Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybė šią savaitę paskelbė jau antrąjį karantino švelninimo etapą, bet Lietuvos kariuomenėje karantinas nėra švelninamas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų.
„Lietuvos kariuomenėje kol kas karantino sąlygos nėra švelninamos – galioja visi anksčiau įvesti ribojimai. Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai liks kareivinių režime, išskyrus tuos, kuriems tarnybos laikas jau pasibaigė, – kaip pavyzdį galima paminėti šiandien tarnybą užbaigiančius kunigaikščio Kęstučio batalione Tauragėje 9 mėnesius tarnavusius karius, kuriems šiandien padėkosime už jų tarnybą ir jie išvyks namo. Grįžtantys iš tarptautinių operacijų yra testuojami ir 14 dienų praleidžia izoliuoti specialiai tam skirtuose kariniuose daliniuose, kad į savo šeimas sugrįžtų saugiai. Atvykstantys sąjungininkų kariai taip pat testuojami, jiems sudaromos specialios sąlygos vykti į tarnybos vietas bei maksimaliai saugiai vykdyti savo tarnybos užduotis“, – Eltai sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda. Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot A. Dildos, sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
„Susirgusių karių ir darbuotojų skaičius Lietuvos kariuomenėje išlieka panašus, tiesa, šią savaitę jau turime ir keletą pasveikusių karių ir darbuotojų, kurie artimiausiu metu sugrįš į tarnybą ir darbą“, – sakė jis.
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas. Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių. Mūsų kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, kad karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
Fake News – rimtas galvos skausmas. Slaptai.lt nuotr.
Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdančio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) duomenimis, balandžio 3-9 dienomis fiksuoti 152 informaciniai incidentai.
Kaip skelbia duomenis surinkę LK SKD analitikai, informacinių incidentų skaičius išlieka stabilus, tačiau kinta dezinformacijos pateikimo metodai bei naratyvai.
Pasaulyje prasidėjus COVID-19 viruso protrūkiui, Lietuvoje toliau fiksuojami propagandos ir dezinformacijos reiškiniai, – vertinant jų turinį ir tendencijas, fiksuojama padidėjusi įtampa visuomenėje.
Skelbiama, kad nuo vasario 1 d. iki balandžio 9 d. iš viso nustatyti 644 skirtingų tipų incidentai elektroninėje aplinkoje, susiję su COVID-19 kontekstu. Informacija buvo pateikta rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, vis dėlto daugiausia informacinių incidentų socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje buvo pateikta rusų kalba. Kaip rašoma pranešime, tokiu būdu formuojama tam tikra nuomonė apie valstybių solidarumą, COVID-19 sklaidą ir tarptautinius santykius.
Tokių informacinių atakų tikslas, – sukeliant papildomą paniką, labiau pagilinti šalių sveikatos informacinę krizę Vakarų valstybėse, sėti abejones dėl tarpvalstybinio solidarumo krizės metu, taip pat kurstyti nepasitikėjimą nacionalinėmis ir Europos institucijomis, sveikatos apsaugos sistemomis, ekspertais ir žmonėmis, kurie padeda viruso paveiktiesiems.
Pasinaudojant koronaviruso pandemija, iškeliamomis sąmokslo teorijomis bandoma tendencingai paaiškinti COVID-19 priežastis, kurios leistų susikurti saugumo jausmą neprognozuojame pasaulyje. Pavyzdžiui, kad COVID-19 virusas yra sukurtas farmacinių kompanijų, o labiausiai iš to pasipelnys „Microsoft“ vadovas Bilas Gatesas, kuris uždirbs iš masinės vakcinacijos, arba, kad karantinas paskelbtas siekiant įdiegti 5G tinklą.
LK SKD analitikai pastebi, kad pagrindiniai propagandos tikslai krizės metu Lietuvoje yra nutaikyti į Vyriausybės veiksmus valdant viruso situaciją šalyje, žiniasklaidą, valstybės narystę ES ir NATO, Lietuvos kariuomenę, Europos Sąjungą ir jos valstybių narių tarpusavio santykius silpninant Vakarų visuomenes ir jų pasitikėjimą savo institucijomis.
Pažymima, kad atviros visuomenės ir demokratijos šalims būdingi gausėjantys informacijos šaltiniai, tad priklausomybė nuo informacijos socialiniuose tinkluose dar labiau stiprės. Dėl to svarbu gebėti atsirinkti informacijos šaltinius ir jų patikimumą. Taip pat reikia ugdyti kritinį mąstymą – kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintančias žinias, skirtingus žiniasklaidos šaltinius, ugdytis gebėjimą vertinti kontekstą kiekvienoje atskiroje situacijoje ir kiek įmanoma daugiau domėtis procesais, peržengiant profesines ir gyvenimiškas veiklos ribas, šviestis skaitant knygas.
Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Nuo penktadienio, balandžio 3-iosios, Lietuvos kariuomenės Karo policija pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teikti pagalbą valstybės institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso plitimą.
Dešimt ekipažų, 20 karo policininkų, naudodamiesi transporto priemonėmis, patruliuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje padėdami Lietuvos policijai užtikrinti viešąją tvarką ir karantino režimo palaikymą.
Taip pat viena iš Karo policijos funkcijų yra palaikyti viešąją tvarką ir padėti dalinių vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose.
Esant karantinui visi Lietuvos kariuomenės daliniai, vykdydami Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą veiksmų planą, savo patalpose turi būti įrengę atskirą izoliuotą patalpą, kurioje karys ar darbuotojas, įtarus susirgimą, galėtų laukti civilinės greitosios medicinos pagalbos.
Taip pat turi organizuoti praleidžiamųjų punktų ir institucijų budėtojų aprūpinimą apsauginėmis ir dezinfekcinėmis priemonėmis, laikytis kitų prevencijos rekomendacijų.
Nuo kovo 19 d. Karo policijos ekipažai, bendradarbiaudami su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistais, vykdo įgulų atsakomybės rajonuose esančių karinių dalinių kontrolę, t. y. tikrina, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse esantys daliniai laikosi kariuomenės vado reikalavimų.
Nuo kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo pavedimu karo policininkai saugo į Lietuvą atgabentą medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Karo policijos reagavimo grupė vykdo nepertraukiamą šių priemonių apsaugą visą parą, kol visos priemonės bus išgabentos iš pašto terminalo.
Lietuvos kariuomenės Karo policija skiria didelius pajėgumus grėsmėms, susijusioms su virusu, kontroliuoti ir pagal galimybes yra pasiruošusi reaguoti į vis didėjantį poreikį prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo suvaldymo, teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje koronavirusu (COVID-19) serga 28 sąjungininkų kariai bei 2 civiliai darbuotojai. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda Eltai taip pat patvirtino, kad šiuo metu nei vienam Lietuvos kariui virusas dar nėra nustatytas.
„Šio ryto, t.y. balandžio 2 d. 10.00 val. duomenimis, situacija dėl susirgimų COVID-19 virusu Lietuvos kariuomenėje yra tokia: 2 civiliai darbuotojai, 28 sąjungininkų kariai. 21 iš jų gydomas Lietuvoje, 7 evakuoti į savo šalis. Lietuvos kariams virusas nenustatytas“, – Eltai teigė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. A. Dilda.
A. Dilda sako, kad Lietuvos kariuomenė ir užsienio šalių kariai, esantys Lietuvoje, toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių, siekdami maksimaliai apsaugoti karių sveikatą, tačiau taip pat privalo vykdyti paskirtas užduotis, susijusias su šalies gynyba.
A. Dilda pateikė ir papildomos informacijos dėl NATO eFP bataliono.
„Kovo 29 d. į NATO priešakinių pajėgų batalioną atvyko 9 karo medikai iš Vokietijos ir Kroatijos, kartu su savimi atsigabeno papildomą medicininę įrangą. Jie padeda užtikrinti tarptautinio bataliono karių sveikatos priežiūrą. Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi“, – teigė jis.
Taikos meto užduotis atliekančių karių skaičius padidintas iki 180-ties. KASP nuotr.
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduotis atliekančių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių skaičius padidintas iki beveik 180-ties. Tai padaryta siekiant sustiprinti medicininės-karantininės kontrolės vykdymą Lietuvos pasienio užkardose.
Aktyvavus papildomus pajėgumus, apie 180 KASP karių, keisdamiesi pamainomis budės oro uostuose Kaune ir Vilniuje, Jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose Klaipėdoje, taip pat Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Saločių, Smėlynės, Medininkų, Šalčininkų Raigardo, Kybartų ir Panemunės pasienio kontrolės punktuose ir sanitariniuose informaciniuose postuose.
Užduotims su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais (VSAT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) specialistais papildomai aktyvuoti kariai iš KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės (Klaipėda) ir Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius).
Kariai atlieka vykstančiųjų per valstybės sieną informavimą, profiliavimą ir registravimą. Postuose, kur uždarytas judėjimas, kariai padeda VSAT pareigūnams užtikrinti sienos saugumą, kontroliuoja pasienio perėjimo punktus bei uždarytus kelius, informuoja gyventojus apie pasikeitusią tvarką.
TMU užduotyse budintys kariai taip pat teikia pagalbą NVSC specialistams, vykdant iš užsienio parvykusių gyventojų konsultavimą, jų kontaktinės informacijos surinkimą bei izoliavimo priemonių organizavimą.
Vilniaus oro uoste pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Antradienį Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Pavakarę iš Milano grįžtančius keleivius pasitiko specialiais apsaugos kostiumais bei respiratoriais apsaugoti krašto apsaugos savanoriai kariai.
Minėtu reisu skridusi keleivė Bronislava žurnalistus patikino, kad yra labai patenkinta vykdoma patikra.
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (…) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
Vilniaus oro uoste. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (…) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (…) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (…) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta. Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
Iš Milano grįžusi keleivė: esu labai patenkinta
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – teigė nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
„Viskas labai puiku. (…) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
Lietuvos kariuomenės vadu generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį Danijos sostinėje Kopenhagoje dalyvaus kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime.
Lietuvos, Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos kariuomenių vadai ir Islandijos Užsienių reikalų ministerijos Gynybos direktorato generalinis direktorius aptars aktualius regiono saugumo klausimus ir bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.
Susitikime bus įvertinti praėjusių metų Šiaurės ir Baltijos šalių praktinio karinio bendradarbiavimo rezultatai bei aptarti šių metų prioritetai. Be to, kariuomenių vadai aptars regiono saugumo situaciją, kariuomenių aktualijas bei bendradarbiavimo Baltijos jūros regione vystymo perspektyvas.
Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai vyksta kartą per metus vis kitoje šio formato šalyje. Pernai Šiaurės šalių kariniam bendradarbiavimui pirmininkavo Švedija, šiemet pirmininkaus Danija.
Lietuvoje toks susitikimas buvo organizuotas 2007 ir 2013 metais. Planuojama, kad 2021 metais jis vėl galėtų vykti Lietuvoje.
Konstruktyvus bendradarbiavimas gynybos srityje Šiaurės ir Baltijos šalių formate vyksta nuo Paramos Baltijos šalių saugumui forumo įkūrimo 1997-aisiais.
Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” sudėtį.
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune. Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Kariuomenės dienos proga pasveikino šalies, sąjungininkų ir partnerių karius. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Lietuvoje dislokuotų NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės padaliniai iš JAV, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kariai.
Šalies vadovo teigimu, šiemet sveikindami prieš 101 metus atkurtą šalies kariuomenę, joje matome profesionalumo, ryžto bei pasiaukojimo pavyzdį. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
Prezidentas pabrėžė, kad mūsų protėviai, atkūrę Lietuvos valstybę ir ją apgynę, mus moko atkaklumo ir įkvepia naujiems žygdarbiams. Jų istorija primena, kad privalome net ir taikos metu darbuotis, stiprindami savo šalies saugumą ir ruošdamiesi ateities iššūkiams.
„Šiandien jūs galite pasigirti esą kur kas stipresni, negu kuokomis ir kitais primityviais ginklais ginkluoti mūsų 1863-1864-ųjų metų sukilėliai, kuriuos vakar palydėjome amžinojo poilsio. Šiandien jūs esate mobili, šiuolaikinė, geriausiais ginklais apginkluota mūsų kariuomenė, galinti nugalėti bet kokį priešą. Tačiau geriausias mūšis yra tas, kurio priešas net nenori pradėti. Kelkite sau aukščiausius reikalavimus, būkite karšti savo tėvynės patriotai, kad agresorius net nenorėtų sutrikdyti taikaus mūsų gyvenimo ir taikaus žmonių darbo“, – į karius kreipdamasis sakė Prezidentas.
Karinis paradas Vilniuje. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad šiandien Lietuvos kariuomenė ne tik mokosi iš kitų, geriausią patirtį ir ginkluotę turinčių užsienio šalių kariuomenių, bet ir pati tampa patikimu partneriu ir pavyzdžiu. Sveikindamas karius su Kariuomenės diena Prezidentas palinkėjo jiems kelti profesionalumą ir auginti kovinę dvasią, nes Tėvynės meilės jiems linkėti nebereikia – jis žinąs, kad ji užtrikrintai radusi vietą jų širdyse.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra Vyriausiasis Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Netylant kalboms apie Kinijos telekomunikacijos bendrovių atitinkamumą saugumo reikalavimams, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad „Huawei“ telefonais kariškiai Lietuvoje nesinaudoja ir nesinaudos.
„Atsakant į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne, tai pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus. Man atrodo, gal taip buvo limituotai, bet dabar jau nebe“, – interviu portalui 15min.lt sakė R. Karoblis.
NATO gynybos ministrai praėjusį ketvirtadienį susitiko aptarti saugumo reikalavimus, kurie turės būti taikomi 5G ryšio tinklų plėtojimui, kadangi vis labiau būgštaujama dėl Kinijos 5G ryšio tiekėjos „Huawei“ keliamų grėsmių, primena ELTA. Pastaroji bendrovė tokius žingsnius vertina kaip bandymą paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu.
„Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis“, – komentare Eltai nurodo „Huawei.“
Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo generolas majoras Valdemaras Rupšys nuo liepos 24 d. skiriamas Lietuvos kariuomenės vadu.
Atskiru prezidento dekretu, Seimui pritarus, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų nuo liepos 23 d.
Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau nei 5 metus.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje skirti Lietuvos kariuomenės vadu generolą majorą V.Rupšį už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
Jo kandidatūrą teikė prezidentas G. Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas J. V. Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
Didžiausioms Lietuvos kariuomenės – Sausumos – pajėgoms gen. mjr. V. Rupšys vadovavo nuo 2016 m. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą: mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” modernizaciją, 2016 m. įkurtos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” vystymą, Sausumos pajėgų kovinės parengties reaguoti į šiuolaikines karines grėsmes stiprinimą.
V. Rupšys tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą”, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus” ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimas posėdyje naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskyrė generolą majorą Valdemarą Rupšį. Už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
Jo kandidatūrą teikė prezidentas Gitanas Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
52-ejų V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Ankstesnysis Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Manoma, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas baigęs kadenciją prisijungs prie G. Nausėdos patarėjų komandos.
Šeštadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2019-1“. Apie 4 tūkst. karių iš 10 šalių treniruosis ne tik Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose bei jų apylinkėse.
Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
„Pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvaus Lietuvos kariai ir mūsų sąjungininkai su skirtinga kovine technika, karių operacijas rems sąjungininkų aviacija. Pratybų tikslas yra visas šias priemones integruoti į bendrą mūšio sistemą, efektingai planuojant, vykstant į mūšio lauką ir kovojant jame. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais“, – sako pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Mokymų metu didžiausias dėmesys, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveika vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai.
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie 1000 vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“ yra tarptautinės pratybos skirtos įvertinti kiekvienos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei dviejų iš brigadai pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Pratybų organizatoriai, siekdami užtikrinti skaidrumą ir demonstruodami atvirumą, pakvietė karinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, taip pat Suomijos ir Švedijos. Apie ketinimą siųsti stebėtojus informavo Baltarusija ir Švedija, kurių kariniams atstovams birželio 19 d. bus organizuota pratybų „Geležinis Vilkas“ stebėjimo programa.
Lietuvos kariuomenei rengiantis tinkamai reaguoti į šiuolaikines grėsmes valstybės saugumui, į karines pratybas laipsniškai įtraukiama vis daugiau valstybinių jėgos struktūrų, savivaldybių darbuotojų, taip pat civilinių tarnybų. Siekiant tokiu metu užtikrinti sklandžią sąveiką tarp karių ir civilių, Lietuvos kariuomenėje atnaujinama karo komendanto pareigybė.
Lietuvoje ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu bus paskirta 60 komendantų: tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma. Reikalingi karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.
Šiandien tebevyksta reikiamų kandidatų į karo komendantus atranka, jų skyrimas į pareigas ir atrinktų pareigūnų rengimas. Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, visų pirma, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias. Jiems numatyti kariniai Karo komendanto bei Rezistencijos kursai, kur pastarąjį praves Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį Teisės kursą.
Karo padėties metu, pagal vis dar galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu mums įprastas teises. Naujame Karo padėties konstituciniame įstatyme, su kurio projektu galima susipažinti internete, nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas – rekvizicija bei pakoreguoti kiti, karo metu itin svarbūs, punktai.
Vadovaujantis naujuoju Karo padėties įstatymo projektu, kuris turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, karo komendantas kiekvienoje savivaldybėje, paskelbus karo padėtį, bus paskirtas nedelsiant.
Karo komendanto pareigos Lietuvos kariuomenėje nėra naujiena. 1990-1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento (KAD) karo komendantūros. Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į kariuomenę, patruliuoti paskirtose teritorijose bei budėti objektuose, prisidėti prie to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietuvos. Komendantūrose veikė komendantiniai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko ir pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Šios komendantūros buvo likviduotos prieš 26 metus, 1993-iųjų sausį.
Istoriniai įvykiai liudija, kad karo komendantai tarpukariu buvo rimta jėga ir Pirmojoje Respublikoje, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Karo komendanto pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsirado nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918 m.
Lietuvos kariuomenė švenčia 100 metų jubiliejų. Šių metų lapkričio 24-ąją Vilniuje Konstitucijos prospekte buvo surengtas išties įspūdingas karinis paras, kuriame dalyvavo ne tik Lietuvos ginkluotosios pajėgos, bet ir mūsų sąjungininkai. Jūsų dėmesiui – keliolika slaptai.lt nuotraukų.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė stebėjo Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui skirtą šalies ir užsienio sąjungininkų paradą. Tokio dydžio ir masto Lietuvos karinių pajėgų paradas surengtas pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.
Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Šimtmečio proga sveikindama Lietuvos karius, Prezidentė pabrėžė, kad jų ryžtas tarnauti ir ginti Lietuvą įprasmina mūsų protėvių žygius – nueitas ilgas ir garbingas kelias nuo pirmųjų savanorių būrių iki modernių gynybos pajėgų šiandien.
Dėkodama kariams už tarnybą, šalies vadovė jiems linkėjo būti nepalaužiamiems ir toliau tvirtai lydėti Lietuvą naujame – laisvės – šimtmetyje. Šiandienos paradas yra žinia pasauliui, kad esame pasirengę visomis išgalėmis ginti savo Tėvynę, laisvę ir bendras vertybes.
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes didžiuojamės savo kariuomene ir sąjungininkų vienybe! Džiugu, kad šalia mūsų Trispalvės – tokia daugybė kitų valstybių vėliavų“, – sakė Prezidentė. Lietuvos kariuomenė reikšmingai prisideda stiprindama demokratijos skydą abipus Atlanto, neša viltį kovos broliams Ukrainoje.
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Kariniame parade dalyvavo apie 1800 karių ir beveik 80 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei dar 27 šalių – artimiausių sąjungininkių ir partnerių: Albanijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.
Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Amerikos Valstijos specialiai Lietuvos paradui atgabeno ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, Vokietija – tankus „Leopard 2“, o Lenkija – naikintuvus F-16, kurie kartu su Baltijos šalių NATO oro policijos misiją vykdančia Belgija atliko sveikinimo skrydį.
Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pirmasis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika – pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo karo laivyno būrys.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1990 m. lapkričio 23 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos kariuomenės paradas po penkiasdešimt metų trukusios sovietinės okupacijos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos pasididžiavimas – Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį šalies vadovai prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis sveikina karius, karininkus ir visą visuomenę.
„Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų! Savanorių būriai, ginklu gynę atgimusią valstybę 1918-aisiais, išaugo į modernią šių dienų kariuomenę. Jos gimtadienis – mūsų visų šventė“, – sako prezidentė D. Grybauskaitė.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis sveikina šalies karius, karininkus ir visą visuomenę su atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiu. Pasak parlamento vadovo, šalies kariuomenės, gynybos padėtis yra atspindys to, kaip valstybė žiūri į savo žmogų.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
„Šiandien turime stiprią kariuomenę, galingus NATO sąjungininkus ir stiprų tikėjimą krašto apsauga. Nuosekliai užtikriname finansavimą – Valstybės gynimo taryba vieningai nutarė gynybos finansavimui kitąmet skirti daugiau nei 2 procentus nuo BVP. Šimtmetį Lietuvos kariuomenė pasitinka aprūpinta ir moderni, ja pasitikima ir tikima“, – sako Seimo Pirmininkas.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis savo sveikinime dėkoja kariams ir karininkams už tarnybą.
„Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene. Jūsų atsidavimas mūsų šaliai, Jūsų profesionalumas ir tvirtybė yra mūsų visų Laisvės pagrindas“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.
Šeštadienį šalies vadovai dalyvaus Lietuvos kariuomenės šimtmečiui paminėti skirtuose iškilminguose ir šventiniuose renginiuose – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir iškilmingame kariniame parade.
1918 m. lapkričio 23 d. tuometis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, pagal kurį pradėtos formuoti Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Šeštadienį Vilniuje vyks šventiniai renginiai. Pagrindinis jų – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas Konstitucijos prospekte.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vidudienį Konstitucijos prospekto dalyje ties Nacionaline dailės galerija vyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 1800 karių. Be Lietuvos karių, rikiuotėje dalyvaus karių būriai arba vėliavų grupės iš 14-os NATO ir partnerių valstybių.
Pasibaigus rikiuotei kariai žygiuos Konstitucijos prospektu Kalvarijų gatvės link. Tuomet nuo Edukologijos universiteto žiedo pusės pajudės karinė technika – visuomenei bus parodyta beveik 80 įvairios paskirties karinės technikos.
Karių rikiuotei ir technikos paradui vadovaus Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parade dalyvaus naujausios Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ prototipai, savaeigės haubicos „PzH 2000”, šarvuoti visureigiai HMMWV, Specialiųjų operacijų pajėgų keturračiai, motociklai ir visureigiai, įvairios paskirties logistinis transportas, oro gynybos ginkluotė.
Sąjungininkai į paradą atgabens tankus, pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus, visureigius ir kitą techniką. JAV kariai specialiai paradui atveš tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Renginio dalyvius skrydžiu virš Konstitucijos prospekto pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Belgijos kariuomenės Karališkųjų karinių oro pajėgų orlaiviai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.
Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.
Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.
AOTD emblema
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.
Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. „Daugel krito sūnų…” Knygos viršelis
Šeštadienį atidavėme paskutinę pagarbą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadui ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, nuo 1953-ųjų – aukščiausiojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Dalinuosi kalba, kurią pasakiau prie jo kapo.
Gyvename labai simbolišku laiku: šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimto metų jubiliejų ir paskutinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines.
Šio ypatingo laiko ženklais galime laikyti tiek Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo radimą Vokietijos archyvuose, tiek Lietuvos karininko, partizanų generolo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimą Našlaičių kapinėse, Vilniuje. Reikėjo beveik trijų atgautos Nepriklausomybės dešimtmečių, kad pradėtų vertis durys ir į tragišką mūsų tautos naujųjų laikų istoriją.
Drąsiai skiriu šias dvi paraleles, nes, manau, tai ne atsitiktinumas, bet glaudžiai susiję dalykai. 1918–1920 m. karas dėl Lietuvos valstybės įtvirtinimo Europoje, pasaulyje ir lietuvių tautos sąmonėje padėjo pamatą naujajai kartai, kuriai teko didieji išbandymai dviejų XX-ojo amžiaus demoniškų galybių sankirtoje – Hitlerio ir Stalino kruvinose batalijose plėšriai raižant Europą.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė Amerikoje, bet užaugo ir subrendo Naujojoje Lietuvoje. Kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio pastangomis įkurtoje „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose Adolfas mokėsi ne tik bendrojo lavinimo dalykų. Čia formavosi jaunojo žmogaus asmenybė, pasaulėžiūra ir krikščioniškos gyvenimo vertybės. Būtent tos kilnios vertybės jį įkvėpė toliau siekti žinių studijuojant pedagogiką, o vėliau ir karybą.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė daugelio jaunų žmonių siekius ir gyvenimus. Bolševikinė Lietuvos okupacija drastiškai pakeitė ir Adolfo Ramanausko-Vanago likimą. Patekęs į apsisprendimo kryžkelę, jis pasirinko sunkų nelygios kovos kelią. Mokytojas atsisakė būti saugumo agentu ir šnipinėti savo mokinius, nors dalis jau ėjo tuo keliu… Tuo metu tai buvo aiškus pasirinkimas gyventi ar mirti.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai ir represijoms, Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1945 m. pavasarį tapo partizanu. Sprendimą palikti namus ir mylimą mokytojo darbą lėmė ne tik partizanų pasisakymai, kasdien matomos okupantų sovietizacijos pastangos ir patiriamos žmonių kančios. Apsispręsti padėjo tėvų išugdyta meilė Tėvynei, siekis išsaugoti laisvą Lietuvą. Vėliau apie partizanų misiją jis rašė: „Pogrindžio veikimas, kova su priešu yra lyg demonstravimas visam pasauliui, jog Lietuva nesutinka būti bolševikinė, jog ji pasiryžusi kautis žūtbūtinę kovą, norėdama išsivaduoti iš okupacijos jungo.“ Istorikai teigia, kad 1945-ųjų vasarą partizanų gretose buvo jau keliolika tūkstančių jaunų Lietuvos vyrų ir moterų. Nelygioje kovoje per dešimtmetį jų žuvo apie 20 tūkstančių.
Savo ryžtu ir patriotiškumu Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo pavyzdys ne tik eiliniams kovotojams, bet ir jų vadams. Veikdamas pogrindyje jis sugebėjo derinti tiek pedagogo, tiek karininko savybes. Kaip išsilavinęs žmogus suprato, kad norint atkurti Lietuvos valstybingumą svarbus ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir idėjų kova, todėl buvo aktyvus pogrindžio spaudos leidybos organizatorius, pats rašė straipsnius į įvairius partizanų laikraščius: „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės Varpas”. Vėliau redagavo „Partizaną“ ir paliko savo prisiminimus, kurie šiandien padeda mums geriau suprasti partizanų ryžtą ir pasiaukojimą.
Dešimt metų trukęs partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje buvo mūsų tautos gilaus patriotizmo ir pilietinės tvirtybės unikalus reiškinys. Adolfas Ramanauskas išbuvo toje, rodos, beviltiškoje kovoje iki galo, neprarasdamas vilties, kad Lietuva kada nors bus laisva. Jis buvo tvirtai įsitikinęs pasirinkto sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelio tikslingumu, teisingumu ir teisėtumu.
Šiandien tų įvykių tyrinėtojai istorikai įvertino Adolfo Ramanausko nuostatas ir veiklą kaip labai kryptingą ir disciplinuotą. Kaip karininkas ir partizanų vadas jis siekė sujungti partizanų kovą ir ruošti juos išsilaisvinimo karui, griežtai laikantis karinės tvarkos. Kaip pilietis priešinosi okupaciniam režimui ir trukdė jam vykdyti represijas prieš Lietuvos piliečius, stengėsi apsaugoti žmonių pilietinę savimonę ir laisvės siekio vertybę.
Drąsi ir nuosekli A. Ramanausko veikla, ryžtinga asmenybė ir atkaklus charakteris įkvėpdavo laisvės kovotojus, tačiau kėlė didelį saugumiečių įniršį. Jo persekiojimui buvo skirti patys geriausi agentai ir šnipai.
„Kelsis Lietuva – mūsų jau nebebus. Joje vėl užvirs gyvenimas – mūsų niekas neatmins, banditų vardais vadins – mums bus skaudu“, – prieš daugelį metų savo dienoraštyje užrašė Tauro apygardos partizanų kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, kunigas, žuvęs 29-erių.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Šiandien matome, kad iš dalies jis buvo teisus: net ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę dalis visuomenės nepripažino partizanų didvyriškumo, o išdaviko ir prisitaikymo keliu nuėję kolaborantai ir jų palikuonys dar ir šiandien juos keikia. Tačiau Adolfo Ramanausko memuaruose randame paaiškinimą: „Mes mokėmės iš kartaus patyrimo, kuris buvo įgyjamas neretai net gyvybės kaina. Okupantas su mumis kovojo visomis be išimties priemonėmis ir metodais. Visas blogybes krašte okupantai priskyrė mums. Jie su istrebiteliais nesivaržydami naktimis plėšikaudavo, žudydavo apsirengę partizanų uniformomis ir paskui sakydavo, kad tai visa įvykdė „banditai“. Jie, kaip ir visur, laikėsi tokio požiūrio: „Šmeižk, meluok, – vis kas nors prilips“.
Generolas buvo įsitikinęs, kad bolševikai visai nesivaržo panaudodami bet kokius būdus, net ir pačius žiauriausius, kai siekia savo tikslo. Tikslas jiems visuomet pateisino priemones. Priešą jis vadino „tiesiog neįsivaizduojamo ir neįtikėtino sadizmo praktikuotoju“.
Labai gaila, bet šiam drąsiam kariui, kaip ir daugeliui partizanų, teko iki galo išgerti išdavikų ir okupantų neapykantos taurę ir patirti nežmoniškus kankinimus, kai galų gale 1956 m. jis buvo Kaune išduotas, suimtas ir nuvežtas į KGB kalėjimą Vilniuje. Sunku net suvokti, kiek neapykantos, žiaurumo ir keršto gali būti budelių sielose, kad galėtų taip žvėriškai draskyti gyvą žmogų. Iš to galima tik matyti, kokia grėsminga SSSR saugumiečiams atrodė Adolfo Ramanausko-Vanago, kaip ir visų partizanų, kova. Kita vertus, šiandien privalome labai sąmoningai kiekvienas sau atsakyti, ar sugebėtume atlaikyti pačius didžiausius išbandymus, ar sugebėtume suvaldyti savo paties siaubą kritinėmis aplinkybėmis?
Man didelė garbė šiandien tarti atsisveikinimo žodžius ir paskutinį kartą atiduoti pagarbą kovojusios Lietuvos kariuomenės vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Noriu priminti, kad už mūsų dabartinį gyvenimą, už Lietuvos valstybės ir kiekvieno mūsų laisvę yra sumokėta labai brangiai. Tai tūkstančių partizanų tikėjimas laisvės idealais ir paaukotos gyvybės. Pamąstykime apie tai dažniau – galbūt bus mažiau pykčio ir nusivylimo, beprasmių ambicijų, nepasitenkinimo ir savanaudiškų paskatų.
Lietuvos kariuomenė savo šaknimis ir dvasia remiasi į Lietuvos laisvės kovotojus. Mūsų pareiga – ruoštis didžiausiems išbandymams, jei reikės. Mes turime labai kilnius ir garbingus ištikimybės Lietuvos valstybei pavyzdžius.
Vienas didis Lietuvos poetas rašė:
Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kančios ir skausmas, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus.
Lietuvos kariuomenė šiandien, Jūsų laidotuvių dieną, lenkia prieš Jus savo vėliavas, Tamsta Generole.
