valstybės vadovai jau artimiausiu metu turėtų sužinoti daugiau detalių apie E. Bajarūnui mestus kaltinimus. Pastarais, kaip skelbė portalas Delfi, sulaukė skundų dėl galimo mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
„Išvados bus pateiktos valstybės vadovams: prezidentui ir premjerei. Bet kuriuo atveju, tolesni sprendimai yra priimami jau derinant tarp skirtingų institucijų, jeigu išvados tokių sprendimų reikalauja. O jei nereikalauja, vis tiek esame pasiruošę (valstybės vadovus – ELTA) informuoti“, – teigė G. Landsbergis.
 
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę teigė, kad oficialios Užsienio reikalų ministerijos informacijos, kuri leistų kelti klausimus dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno tinkamumo tęsti pareigas, šalies vadovas nėra gavęs.
Pasak jos, susidaro įspūdis, kad ir pati ministerija neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nepasitikėti diplomatais ar kritiškai vertinti jų elgesį.
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O D. Matulionis, rašė portalas, galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
 
Nors šalies vadovas kartojo, kad diplomatais pasitiki, URM dėl ambasadorių D. Matulionio ir E. Bajarūno pradėjo tarnybinius veiksmus. Be to atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.30; 08:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais, aptarė užsienio politikos aktualijas ir prioritetus. Diskutuota ES ir NATO klausimais, aptarta saugumo padėtis regione, Lietuvos tikslai įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą.
 
Tradicinis kasmetinis šalies vadovo ir Lietuvos ambasadorių susitikimas surengtas nuotoliniu būdu, praneša Prezidentūra.
 
„Pandemija palietė visas mūsų gyvenimo sritis. Pamatėme, kaip socialinės ir ekonominės įtampos didina valstybių pažeidumą išorinėms manipuliacijoms ir dezinformacijai“, – sakė prezidentas.
 
Susitikime su ambasadoriais akcentuotas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas – saugumo stiprinimas. „Lietuva – atsakinga NATO narė. Turime būti aktyvūs savo saugumo kūrėjai, vykdyti įsipareigojimus Aljansui, didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP 2030 metais. Didelė tarptautinė garbė ir atsakomybė, kartu ir ligšiolinių mūsų pastangų įvertinimas, yra tai, kad 2023 metų NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.
 
Aptariant padėtį artimiausioje kaimynystėje, valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos režimas išjudino migracijos problemą, nelegalių migrantų, kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, skaičius per metus išaugo penkis kartus. Taip pat pabrėžė Rusijos tęsiamą karą Ukrainoje, plečiamą įtaką Pietų Kaukaze ir Vidurio Rytuose, sistemingai didinamą spaudimą ir naikinamus Baltarusijos valstybingumo likučius.
 
Prezidento teigimu, siekdami ilgalaikio tikslo – išplėsti saugumo ir demokratijos erdvę į Rytų partnerystės šalis – turime apsišarvuoti strategine kantrybe, visais lygmenimis remti partnerių euroatlantinės ir europinės integracijos tikslus ir padėti juos realizuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Rytų partnerystės valstybėms reikalinga mūsų patirtis, pagalba ir parama. Lietuva gali didžiuotis Rytų Europos šalims rodomu pavyzdžiu.
 
Šalies vadovas taip pat ragino Lietuvos diplomatus telkti paramą kovai su nesaugia Astravo atomine elektrine, ieškoti instrumentų ir mechanizmų, kaip stabdyti šio projekto įgyvendinimą, – užkardant prekybą nesaugia elektros energija, ribojant tarptautinio finansavimo galimybes, įrangos patekimą.
 
Pasak G. Nausėdos, popandeminiu laikotarpiu siekiant ekonomikos atsigavimo ypač svarbi ekonominė diplomatija, kuri privalo išnaudoti visas galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti eksportą.
 
Prezidentas G. Nausėda metiniame susitikime su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais dalyvavo jau trečią kartą, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.29; 09:14
Trumposios naujienos

Kasmetinis Prezidentės ir Lietuvos ambasadorių susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.

Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardinti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.

Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vieninga ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams. 

Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus resursus ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.

Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.

Globalizacijos iššūkių akivaizdoje bei augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.

2017.07.23; 00:02

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame aptarė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems mūsų šalies diplomatams.

Lietuvos diplomatai susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite.
Lietuvos diplomatai susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite.

Šalies vadovės teigimu, diplomatai turi būti arti Lietuvos žmonių, girdėti ir matyti jų problemas bei lūkesčius ir visose srityse ginti valstybės interesus. Lietuvos ambasadoriai turi išeiti iš savo kabinetų ir aktyviai megzti kontaktus su užsienio šalių politikais, visuomene, verslu, žiniasklaida, pristatydami mūsų šalies galimybes ir spręsdami mūsų valstybei svarbius klausimus.

Pasaulyje tęsiantis politiniams ir kariniams neramumams, kylant vis naujoms terorizmo grėsmėms, krizinių situacijų metu, kiekvienas užsienyje esantis Lietuvos žmogus diplomatinę pagalbą turi gauti operatyviai, kokybiškai ir laiku. Dėmesingumas savo piliečiams turi tapti neatsiejama ambasadų darbo dalimi.

Pasak Prezidentės, šalies saugumo užtikrinimui itin svarbus spartus NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas. Ypatingą dėmesį šiandien reikia skirti ir Lietuvos interesų apsaugai kuriant ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykius, migracijos krizės sprendimui, Rusijos keliamoms grėsmėms, paramai Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos eurointegracijai bei tarptautinių branduolinės saugos standartų užtikrinimui ES kaimynystėje. Tvirtų ryšių su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Vokietija išsaugojimas taip pat išlieka tarp Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl globalių ekonominių iššūkių ir augančios pasaulinės konkurencijos itin didelę reikšmę įgauna efektyvi ekonominė diplomatija. Siekdami padėti mūsų šalies verslui įsitvirtinti prioritetinėse eksporto ir turizmo rinkose bei pritraukti į Lietuvą užsienio investicijas, Lietuvos diplomatai turi veikti kaip vieninga komanda ir dirbti valstybei, o ne juos deleguojančioms atskiroms ministerijoms. Diplomatų darbo rezultatai turi būti matuojami sukurta pridėtine verte Lietuvos ekonomikai.

Nors Lietuva kyla pasauliniuose verslui palankios aplinkos ir ekonominės laisvės indeksuose, pagal inovacijų diegimo spartą atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl viena svarbiausių diplomatų užduočių – padėti pažangiam užsienio verslui atrasti Lietuvą. Tam būtina tęsti kryptingą darbą su užsienio investuotojais ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su inovacijų ir investicijų plėtros agentūromis Lietuvoje. Pasauliniame „Doing Bussiness“ reitinge Lietuva užima 20 vietą, o globaliame ekonominės laisvės indekse yra 13-a ir lenkia tokias šalis kaip Vokietija bei Japonija. 

Šalies vadovė taip pat paragino diplomatus aktyviai įtraukti pasaulio lietuvius ir visus Lietuvos draugus į artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus.

2016.07.20; 08:58