Seimas šią savaitę priėmė sprendimą, kad rašant pavardes oficialiuose dokumentuose bus galima naudoti W, X ir Q raides.
Tačiau ypač kritiškai nelietuviškų raidžių rašymą dokumentuose vertinanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda šį įstatymą vetuos.
Nors G. Nausėda savo rinkimų kampanijos metu teigė manąs, kad lotyniški rašmenys turėtų būti naudojami tik paso antrajame puslapyje, tačiau politologai sutaria, kad šalies vadovui parankiau būtų įstatymą pasirašyti. Jų teigimu, tai būtų naudinga tiek siekiant išvengti įtampų su Seimu bei Vyriausybe, tiek ir su strategine partnere – Lenkija.
M. Jurkynas: manau, prezidento sprendimas bus racionalus, pragmatiškas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad prezidentas nenorės sukelti papildomų įtampų, todėl, pasak jo, greičiausiai rinksis įstatymą pasirašyti.
„Aš manau, kad šis sprendimas bus racionalus, pragmatiškas. Ir, manau, kad prezidentas norės, jog nebūtų kažkokių didelių įtampų, ypač žinant geopolitinę visą situaciją bei žinant mūsų vienus iš strateginių partnerių, Lenkiją, ir žinant tai, kad to konkuravimo su Vyriausybe irgi yra“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
„Tai, aš manau, kad prezidentas bus linkęs pasirašyti šitą įstatymą tam, kad būtų išspręstos problemos įvairių užsienio kilmės pagal įstatymus atitinkančius žmonių, kurie turėtų ar įgytų teisę rašyti savo asmenvardžius su kitomis trimis lotynų kalbos raidėmis, kurių nėra mūsų lietuvių abėcėlėje“, – pridūrė jis.
Politologo teigimu, priėmęs sprendimą pasirašyti įstatymą, prezidentas pademonstruotų, kad nedidina įtampų su Seimu ir nekariauja su Vyriausybe. Todėl M. Jurkynas mano, kad toks sprendimas G. Nausėdai būtų politiškai naudingas.
„Manau, kad prezidentas pasirašys šitą įstatymą, ir niekas negalės badyti pirštu į prezidentą sakydamas, kad jis konfliktuoja su Vyriausybe, jis didina įtampas ir visa kita. Tiesiog nebus jokio argumento. Prezidentas, manau, pasirašydamas pasielgtų tikrai pragmatiškai, spręsdamas ne vieną problemą. (…) Tai, manau, kad pasirašymas ir Lietuvai, ir jam būtų politiškai naudingas veiksmas“, – sakė M. Jurkynas.
„Apskritai reikėtų padaryti, manau, pakankamai išsamią analizę, kiek prezidentas yra pasirašęs Seimo teikiamų įstatymų ir kiek vetavęs. Aš, kiek menu, kad jis 80 proc. gal yra pasirašęs. Tai visas tas burbulas, kad prezidentas konfliktuoja su Vyriausybe, nėra grįstas moksliniais tyrimais“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
M. Jurkynas akcentuoja, kad šalies vadovo sprendimas pasirašyti įstatymą, kuriuo sudaroma galimybė asmens dokumentuose vartoti lotyniškas raides, siųstų tam tikrą teigiamą signalą ir kaimyninei Lenkijai.
„Signalas tai būtų ir užsienio partneriams, kad Lietuva tikrai nemato grėsmės savo lietuvių kalbai, kuri įtvirtinta įvairiais įstatymais. Tiesiog asmenvardžiai yra ta sritis, kuri ne visada pasiduoda lietuvių kalbos abėcėlės įvardinimui, nes tai yra žmogaus tapatybės dalis“, – sakė jis.
J. Novagrockienė: prezidentas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje
Savo ruožtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė politologė Jūratė Novagrockienė teigia, kad prezidentas dėl įstatymo, įteisinančio lotyniškų raidžių asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje.
„Prezidentas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje, nes, viena vertus, ką jis kalbėjo rinkiminės kampanijos metu, kitas dalykas, jo labai gerai mezgami santykiai su Lenkijos prezidentu ir apskritai, sakyčiau, su Lenkija pagerėję santykiai. Iš tikrųjų didžiulis klausimas yra, ką reikėtų aukoti: ar tai, kas buvo pasakyta, ir taip laikytis tvirtai savo kažkada išsakytos nuostatos, ar vis tik atsižvelgti į labai seniai keliamą klausimą dėl asmenvardžių rašybos lotyniškomis raidėmis“, – Eltai sakė J. Novagrockienė.
Vis dėlto politologė mano, kad šiuo atveju prezidentui būtų naudingiau įstatymą pasirašyti nei jį vetuoti.
„Aš manyčiau, kad šiuo atveju prezidentui būtų tiesiog naudingiau pasirašyti, o ne vetuoti šį įstatymą. Nes iš tikrųjų, manau, kad santykiai su Lenkija yra žymiai svarbesnis aspektas negu įvairūs tie argumentai, kurie girdėti iš šio sprendimo oponentų“, – teigė J. Novagrockienė.
„Juo labiau, kad iš tikrųjų neabejotina, jog jeigu buvo priimtas Seime įstatymas, tai gali būti veto atmestas. Tai jau savaime yra tokių aplinkybių ne viena, kuri galbūt labiau būtų palanki ne vetavimui ir pasirašymui to įstatymo“, – pridūrė ji.
Nepaisant to, kad J. Novagrockienė atkreipia dėmesį, jog šio įstatymo oponentai yra G. Nausėdos rinkėjai, pasak jos, prezidentas šioje situacijoje turėtų galvoti ne apie save, o apie valstybę.
„Aš manau, kad šiuo atveju G. Nausėda nors kartą turėtų pasielgti kaip valstybės vadovas, nes kartais iš tikrųjų trūksta valstybės žmogaus pozicijos, kai jis vardan kažkokių nuotaikų, vyraujančių visuomenėje, ima ir paaukoja interesus, kurie iš tikrųjų svarbesni būtų Lietuvai“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Seimas antradienį apsisprendė, kaip dokumentuose bus rašomi asmenvardžiai. Įstatymas numato, kad dokumentuose atsiras W, X, Q raidės, tačiau nebus diakritinių ženklų.
Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje, taip pat jeigu jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis bus taip pat leidžia, jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę arba jei jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais.
Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 100 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 7 parlamentarai.
Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“.
Konstitucinio Teismo klausiama, ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos piliečiams, kurie iš šalies išvyko po 1990 m. kovo 11 d.
Seimo nutarime pabrėžiama, kad nuo to laiko, kai 1992 m. spalio 25 d., buvo priimta Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, ir nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimą, aplinkybės iš esmės pasikeitė.
Lietuva tapo NATO ir ES nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę; padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę; iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei, kurioje daug gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.
„Siekiant išsaugoti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių ryšius su Lietuva, būtina jiems leisti būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais“, – teigiama dokumente.
Daugeliui netikėtas valdžios institucijų nesiskaitymas su viešąja nuomone (Kusaitės byla, Garliavos įvykiai) bei jėgos struktūrų pabrėžtinas noras demonstruoti prievartinę jėgą (vaikų persekiojimas už rašymus kreida, kai turinys nepatinka „galingiesiems“, demonstratyvus „nesankcionuoto“ antisovietinio plakato viešintojų suėmimas) jau yra ženklas, kad su „pilietinėmis teisėmis“ kažkas netvarkoj.
Deja, tik dabar, su dideliu pavėlavimu, Lietuvoje ima plisti nerimas dėl naujų, neva Lietuvos, pasų, nes jų forminimas yra susijęs su asmens biometrinių duomenų platinimu jau už Lietuvos Respublikos ribų. Į argumentą, kad stodama į Europos Sąjunga Lietuva paaukojusi dalį suvereniteto mainais už saugumą ir vakarietišką klestėjimą, galima atkirsti, kad vakarietiškas lygis nepasiektas sąmoningai, nes Lietuva moka Rusijai už dujas ir naftą daug brangiau nei Vakarai, ir jokia ES nieko nepakeičia, tik vietos „tarpininkai“ nugriebia „atkatus“, o svarbiausia – kad biometriniai duomenys patenka ne vien į Briuselio „Žvėrį“, bet iš ten yra prieinami visam „Vakarų aljansui“, t.y. globalinei, stambiųjų Britanijos ir JAV bankininkų valdomai sistemai.