Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Robert Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.
Saugumo situacija Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione dėl Rusijos karinių pajėgumų didinimo pastaruosius metus reikšmingai keitėsi, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau, jo teigimu, pastebimai kito ir Lietuvos potencialas apsiginti nuo išorinių jėgų. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos situacija užtikrinant sienų saugumą nepalyginama su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį.
„Saugumo situacija mūsų regione pasikeitė taip, kad Rusija savo pajėgumus – negalime to slėpti nuo visuomenės – yra padidinusi. Yra kuriami ne tik pavieniai nauji daliniai, bet ir kariniai junginiai, karinės pratybos, kurios orientuojamos į puolimą. Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš šešerius metus, nėra pakeitusi taip, kad mes peržiūrėtume savo poziciją ir savo koncepciją“, – po trečiadienį susirinkusios Valstybės gynimo tarybos teigė krašto apsaugos ministras Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
Visgi, A. Anušausko teigimu, Lietuva analogišku laikotarpiu savo saugumo situaciją sugebėjo pagerinti aktyviai bendradarbiaudama su euroatlantinio aljanso partneriais.
„Tai, kas yra susiję su NATO ir strateginiais partneriais – JAV, Vokietija ir jų indėliu į mūsų gynybą bei infrastruktūrą… Aš tikrai negalėčiau to įvertinti kitaip nei kaip didelį kokybinį šuolį. Tad situacijos, kuri buvo prieš dešimtmetį, lyginti su dabartine situacija, ko gero, būtų man sunku. Aš manau, kad per penkerius metus ne tik atsirado organizacinės struktūros kariuomenėje, bet buvo vystoma oro gynyba ir sausumos koviniai pajėgumai. Apskritai, tuo laikotarpiu išaugo kariuomenės personalo skaičius“, – sakė konservatorius.
„Yra pasiekimų, sąveika su sąjungininkais yra gerokai aukštesnio lygio. Tad pozityvių ženklų tikrai galima pamatyti“, – pridūrė jis.
Žurnalistų paklaustas, ar naujojoje valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje ketinama atskirą dėmesį skirti savo ekonominę ir karinę galybę auginančiais Kinijai, A. Anušauskas teigė, kad tokio pobūdžio koncepcijoje ruošiamasi apsiginti nuo bet ko, kas gali pasikėsinti į valstybės suverenitetą. Todėl, leido suprasti ministras, 2021–2028 metų koncepcijoje ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas grėsmėms, kurias kelia Rusijos veiksnys.
„Ginkluotas valstybės gynimas numato gynybą nuo bet ko, kas kėsintųsi kariniu būdu pažeisti Lietuvos suverenumą. Nėra išskiriama kokia nors valstybė. Be abejo, koncepciją orientuojame pagal saugumo situaciją, kuri yra mūsų regione, pagal tuos pajėgumus, kuriuos vysto šalys, kurios neslepia agresyvios pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – teigė jis.
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gruodžio mėnesį, artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas, praneša Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai.
Iš viso gruodžio 1-31 dienomis Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu bendras informacinių incidentų skaičius buvo kiek aukštesnis (lapkričio mėn. iš viso identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai).
Gruodį įvykdyta plataus masto kompleksinė kibernetinė ataka – neteisėtai prisijungta prie dvidešimt dviejų valstybinių institucijų tinklalapių juose patalpinant melagingas žinias. Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus. Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį. Tą pačią dieną imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką Lietuvos institucijoms ir organizacijoms išplatintas melagingas turinys susijęs su Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimu. Praėjusį mėnesį taip pat įvykdyta kita kibernetinė ataka, kuria siunčiant didelį kiekį „Trojan Emotet” virusu užkrėstų elektroninių laiškų buvo sutrikdyta ir apsunkinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla. Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika. Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
Artėjant vienai iš svarbiausių Lietuvos valstybingumui datų – Sausio 13-osios pergalės prieš sovietų karinę agresiją 30-mečiui ir Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje, priešiškoje informacinėje aplinkoje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas.
Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus” naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties. Teigta, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti sovietų karininkai J. Melis ir G. Ivanovas yra nekalti, o pats šios bylos nagrinėjimas buvo pavadintas „gėdingu teismu”. Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sureagavus į gruodžio mėn. Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939 – 1989 – 2020”, Lietuva apkaltinta „istorinio revizionizmo vykdymu” ir „tikrosios” Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu. Akcentuota pozicija, kuria nesutinkama su SSRS ir Trečiojo reicho atsakomybės sulyginimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei atsisakoma pripažinti Lietuvos sovietinės reokupacijos faktą 1944 m.
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kita gruodžio mėn. eskaluota tema, sietina su konstitucinių pagrindų apsauga – LR Karo policijos įstatymo pataisos. Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti. Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Gruodžio mėnesį Lietuvos informacinėje aplinkoje toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos suaktyvėjimas NATO-Rusijos konfrontacijos tema. Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione. Televizijos eteryje skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją”, panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys dėl neva jose steigiamų karinių centrų įvardintos NATO militarizavimosi šalia Rusijos sienų pavyzdžiu, o Lenkija apkaltina diversantų rengimu provokacijoms kitose šalyse sukelti.
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Minėtu laikotarpiu nedraugiškoje informacinėje aplinkoje taip pat išlieka intensyvios Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos santykių temos, kuriomis siekta formuoti negatyvų mūsų šalies įvaizdį žeriant kaltinimus apie neva Baltijos šalių ir Lenkijos bandymus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, primesti išorinį valdymą ir destabilizuoti politinę padėtį. Reaguojant į mūsų šalies vidaus politikos aktualijas ir naujosios vyriausybės formavimo procesą, Lietuva vadinta rusofobiška valstybe, kurios užsienio politika Rusijos atžvilgiu neva tapsianti dar agresyvesnė.
Bus sudaromi 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. I. Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje ketvirtadienį bus sudaromi 2021 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. (įskaitytinai) jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
Planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai. Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir penki visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Lietuvos šaulių sąjungos, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
Į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – arba sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių NPPKT, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nė vieno iš šių tarnybos būdų, karo prievolininkams dėl studijų aukštojoje mokykloje šaukimas bus atidėtas, tačiau galimybė jiems patekti tarp šaukiamųjų bus pratęsta iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Sausio 7-ąją sudaryti 2021 m. karo prievolininkų sąrašai maždaug po savaitės bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Šią savaitę Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su JAV vyriausybe pasirašė sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės ,,Javelin” įsigijimo.
Šiuo dvišaliu susitarimu įsigytas papildomas kiekis raketų, paleidiklių bei kita sistemos įranga, kuri Lietuvos kariuomenės atsargas turėtų papildyti 2024 metais. Šio sandorio vertė siekia 10 mln. JAV dolerių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.
Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin” yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia „iššoviau-pamiršau” principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją.
„Javelin” kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį. Raketose panaudota „minkšto paleidimo” sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa. Ginklą galima naudoti ir mūšio mieste sąlygomis šaudant iš uždarų patalpų.
JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet nuosekliai didinama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Pirmą kartą pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir maltiečių bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta ugdyti pilietinę visuomenę, didinti jos sąmoningumą, jaunimo socializaciją, ugdyti nacionalines vertybes, patriotiškumą ir pilietiškumą ir gerinti visuomenės pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis.
Šios sutarties pagrindu ateityje bus galima planuoti bendrus socialinius renginius, keistis visuomenei aktualia informacija, dalyvauti abiejų sutarties šalių renginiuose ir projektuose, skirtuose stiprinti visuomenės socialinį solidarumą, piliečių pasitikėjimą valstybe ir pilietinę atsakomybę, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė, kad labai vertina ilgaamžę tarptautinę maltiečių organizacijos istoriją ir moralinius motyvus, kurių vedini šioje organizacijoje dirba ir savanoriauja daug įvairaus amžiaus ir kilmės žmonių, taip pat džiaugiasi, kad ši organizacija sėkmingai įsitvirtina ir Lietuvoje.
Jau ne vienerius metus tradiciškai advento laikotarpiu Lietuvos kariai padėdavo maltiečiams organizuoti senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“, kurios tikslas surinkti lėšų skurdžiai gyvenančių vienišų senelių globai ir maitinimui. Šiemet dėl Covid-19 pandemijos akcijos viešinimo renginiai nevyks, tačiau pati akcija nenutrūksta. Lietuvos gyventojai virtualiu būdu yra kviečiami ir raginami aukoti vienišų senelių globai ir maitinimui.
Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė atkreipė dėmesį, kad ekstremalios situacijos susidarymas mūsų visuomenėje atveria naujas veiklos galimybes ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gali prisijungti ar perimti iniciatyvą teikiant pagalbą, kai valstybės institucijos atlieka pirminę pagalbą ir koordinaciją.
Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų. Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgss Kerlinis ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrekas Sirel.
Pasirašytu dokumentu įtvirtinamas susitarimas nuo ateinančių metų stabdyti trišalio Baltijos bataliono (BALTBAT) projektą pereinant prie naujų bendradarbiavimo formatų. Trijų Baltijos šalių Sausumos pajėgos sutaria ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumente taip pat apibrėžiamos ir pagrindinės bendradarbiavimo įgyvendinimo 2021 metais priemonės, t. y. dalyvavimas tarptautinėse pratybose, kvalifikaciniuose kursuose, seminaruose, karinėse varžybose, štabų pokalbiuose ir kituose renginiuose. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.
Nuo BALTBAT įkūrimo dienos daugelis BALTBAT karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos kariais. 1997-2000 m. BALTBAT buvo ruošiamas vykdyti visas kovines operacijas. Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija – LATBAT ir Estija su Suomija – ESTBAT. BALTBAT misija buvo baigta.
Lietuva mini Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Baltijos šalių gynybos ministrai sprendimą atkurti BALTBAT, galėsiantį dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, priėmė 2012 metais, o 2014 metų kovo 18-ąją buvo pasirašytas memorandumas dėl bataliono suformavimo.
2020-aisiais metais Baltijos batalionas vykdo budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose. Batalionui priklauso Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Lapkričio 23-iąją minima Lietuvos kariuomenės diena. Dėl koronaviruso pandemijos įvestos prevencinės priemonės keičia tradicinius Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginius.
Šiais metais neįvyks Vilniaus katedros aikštėje tradiciškai rengiama iškilminga karių rikiuotė ir paradas Gedimino prospektu.
Daugelis tradicinių renginių įvairiose kariuomenės įgulose neįvyks arba bus pakeisti į pandemijos metu leidžiamus minėjimo būdus, laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės dienos akcentas – Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vėliavos pristatymas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione planuojamoje surengti iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje bus oficialiai pristatyta ir įteikta Specialiųjų operacijų vėliava.
Po to pirmąsyk bus oficialiai iškeltos keturių Lietuvos kariuomenės pajėgų vėliavos. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa atliks parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras. Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją dieną. Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 m. lapkričio 23 d. priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo. Šiais metais minime jau 102-ąsias Lietuvos kariuomenės įsteigimo metines.
Kariai ruošiasi padėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams. Gr. Michail Lysenko nuotr.
Lietuvos kariuomenė, gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybės prašymą pasitelkti karius į pagalbą, aktyvavo Taikos meto užduočių operacines pajėgas.
Kariai ruošiasi padėti NVSC specialistams atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Tokia pagalba leis NVSC specialistams visą dėmesį skirti protrūkių valdymui, duomenų analizavimui, prevencinių priemonių organizavimui ir kitoms savo funkcijoms užtikrinti. NVSC vadovybės prašymas gautas per Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovą.
Spalio 22 d. aktyvavus Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas (TMU) planuojama pasitelkti 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius iš Didžiosios Kovos apygardos 8-os rinktinės Vilniuje.
Kaip skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime, dvi artimiausias dienas šie kariai bus apmokomi, o nuo šio šeštadienio 8 val. prasidės praktinis darbas, kurio metu su kariais kartu dirbs paskirtas koordinatorius, padėsiantis teoriškai ir praktiškai atlikti jiems paskirtas užduotis, bei teiks rekomendacijas apie vidaus darbo procedūras.
Lietuvos kariuomenės atstovai ir toliau bendradarbiauja su NVSC specialistais ir, esant dideliam informacijos srautui ar padidėjus NVSC poreikiams, užduočiai įvykdyti skiriamų karių skaičius gali būti didinamas.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus Roberto Petraičio, Lietuvos kariuomenės pajėgos šiuo metu yra gyvybiškai reikalingos tam, kad, augant atvejų skaičiui, ir toliau būtų galima užtikrinti savalaikę ir kokybišką epidemiologinę diagnostiką.
„Šiuo metu didžiausią dėmesį ir resursus skiriame užsikrėtusių asmenų apklausimui, jų kontaktų nustatymui, kad užkirstume kelią infekcijai toliau plisti. Tai mūsų specialistų pagrindinis prioritetas. Vertiname Lietuvos kariuomenės pagalbą, neabejojame, kad jų indėlis leis užtikrinti, jog su užsikrėtusiais žmonėmis bus susisiekta operatyviau, greičiau informuoti galimai rizikingą sąlytį turėję žmonės“, – sako R. Petraitis.
NVSC Vilniaus departamento direktorės, NVSC darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Rolandos Lingienės teigimu, šiuo metu kiekvienos papildomos darbo rankos, siekiant atsekti užsikrėtimo grandines, identifikuoti infekcijos šaltinį ir jį izoliuoti, taip užkertant kelią infekcijai toliau plisti, yra aukso vertės.
„Matome augančius skaičius, susirūpinimą keliančias tendencijas. Su turimais žmogiškaisiais ištekliais, kaip jau įrodėme, galime padaryti daug, bet ne tiek, kiek užsikrėtimo atvejus skaičiuojant ne dešimtimis, o šimtais, reikia. Tad visų kolegų vardu dėkoju šalies vadovui už telkiančią lyderystę, kuri kaip niekad reikalinga, o Lietuvos kariuomenės atstovams – už greitą reakciją į pagalbos prašymą, pajėgų mobilizavimą, geranoriškumą“, – sako R. Lingienė.
Sunkvežimis „Unimog“ U5000. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenei trečiadienį perduoti dar 142 nauji penkių tonų keliamosios galios sunkvežimiai „Unimog“ U5000. Su šia nauja sunkvežimių partija Lietuvos kariuomenė jau yra gavusi iš viso 340 tokio tipo sunkvežimių. Vokietijos įmonės „Daimler AG“ pagaminti sunkvežimiai Lietuvos kariuomenei nupirkti siekiant išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį ir atnaujinti kariuomenės sunkvežimių parką.
Naujieji sunkvežimiai pakeis senąsias Lietuvoje naudojamas „Unimog“ mašinas, kurias irgi gamino „Daimler AG“, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
Sunkvežimiai Lietuvos kariuomenei pristatyti tęsiant sėkmingą Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimą su NATO Paramos ir pirkimų agentūra pagal 2015 m. pasirašytą ir vėliau atnaujintą sutartį dėl 340 sunkvežimių Lietuvos kariuomenei pirkimo. „NATO agentūra, surinkdama poreikį iš visų NATO valstybių, gali vykdyti didesnio kiekio įsigijimus, o tai leido gerokai sumažinti vieno vieneto kainą“, – sako Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas.
Šios sutarties vertė – 70 mln. eurų, bendradarbiavimas su NATO agentūrai leido sutaupyti 18 mln. eurų.
Naujieji sunkvežimiai yra skirti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms, jie papildys tos pačios techninės bazės ir kariams puikiai pažįstamas transporto priemones. Sunkvežimiai – viena dažniausiai kariuomenėje naudojamų transporto priemonių, todėl jų poreikis yra labai didelis, pažymima KAM pranešime. Šios transporto priemonės yra naudojamos karių užduotims vykdyti, logistiniam aprūpinimui užtikrinti, kariams transportuoti.
Sunkvežimiai „Unimog“ U5000. Lietuvos kariuomenės nuotr.
„Atsižvelgiant į poreikį, nuspręsta pratęsti sutartį ir Lietuvos kariuomenei nupirkti papildomai dar 42 sunkvežimius „Unimog“ U5000“. Planuojama, jie kariuomenei bus pristatyti kitais metais“, – sako Gynybos resursų agentūros direktorius S. Dzekunskas. Jis taip pat pabrėžia, kad sunkvežimių poreikis Lietuvoje yra labai didelis, todėl ateityje planuojama įsigyti daugiau naujų 5-10 tonų keliamosios galios sunkvežimių.
Pastaraisiais metai nuosekliai augant Lietuvos gynybos biudžetui, prioritetas skiriamas Lietuvos kariuomenės modernizavimui ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui, tad ir Lietuvos kariuomenės transporto priemonių atnaujinimui. Gynybos resursų agentūra šių metų pradžioje sudarė sutartį dėl 25 vienetų AROCS specialiosios paskirties sunkvežimių platformoms ir konteineriams vežti įsigijimo.
Dalį šių sunkvežimių planuojama pristatyti Lietuvos kariuomenei dar šiais metais, o likusius – kitais. Taip pat Lietuvos kariuomenėje jau yra sėkmingi naudojami pernai įsigyti aštuoni Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ aštuoni vilkikai „ZETROS 3643“ su priekabomis.
Be to, dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės planuojama įsigyti naudotos įvairios paskirties transporto technikos: visureigių „Mercedes-Benz“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.
Melagėlis
Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga.
Anot Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.
Rugsėjo 22 d. LK SKD ekspertai fiksavo bei atrėmė kibernetinį informacinį išpuolį prieš Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą polanddaily.com buvo publikuotas realybės neatitinkantis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai neva „už uždarų durų” ES siūlė į Baltarusiją nusiųsti taikos palaikymo pajėgas. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo patalpinta liveleak.com svetainėje ir siekiant padidinti jos matomumą į JAV leidžiamo savaitraščio „The New Yorker” redakciją buvo išsiųstas suklastotas (angl. k. spoofed) Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis tariamo Lietuvos ir Lenkijos ministrų dvišalio pokalbio faktą. Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija rugsėjo 23 d. išplatino oficialų pranešimą, kuriuo patvirtino, kad prieš ją buvo įvykdyta kompleksinė kibernetinė – informacinė ataka ir jos metu platinta informacija yra melaginga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugsėjo 2-4 d., rugsėjo 10-16 d. ir rugsėjo 20-25 d. Šios eskalacijos daugiausia sietinos su vieningu trijų Baltijos šalių susitarimu dėl Astravo AE boikoto, Rusijos ir Baltarusijos premjerų susitikimu dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento G. Nausėdos raginimu ES įvesti sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai”, vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo T. Radfordo vizitu Lietuvoje, Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimu, NATO ir Lietuvos kariuomenės pratybomis bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Lietuvoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusį mėnesį itin eskaluota įtemptų Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema. Priešiškoje informacinėje aplinkoje provokuota aktyvi žodinė konfrontacija, kuria siekta diskredituoti Lietuvos Respublikos prezidento poziciją ir sumenkinti Seimo rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai”. Baltarusijos bei Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida savo publikacijose kaltino Lietuvą bandymu destabilizuoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę. Buvo formuojamas Lietuvos kaip aršios, veidmainės kaimyninės šalies įvaizdis, menkinamas jos politinis svoris ir statusas ES. Lietuva kartu su Lenkija buvo vaizduojamos kaip nesavarankiškos, JAV parankinės valstybes, kurioms kurstyti ir finansuoti perversmą Baltarusijoje liepia Vašingtonas.
Baltarusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės rugsėjo mėn. taip pat didelį dėmesį skyrė gynybos sričiai. Priešiškoje informacinėje aplinkoje pradėtas formuoti naratyvas, kad Lietuva neva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą ir itin aktyviai tęstas jau anksčiau išryškėjęs naratyvas, kad mūsų valstybė neva provokuoja Baltarusiją dėl NATO pajėgų dislokavimo pasienyje. Šiuo laikotarpiu priešiškose portaluose buvo pabrėžiamas tariamai agresyvus NATO pobūdis ir jo keliama grėsmė regiono saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojamuose naujienų portaluose buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori paversti Baltarusiją mūšio lauku, o NATO, planuodama „didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines”.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rugsėjo 1 d. Baltijos šalių vieningai priimta bendra pozicija dėl Baltarusijos Astravo AE boikoto taip pat sukėlė didelį Kremliaus ir A. Lukašenkos kontroliuojamos žiniasklaidos nepasitenkinimą. Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja šalies visuomenę būti budriems, atidžiai ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, pasikliauti ne vienu, o keliais informaciniais šaltiniais ir vadovautis oficialių institucijų bei pagrindinių žiniasklaidos priemonių platinamomis naujienomis.
Trijų savaičių mokymuose žinias ir įgūdžius atnaujins per 150 rezervo karių. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.
Šį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono gretas papildė per 150 parengtojo rezervo karių. Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.
Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.
Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas.
Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių. KAM nuotr.
Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių, kurie sėkmingai įveikė Bazinio kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). 81-osios karių laidos priesaikos ceremonija vyko Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje Rukloje.
Trijų savaičių Bazinio kurso metu kariai dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose ir įgijo karo topografijos, karo inžinerijos, taktikos, ryšių, ginkluotės, šaudybos žinių ir įgūdžių. Geriausiu laidos kariu savanoriu išrinktas j. eil. Paulius Kaunas, jam teko garbė skaityti priesaikos tekstą ir bučiuoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kovinę vėliavą. Karys buvo apdovanotas specialia Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado dovana.
Mokomojo pulko organizuojamame BKSĮK dalyvauja visi savanoriai, kurie nusprendžia derinti civilį gyvenimą su karyba, ateidami tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, turintys pagrindinį išsilavinimą (pageidautina vidurinį), fizinį pasirengimą, pagal sveikatos būklę ir moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.
Karys savanoris pratybose dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų per metus. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
„Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone vyksta rugpjūčio 2–14 d. vyksta Lietuvos tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ (angl. „Griffin strike 2020 / Hunter 2020“). Pratybose, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių, su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų kariai.
„Susirinkome iš skirtingų kariuomenės vienetų treniruotis veikti kartu, dalintis patirtimi, išmokti naujų dalykų. Po pratybų tapsime geresniais kariais nei buvome prieš jas: turėsime daugiau sąveikos patirties, patobulinsime ugnies valdymo įgūdžius, geriau pažinsime sąjungininkų veiksmų specifiką ir taktines plonybes, o tai reiškia – būsime dar geriau pasiruošę kovos veiksmams. Medžioklė prasidėjo, tegul Grifonas kerta stipriai!“ – pratybų atidarymo ceremonijos metu kariams linkėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius.
Šios pratybos, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, vyksta keliais etapais. Pratybos prasideda situaciniu taktiniu treniravimu mokomosiose vietose, po to vyksta vertinamosios lauko taktines pratybos, kurių pabaigoje – kovinis šaudymas mišriais ginklais.
Tarptautinių pratybų metu kariniai vienetai vykdys mokomąsias gynybines ir puolimo operacijas, atliks taktinius žygius, užims susitelkimo rajonus, atliks pasalas, stabdymo ir blokavimo veiksmus, kontratakuos, vykdys paramą prieštankinių valdomų sistemų ugnimi.
Pratybose „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“ yra naudojama daugiau kaip 27 tipų įvairios karinės paskirties transporto priemonių. Taktinių pratybų metu Lietuvos kariai veikia naudodami vikšrinius šarvuotus transporterius M113, karinius visureigius HMMWV, karinius sunkvežimius UNIMOG. Kovinio šaudymo mišriais ginklais pratybose, kariai šaudys ne tik iš pėstininkų ginklų, bet ir artilerijos pabūklų, prieštankinių sistemų „JAVELIN“, o jų veiksmus rems JAV oro pajėgų atakos sraigtasparniai „Apache“. Prasidėjus karinėms pratyboms „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
Tarptautinių pratybų „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ pagrindinis tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą ir keistis turima patirtimi su sąjungininkais.
Šiomis pratybomis, pažymima pranešime, siekiama įvertinti Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio bataliono pėstininkų kuopas bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono baterijas, užbaigusias nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių rengimą.
Lietuvos kariuomenėje penki nauji pulkininkai. KAM nuotr.
Prezidento dekretais pulkininkų laipsniai suteikti penkiems Lietuvos kariuomenės pulkininkams leitenantams – Gintarui Koryznai, Linui Kubiliui, Mindaugui Mažonui, Elegijui Paulavičiui ir Vytautui Sriubui.
Pulkininkų laipsnius ceremonijos Krašto apsaugos ministerijoje metu suteikė ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Aukštesnis karinis laipsnis – tai ne tik jūsų nuoseklaus darbo, pasiaukojimo ir ištikimybės įvertinimas. Tai ir didesnė atsakomybė, kurią prisiimate”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pulkininko ir generolo laipsniai suteikiami Prezidento dekretu, pasiūlymus dėl aukštesniųjų karininkų laipsnių teikia krašto apsaugos ministras.
Vyresniųjų karininkų skaičius Lietuvos kariuomenėje didinamas atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat siekiant toliau komplektuoti kovinius vienetus trūkstamu kariniu personalu, kurie su sąjungininkų kariais vykdys kolektyvinės gynybos operacijas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 39 pulkininkai ir jūrų kapitonai.
Karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas Nors bene dažniausiai kalbėdami apie krašto gynybą galvojame apie sausumos pajėgas, Lietuvos kariuomenė vis dėlto gali pasigirti ne tik vikšrinėmis transporto priemonėmis, sąjungininkų šarvuočiais ir sausumoje vykdomomis pratybomis. Kaip sako karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas, Lietuvos trispalvė plevėsuoja ir jūroje, taip primindama visiems, kad mūsų valstybė turi ir jūrinės valstybės statusą.
Kalbėdamas apie Lietuvos karines jūrų pajėgas, M. Žukas pripažįsta, kad jūrininko profesija dažnai yra romantizuojama – kaip sako kariuomenės laivo vadas, karo jūrininkai privalo būti sumanūs, gebėti veikti greitai ir racionaliai įvairiausiomis situacijomis bei, žinoma, prisitaikyti prie gyvenimo laive esant įvairiausioms oro sąlygoms. Pasak komandoro leitenanto, Karinis jūrų laivynas turi įvairiausių funkcijų – ne tik dalyvauti tarptautinėse pratybose su NATO sąjungininkais, tačiau ir vykdyti išminavimo operacijas, teršalų jūroje likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo funkcijas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA karinio laivo „Aukštaitis“ vadas taip pat papasakojo apie laivyno galimybes, vykstančias pratybas, planuojamus naujus pirkinius, įvardijo, ko reikia geram jūrininkui, ir pasidžiaugė, kad laivyne yra ir moterų: viena jų – M. Žuko pavaduotoja, potenciali pirmoji Lietuvoje karinio laivo vadė.
Karinių jūrų pajėgų funkcijų yra ne viena – povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė, išminavimo operacijos, laivybos apsauga ir kontrolė bei kitos. Kokios dar yra laivyno funkcijos?
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir tos funkcijos iš esmės daug nesiskiria nuo kitų rūšių kariuomenės, tiesiog vyksta kitoje terpėje – jūrinėje aplinkoje. Tai galbūt suteikia kažkokią specifiką. Be to, mes esame atsakingi už paieškos ir gelbėjimo funkcijas jūroje bei teršalų likvidavimą. Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai Karinės jūrų pajėgos atlieka tokias funkcijas, kaip teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos apsauga, kontrolė ir gynyba. Kaip ir minėjote, aplinkos – viršvandeninės, antvandeninės ir povandeninės – stebėjimas ir kontrolė. Taip pat turime atlikti išminavimo funkciją, teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms vykdant tam tikras operacijas jūroje: ar tai būtų priešteroristinės operacijos, ar kitos. Remiame sienos apsaugos operacijas, vykdome laivybos kontrolę ir apsaugą. Jau minėjau paieškos ir gelbėjimo operacijas: koordinavimas, vadovavimas ir organizavimas visų gelbėjimo operacijų. Tokios yra pagrindinės mūsų funkcijos.
Kurias funkcijas atliekate dažniausiai?
Matyt, tos funkcijos priklauso nuo skirtingų laivų klasių, mūsų padalinių. Mes dabar esame patruliniame laive, tai mūsų funkcijos labiau orientuotos į nacionalines užduotis, kaip kontrolė, gynyba, informacijos rinkimas, suvereniteto užtikrinimas. Jeigu yra priešmininiai laivai, tai jie labiau orientuoti į išminavimo operacijas, jie dalyvauja NATO junginiuose. Turime štabo ir aprūpinimo laivą, kuris suteikia galimybes iš jo vadovauti tam tikriems junginiams. Kaip tik prieš kelias dienas – birželio 18 d. Lietuva parėmė NATO vėliavą ir pradėjo vadovauti Aljanso nuolatinės parengties priešminių laivų grupei 1.
Kokia yra laivyno sudėtis? Kokios jų galimybės?
Kalbant platesniu mastu, organizacija gali būti suskirstyta pagal įvairius faktorius. Jei vyksta kažkokia operacija, būna operacinio vadovavimo grandinė, sukuriamos laivų grupės, jiems vadovauja paskirti vadai. Jeigu yra labiau kasdienė organizacija, laivai gali būti suskirstyti pagal atliekamas funkcijas: dažniausiai skirstoma divizionais, eskadronais. Kiekviename eskadrone būna labai panašūs laivai – Lietuvos atveju Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje turime patrulinių laivų, priešmininių laivų bei pagalbinių laivų ir katerių divizioną.
Šiuo metu karinėse jūrų pajėgose turime 8 laivus, įskaičiuojant ir gelbėjimo laivą „Šakiai“ bei du uosto katerius.
Verta paminėti, kad laivyną sudaro ne vien laivai. Karines jūrų pajėgas, be Karo laivų flotilės, šiuo metu sudaro logistikos tarnyba, mokymo centras, povandeninių veiksmų komanda, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
Klaipėdoje veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kariuomenės specialistus ruošia ir Lietuvos karo akademija. Ar, kalbant konkrečiai apie laivyną, netrūksta specialistų? Ar turite specialistų iš užsienio?
Laivas yra kaip mažas miestelis, kuris išeina į jūrą ir gamina savo elektrą, turi elektrinę, turi vandenvietę, gaisrinę, jeigu įsipliekstų gaisras.
Laivas turi savo gydytoją, jei kažkas susirgtų. Turime būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms. Kadangi pagalbą iš išorės prisikviesti gali būti labai sunku arba jos atvykimas gali užtrukti, mums reikalingi kiekvienos srities labai geri specialistai arba netgi kelias sritis išmanantis specialistas. Tuos specialistus mes bandome kuo geriau ruošti. Jie rengiami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Lietuvoje vykdome programą karininkams, yra galimybė studijuoti LAJM – studentai papildomai lanko vadų kursus, kur, be civilinės išsilavinimo dalies, jie susipažįsta su karyba. Jaunuoliai gali stoti į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, jie ten būna atrenkami į jūrininkus ir tiesiog rotuojami į tą patį LAJM, bet jau su kadeto kariškio statusu. Baltijos jūroje sunaikinta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi mina. KAM nuotr.
Yra atvejų, kai mes iš gabesnių liktinių rengiame karininkus. Taip pat siunčiame žmones į kursus užsienyje, kartais žmonės savo pirminį karininko išsilavinimą gauna užsienio karo akademijose. Tai buvo šiek tiek plačiau naudojama anksčiau, prieš Lietuvai tampant NATO nare, nes buvo vykdomos programos „Partnership for peace“. Dabar labai smagu matyti, kad Lietuva, kaip NATO narė, tą pačią programą vysto su ukrainiečiais, kitomis šalimis. Tuo metu senosios NATO narės, siekdamos pakelti Lietuvos lygį, priimdavo žmones studijuoti užsienio karo akademijose. Mums tai yra labai aktualu, kadangi treniruojamės ir siekiame visą laiką bendradarbiauti su savo partneriais. Per kursus sugebame ne tik išmokti mokomąją medžiagą, bet ir susipažinti su tų šalių kultūra, taktika, technika, pažinti tos šalies aplinką. Jeigu atsitiktų, kad mes vykdome mokymus ar kažkokias operacijas kitoje šalyje, mes jau turime žmonių, kurie ten yra buvę, galbūt turi ratą pažįstamų, tada galima pasiekti gerą sinergiją.
Kalbant apie žmones, į kuriuos mes norime investuoti ir išleisti į kursus, ypač svarbi kruopšti jų atranka. Čia reikia didelės motyvacijos, ne vien turi gerai išmanyti savo darbą, bet dažnai ir kovoti su aplinka – jeigu bus didelis bangavimas ar būsi ilgai išplaukęs toli nuo namų. Nelengva identifikuoti tuos motyvuotus ir kuo gabesnius žmones, kad į juos investavus daug pastangų, laiko ir galbūt pinigų, būtų grąža.
Tęsiant mokslo temą – ar laivyno technika ir turimi ištekliai kaip nors pasitarnauja mokslininkų darbui?
Taip, tai yra labai įprasta praktika tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Džiugu, kad ta praktika yra įsivažiavusi. Ne per seniausiai mes rengėme hakatoną – tai buvo didelio atgarsio susilaukęs renginys, nes dalyviai galėjo gyventi karo laive, jie čia dirbo, atsakinėjo į jiems iškeltus klausimus. Ieškojo sprendimų, kaip atlikti tam tikras užduotis, siūlė naujoves. Taip pat yra įsteigtas Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos dalyvauja ir Europos „Ocean 2020“ projekte, kur siekiama tobulinti Europos karinės pramonės galimybes – vystyti produktus ir juos gaminti čia, Europoje. Dažnai sulaukiame skambučių ir iš pavienių žmonių, kurie turi gerų idėjų. Bandome bendradarbiauti su mūsų mokslininkais. Tai yra įdomu ir mums, ir jiems, kadangi mes, kaip specialistai, galime atsakyti į tam tikrus specifinius klausimus.
Jūs vadovaujate laivui „Aukštaitis“, kuriame dabar esame. Papasakokite apie dabar vykstančias pratybas. Koks jų tikslas, kas dalyvauja?
BALTOPS būtų galima būtų versti kaip „Baltijos operacija“. Tai yra kasmetiniai mokymai, kurie nėra atsitiktiniai – jie yra planuojami, vyksta kiekvienais metais. Dabar jie vyksta 49 kartą. Mūsų karinėms jūrų pajėgoms „Baltijos operacija“ yra vieni pagrindinių mokymų metuose, nes šie mokymai paprastai būna labai dideli. Šiuos metus būtų galima išskirti – tai yra pirmieji dideli mokymai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims po pandemijos. Tai daro įtaką planavimui. Labai džiugu matyti, kad net ir šioje išskirtinėje situacijoje mes rodome vienybę, gebėjimą planuoti ir atlikti tuos mokymus. Šiemet mokymuose dalyvauja 17 NATO sąjungininkių šalių ir 2 partnerės šalys. Iš viso skaičiuojama per 3 tūkst. dalyvių. Daugybė platformų – tiek karo laivų, tiek orlaivių. Šias pratybas veda ir organizuoja 6-asis JAV laivynas ir tikslas yra treniruotis NATO tarpusavio sąveikoje, per bendras procedūras, taktikas, tuo pačiu parodyti gebėjimą veikti kartu, skleisti žinią, kad NATO yra ir šiame regione, kad NATO yra pasiruošusi vykdyti plataus masto operacijas.
Pratybų geografinis išsidėstymas labai platus. Būtų galima sakyti, kad jos vyksta visoje Baltijos jūroje. Paprastai mokymai gali susidėti iš kelių etapų: vienas etapas vyksta vienoje vietovėje, kitas – kitoje, nes toje vietoje galima pasitelkti tos šalies orlaivius, galbūt reikia pajėgas išskirstyti, kad jie galėtų vieni kitų nematyti ir panašiai.
Koks Karinių jūrų pajėgų potencialas priešintis ar vykdyti kovines užduotis? Kokia funkcija bendrame NATO pajėgų kontekste?
Manau, kad mūsų indelis į NATO yra labai svarbus, kadangi mes įvykdėme tą kokybinį šuolį, mūsų yra prašoma prisidėti. Mūsų išminavimo galimybės yra labai vertinamos, tai yra viena iš iškeltų užduočių Lietuvai. Mes skiriame laivus į NATO priešmininių laivų grupes, galime pasiūlyti netgi savo štabą priešmininių laivų grupėje. Taip pat prie visos kolektyvinės gynybos mes, kaip Karinės jūrų pajėgos, prisidedame siųsdami savo karius į misijas – pavyzdžiui, misijas „Atalanta“, „Sofija“, „Irini“ ar kitas. Stengiamės prisidėti tuo, kuo galime. Mūsų pajėgumus vertinčiau per bendrą kolektyvinės gynybos prizmę. Žinoma, mes turime ir savo nacionalinius planus, apie kuriuos aš negaliu daug pasakoti – kokios yra užduotys ir ką mes turėtume vykdyti tam tikrais atvejais. Stengiamės kuo daugiau treniruotis ir prisidėti prie bendro NATO įvaizdžio ir užduočių.
Ar Kariniam jūrų laivynui yra planuojami nauji technikos pirkiniai?
Laivai yra sudėtingi mechanizmai, labai daug įrangos. Dažnai laivas yra statomas 30-iai metų – toks būna planuojamas jo gyvenimas. Per tuos 30 metų gali keistis tiek užduočių specifika, tiek politinė padėtis. Poreikiai gali keistis dažniau, nei yra suplanuotas laivo gyvenimas. Dažnai technologijos žengia daug greičiau nei keičiasi planuojamos užduotys. Laivai nuolat turi būti atnaujinami, nuolat reikia planuotis naudojamos įrangos aptarnavimą – čia mes vykdome nemažus pirkimus. Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Laukiame naujo karinės paieškos ir gelbėjimo laivo, planuojama yra įsigyti naujus radarus stebėjimams, kurie būtų ant mūsų laivų. Taip pat laukiame dar vieno priešmininio laivo, kuris pakeis jau nurašytą laivą „M52 Sūduvis“. Pastarąjį tikimės išvysti kaip muziejaus eksponatą Klaipėdos mieste ir prieinamą visuomenei.
Sunku įvardinti konkrečiai, nes didelė dalis pirkimų būna, pavyzdžiui, gamintojo garantinis aptarnavimas įrangai. Kartais ta įranga būna tokia moderni, kad pats ją gali aptarnauti tik iki tam tikro lygio. Perkame ir smulkesnius, inovatyvius dalykus, kurių nelabai galėčiau atskleisti.
Kai kalbame apie kariuomenę, įprastai pagalvojame apie sausumos pajėgas. Ar Karinėms jūrų pajėgoms netrūksta dėmesio finansine prasme?
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir aš pasitikiu mūsų aukštesnių vadų sprendimais. Mūsų užduotis yra puoselėti jūrinės valstybės dvasią – sakome, kad trispalvė jūroje saugo. Siekiame, kad būtume suprasti kaip jūrinė valstybė, kadangi uostas Lietuvai yra labai svarbus tiek morališkai, tiek finansiškai. Bandome daryti savo darbą kuo geriau, kad nebūtume užmiršti. O juokaujant galima pridurti, kad angliškai laivas vadinamas „ji“, nes beprotiškai daug kainuoja išlaikyti dažuose ir pudroje (angl. paint and powder).
Grįžkime prie laivyno funkcijų. Paminėjote teršalų likvidavimo funkciją. Aplinkosaugai skiriamas dėmesys didėja visame pasaulyje. Kaip Lietuvos Karinės jūrų pajėgos atlieka taršos likvidavimo užduotis?
Mes turime specialų tam skirtą laivą – gelbėjimo laivą „Šakiai“. Tikimės ir laukiame naujo laivo, kuris būtų modernesnis, labiau pritaikytas kokybiškiau atlikti gelbėjimo operacijas. Tokių operacijų spektras labai platus – žvejai, konteineriniai, didesni civiliniai laivai, galbūt orlaivio avarija. Ne paslaptis, kad su laivais nutinka visokių situacijų, pavyzdžiui, išsilieja teršalai. Specifiniai gelbėjimo laivai yra pritaikyti surinkinėti taršą ir man asmeniškai taršos surinkinėti nėra tekę, bet mes treniruojamės kartu su gelbėjimo laivu statyti bonus – tai yra tokios užtvaros, kad galėtume izoliuoti naftos produktus, juos surinkti, išfiltruoti.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Karinėse jūrų pajėgose visuose laivynuose skiriamas labai didelis dėmesys aplinkosaugai, nes tai yra terpė, kurioje mes dirbame – ypač stengiamės ja rūpintis. Būna mokymai naudojant sonarus ir, pastebėjus kažkokius žinduolius, tie mokymai yra stabdomi, kad kuo mažiau paveiktume jūros gyvūniją. Yra tarptautinės konvencijos, pavyzdžiui, MARPOL, yra saugomos teritorijos (Natura 2000), nurodančios, ką gali atlikti jūroje. Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvos Karinės jūsų pajėgos netgi stengiasi eiti žingsniu į priekį. Stengiamės visus „nešvarius“ darbus atlikti krante, uoste – pavyzdžiui, šalinti skysčius uoste, nors pagal tarptautinę konvenciją mes tai galėtume ir jūroje daryti.
Dar viena funkcija, apie kurią ir pats užsiminėte, yra išminavimo operacijos. Baltijos jūroje yra nemažai karo laikų minų. Ar vykdote kažkokias profilaktines išminavimo operacijas?
Galima paminėti, kad funkcija vykdoma skirtingomis linijomis – turime savo nacionalinius planus, taip pat nuolat „švariname dugną“ – organizuojame tam tikrus mokymus, pavyzdžiui, kaip „Atvira dvasia“ (Open spirit), kai skirtingų šalių laivai susirenka Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir treniruojasi bei ieško tikrų istorinių minų. Išminavimas yra labai svarbus, nes, kaip pajuokaujant galima sakyti, kiekvienas laivas gali būti išminavimo laivas, tik kai kurie – vieną kartą. Nors tikrovė yra, kad minos dabar gali būti labai išmanios. Minos yra, vertinant karišku ar taktiniu požiūriu, gana pigus ir efektyvus ginklas, miną gali išmesti bet koks laivas, užblokuoti uostą ir atkirsti komunikacijos strategines linijas – tai padarytų įtaką tiek šalies ekonomikai, tiek saugumo situacijai. Tai yra paprastas ir efektyvus ginklas, todėl labai džiaugiamės savo galimybėmis, siekiame jas išlaikyti ateityje, netgi plėsti išminavimo pajėgumus.
Švedija net kelis kartus įtarė, kad į jos jūrų zoną buvo įplaukę Rusijos laivai. Kas, kalbant apie saugumą jūros pasienyje, labiausiai kelia nerimą? Ar pasitaiko provokacijų? Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kranto linija yra šiek tiek kitokia nei Švedijos, mes neturime tiek daug salų ir geografiškai mums yra patogiau stebėti. Galiu patikinti, kad stebėjimas yra vykdomas, tai atlieka ne tik laivai, bet yra ir stacionarios kranto radiolokacijos stotys, kurios dirba visą laiką. Tikslių duomenų negaliu atskleisti, bet stebėsena yra nuolatinė. Jeigu mums iškyla poreikis stebėti papildomai, mes galime pasitelkti laivus, surinkti kažkokią informaciją apie pažeidimus. Mums kartais tenka užkardyti tuos pažeidimus, pastebėjus, kad galėtų įvykti kažkokia situacija. Taip pat – rinkti vienokią ar kitokią informaciją, kartais priminti Tarptautinę jūrų teisės konvenciją ar pateikti dokumentuotus jos pažeidimus.
2015 m. Karinės jūrų pajėgos (KJP) atrado sudužusį ir nuskendusį „AN-2“ lėktuvą. 2014 m. Baltijos jūroje, ties Klaipėda, paslaptingai dingo žvejų laivas ir du įgulos nariai, kurie nebuvo rasti. Baltijos jūroje dingusių žvejų paieškos ir gelbėjimo operaciją vykdė Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Kokios realios laivyno radiolokacinės galimybės?
Galiu pasakyti, kad, be gelbėjimo laivo, mes visada turime ir budinčius pajėgumus, kurie yra pasiruošę labai greitai reaguoti į situacijas. Taip pat atlikti gelbėjimo operacijas. Jos kartais vyksta toli nuo kranto ir tiesiog reikia suprasti, kad jūra yra labai didelė, o joje atrasti tą mažą objektą kartais yra beprotiškai sunku ne vien laivams, bet net ir pasitelkiant orlaivių pagalbą. Apsunkinti paiešką gali ir kažkokios nepalankios fizinės, gamtinės aplinkybės – lietus, vėjas, didelis bangavimas, sunki audra. Visą laiką turime galvoti ne tik apie tuose nelaimės ištiktus žmones, bet ir apie savo būklę, kad ir pats begelbėdamas nepapultum į pavojų. Tikslios statistikos nepasakysiu, bet KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras tikrai turi daug darbo. Verta pažymėti, kad mūsų gelbėjimo atsakomybės rajonas yra netgi platesnis nei mūsų išskirtinė ekonominė zona. Taip pat centras yra atsakingas už gelbėjimus Kuršių mariose. Tiek mariose, tiek jūroje esant poreikiui bendradarbiaujama ir su Karinėmis oro pajėgomis, ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Koks yra mūsų – Lietuvos – laivyno amžius?
Karinių jūrų pajėgų gimtadienį minime liepos 4 d., kai 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos kariuomenės Jūrų pajėgos. Man būtų labai džiugu tą laivyno istoriją trumpai išplėsti: turėjome pirmą Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona”, buvo ir uosto katerių, o 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Yra žinoma apie kuršių gentį, kurie buvo nuožmūs ir geri jūrininkai. Istorija rodo, kad, nors ir neturėjome laivyno, tiek medieną tiekdavome, tiek netgi esame tų laikų karo laivus iš medžio su burėmis statę. Kai kalbame apie pakilimą, paminime ir tai, kad Lietuva buvo nuo jūros iki jūros. Tas įdirbis kažkur yra ir tos jūrininkų istorijos mes turime.
Jūrininko profesija, ne paslaptis, dažnai yra romantizuojama – jūra, istorija, krašto apsauga ir panašūs vaizdiniai galvoje iškyla, kalbant apie Karines jūrų pajėgas. Kokių savybių reikia geram jūrininkui? Kokie didžiausi iššūkiai iškyla jūroje?
Manau, kad jūrininkas, kalbant tiek bendrąja prasme, tiek kariškis jūrininkas, visų pirma turi būti labai atsidavęs, pasiruošęs aukotis. Jis turi būti labai sumanus, nes iškyla nenumatytų situacijų, kai nepavyksta remtis kažkokiomis instrukcijomis, kai reikia veikti sumaniai, nebūtinai pagal vadovėlius. Taip pat galbūt yra romantizuojama, kad jūrininkai daug šalių aplanko – jie turi būti išprusę, turėtų mokėti užsienio kalbų, gražiai elgtis, išmanyti etiketą. Turime ir merginų – galime pasidžiaugti, kad būtent šiame Karinių jūrų pajėgų laive turime pirmąją laivo vado pavaduotoją merginą – kpt. ltn. Agniją Aleknaitę. Tai mano dešinioji ranka, tikrai labai gabi mergina. Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tikiu, kad ji greitu metu bus pasiruošusi perimti mano užduotis ir tapti pirmąja moterimi, vadovaujančia Lietuvos karo laivui. Pas mus laive fizinių darbų yra kiek mažiau, gal kiek psichologiškai sunkiau, nes reikia daug ką apgalvoti. Todėl manau, kad didžiąją dalį darbų visavertiškai gali atlikti ir merginos. Laivo įranga yra vienas dalykas, bet įgula turi būti išskirtinai vieninga, kaip vienas kumštis. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų laivų įgulos yra tikrai labai profesionalios, labai motyvuotos – aš su tokiu požiūriu jaučiuosi saugus ir pasitikiu jais. Galime vykdyti viso spektro užduotis. Lietuviai tikrai gali jaustis saugūs.
Teko matyti, kad jūs pats prisidėjote prie koronaviruso pandemijos suvaldymo – apsauginių skydelių gamybos. Ar ir kiti karininkai prisijungė prie įvairių iniciatyvų?
Kadangi domiuosi ir mėgstu technologijas, labai greitai kartu su bendraminčiais subūrėme grupę, kurioje diskutavome, kaip galime prisidėti. Keitėmės informacija, kūrėm dizainą, darėm prototipus. Tuomet su draugu pagaminome per 100 vnt. apsauginių skydelių, kuriuos paaukojome Klaipėdos ligoninėms. Vėliau šią idėją pasiūliau Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui, kurio narys esu. Už savanoriškai suaukotus pinigus pavyko pagaminti 260 vienetų skydelių, kurie vėliau buvo paaukoti. Taip pat per pandemiją karininkų klubas dalyvavo „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje, rėmė Šaulių sąjungą ir organizavo kraujo donorystes akciją.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas vyr. ltn. Mažvydas Kunevičius. SAM nuotr.
Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti. Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis. Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
Lietuvos kariuomenės pulkininkas Albertas Dapkus. KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatys naujojo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado kandidatūrą. Šias pareigas bus siūloma eiti Lietuvos kariuomenės pulkininkui Albertui Dapkui. Karininkas šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija), kur vadovauja aukštesniųjų vadų kursams.
„Pastarieji metai – Lietuvos šaulių sąjungos stiprėjimo ir tvirtėjimo metai. Iki 12 tūkst. išaugo ir iš esmės atsinaujino šaulių gretos: LŠS narių amžiaus vidurkis šiuo metu yra apie 40 metų ir bene pirmą kartą turime apylygį jaunųjų šaulių bei suaugusių sąjungos narių skaičių. Tai neabejotinai augina šaulių galimybes dar aktyviau prisidėti teikiant pagalbą institucijoms, ką įrodė jų indėlis valdant koronakrizę: nuo budėjimo mobiliuose patikros punktuose, patruliavimo kartu su policija užtikrinant viešąją tvarką iki vaistų pristatymo ar ligonių bei medicininių reagentų pervežimo.
Naujasis LŠS vadas turėtų užtikrinti sričių, kuriose pastaraisiais metais buvo pasiekta kokybinio ir kiekybinio šuolio, tolimesnį vystymą: t. y., jaunųjų šaulių patriotinis ugdymas bei kovinių šaulių būrių formavimas ir jų integravimas į Lietuvos kariuomenės padalinius“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna, kurio kadencija baigiasi šią vasarą. Krašto apsaugos ministro pateiktą kandidatūrą svarsto ir dėl jos balsuoja Lietuvos šaulių sąjungos atstovai per savo visuotinį suvažiavimą, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Plk. A. Dapkus karjerą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vėliau karininkas nuosekliai kilo karjeros laiptais, 2006-2014 metais tarnavo įvairiose pozicijose Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacinio planavimo valdybai. Nuo 2016 metų plk. A. Dapkus vadovauja Baltijos gynybos koledžo aukštesniųjų vadų kursams. Pulkininkas turi ir tarptautinių operacijų patirties – 2013-2014 metais tarnavo Afganistane. Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
Plk. A. Dapkus yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje karinius įgūdžius ir žinias lavino įvairiuose kariniuose kursuose JAV, Estijoje. Karininko tarnyba įvertinta įvairiais krašto apsaugos sistemos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų medaliais ir apdovanojimais.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Sąjungos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, telkti jos piliečius ir prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo. Ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas tvirtina, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė atvėrė naujas galimybes dezinformacijai. Pašnekovas neslepia, kad daugiausia informacinių atakų bei dezinformacijos Lietuvą pasiekia iš kaimyninės Rusijos – pasak E. Lastausko, Vakarų šalys į Rusijos elgesį po 2014 m. Krymo aneksijos žiūri visaip kitaip.
Didėjant visuomenės sąmoningumui, šalia to, pastebi E. Lastauskas, tobulėja ir dezinformacijos sklaidai pasirenkami kanalai, laikas bei būdai. Dėl to, konstatavo pulkininkas, vyksta karas, tik šįkart – informacinis. Kartu jis teigia, kad žmonės turėtų laikytis kritinio mąstymo taisyklių bei „informacinės dietos“ – pamačius šaukiančią žinutę, įvertinti jos pateikimą, sudėtines dalis bei asmeninį poreikį kiekiui.
E. Lastauskas naujienų agentūrai ELTA taip pat papasakojo apie keletą Lietuvoje užfiksuotų informacinių atakų, paaiškino, kaip jos kelią sumaištį visuomenėje ir kokie jų tikslai, įvertino gyventojų atsparumą dezinformacijai bei įvardijo, kaip žmonėms atskirti tiesą nuo melo.
Paaiškinkite, už ką yra atsakingas Strateginės komunikacijos departamentas Lietuvos kariuomenėje?
Visi Lietuvos kariai yra atsakingi už Lietuvos žmonių ir valstybės saugumą, o mes esame atsakingi už tai, kad šalies informacinėje erdvėje nebūtų „melagienų“, neteisingos informacijos – kad mes ją identifikuotume, atrastume ją gerokai anksčiau, nei ji pasiekia mūsų žmones ir pradeda daryti jiems neigiamą įtaką. Mes identifikuojame informacines grėsmes Lietuvos Respublikai, žmonėms ir jas paaiškiname.
Pradėkime nuo geopolitinių konkurenčių komunikacijos. Skelbiama, kad Baltarusija, Rusija puikiai susitvarko su koronavirusu. Vis dėlto gegužės 9 d. minėjimas Rusijoje buvo nukeltas. Taip pat – kad Kinija padeda Europai asmens apsaugos priemonėmis. Dauguma žmonių sutinka, kad koronaviruso akivaizdoje egzistuoja propaganda. Į ką yra taikoma tokiomis žinutėmis?
Koronavirusas yra nauja aplinkybė. Pačioje to viruso plitimo pradžioje mes pastebėjome, kad daugelyje šalių, tarp jų ir jūsų minėtų šalių, egzistavo nustebimas, o po kiek laiko galime pastebėti, jog vis aktyviau sklinda klaidinama informacija. Ta klaidinama informacija – tai ne visada yra kryptinga veikla ir ne visada yra dezinformacija. Manau, kad turime didžiulį skaičių sąmokslo teorijų ir teiginių, kurie yra klaidinga įvykių interpretacija. Mes kiekvieną dieną susiduriame su tokiais aiškinimais, kad koronavirusas yra skirtas platinti 5G ryšį, kad virusas sugalvotas JAV arba specialiai paleistas Kinijoje, kad tai yra illuminati, masonų ir dar velniai žino kieno sąmokslas. Visų šitų klaidingų ir nelogiškų interpretacijų cirkuliuoja vis daugiau ir, be abejonės, yra krūva žmonių, kurie tuo naudojasi. Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Paraleliai mes matome ir kryptingą veiklą – susiduriame su klaidinga ir kryptinga informacija, kurioje teigiama, kad mūsų sąjungininkų pajėgos bus atitraukiamos iš Lietuvos. Šitą informaciją, pagal jos kompleksiškumą ir pagal tai, kad jai buvo pradėta rengtis gerokai anksčiau – balandžio 18 d., mes galime aiškiai identifikuoti – jos tikslas buvo diskredituoti mūsų sąjungininkus, padaryti taip, kad mūsų šalyje nebūtų jų ar būtų jų kuo mažiau. Siekiamybė pateikiama kaip įvykęs faktas. Taigi, susiduriame su kryptinga veikla – ne tik mąstymu, bet ir „melagienomis“. Kas už jų stovi? Tai reikalauja didesnio tyrimo, bet pastebime, kad labai dažnai informacija atitinka Rusijos Federacijos interesus ir dažnai pradeda sklisti šios šalies internetinėje erdvėje.
Kaip tokios atakos, informacija, apie kurią jūs kalbėjote, yra apibendrinama Vakaruose, pas sąjungininkus? Ar tai vertinama kaip propaganda?
NATO pajėgos ir mūsų sąjungininkai turėjo „puikių“ patirčių Šaltojo karo metais, kada KGB organizuotos dezinformacijos kampanijos, vadintos aktyviosiomis priemonėmis (rus. aktivnaja meroprijatija), kurios buvo vėliau atskleistos į Vakarus pasitraukusių KGB agentų, buvo ne kartą naudotos prieš mūsų sąjungininkus, siekiant diskredituoti NATO gynybinį aljansą. Tos patirtys ir istorija yra pakankamai didelė, tik tai buvo pakankamai seniai – ne visur buvo išlikusi ta institucinė atmintis.
Aš pats, kaip tarnavęs NATO vadavietėje, galiu pasakyti, kad iki pat 2014 m. į Rusiją buvo žiūrima kaip į partnerę, truputį keistokai besielgiančią, bet vis dėlto partnerę kovoje su islamiškuoju terorizmu, fundamentalizmu. 2014 m. (Krymo – ELTA) aneksija Ukrainoje buvo didžiulis nustebimas. Nuo to laiko buvo suvokta, kad ta mūsų kaimynė, pasirodo, nėra tas geranoriškas partneris, bet valstybė, labai aktyviai veikianti ir atakuojanti NATO aljansą, kaimynines šalis – atakuojanti pirmiausia informacinėmis atakomis, žinutėmis, nes juk viskas prasideda galvoje, transformuojasi į žodžius ir virsta veiksmais.
Kaip jau kalbėjome interviu pradžioje, Rusijoje atšauktas gegužės 9 d. minėjimas.Ar, artėjant gegužės 9 d., kai Rusija skelbia švenčianti Pergalės dieną, fiksuojamas sujudimas informaciniame lauke – padidėjęs dezinformacijos, propagandos srautas?
Mūsų informacinės erdvės stebėjimo ataskaita kalba apie tai, kad praėjusiais metais buvo pastebėtas ženklus klaidingos informacijos ir kryptingų informacinių atakų augimas. Drįsčiau sakyti, kad tai susiję ir su bendrai pasaulyje augančiu informaciniu srautu ir, be abejonės, su kryptinga veikla, kuria stengiamasi diskredituoti Lietuvą, NATO gynybinį aljansą, ES. Artėjančiomis datomis labai manipuliuojama – galima sakyti, kad nacistinės Vokietijos kapituliacijos data yra gegužės 8 d., kada buvo pasirašyta kapituliacija. Molotovo – Ribentropo paktas
Deja, Lietuvos Respublikoje Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1993 m. rugpjūčio 31 d., kada paskutinis okupacinės kariuomenės karys paliko valstybę. Ir karas prasidėjo mums 1939 m. rugpjūčio 23 d., kada buvo nuspręsta pasidalinti Baltijos šalis, Skandinaviją ir Besarabiją. Mes aiškiai matome, kad tie teiginiai visai kitaip yra pateikiami, ir Rusijos Federacija, Sovietų Sąjunga, buvusi nacistinės Vokietijos sąjungininkė, po to perėjusi į karinį konfliktą, kažkodėl mini ir švenčia gegužės 9 d. bei stengiasi šią datą pateikti kaip išskirtinį svarbų įvykį, nors mums, lietuviams, Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1993 m.
Tų interpretacijų daugėja, bet ta išskirtinė situacija su koronavirusu, mano manymu, sumažins ir galimybes manipuliuoti. Tiesiog bus pakankamai dėmesio skirta virusui. Kalbame apie tos datos perkėlimą ir, norisi tikėti, kad mūsų kaimynė visuotinės grėsmės – viruso akivaizdoje sugebės išlaikyti sveiką protą bei nesiims išnaudoti, manipuliuoti istoriniais faktais.
Krašto apsaugos ministerija viešina kai kuriuos atpažintus dezinformacijos atvejus, informacines atakas. Kaip rodo jūsų patirtis – ar tas viešinimas duoda naudą tiek visuomenei, tiek bendradarbiavimui su minėtais kaimynais?
Kiekvienas įvykis yra skirtingai vertinamas ir veiksmai, kurių imamasi, be abejonės, skiriasi. Bendrai mes tikime ir žinome, kad šiuo atveju mūsų pusėje yra tiesa. Tikime, kad Lietuvos žmonės, sąjungininkai sugebės atskirti. Svarbu, kad ta tiesa būtų pateikta ir mes tą žinią paskleistume. Tikime žmonių ir visuomenės gebėjimu atskirti pelus nuo grūdų.
Matome būtinybę informuoti visuomenę bei paaiškinti, kas vyksta – sumažinti galimybę manipuliuoti žmonėmis. Mes susiduriame su dvejopais įvykiais: įvykiais, kurių nebuvo – „melagienomis“, ir įvykiais, kurie buvo, tik interpretuojami kitaip. Pavyzdžiui, Sausio 13-osios ataka – ar tikrai žuvo žmonės? – Taip, žuvo, gindami Lietuvos valstybę. Bet kai kurie žmonės, ir ta pati Rusija teigia, kad tai buvo pačių lietuvių darbas, arba kad žmonių nė kiek nežuvo. Taip pat, kaip MH17 lėktuvas („Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, numuštas virš Rytų Ukrainos 2014 metais – ELTA) – teigiama, kad jo nebuvo arba jis numuštas pačių ukrainiečių. Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Kiekvienas atvejis reikalauja skirtingo paaiškinimo, būdo, bet mes tikrai tikime žmonių gebėjimu atsirinkti. Tikime visuomenės, žiniasklaidos brandumu. Galime pasidžiaugti, kad kiekvienas melagingos informacijos ar interpretavimo atvejis daugumos žmonių sutinkamas labai racionaliai, vadovaujantis protu ir iškart suvokiama, kad tai yra melagystė.
Kaip ir kalbėjome, laikas, pasirinktas dezinformacijos skleidimui ar informacinėms atakoms, nebūna atsitiktinis. Gal galėtumėte papasakoti apie daugiau atvejų, kai melaginga informacija buvo paskleista konkrečiu metu neatsitiktinai – labai gerai įvertinus laikotarpio aplinkybes, įvykius?
Rugsėjo 25 d. buvo pateikta informacija, kad vokiečių kariai, dislokuoti Rukloje, kurie saugo Lietuvos valstybę, atvyko į Kauną ir išvažinėjo žydų kapines. Tai yra įvykis, kurio nebuvo – visiška „melagiena“. Pačioje pradžioje tai atrodė keistai ir neverta dėmesio tol, kol nepastebėjome, kad tą pačią savaitę – po šito melagingo pranešimo, po trijų dienų mūsų užsienio reikalų ministras susitiko su žydų bendruomene JAV. Taip pat ir mūsų prezidentas susitikinėjo, o žydų bendruomenės visame pasaulyje šventė Naujuosius metus, kur susitinka, sveikina, kalbasi ir aptarinėja įvairius nutikimus. Tapo aišku, kad ši paskleista informacija turėtų neigiamą įtaką žydų bendruomenei. Tapo aišku, kad tikimasi sugriauti mūsų svarbiausių lyderių susitikimus su žydų bendruomenėmis JAV ir padaryti jiems žalą.
Tas pats prasidėjęs koronavirusas – šiemet sausio 28 d. po kibernetinės atakos buvo išplatinta melaginga informacija, kad JAV karys, kuris dislokuotas Pabradėje, serga koronavirusu. Noriu pabrėžti, kad tada dar nei vienam iš JAV karių, dislokuotų Lietuvoje, nebuvo diagnozuotas šis virusas. Visa tai buvo taikoma tada, kai prasidėjo koronavirusas ir kai žmonės pradėjo kalbėti, kad tai yra problema.
Kiekviena istorija visada turi strateginę potekstę ir tai rodo labai kryptingą, koordinuotą veiklą ir tų „blogiečių“, kurie tai daro, aiškius ketinimus daryti įtaką žmonių mąstysenai, elgsenai tam tikroje vietoje ir tam tikru metu. Beveik visada šios atakos yra ne tik melagingos informacijos sukūrimas ir paskleidimas, bet dar eina kartu ir su kibernetinėmis atakomis, kai įsiskverbiama į žiniasklaidą. Pati žiniasklaida tampa taikiniu.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra sakęs, kad dezinformacija yra pateikiama ir apie Lietuvos sąjungininkus – ES, NATO, kitas tarptautines institucijas. Kokiu būdu, forma yra konstruojamas dezinformacinis laukas apie NATO, ES veiklą?
Dar šiuo metu, kada mes šnekame, toliau platinama melaginga informacija. (…) Naudojamasi tuo, kad balandžio 15 d. įvyko NATO pajėgų gynybos ministrų susitikimas Briuselyje – balandžio 18 d. sukurtose melagingose platformose balandžio 21 d. buvo paskelbta informacija – tai rodo pakankamai didelį koordinacijos lygmenį. Susiduriame su įvairiais filmukais, istorijomis apie tai, kad COVID-19 yra 5G plėtra, kas yra visiška nesąmonė, taip pat, kad koronaviruso nėra, – tai irgi nesąmonė. Visos šitos interpretacijos – valandų trukmės filmukai, pranešimai, videomedžiagos, įvairios nuotraukos turi vieną tikslą: klaidinti žmones, skleisti melagingą informaciją, sukurti jiems netikrą realybę, netinkamai paaiškinant įvykį ir tokiu būdu darant įtaką žmogaus elgsenai.
Antradienį sostinėje turėjome bandymą organizuoti protestą, mitingą prieš įvestas saugumo priemones – tai atrodo absurdų absurdas. Kitas žingsnis turbūt būtų protestuoti prieš gydytoją, kad jis išrašė vaistų, gydo bei stengiasi padaryti, kad žmonės būtų sveiki. Logikos nebuvimas. Man nuoširdžiai gaila tų žmonių, kurie atvyko ir patikėjo šia „melagiena“ bei šiomis viruso interpretacijomis. Tai yra žmonės, kuriais manipuliuojama ir kurie tapo aukomis.
Kodėl žmonės patiki dezinformacija ir buriasi į tokius protestus?
Kibernetinėse atakose ir informacinėse atakose visada yra dvejonė. Pirma, tu nežinai, kas iš tikrųjų tave atakuoja. Antra, tu nežinai, ar tave atakavo. Kiek mes esame subjektyvūs ir paveikti tos aplinkos – ir aš savęs klausiu nuolat: ar iš tikrųjų aš nesu paveiktas, ar mano vertinimas yra pakankamai racionalus, ar tai nėra emocijomis arba tam tikrais vaizdiniais, gauta informacija paremtas vertinimas? Nuolatiniai savęs tikrinimai turėtų būti. Fake News – rimtas galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.
Manau, kad tipinio portreto nevertėtų nubrėžti. Kiekvienas iš mūsų potencialiai galime būti taikinys ir dažnai būname. Mūsų sprendimai ne visada būna racionalūs. Vienintelis kelias, kaip mes galime išlaikyti tą racionalumą, tai visada kvestionuoti – ar tai tikrai ta informacija, kuri teisinga? Ar tais žmonėmis, kurie taip sako, aš galiu pasitikėti? Ar išvados, kurios pateiktos, vadovaujantis šia informacija, iš tikrųjų yra teisingos? Susiduriame su visiškai melaginga informacija ir tai galima pakankamai greitai išsiaiškinti bei patikrinti, bet dar viena problema, su kuria susiduriame, – neteisinga įvykio interpretacija. Pats įvykis teisingas, bet jo interpretacija dėl netyčinės arba tyčinės mąstymo klaidos yra klaidinga.
Sakyčiau, kad kiekvienam iš mūsų, pamačius tam tikrą antraštę, vertėtų pagalvoti – ar tikrai reikia man ten lįsti, ar tikrai reikia paskaityti? Žmonės jau tą ugdo: jeigu man atėjo į elektroninį paštą kažkoks laiškas „Paspausk ir uždirbsi daug pinigų“, tai aš jau po truputį išsiugdau atsargumą, kad geriau nespausiu. Galvoju, kad ir su informacija turime taip – mums reikėtų laikytis informacinės dietos, kaip ir su maistu: nors maistas atrodo gražiai, bet ar tikrai man viską reikia valgyti?
Antra, pažiūrėti, ką aš čia valgau ir ar tame kartais labai gražiame paketėlyje nėra kažkokios velniavos pridėta. Juk kai maisto pakuotę paimame, pasižiūrime, kokie ingredientai ir skonio stiprikliai.
Mes sakome, kad informacinė dimensija yra dar vienas mūšio laukas – vyksta šiuo metu karas ir tie žmonės, kurie yra paveikti tų informacinių operacijų, tai yra aukos. Ne nusikaltėliai, bet aukos. Mūsų mylimi piliečiai, kuriuos sužeidė ir mūsų reikalas yra tuo pasirūpinti, paaiškinti jiems bei padėti susivokti.
Ar propagandos ir dezinformacijos pasirenkami viešinimo srautai per paskutinius metus keičiasi? Kaip?
Atėjo tam tikras suvokimas, kad kartais kalbėdamas ir viešindamas tam tikrą „melagieną“, darai meškos paslaugą – (…) padedi jai sklisti. Čia vienas iš tų aspektų, kad ne apie visus dezinformacijos atvejus reikia kalbėti ir jiems skirti viešumoje dėmesio. Taip pat atsirado supratimas, kad reikia skirti ženkliai didesnį dėmesį užkardymui ir edukacijai. Kalbu ir apie mūsų leidžiamus leidinius – galiu paminėti Ričardo Savukyno pagal kognityvinio elgesio terapiją rengiamą vadovėlį apie 10 mąstymo klaidų, kurį mes netrukus pristatysime. Jame kalbama apie mąstymo klaidas bei kritinio mąstymo principus. Nuogąstauju, kad terminas „critical thinking“ Lietuvoje buvo suprastas, kaip „viską kritikuoti“. Kritinis mąstymas nėra viską kritikuoti, tai yra sugebėjimas užtikrinti loginį ryšį tarp teiginio ir jį palaikančio elemento bei to ryšio periodiškas patikrinimas.
Noriu pasidžiaugti, kad visuomenės atsparumas vis dėlto didėja ir auga. Žmonės tampa pakankamai atsparūs, bet, kaip ir kalbėjome, 2014 m. turėjome melagingą informaciją elektroninio laiško forma, o šių metų sausį mes turėjome 5 kibernetines atakas, apgaulingus el. laiškus ir ženkliai išaugusį lygį. Gerėja mūsų visuomenė, mes tobulėjame, kaip ir mūsų apsaugos priemonės, tačiau tobulėja ir priemonės, kurias naudoja oponentai.
Pakalbėkime šiek tiek apie švietimą. Ekspertai kalba, kad tautinių mažumų bendruomenėse tikrovei prieštaraujančios informacijos pasiekiamumas yra daug platesnis nei kitur. Ar tautinės mažumos yra pakankamai atsparios propagandai? Ar, jūsų nuomone, tai yra svarbus veiksnys?
Čia klausimas daugiau švietimo ministerijai. Ką aš galėčiau pasakyti, tai kad mes neišskiriame kažkokios etninės grupės ir į visus žiūrime kaip į Lietuvos žmones. (…) Ginsime visus piliečius ir gyventojus. Manipuliacijų iš praeities galime pastebėti – Sovietų Sąjunga dažnai manipuliuodavo etninėmis grupėmis, siekdama sukurti iliuziją, kad šios grupės yra skriaudžiamos, ir tada menamai ateiti gelbėti. Rusijos Federacijos gelbėjimas Abchazijos ir Osetijos žmonių, ko gero, nustūmė juos keliasdešimt metų atgal.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Kalbant apie mūsų švietimo sistemą, egzistuoja internetas, turime galimybę skaityti bei tikrinti informaciją. Aš žinau, kad jauna karta labai daug dėmesio tam skiria. Yra labai daug informacijos, kuria galima pasinaudoti. Noriu tikėti, kad įvairios mūsų etninės grupės – pavyzdžiui, lenkų etninės grupės, esančios Lietuvoje, puikiai žino, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktu ir nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, tada iš nugaros jiems smogė Sovietų Sąjunga – sovietai išžudė 20 tūkst. Lenkijos karininkų, elito. (…) Ar galėtų tos informacijos būti daugiau? – Žinoma, visada galėtų būti. Tas aiškinimas, kalbėjimas yra labai svarbus ir tikiu, kad turėsime jo vis daugiau ir daugiau.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra paraginęs nenaudoti virtualių pokalbių platformos ZOOM dėl to, kad ši gali būti nesaugi vartotojų duomenims. Vis dėlto minėtoji programa toliau naudojama mokyklose, universitetuose ir netgi valdžios institucijose, pavyzdžiui, Vyriausybėje. Kaip manote, ar tam tikros rekomendacijos neturėtų išeiti nurodymų pavidalu?
Kario mąstysena yra tokia: aukštesnio vieneto prielaida yra faktas. Šiuo atveju, kada kariuomenės vadas arba krašto apsaugos ministras man kažką rekomenduoja, tai man tampa įsakymu. Mano supratimu, tos priešpriešos nėra ir tai, ką rekomenduojame, mes įgyvendiname ir vykdome. Daugiau pakomentuoti nelabai galiu, nes NKSC yra šios srities profesionalai.
Viso pokalbio metu diskutavome apie dezinformaciją. Į ką ji labiausiai yra nukreipta? Kaip vis dėlto žmonėms atsirinkti tiesą?
Pagrindiniai dezinformacijos tikslai yra trys: pirma, įtikinti mūsų žmones, kad mūsų valstybė nepavyko – kad mes neturėtume didžiuotis savo valstybe, ir tai sudaro sąlygas pasikartoti 1940-iems metams: valstybės aneksijai bei atsiranda galimybė kvestionuoti mūsų laisvę, galimybes pasirinkti. Antra siekiamybė yra kvestionuoti mūsų sąjungininkus, NATO pajėgas, europinę erdvę – vakarietiškų vertybių, tikėjimo, kad laisvė yra fundamentali vertybė, kad žmogus yra geras, kad privati nuosavybė yra fundamentali sąlyga ir kad žmogus turi turėti galimybę pasirinkti. Visu tuo stengiamasi abejoti. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kovinių menų mėgėjai visada prieš darydami ėjimą daro klaidinamą veiksmą tam, kad išbalansuotų savo oponentą – tą norą išbalansuoti mes labai aiškiai pastebime. Turbūt tas, kas tai organizuoja, yra pakankamai patyręs kovų menuose. Ką reikėtų daryti? Mes susiduriame su informacijos lavina. Turbūt daugelis iš mūsų jau atradome tą suvokimą, kad maisto perteklius yra problema bei reikia save apriboti truputį. (…)
Tą patį siūlyčiau su informacija – atsiradus šaukiančiai žinutei apie tai, kad dar viena skandalinga naujiena, parodanti kažkokį blogį, pagalvokime, ar tikrai man reikia ją skaityti? Jeigu perskaičiau ją, tai kviesčiau pažaisti tokį žaidimą: susirasti mąstymo klaidas arba būdus, kaip manipuliuojama. (…) Jeigu sako, kad Lietuvoje lyja lietus bei pateikia išvadą, jog Lietuva netikusi valstybė – įvertinti, ar šioje vietoje nėra kažkokio neatitikimo? Išlaikyti kritinį mąstymą – ne į viską žiūrėti kritiškai, o pažiūrėti, ar teiginys ir jį palaikantys argumentai atitinka loginę seką. Išlaikyti sveiką protą.
