Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį susitiko su Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos nariais bei „Lietuvos energijos“ atstovais. Kaip Eltai po susitikimo teigė komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, išeinant iš BRELL žiedo, svarbu užtikrinti pakankamą vidinį elektros generavimą.
„Vyko darbinis posėdis apie generacijos vystymą Lietuvoje. Kaip žinoma, planuojame išeiti iš rusiškos sistemos (BRELL žiedo. – ELTA), todėl labai svarbu, kaip užsitikrintume (pakankamą. – ELTA) elektros generaciją pas save. Kalbame apie tai, kad tik kokį 20-30 proc. patys pasigaminame. Ir šie klausimai išeinant iš rusiškos sistemos labai svarbūs, kad išlaikytume patikimą ir stabilų elektros tinklą“, – Eltai sakė V. Poderys.
Metų pabaigoje bus skelbiamas žaliąją energetiką skatinantis aukcionas, kuriame galės dalyvauti tiek saulės, tiek vėjo, tiek visos kitos technologijos, o tiekėjai konkuruos savo kaina, tačiau kol kas, kaip teigė V. Poderys, generacijos vystymo kryptis dar nėra pasirinkta.
„Yra atviros visokios generacijos galimybės: ar baterijos, ar kokie sisteminiai sprendimai, ar dujų sprendimai. Kadangi dabar vyksta technologinis virsmas elektros energetikos ūkyje, kol kas aiškių, tvirtų technologijų pasirinkta nėra, tačiau metų pabaigoje bus skelbiamas technologiškai neutralus aukcionas“, – teigė V. Poderys.
Kaip interviu Eltai kiek anksčiau teigė energetikos ministras, generacijos klausimas pereinamuoju sinchronizacijos (prisijungimo prie Vakarų elektros tinklų) laiku yra sudėtinė sinchronizacijos projekto dalis, todėl pernai buvo daug dirbama tiek Baltijos šalių, tiek Lietuvos mastu.
„Šiandien turime apytikslius skaičius, kad Lietuvai trūksta apie 300 MW lanksčios, patikimos generacijos pajėgumų, kurie turėtų atsirasti iki 2025 m. Iki to laiko taip pat vertiname tuos pajėgumus, kuriuos turime šiandien. Svarbu tai, kad praėjusiais metais buvo įvardinta generacijos pajėgumų apimtis, o šių metų tikslas – užtikrinti būdą, kaip efektyviausiai tą generaciją pasiekti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis ir papildoma jūrinė jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Energetikos ministerijoje šiuo metu yra ruošiamasi būsimoms deryboms su Rusija dėl atsijungimo nuo BRELL. Šiose derybose, kurias planuojama pradėti dar šiemet, dalyvaus ir EK.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, tęsia 2015 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2010 metų tuometinėms AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ organizuojant ir vykdant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, susijusius su „Aplinkos ir techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ Elektrėnuose projektu bei Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektu, siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą, galimai buvo perduoti ir priimti itin didelės vertės kyšiai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog nusikalstamas veikas galimai padarė AB „Lietuvos energija“, tuometinės AB „Lietuvos elektrinė“ atstovai ir aukštas pareigas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje užėmę asmenys, taip pat „Alstom“ grupės įmonių darbuotojai ir atstovai. Atliekant tyrimą, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – kyšininkavimą, įtariamuoju apklaustas buvęs AB „Lietuvos energija“ vadovas R. J.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas lygiagrečiai su Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimo biuro (SFO) atliktu tyrimu dėl bendrovės „Alstom“ atstovų nusikalstamų veikų, paperkant Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pareigūnus. Bendradarbiaujant STT ir SFO, buvo keičiamasi tyrimų metu surinktais duomenimis, tyrimo veiksmai, reikalingi nusikalstamoms veikoms atskleisti, buvo atliekami tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse.
SFO pabaigus tyrimą Jungtinėje Karalystėje, teismas kaltais dėl pareigūnų papirkimo pripažino tris buvusius įmonių grupės „Alstom“ ir jos padalinio Švedijoje atstovus. Asmenys nuteisti dėl korupcinių nusikalstamų veikų, padarytų ir Lietuvos Respublikoje, kurių aplinkybės tiriamos ir STT atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Bendrovė „Alstom Power“, minėtame teismo procese 2016-aisiais pripažinusi kaltę dėl ją atstovaujančių asmenų padarytų korupcinių veikų, sumokėjo teismo skirtą baudą ir atlygino beveik 13 mln. eurų žalą Lietuvos Respublikai.
Šiuo metu STT atliekamas tyrimas tęsiamas, organizuojamas svarbių tyrimo veiksmų, kurių nebuvo galimybės atlikti, kol nebus baigtas SFO bylos nagrinėjimas, atlikimas Jungtinėje Karalystėje. Taip pat laukiama atsakymų į kelis Europos tyrimo orderius, kuriais prašomi pateikti dokumentai yra ypač svarbūs atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kaltinimai Premjerui Sauliui Skverneliui dėl šiukšlių deginimo nesibaigia. Konservatorius reiškia priekaištus premjerui dėl to, kad jis galimai naudojasi savo tarnybine padėtimi siekdamas sau naudos – kad jo namo kaimynystėje „Lietuvos energijos“ statomoje jėgainėje būtų deginama kuo mažiau atliekų, dalį jų pervežant į Kauną.
Pasak G. Landsbergio, ši premjero iniciatyva gali išversti jį iš posto taip, kaip „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istorija išvertė prezidentą Algirdą Brazauską.
„Panaši situacija Lietuvoje jau yra buvusi. Prezidentas Brazauskas paprašė, kad va toks ten viešbutėlis, vardu Draugystė būtų įtrauktas į ten tokį privatizavimo sąrašą. Įtraukta buvo, parduota taip pat. Nusipirkta irgi. Galų gale Draugystė Brazauską ir išvertė iš Premjero posto. Ar neištiks šiukšlina Draugystė ir Premjero Sauliaus?“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Landsbergis.
Konservatorius feisbuko įraše taip pat akcentavo, kad ketvirtadienį paaiškėjo, jog S. Skvenelio namas yra visai šalia „Lietuvos energijos“ Vilniuje statomos šiukšlių deginimo elektrinės.
„Ir čia situacija pradėjo darytis įdomi. Premjeras susitiko ir paprašė, kad šiukšlės Vilniuje deginamos nebūtų. Neva dėl švaresnio oro“, – rašė G. Landsbergis.
„Ši situacija yra akivaizdus interesų konfliktas. Naudodamasis savo pareigomis, Premjeras pasitvarko, kad jo namo kiemas neprarastų rinkoje vertės dėl šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Premjeras net nesistengia slėpti – taip, noriu, kad Lazdynuose šiukšlės deginamos nebūtų. O kaip Kaune? Ir dar – vežiojimas į Kauną kainuos. Mokėsime visi, gyvenantys Vilniuje, nes šiukšlės mažomis kojytėmis iki Kauno pačios nesulakstys.
Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Negaliu pasakyti, kur turi būti pastatyta elektrinė, bet esu įsitikinęs, kad nuo privataus intereso klausimų nusišalinti yra privaloma“, – rašė konservatorius.
S. Skvernelis klausimų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimo sulaukė ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.
Konservatorių lyderis premjero klausė, ar jis nemano, kad turėtų nusišalinti nuo sprendimų dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, kadangi Vilniaus jėgainė statoma netoli jo namo.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis atsakė, kad atstovauja vilniečių, o ne savo interesams.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Priminsiu gerbiamam Gabrieliui Landsbergiui, kad esu laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje Vilniaus apygardoje ir atstovauju Karoliniškių gyventojams. Aišku, keista girdėti iš jūsų, kad demonstruojate norą ir ryžtą, kad ypač gražiame rajone atsirastų dar viena įmonė, kuri terštų aplinką ir blogintų vilniečių gyvenimo kokybę. Turi būti užtikrintas visų Vilniaus gyventojų saugumas, sveikata“, – sakė S. Skvernelis.
G. Landsbergis perklausė, ar premjeras naudojasi savo, kaip ministro pirmininko, pareigomis ir įtaka valstybinėms įmonėms ir siekia sau naudos – kad jo namo kaimynystėje netoli Lazdynų nebūtų teršiama.
„Nesiekiu asmeninės naudos sau. Aš atstovauju Vilniaus gyventojams. Labai keista, kad jūs norite, jog Pilaitės, Lazdynų, Karoliniškių gyventojai turėtų dar vieną taršos sprendimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad trečiadienį, po „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku S. Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, pranešta, kad „Lietuvos energijai“ priklausančioje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.
Prekybinio karo su JAV pradėti nereikėtų, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nebūna. Taip dalyvaudama neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Bulgarijoje sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiuo metu esame diskusijose, <…> diskusijos vyksta apie tarifų įvedimą, didinimą, ne tik plienui ir metalui, bet ir kitoms prekėms. Tai reikštų prekybinį karą, ko tikrai su mūsų saugumo partneriais, NATO draugais nereikėtų turėti, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nėra“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, Europa turėti tobulinti ir savo užsienio bei prekybos politiką.
„Europos rinka dar turi daug tarifų ir <..> manau, kad galime sėsti – ir būtina sėsti – prie derybų (stalo, – ELTA) ir kalbėtis“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad kovo 8 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl importo muitų plieno ir aliuminio pramonės produkcijai įvedimo. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau Kanadai ir Meksikai numatytos išimtys.
Tiesa, kovo pabaigoje JAV laikinai padarė išimtį ES dėl aliuminio ir plieno muito tarifų, tačiau Bendrija nori, kad sprendimas būtų nuolatinis. Be to, Briuselis perspėja Vašingtoną, kad gali reaguoti į muitų didinimą atsakomosiomis priemonėmis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris kovo pradžioje pareiškė, kad ES gali pritaikyti muitus pirmaujantiems JAV prekių ženklams kaip „Harley-Davidson“, „Bourbon“ ir „Levi’s“ džinsams.
Balandžio 3 dieną energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ ir SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su JAV „Freeport LNG“.
Anksčiau D. Trumpas taip pat teigė, kad visos Baltijos šalys yra stabilios ir patikimos prekybos partnerės.
Naujasis bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Maikštėnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ galėtų patekti į moderniausių pasaulio energetikos bendrovių dešimtuką, mano naujasis bendrovės vadovas Darius Maikštėnas. Tačiau praėjusią savaitę išrinktas generalinis direktorius tikina, kad įmonių grupė turės keistis ir prisitaikyti prie naujos situacijos rinkoje.
„Reikia išmokti dirbti visiškos konkurencijos ir nulio preferencijų sąlygomis“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė D. Maikštėnas.
Jis pripažįsta, kad „Eesti Energia“ lenkė „Lietuvos energiją“ tarptautinės plėtros prasme, tačiau yra įsitikinęs, kad kaimyninės valstybės bendrovę galima pranokti ir taip pat sėkmingai žengti į kitų šalių rinkas.
– Papasakokite plačiau apie save – pastaruoju metu jūs vadovavote startuoliui „WiderFi“, kuris veikė JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Kiek laiko praleisdavote Lietuvoje?
– Lietuvoje praleisdavau trečdalį laiko, gal mažiau. Gyvenimas buvo toks, kad iš pradžių – metai Londone, vėliau persikėlėme į Silicio slėnį. Jame susiradome partnerių ir sužinojome, kad reikia daryti ir planuoti pagrindinius projektus Japonijoje. Pernai Japonijoje buvau 10-12 kartų. Tipiškas gyvenimas būdavo, kad kartą per mėnesį skrendi į Tokiją, ten praleidi savaitę ar dvi, po to skrendi į Kaliforniją ir tada atgal per Londoną grįžti čia. Tai buvo ganėtinai kaleidoskopinis gyvenimas, be tikros vietos.
– Turite šeimą?
– Esu vedęs, turiu žmoną ir tris dukras. Mano žmona su vaikais gyvena Vilniuje, ir tai viena priežasčių, kodėl grįžau. Atėjo tas momentas, kai pradėjau galvoti, kaip suderinti gyvenimą, nes kitas įmonės plėtros etapas buvo Azijoje, tapo akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau reikia arba priimti azijietį vadovą, arba pačiam keltis gyventi ten.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarpušvenčiu buvau Lietuvoje ir sulaukiau skambučio iš atrankos bendrovės. Prisiekiu, būčiau sulaukęs skambučio savaitę prieš arba savaitę po, tikrai nebūčiau čia patekęs, nes būčiau atsakęs: netrukdykite, neturiu laiko ir nedomina. Bet ramus tarpušvenčio laikotarpis leidžia permąstyti vertybes ir norus kitiems penkeriems-dešimčiai metų. Tai ryžausi pasakyti, kad kandidatuoju, ir tada viskas vyko šviesos greičiu.
– Dirbote „Lesto“ valdyboje, tad turite patirties energetikoje. Tačiau jūsų startuolis buvo telekomunikacijų srities, anksčiau dirbote „Omnitel“, vadinasi, širdis linksta į šią sritį, tai kodėl pasirinkote energetiką?
– Kai atėjau į „Omnitel“, ji pardavinėjo „Nokia“ telefonus, kuriais buvo galima paskambinti. Per dešimtmetį įvyko milžiniška transformacija nuo senų „Nokia“ iki išmaniųjų telefonų. Viskas pasikeitė – tinklai, inovacijos, programos. Ta transformacija telekomunikacijose įvyko natūraliai, o dabar ateina į bankininkystę ir energetiką. Jei žiūrėtume fundamentaliai, telekomunikacijų operatoriai padeda siųsti informaciją ir priimti, bankai padeda siųsti ir priimti pinigus, o energetikai dabar padeda pagaminti, siųsti ir perduoti, o ateityje – siųsti, perduoti ir laikyti energiją. Spartus vystymasis natūraliai didins konkurenciją.
Energetikoje po 10-20 metų tikrai bus daugybė vartotojų, gamintojų ir energijos saugotojų, didžiulė decentralizacija ir išmanūs tinklai, kurie įgalins tai padaryti. Toliau vystosi inovatyvūs verslai, inovatyvios paslaugos, ir jei žiūrėtume ne į detales, tai iš pokyčių, ką mes matėme telekomunikacijose, tikrai galima mokytis ir žiūrėti, kaip tai ateis į energetiką ir kaip tam pasiruošti it būti lyderiu.
– Sakote, kad trečdalį laiko praleisdavote Lietuvoje. Užimate labai politizuotą poziciją, čia reikia atlaikyti politikų ir institucijų spaudimą. Kiek jūs atitrūkęs nuo Lietuvos politinės virtuvės?
– Esu nepataisomas pozityvistas ir manau, kad neteisingas apibendrinimas, kad tai – politizuota sritis. Kadangi visuomenei tai tokia svarbi sritis, ji turi strateginę reikšmę, kaip šalis vystysis. Ir kalbu ne tik apie energijos kainą – ji turi mažėti, bet svarbu, ar bus išmani ir moderni infrastruktūra. Kaip dabar sakome – mažiausios kainos, greičiausias internetas pasaulyje – ar tas pats bus energetikos infrastruktūroje, kokią įtaką tai turės šaliai. Jeigu tai supranti, tai politikai, visuomeninės organizacijos ir rinkos žaidėjai vienaip ar kitaip turi savo interesų, bet šalis irgi turi bendrą interesą. Tada klausimas, ar turi kantrybės, gebėjimo susikalbėti, ne primesti savo nuomonę, o surasti bendrą ilgalaikį tikslą.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visiškai nebijau to, kad bus daug suinteresuotų šalių, kurios turės daug klausimų, daug abejonių, bus daug palaikančių ir nepalaikančių, nes tik normalioje diskusijoje atsiranda tas teisingas kelias, nes be visuotinio susitarimo nei didžiosios transformacijos, nei investicijos nėra įmanomos.
– O turite tvirtą stuburą?
– Čia spręsti kitiems. Jeigu mane išsirinko, tikėtina, kad tikėjo, jog turiu. Dabar mano užduotis įrodyti Stebėtojų tarybai, kad ji neklydo.
– Nepaisant aplinkybių, kuriomis pasitraukė buvęs vadovas Dalius Misiūnas, jis vertintas kaip pavyzdinis vadovas, o į „Lietuvos energiją“ rodyta kaip į pavyzdį kitoms valstybės bendrovėms. Jums užkelta aukšta kartelė – kaip jaučiatės?
– Jausmas labai geras. (…) Kalbant su finansų ministru man užkliuvo jo teisingas pasakymas, kad kai yra stabilus pamatas, didžiausias pavojus yra ant jo užmigti. Pagrindinis iššūkis turėti tęstinumą, pasinaudoti tuo pamatu, kuris yra, ir įlieti naujos energijos. Iš „Lietuvos energijos“ daugybei valstybės ir privačių verslų yra ko pasimokyti. Bet toliau laukia transformacija, ir ta transformacija bus be galo atsakinga ir įdomi, todėl negalime tik džiaugtis ir miegoti. Tai yra pirmas laiptelis ir didžiulė pagalba man. Ypač gerbiu Dalių, ką jis padarė ir kaip jis veikė. Startinės pozicijos yra puikios ir mes turime daug daugiau galimybių.
– „Lietuvos energija“ turi vis dar galiojančią strategiją, kurioje keliamas tikslas padvigubinti įmonės vertę. Ar su nauju vadovu bus keičiami strategijos tikslai?
– Žinoma, ji bus atnaujinta. Strategijos pamatas yra puikus – orientacija į klientą, liekninimas ir organizacijos gryninimas, jos vystymas. Visi šie fundamentalūs dalykai, kurie abstrakčiai reikalingi visiems, yra labai gerai. Tačiau toliau reikia žiūrėti, kokie trumpalaikiai iššūkiai, kokie – ilgalaikiai. Organizacija turės pasikeisti, apie tai reikės šnekėti. Manau, kad ambicija gali būti ženkliai didesnė ir ši įmonė gali orientuotis ne tik į finansinius rodiklius ir vertę, bet ir žiūrėti, kad ji gali būti pažangiausių pasaulio energetikos įmonių dešimtuke. Nežinau dar, per kokį laiką, bet tai gali įvykti.
– Jaučiasi, kad dirbote „Lesto“, nes kalbate apie elektros skirstymo pokyčius. Tačiau grupėje yra kita svarbi sritis – elektros energijos gamyba. Ji problematiška, nes Lietuva yra nekonkurencinga. Kiek orientuositės į elektros gamybą?
– Apie detales būtų neatsakinga šnekėti, bet akivaizdu, jeigu žiūrime į Lietuvos energetikos strategiją, yra iššūkiai, kad būtų daroma daugiau vidinės generacijos, kad ji būtų konkurencinga ir žalia. Dabartinė infrastruktūra grupėje labiau remiasi VIAP, balansavimu, tam tikromis monopolinėmis teisėmis ir taip toliau – tai yra stabilumo užtikrinimu. To reikšmė nenunyks, nes kai vyks atsijungimo nuo rusiškos sistemos procesai, stabilumas bus svarbus. Tačiau akivaizdu, kad didžiulė konkurencija vyks gamyboje, kai atsidarinės rinka ir visi su visais konkuruos. Nebus vieno didelio gamintojo, bus keletas didelių gamintojų ir mažyčių gamintojų,kurie turės savo nišą. Reikia išmokti dirbti visiškos konkurencijos ir nulio preferencijų sąlygomis. Tik panaikinus preferencijas, jeigu tokių buvo, grupė galės išauginti raumenis ir konkuruoti kitose rinkose.
– Kalbant apie plėtrą į kitas rinkas, „Eesti Energia“ „davė į kaulus“ visoms kitoms Baltijos šalių energetikos bendrovėms. „Lietuvos energija“ taip pat plėtėsi, bet ji buvo lėtesnė, tad kiek dėmesio jūs skirsite kitoms rinkoms?
– Prioritetas aiškus: pagal ilgalaikę viziją, tai yra globali, išmani energetikos bendrovė. Estai turi pranašumą, perfrazuojant dabartinę strategiją, ten net ir buvo parašyta: pavyti ir pralenkti estus. Žiūrėdamas į analogijas su telekomunikacijomis, manau, kad tai yra visiškai realu. Bent jau mobiliose komunikacijose Lietuva žemesne kaina ir aukštesne kokybe pastaruosius dešimt metų lenkia Estiją ir nematau priežasčių, kodėl lietuviai to paties negali pakartoti energetikoje.
– Kokį prioritetą skirsite dujų rinkai, kurią dalis ekspertų vertina kaip mažėjančią ir vis mažiau svarbią?
– Čia viską reikia gerai pamatuoti ir dabar sakyti, kad neteiksime ar teiksime, būtų neatsakinga. Gyvenimas rodo, kad nėra vieno teisingo prioriteto, vieno teisingo šaltinio ar generacijos. Dažniausiai tai yra teisingas visų priemonių miksas, tam tikra kompozicija. Kiek ir ko reikia daryti, kaip tą daryti, kad būtume konkurencingi, kad būtų užtikrintas šalies saugumas ir modernumas, čia įmonė turi vidinių išteklių spręsti. Labai daug su dujomis nuveikta, ir tikrai matyti, kad ir konkurencingos prekybos, ir modernaus vystymosi yra, įmonės rezultatai puikūs rezultatus. Bet yra turtas, kurį galime išmaniai panaudoti.
– Dėkoju už pokalbį. ———–
Lietuvos energija
D. Maikštėnas vasario 1 dieną paskirtas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Pastaruoju metu jis vadovavo inovatyvius telekomunikacinius sprendimus siūlančiai Silicio slėnyje įkurtai tarptautinei bendrovei „Wider Communications“. Prieš tai D. Maikštėnas buvo rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ patarėjas, ėjo bendrovės „Omnitel“ viceprezidento pareigas, buvo „Lesto“ nepriklausomas valdybos narys ir valdybos pirmininkas.
Seimas po pertraukos antradienį ketina sugrįžti prie Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadų dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus.
Lapkričio 28 d. komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Seimui pristatė tyrimo išvadas, tačiau konservatoriams ir Seimo nariui Vytautui Bakui paprašius, nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Atskirąją nuomonę pateikęs Seimo narys V. Bakas pasiūlė parlamentarą A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos. Beje, vėliau pats A. Skardžius pranešė savo noru pasitraukiąs iš Seimo Energetikos komisijos narių.
Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose manipuliavimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.
Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.
Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.
Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.
Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.
Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.
S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.
„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 eurų (po mokesčių – 14 875 eurus). 2013 metų antrą ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 eurus (po mokesčių – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip 17 500 eurų (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.
Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.
Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.
„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to, yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.
Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.
Seimo Energetikos komisija imasi iniciatyvos išsiaiškinti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų pagrįstumą, įvertinant prieštaringą informaciją apie galimus atliekų kiekius ir ekonominę naudą.
Trečiadienį komisija į specialų posėdį kviečia jėgainių projektus vystančios „Lietuvos energijos“, Aplinkos, Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijų bei asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovus.
Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.
Seimo Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, išreikšdami abejones jėgainių, ypač Kauno, ekonomine nauda ir galimybėmis aprūpinti jas degintinomis atliekomis. Parlamentarai pasigedo projektų kaštų ir naudos analizės.
Atkreipiamas dėmesys, kad valdžios institucijos ir ekspertai iki šiol nesutaria dėl realių degintinų atliekų kiekių. Tuo tarpu pramonininkai yra viešai išreiškę nuogąstavimus, kad siekiai priversti juos atliekas ne perdirbti, o pristatyti deginti jėgainėms gresia dideliais nuostoliais, ypač baldų pramonei.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nė viena institucija iki šiol negali pasakyti, kiek tiksliai šalyje susidaro degintinų atliekų.
„Svarbu išsigryninti, kurie iš tų skaičių yra teisingi, kad nepadarytume kaip su atliekų rūšiavimo gamyklomis – kad nepasidarytume perteklinių įrenginių, kurių išlaikymas, eksploatavimas po to gula ant tų pačių vartotojų pečių“, – birželį „Žinių radijui“ sakė K. Mažeika.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto teigimu, pramonės atliekas planuojančiai deginti Kauno jėgainei trūks atliekų. Tuomet esą galimi tik du scenarijai – arba bus siekiama baldų pramonės po gamybos likusius antrinius produktus pripažinti kenksmingomis atliekomis, arba sukurti sąlygas atliekų importui į Lietuvą.
„Jeigu bus įpareigojimas po gamybos likusią produkciją vežti deginti į jėgaines, tai galiu pasakyti vienareikšmiškai ir bet kam įrodyti – baldų pramonė bankrutuos, reikės dėti spynas ant vartų ir uždaryti visus fabrikus“, – sakė R. Beinortas.
Kaip teigia Seimas Aplinkos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, Lietuva permoka už energetikos objektų statybas ir taip neužtikrina mažesnių energijos kainų vartotojams.
Pasak jo, vien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto kaina per dvejus metus išaugo 20 proc., o projektuojama jėgainės galia sumažėjo perpus.
„Kai 2014-2015 metais be konkurso paskirta objekto statytoja „Lietuvos energija“ pradėjo planuoti Vilniaus atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, jos elektrinis pajėgumas planuotas iki 145 MW, o šiluminė galia – iki 240 MW. Kaina – iki 328 mln. eurų. Po dvejų metų energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino objekto finansavimą – 381 mln. eurų. Tačiau elektros pajėgumas liko tik 73 MW, šiluminė galia – vos 169 MW“, – teigiama Seimo nario pranešime.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų. Vilniuje planuojama jėgainė degins komunalines atliekas, o Kaune, be komunalinių, planuojama deginti pramonės atliekas ir nuotekų dumblą.
Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ duomenimis, Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais patirs degintinų atliekų trūkumą.
Aplinkos ministerijos ir Lietuvos pramonininkų skaičiavimais, per metus šalyje susidaro iki 100 tūkst. tonų, „Ekokonsultacijų“ duomenimis – apie 80 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų. Teigiama, kad šie kiekiai ateityje tik mažės.
Tuo tarpu „Lietuvos energija“ tvirtina, kad 2030 metais Lietuvoje susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų. Pasak šios valstybės įmonės atstovo Nerijaus Rasburskio, net pritrūkus pramonės atliekų, jėgainės bus aprūpintos, kadangi esą bus galima atkasti sąvartynus ir deginti juose palaidotas atliekas.
Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją iš „Lietuvos energijos“ (LE) traukiasi generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Iš LE Stebėtojų tarybos traukiasi jos narė, Finansų ministerijos vyriausioji patarėja Agnė Bagočiutė. Ją taryboje keičia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas. LE Stebėtojų tarybos narius įsakymu tvirtina finansų ministras.
„Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors ne į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerija skelbia paskutinio „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos nepriklausomo nario atranką. Tuo pat metu vyksta dar keli svarbūs pokyčiai, susiję su LE valdymo organais.
Stebėtojų taryba numato į pirmą posėdį rinktis jau kitą savaitę. Jo metu bus renkamas Stebėtojų tarybos pirmininkas ir svarstomas Valdybos atrankos klausimas. Stebėtojų taryba, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir korporatyvinio valdymo gairėse nustatytų skaidrumo, viešumo ir atvirumo principų tvirtina valdybą.
Valdyba, atsižvelgdama į Stebėtojų tarybos rekomendaciją, renka valdybos pirmininką, kuris paskiriamas generaliniu direktoriumi.
„Susiklosčius tokiai situacijai, kurią turime dabar, aiškumą gali sukurti tik nauja taryba, skaidriai išrinkta valdyba bei naujas vadovas. Kaip finansų ministras sieksiu, kad būtų atlikti visi reikalingi veiksmai, tam, kad „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolimesnis formavimas vyktų sklandžiai ir atitiktų aukščiausius skaidrumo standartus“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
„Traukiasi iš pareigų „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą – Šarūną Kliokį – galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Tuo pagrindu Finansų ministerijoje vyksta vidinis tyrimas.
Informacijos šaltinis – ELTA
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai. Pažymėtina, kad tokių įmonių reorganizavimas ir (ar) privatizavimas gali būti pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu. Akcijų perleidimas privatiems investuotojams susilpnintų pastarųjų atsparumą neigiamam išorės poveikiui,” – sako vienas iš kreipimosi autorių L. Kasčiūnas.
Ž. Pavilionio teigimu, dėl lėtai besikuriančios regioninės rinkos, palyginti lėtų ES Energetinės sąjungos kūrimo ir solidarumo principo įgyvendinimo tempų, tokie sprendimai kelia grėsmę, ypač energetikos sektoriui.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šiame sektoriuje išlieka dar neįgyvendintų strateginės reikšmės projektų, tokių kaip elektros tinklų sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais, regioninės dujų rinkos sukūrimas, energijos tiekimo saugumo užtikrinimas, vartojimo efektyvumo dindinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir pan. Pardavus dalį svarbias energetikos bendroves valdančių „Lietuvos energijos“, „EPSO-G“, „Klaipėdos naftos“ akcijų, strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tempas gali kristi“, – mano parlamentaras.
Konservatorių nuomone, priimant tokius sprendimus dėl valstybės įmonių privatizavimo ir (ar) reorganizavimo negalima vadovautis vien rinkos, gerosios valdysenos praktikos ir panašiais principais.
„Greta didesnio efektyvumo, ekonominės naudos siekio būtina matyti ir įvertinti vartotojų interesus, taip pat nacionalinio saugumo poreikius. Be to, kad ir dalinis privačių investuotojų atėjimas į valstybės valdomas įmones, kurios turi monopolijos statusą ir kurių teikiamos produkcijos kainos yra reguliuojamos, ir privačių investuotojų orientacija į pelno didinimą sukurtų spaudimą kelti kainas vartotojams”, – teigė parlamentarai.
Pasak jų, darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę nedelsiant atlikti nuodugnius ir visa apimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei „Registrų centre“ dėl ten vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių valstybės valdymo įmonių valdymo organų nariais.
„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir „Registrų centro“ valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š. Kliokiu“, – pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.
Komisijos pirmininko nuomone, iki bus gauta visa reikalinga informacija tiek iš Vyriausybės, tiek kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo nedelsdamas stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolesniu formavimu.
„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius.
Korupcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip jau skelbta, teisingumo ministrė Milda Vainiutė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Š. Kliokį, kuris yra Vį Registrų centro valdybos narys. Žiniasklaida skelbia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija užkirto kelią Š. Kliokiui tapti valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ naujos stebėtojų tarybos nariu.
Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys Artūras Skardžius gauna pajamų nuomodamas žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime.
Vėjo jėgainės
Atliekant tyrimą bus surinkti, išanalizuoti duomenys ir įvertinta, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rengiant ir svarstant atskirus teisės aktų projektus, kuriais reglamentuojamas vėjo energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių plėtros skatinimas.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, primena ELTA.
Antikorupcijos komisijai pavesta nustatyti, ar A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija” skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas.
Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta.
„Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta“, – toks klausimas pateiktas Antikorupcijos komisijai.
Parlamentinį tyrimą atliekanti komisija turės nustatyti, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių. Komisija domins ir tai, ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, Antikorupcijos komisija turės nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė.
„Ar A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo“, – toks klausimas pateiktas Seimo nutarime.
Parlamentinio tyrimo metu bus atsakyta, ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas.
Taip pat numatyta įvertinti antikorupciniu aspektu A. Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.
Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.
Beje, A. Skardžius atsidūrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Ši komisija nutarė pradėti tyrimą dėl jo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Etikos sargai atsižvelgė į Seimo narės Aušros Maldeikienės prašymą išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.
Tyrimas pradėtas ir vykdant Seimo pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Birželio 20 d. Seimas priėmė tokį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą protokolinį nutarimą, primena ELTA.
Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turės nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.
Be abejo – Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą derėtų kuo kruopščiau ir nuodugniau išnagrinėti, kad ateityje nebeliktų nė kruopelės abejonių. Jei jau kalbėtume visiškai atvirai, tai reikėjo padaryti senų seniausiai. Bet kaip sako tautos išmintis: geriau vėliau nei niekada…
Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui 37 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į 9 su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.
Siūloma įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“
Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.
Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių, ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, kartu ir žemės nuomos kaina.
Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.
Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.
Seimo narys Artūras Skardžius
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.
„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš 9 komisijai formuluojamų klausimų.
Komisijai taip pat siūloma nustatyti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.
„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.
Birželio 16 d. A. Skardžius laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).
„Gerbdamas partijos reputaciją nuo 2017 metų birželio 17 dienos laikinai stabdau savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kol bus ištirta viešai apie mane paskelbta informacija“, – A. Skardžiaus žodžius cituoja LSDP informacijos centras.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, A. Skardžius kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus esą gina parlamente. Skardžiams priklausančiame žemės sklype Šilutės rajone pastatytos vėjo jėgainės, o politiko šeima už tai gauna apie 24 tūkst. eurų per metus, tai yra gerokai daugiau nei greta esančių sklypų savininkai. Kaip parodė 15min.lt žurnalistinis tyrimas, politikas ne tik nenusišalina nuo susijusių klausimų svarstymo Seime, bet gina savo žemės nuomininkų interesus.
Šiandien Lietuvos parlamente – dar viena intriga. Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.
Šį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms, išskyrus socialdemokratus, atstovaujanti parlamentarų grupė. Tarp projekto teikėjų yra ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į devynis su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.
Taigi norima įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“
Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.
Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, o tuo pačiu ir žemės nuomos kaina.
Seimo narys Artūras Skardžius
Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.
Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.
Seimo Antikorupcijos komisijos prašoma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.
„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš devynių komisijai formuluojamų klausimų.
Komisijos taip pat prašoma išsiaiškinti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.
„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.
Kaip ELTA ir slaptai.lt jau rašė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.
„Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų man metamus įtarimus. Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, įtarimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai, pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis“, – yra pareiškęs Seimo narys A. Skardžius.
