Kas nutiko laisvei?


Print

Daugeliui netikėtas valdžios institucijų nesiskaitymas su viešąja nuomone (Kusaitės byla, Garliavos įvykiai) bei jėgos struktūrų pabrėžtinas noras demonstruoti prievartinę jėgą (vaikų persekiojimas už rašymus kreida, kai turinys nepatinka „galingiesiems“, demonstratyvus „nesankcionuoto“ antisovietinio plakato viešintojų suėmimas) jau yra ženklas, kad su „pilietinėmis teisėmis“ kažkas netvarkoj.

Deja, tik dabar, su dideliu pavėlavimu, Lietuvoje ima plisti nerimas dėl naujų, neva Lietuvos, pasų, nes jų forminimas yra susijęs su asmens biometrinių duomenų platinimu jau už Lietuvos Respublikos ribų. Į argumentą, kad stodama į Europos Sąjunga Lietuva paaukojusi dalį suvereniteto mainais už saugumą ir vakarietišką klestėjimą, galima atkirsti, kad vakarietiškas lygis nepasiektas sąmoningai, nes Lietuva moka Rusijai už dujas ir naftą daug brangiau nei Vakarai, ir jokia ES nieko nepakeičia, tik vietos „tarpininkai“ nugriebia „atkatus“, o svarbiausia – kad biometriniai duomenys patenka ne vien į Briuselio „Žvėrį“, bet iš ten yra prieinami visam „Vakarų aljansui“, t.y. globalinei, stambiųjų Britanijos ir JAV bankininkų valdomai sistemai.

Taigi panašu, kad paaukota visa Lietuva su visais lietuviais, o ne tariama dalis suvereniteto už saugumą nuo Rytų kaimyno (kuris, sprendžiant iš totalinės tylos apie Lecho Kačinskio „gelžbetoninį beržą“ ir iš neseno Bostono „terorizmo“, yra tų pačių jėgų valdomas).

Kaip į visa tai reaguoja pati lietuvių tauta? Lietuvių tauta šventai tiki Vakarų demokratija, nes visos temos sukiojasi apie tai, kaip „išrinkti“ pačius tinkamiausius ir pagaliau atkurti tiesą. Apie tai, kokios batalijos vyko Graikijoje ir Ukrainoje dėl reikalavimų prisijungti prie elektroninės kontrolės per lustus ir biometrinius pasus, Lietuvoje ilgai buvo tylu.

Kita vertus, pasidėjus „pabudimui“, vieni numoja ranka – „mumis dar nemanipuliuos, manipuliuos tik mūsų vaikais“ (geras patriotizmas, ar ne?), kiti pasisako kaip tikri pavyzdingi baudžiauninkai – „na dabar jau viskas, nieko nebepadarysi, supančiojo“.
Tuo tarpu vertėtų pradėti nuo inicistyvinės grupės, kuri pareikalautų atsakymo iš Prezidentės ir Vidaus reikalų ministro, kodėk žmonės verčiami teikti savo biometrinius duomenis be teisės prie jų prieiti, ir net už Lietuvos ribų.

Esu pabandęs individualiai kreiptis panašiu laišku į Prezidentę, Vidaus reikalų ministrą ir Migracijos departamento direktorių su prašymu vietoj naujojo paso ar kortelės išduoti man pilietybės pažymėjimą be teisės išvykti iš Lietuvos.

Pateikdamas prašymą, prašiau atsižvelgti į mano, 69 metų pensininko, politines pažiūras (laikau biometrinių duomenų apie piliečius kompiuterizavimą ir dėjimą į tarptautinius tinklus, taip pat paso su elektronine trijų matmenų nuotrauka, antena bei lustu, globalinio žmonių pavergimo priemone, su kuria nenoriu turėti nieko bendro) bei religinius įsitikinimus (yra duomenų, kad darant elektroninę nuotrauką ir imant piršto atspaudus, ant kaktos viršutinės dalies dedama lazerinė tatuiruotė su asmens duomenis atitinkančiu brūkšniniu kodu, o tai arba reikia paneigti, arba laikyti Apreiškimo Jonui, 13 sk., kt.,  pranašystės vykdymu).

Migracijos departamentas pranešė, kad man bus atsakyta, bet po mėnesio gavau atsakymą iš Vidaus reikalų ministro pavaduotojojo, išvardijantį viešai prieinamas žinias apie naujus asmens dokumentus, siūlantį man pasą arba kortelę, bet neatsakantį nei į pagrindinį mano prašymą išduoti man pilietybės pažymėjimą, nei į klausimą dėl slapto lazerinių tatuiruočių uždėjimo (o jei taip yra, tai be abejo, yra sunkus valstybinis nusikaltimas).

Į ką pareigūnai neatsako, tai ir yra dėmesio verta. Galima įtarti, kad turi būti galimybė išrašyti pilietybės pažymėjimą, jei apie tai tylima (pvz., atsakydamas man, viceministras pavartojo pasakymą „jeigu [pilietis] neturi kito galiojančio asmens tapatybę ir LR pilietybę patvirtinančio dokumento“).

Galima įtarti, kad tikrai daromos lazerinės tatuiruotės, nes ar pasaulio galingieji susilaikytų nuo totalinės kontrolės, jei tik tokia galimybė rastųsi? Juk kai kiekvienas gali būti matomas iš palydovų, karo ar sukilimo metu bet kurį karį galima sunaikinti iš oro tiksliu raketos smūgiu (prisiminkime Džocharo Dudajevo nužudymą raketa per jo mobilųjį telefoną).

Tolesnes pasakiškas sparčiai vystomų „nanotechnologijų“ galimybes  paversti žmones kiberorganizmais ir veikti jų valią ir sąmonę galimą tik įsivaizduoti – jokių lustų implantuoti po oda nebereikės! Beje, sužinojau iš ką tik gavusio naują pasą asmens, kad jam siūle „kelioms sekundėms palenkti galvą į priekį“ – puiku, tatuiruotę reikia atpažinti būtent iš viršaus, pradedant nuo aerouostų skanerių ir baigiant palydovais.

Greit atėjo pranešimas ir iš Policijos departamento (vietoj Migracijos departamento), kuriame dar pagrasinta baudomis už gyvenimą be paso.

Reikia pridurti, kad Lietuvoje dar mažai žinoma, kad jau prieš kelerius metus Elados vyskupai (stačiatikiai) uždraudė savo tikintiesiems teikti biometrinius duomenis naujiems pasams ir gauti lustus, siedami tai su Apreiškimu Jonui, 13 ir 10 sk.

Graikų parlamentas tik nedidele balsų persvara nubalsavo už elektroninę kontrolę įeinant į Šengeno zoną, o Ukrainos Rada pasidavė Europos Sąjungos (kurios konstitucijoje krikščionybė net neminima) spaudimui tik šiemet. Jei katalikų bažnyčia tyli, tai dar nereiškia, jog problemos nėra. Greičiau tikintieji patys privalo paraginti Šventąjį Tėvą Bažnyčios vardu duoti ex cathedra nedviprasmišką atsakymą šiuo klausimu.

Kol šito nėra, ką gi daryti nepakeičiant įsitikinimų ir nenorint net žemintis pateikiant piršto atspaudus, nes istoriškai to reikalauta tik iš kriminalinių nusikaltėlių, bet laisvoje Lietuvoje, nelyginant Stalino SSSR, visi dar nesantys už grotų jau pakelti į įtariamųjų statusą? 

Pokomunistinės šalys (ir ne tik) pateko į pasaulinio masto apgavystės spąstus. Po kruopščiai suplanuotų „revoliucijų“ atsidūrėme neregėtoje materialinėje, socialinėje ir politinėje vergovėje, kuri remiasi globalizuota politine sistema, ištisus kontinentus varančia į dirbtinį bankrotą planetos resursams supirkti procentine bankininkyste ir totalia elektronine kontrole.

Visoje posovietinėje erdvėje (o ypač – Lietuvoje dėl neoficialaus, bet glaudaus „ekonominio“ bendradarbiavimo su Rusija per VSD ir prokuratūrą, materialiai laimėjo tik sistemos tarnai, tačiau laisvė ribojama daug subtiliau ir efektyviau nei nacių ar komunistų laikais.

Nelaisvė tapo elektroninė, globalinė, totalinė, o kai bus panaikinti pinigai, tada ir atsivers akys: kiekvienam „netaisyklingam“ arba „nereikalingam“ užblokuos jo elektroninį numerį (lustą bankinėje kortelėje, implantuotą lustą arba tiesiog brūkšninį asmens kodą, įrašytą be asmens žinios lazeriu ant gyvų ląstelių fotografavimo pasui metu), ir dvėsk iš bado, nes be žvėries skaičiaus nei pirksi, nei parduosi (Apr 13, 17). Nereikės nei kalėjimų, nei lagerių. Visi stovės kaip šuniukai ant „užpakalinių kojyčių“, kad tik ponai vergvaldžiai ir jų tarnai neliestų vienintelio priėjimo prie gyvybės resurso – elektroninio numerio aktyvacijos.
Tikrai ir už „komunizmo“ ir už „nacizmo“ buvo tos pačios jėgos – tiek Lenino, tiek Hitlerio režimus finansavo tie patys Rotšildų dukteriniai bankai, pradedant nuo Kuhn, Loeb & Co (dabar – American Express).

Tai yra XIX a. pabaigoje Londone gimęs „anglosaksiškas pasaulio federalizavimas“, kurį sumanė ir kūrė Cecil Rhodes, Lionel Curtis, Lord Milner, Arthur Balfour ir kiti lordai. Absurdiška ieškoti juose „žydiško kraujo“ ir noro „tarnauti žydams“, kai akivaizdus yra britų imperializmo siekis, prisidengus JAV, užvaldyti visą pasaulį bankinio kapitalo galia, kurioje žydų kilmės bankininkai tėra tik ištikimi elito tarnai, jau spėję sunaikinti beveik visus Vidurio ir Rytų Europos žydus skurduolius, kad Palestinoje būtų įkurtas Vakarų imperializmo filialas islamui triuškinti ir naftai valdyti.

Nepaprastas globalistų įniršis prieš išdrįsusį pasipriešinti islamą, nesibaigiančios provokacijos nuo 911 iki Bostono, pagaliau vis labiau ryškėjanti talibų pergalė Afganistane rodo, kad tikėjimas, atsirėmiant į Dieviškas Galias, yra vienintelė ir būtina išsivadavimo sąlyga.

Taigi pradžių pradžia – atsigręžti į savo religiją, kreiptis į Bažnyčios vadovą Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad išgirstume išsamų atsakymą dėl Vakaruose vykstančio žmonių žymėjimo pakeičiant krikščionišką vardą lagerininko numeriu, juoba kad stačiatikiai jau yra nedviprasmiškai išreiškę savo nuomonę šiuo klausimu.

Argi jis negali kelti nerimo ir nebūti svarbus, jei Apreiškimo Jonui žodžiai apie ženklą ant kaktos arba dešiniosios rankos, po dviejų tūkstančių metų užmaršties, šiandien pirmą kartą išplaukia į dienos šviesą ir dar su tokiu pritrenkiančiu tikslumu.

Kitas žingsnis – reikalauti nepriklausomos komisijos, kuri ištirtų iš užsienio gaunamus aparatus pirštų atspaudams imti bei elektroninėms nuotraukoms daryti, ar pagrįstas yra įtarimas dėl juose įtaisyto lazerinės tatuiruotės prietaiso.

Priklausomai nuo Šventojo Tėvo atsakymo bei komisijos gautų rezultatų turi būti formuojami tolesni visuomenės veiksmai.

Nuotraukoje: komentato autorius Letas Palmaitis.

2013.05.12


Prisijunkite prie diskusijos