Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigia, kad, nors visuomenės nusivylimas ir pasipiktinimas šių dienų įvykių aplinkybėmis akivaizdus ir suprantamas, sakyti, kad viskas teismuose tik blogai, – neatsakinga ir grėsminga.

A. Valantinas dar kartą priminė, kad visi drąsūs reikšti savo nuomonę, tačiau konstruktyvios diskusijos pasigendama.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbos apie pokyčius teismų sistemoje, pirmiausia, reiškiant nepasitenkinimą, tačiau nekeliami klausimai, ko trūksta, kokie sprendimai ir priemonės reikalingi, – tai kuria nepasitikėjimo ir grėsmės atmosferą visuomenėje ir kelia riziką demokratinės valstybės principams”, – sakė A. Valantinas.

„Per beveik trisdešimt nepriklausomos Lietuvos metų teismų sistemoje iš tiesų būta visko – stiprių teismų sistemos sukrėtimų, kritikos, pripažinimo, kad ne viskas gerai. Iššūkių akivaizdoje Lietuvos teismų bendruomenė visada buvo pasiryžusi žengti reikalingus žingsnius, didinančius teismų atvirumą ir eliminuojančius bet kokias korupcijos apraiškas. Todėl ir šiandien galime drąsiai pasakyti, kad esame nepakantūs negerovėms – jas pripažįstame, nesislapstome ir ieškome būdų užkirsti kelią panašioms negerovių apraiškoms ateityje”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje teismų vadovybė inicijavo susitikimą su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, teiraudamasi, kada galėtų gauti apibendrintą informaciją, reikalingą identifikuoti galimas rizikas. Teisėjų taryba pabrėžė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti, kad tyrimas būtų užbaigtas kaip galima greičiau ir visuomenei būtų pateikti visi atsakymai.

„Nepaisant visus sukrėtusių įvykių, šiandien labai svarbu būti atspariems viešumoje pasigirstančioms spekuliacijoms ir į esamą situaciją žvelgti sistemiškai: identifikuoti galimas silpnas vietas ir ieškoti priemonių, kad panašios negerovių apraiškos nepasikartotų. Todėl artimiausiu metu organizuosime neeilinės Teisėjų tarybos posėdžius, kviesdami juose dalyvauti ir kitų institucijų, atsakingų už korupcijos rizikų tyrimą ir vertinimą, atstovus”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Pirmininkas pabrėžė, kad tik skaidria veikla yra kuriamas ir puoselėjamas pasitikėjimas teismais bei teisine valstybe.

„Šiandienos įvykių kontekste galiu atsakingai pareikšti – Lietuvos teismai ir toliau dės maksimalias pastangas, kad pradėti įgyvendinti pokyčiai teismų sistemoje būtų tęsiami, o visuomenė neprarastų pasitikėjimo teisingumu”, – teigia A. Valantinas

Teisėjų taryba artimiausiu metu inicijuos susitikimus ir su kitų už korupcijos prevenciją atsakingų institucijų atstovais, siekdama stiprinti bendradarbiavimą, identifikuoti galimas rizikas teismų sistemoje ir užkirsti kelią jų pasireiškimui ateityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:25

Pasipriešinimo okupacijai dalyviai Nijolė Sadūnaitė ir Jonas Volungevičius bei Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis (centre). Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Sovietinio režimo persekioti pasipriešinimo okupacijai dalyviai nenuleidžia rankų siekdami, kad Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjų ir platintojų persekiojimas būtų tinkamai įvertintas – pripažintas nusikaltimu žmogiškumui.

Trečiadienį Seime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis surengė spaudos konferenciją „Vardan tos KGB“, kurioje kalbėjo ir pasipriešinimo okupacijai dalyviai Nijolė Sadūnaitė bei Jonas Volungevičius.

Pasak J. Volungevičiaus, trečiadienį skundas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos persekiojimo įvertinimo bus perduotas Vilniaus apygardos teismui, užtarimo kreiptasi į Seimo narius ir komitetus.

„Niekas nekaltina teisėjų, mes nepaneigiame jų neliečiamumo, bet kai atvirai pasako, kad KGB – teisėsaugos institucija, tai visai netoli Mykolo Burokevičiaus”, – sakė J. Volungevičius.

Pasak N. Sadūnaitės, tiesos monopolį turi KGB, jie neklystantys, o tie, kurie buvo tardomi, nors nepriklausomybės metais apdovanoti, niekinami, kaip dabar yra niekinamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.. Vytauto Visocko nuotr.

„Prokurorai sako, kad mes melagiai, mus tik apklausinėjo, o ne tardė, KGB nepažeidė jokių instrukcijų, elgėsi pagal to meto nuostatas. Mes nesiekiame, kad broliuką kagėbistą nubaustų. Norėtume, kad palengvintų jam gyvenimą – sudarytų sąlygas prisipažinti, kad elgėsi neteisingai. Puntukas nukristų nuo jo sąžinės. Kad visi Amžinybėje būtume drauge, nes melagis ten neįeis. Tokie mano norai dėl brolių, kurie nepažino tiesos, gal patys to nesuprasdami, tarnavo blogiui ir melui”, – sakė sesuo N. Sadūnaitė.

Pasak kalbėtojų, pagal dabartinius Lietuvos teismus tie žmonės nebuvo nusikaltėliai, tik veikė pagal tuometinius įstatymus. Spaudos konferencijos dalyvių įsitikinimu, taip teigti didelė klaida, kurią Nepriklausomos Lietuvos teismai atsisako pripažinti.

„Dėl mūsų daugelio skundų ir prašymų, kad KGB darė nusikaltimą, daugumas teismų atsakymų buvo neigiami”, – pabrėžė pasipriešinimo okupacijai dalyvis J. Volungevičius.

Asmenys, gaminę ir platinę religinio pobūdžio leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, buvo nuteisti ir nubausti be teismo sprendimo ir gynybos garantijų. „Bet mūsų teismai rašo, kad viskas vyko teisėtai, vien faktinė aplinkybė, kad nukentėjusieji buvo nuteisti tuo metu vykusių teismų už pasipriešinimą okupaciniam režimui, nesudaro prielaidų teigti, kad buvo vykdyta nusikalstama veika. Konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių teismų neteisėtumą”, – piktinosi J. Volungevičius.

Pasipriešinimo okupacijos dalyviui skaudu, kad šiandieninės Lietuvos teismai taip elgiasi. „Iš jų atsakymų nematau, kad jie dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ skirtųsi nuo sovietinių teismų”, – sakė rezistentas, trečiadienį Vilniaus apygardos teismui perdavęs 28 puslapių skundą.

„Nepagrįstai tvirtinama, kad teismo nuosprendžiai būdavo vieši. Nenustatyta koloborantų piktnaudžiavimo. Nenustatyta, kad pažeistas žmogiškumas”, – vardijo kalbėtojas.

J. Volungevičiui nesuprantama, kaip šiandien galima sakyti, jog tuomet persekioti, kankinti, tremti žmonės turėjo visas baudžiamojo proceso garantijas.

„Neįrodyta, kad persekiojimas buvo vykdomas nuolat. Sakoma, kad okupaciją vykdė ne tie patys asmenys, tad nėra pagrindo bausti persekiotojus dėl nusikaltimo žmogiškumui”, – pridūrė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:00

Nepatogūs klausimai

Jūsų portalas buvo paskelbęs Gintaro Visocko publikaciją „Pats blogiausias variantas“, kurioje svarstoma, kodėl Amerikai buvusios teisėjos Neringos Venckienės nederėtų deportuoti į Lietuvą (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-pats-blogiausias-variantas/). Vadinasi, ši tema jus domina. Tad atkreipiu dėmesį, kad į Vašingtoną šių metų balandžio mėnesį buvo išsiųstas sensacingas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus laiškas. Mano supratimu, vertėtų jį paskelbti. Tas laiškas nėra slaptas. Jo kopijas galima rasti viešojoje erdvėje.

Juolab laiško autentiškumą patvirtina pats Algimantas Matulevičius. Buvęs parlamentaras neneigia ir to, kad laiškas tikrai buvo išsiųstas į JAV šių metų balandžio mėnesį.

Saulius Kizelavičius

XXX

JAV institucijoms – ALGIMANTO MATULEVIČIAUS liudijimas dėl NERINGOS VENCKIENĖS

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Šią kraupią visą Lietuvos valstybę supurčiusią istoriją dauguma prisimena kaip košmarą. Man asmeniškai teko su šia istorija susidurti pačioje jos pradžioje. Ne kartą teko bendrauti su jau nebegyvu Andriumi Ūsu, kuris neslėpė savo asmeninių, ne viešų kontaktų su Lietuvos specialiųjų tarnybų pareigūnais. Andrius Ūsas visuomenei nelogiškai aiškino, kaip jis būdamas tik visuomeniniu, buvusio LR Seimo pirmininko Viktoro Muntiano padėjėju lankėsi, lyg tai tirdamas Laimutės Stankūnaitės skundą, pas ją ir jos dukrą (Neringos Venckienės dukterėčią) namuose. Taip pat, lyg tai atsitiktinai, net tapo tos mergaitės krikštatėviu.

Būtent A.Ūsas man parodė vaizdajuostę, kurioje mergaitė pasakoja apie jos seksualinį išnaudojimą. Be to, pateikė psichiatrų išvadas apie mergaitės psichinę būklę. Jis tai darė todėl, kad įtikintų mane jį ginti lyg tai nuo jį persekiojančios N.Venckienės. Tačiau tai, ką aš pamačiau ir perskaičiau, man padarė atvirkštinį įspūdį. Psichiatrų vertinimu, Neringos Venckienės dukterėčia Deimantė Kedytė, liudijanti apie pedofilijos faktą, buvo sveika ir adekvati, bei nepasiduodanti svetimai įtaigai. O A.Ūso paaiškinimai migloti ir nelogiški. Visų pirma visuomeniniai Seimo narių padėjėjai neužsiima piliečių skundų tyrimu ir net neturi tam įgaliojimų. Be to, nėra praktikos vaikščioti po besiskundžiančiųjų namus.

Išvada – pono A.Ūso lankymasis pas L.Stakūnaitę buvo tik asmeninis jo reikalas. O siekis pasinaudoti politiko visuomeninėmis pareigomis tik nevykęs, nesąžiningas bandymas tam lankymuisi suteikti oficialumo statusą. Man teko daug bendrauti su Neringa Venckiene ir jos globotine Deimante Kedyte. Aš esu pilnai įsitikinęs, kad jos globėja ir teta Neringa Venckienė neturėjo jokių galimybių ją išmokyti kalbėti netiesą apie jos seksualinį išnaudojimą. Remdamasis savo gyvenimo ir  veiklos patirtimi buvau ir esu įsitikinęs, kad N.Venckienės dukterėčią Deimantę buvo bent bandoma seksualiai išnaudoti. Šis faktas nėra viešai ir argumentuotai paneigtas. Nepaneigta faktų kalba, nes nebuvo išsamaus ir nešališko šios baisios galimos prievartos prieš mažametę tyrimo.

Ilgus metus dirbdamas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, saugumo pakomitečio, o vėliau ir komiteto pirmininko pareigose, esu gavęs įvairios informacijos apie gan platų pedofilų tinklą, veikusį ir veikiantį Lietuvoje ir Baltijos regione. Po 2000 metų Latvijos parlamentas kartu su Latvijos teisėsauga dėl šios problemos vykdė plataus masto tyrimą ir demaskavo keletą aukšto rango pareigūnų – pedofilų. Latvių teisėsauga viešai prabilo apie sąsajas su Lietuva. Trumpai tariant, tarptautinės pedofilijos pėdsakai šioje vadinamoje Garliavos istorijoje yra gan ryškūs. O svarbiausia – niekas jų nepaneigė, nes rimtai ir netyrė. Opriori iš teisėsaugos institucijų ir dalies žiniasklaidos buvo suformuota nuomonė, kad jos nebuvo. Ne spontaniškai, o gerai surežisuotai buvo vedama didžiulė šmeižto kompanija prieš tuos, kurie tiesiog reikalavo ramaus, nešališko, objektyvaus tyrimo.

Deja, skaidraus ir objektyvaus tyrimo nebuvo. Teisėsaugos abejingumas privedė prie tragedijos ir žmonių aukų. Jau žuvus L.Stankūnaitės seseriai ir vėliau A.Ūsui bei D.Kedžiui vėl gi buvo blaškomasi ir keliamos nepamatuotos versijos viešumoje. O teisėjo Furmanavičiaus nužudymas supainiotas su visiškai atskira istorija. Lietuvos prokurorai viešai kaltino vieni kitus neobjektyvumu. Nebuvo atsakyta į, atrodytų, keistas detales šiose bylose, pvz., kam teisėjas Furmanavičius turėjo net 11 mobiliūjų telefonų su atskirais numeriais, kodėl jo telefoninių pokalbių išklotinė buvo išimta iš bylos? Kodėl taip pat iš A.Ūso bylos buvo išimta pokalbių išklotinė ir melo detektoriaus parodymai. Kodėl iš pradžių vienas prokuroras surašė vieną kaltinamąją išvadą, o teismą pasiekė jau kito prokuroro surašyta išvada.

O baisiausia ir labiausia įtartina šioje istorijoje yra tas faktas, kad prieš mažą vaiką buvo įvykdyta „karinė operacija“, taip tik ir tegalima įvardyti, kai 250 policijos pareigūnų prievarta, prieš Neringos Venckienės globotinės valią, paėmė ją iš globėjos tėvų namų. Neringa Venckienė globėja tapo teismo sprendimu. O globėjos teisės iš Neringos Venkienės buvo atimtos, tik jau viešai prabilus apie galimą jos globotinės Deimantės seksualinį išnaudojimą. Būtent po šio įvykio prasidėjo metodiškas jau dešimtmetį trunkantis teisėsaugos institucijų susidorojimas su visais, kas išdrįso turėti savo nuomonę, ne tokią, kurią isteriškai iki šiol bruka šališka žiniasklaida.

Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna, kada praėjus keletui metų po Stankūnaitės sesers ir teisėjo Furmanavičiaus žūties atsirado labai abejotinos reputacijos liudininkas. Visų pirma, tas liudininkas nežinia ką darė ir kur buvo tuos kelis metus. Antra, jis buvo padaręs nusikaltimą. Trečia, jis buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo giminaitis. Jo liudijimas buvo panaudotas be jokių abejonių, pasodinant į kalėjimą aklą ir nekaltą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris lyg tai padėjo Neringos Venckienės broliui D.Kedžiui vykdyti nužudymus. Ar galima tikėti tokia baltais siūlais susiūta teisėsauga? Man teko viename iš daugybės su Garliavos istorija susijusiame teisme būti liudininku. Net apstulbau perskaitęs prokuroro kaltinimą Neringos tetai, Audronei Skučienei rengiant valstybinį perversmą…??? Kaip anglai sako…komentarai nereikalingi. Argi tai nešališka teisėsauga?

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

Iki dabar neištirtos objektyviai D.Kedžio ir A.Ūso žūtys. Tai, kas viešai skelbiama, gali sukelti tik šypseną. Ir šiame neteisiniame fone sukurpiama net 12 punktų kaltinimas N.Venckienei. Sutinku, kad Neringai nereikėjo eiti į politika, tai ne jos sfera. Kai kas tai gerai suprato ir pasinaudojo šia žiauria situacija. Kelias į politiką buvo Neringos Venckienės klaida. Ji pasidavė įkalbama. Todėl ji tapo labiausiai sistemiškai persekiojamu žmogumi visoje Lietuvoje. Visiškai akivaizdu, kad dabar su ja norima susidoroti neteisingomis teisinėmis priemonėmis. Neringai Venckienei jokiu būdu negalima jos grąžinti į Lietuvą. Mūsų šalies teisinė sistema labai serga, joje vyrauja korupcija ir valdžia, bei pinigus valdančiųjų baimė. Per visus 28 atkurtos Nepriklausomybės metus nė vienas aukštesnio rango teisėsaugos pareigūnas, o ypač teisėjas, nebuvo nuteistas. Ką – Lietuvoje teisėjai švaresni nei JAV? Jėgos, kurios sugebėjo peorientuoti pradžioje N.Venckienei ir jos dukterėčiai Deimantei palankią visuomenės nuomonę diametraliai priešinga linkme, yra suinteresuotos ją galutinai užtildyti. Tai matomai reikia ne tiek dėl pačios N.Venckienės, nes ji jau nebekalba, o kaip pavyzdžio įgąsdinant kitus, kurie vis dar bando ieškoti teisingumo. Reikia pavyzdžio esamoms ar būsimoms aukoms, kad žinotų kas jų laukia, jei prabils.

Tik nešališkas ir objektyvus JAV teismas gali priimti vienintelį teisingą ir teisėtą sprendimą. Neleisti Neringos Venckienės ekstradikcijos, nes Lietuvos valstybė nesugebės užtikrinti jos saugumo ir objektyvaus, nešališko teismo. Kaip ir dabar Lietuva nežino, ar mergaitė Deimantė gyva ir kur ji. Nuo ko ją slepia. Ir nuo ko slepia L.Stankūnaitę, jeigu lyg tai oficialus žudikas D.Kedys negyvas. Juk jeigu taip – tai jai niekas negresia? Štai problemos esmė.

Apie Algimantą Matulevičių:

Ekonomikos mokslų daktaras Algimantas Matulevičius

Lietuvos vyriausybės ministras (1992-1993 m.m.)

LR Seimo narys, NSGK pirmininkas (2000 -2008 m.m)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjas (1989 m.) ,

Prezidentas(1990-1993m.m.) – dabar Garbės Prezidentas

Skaidraus verslo instituto vadovas (2014 m. – dabar).

2018.08.17; 08:20

Teismų stambinimo reforma vyksta sklandžiai ir neabejotina, kad 2018 m. sausio 1 d. teismai pasitiks su nauja kokybe, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, įgyvendinus reformą vietoj 49 šiandien veikiančių apylinkės teismų veiks 12 sustambintų teismų, kurie turės savo vietinius padalinius ir žmonėms prieiga prie teisingumo nesupaprastės, o pagerės.

Pirmadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu R. Norkus pristatė Teisėjų tarybos atliekamus darbus rengiantis įgyvendinti Seimo praėjusiais metais palaimintą teismų stambinimo reformą.

„Seimo Pirmininkui taip pat pristačiau bylų nagrinėjimo tendencijas, bylų srautus. Iš tikrųjų bylų skaičius išlieka aukštas, ir teisėjų darbo krūvis išlieka didelis Lietuvos teismuose. Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos mes nagrinėjome“, – sakė R. Norkus.

Jis pasidžiaugė tuo, kad teismai susitvarko su dideliais bylų krūviais. „Jeigu kalbėtume apie civilines bylas – tai jau nemažai metų, ES šalių lyginamaisiais duomenimis, Lietuvos teismai patenka į trejetuką valstybių, kuriose civilinės bylos yra nagrinėjamos sparčiausiai. Vidutiniškai civilinė byla yra nagrinėjama per 100 dienų Lietuvoje, kas yra tikrai pakankamai neblogai. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas yra su baudžiamosiomis bylomis, ypač kai jos yra didelės apimties, su daug kaltinamųjų“, – žurnalistams sakė R. Norkus.

AT pirmininkas tikisi, kad teismų reforma pagerins vidinį teismų administravimą, sumažins biurokratijos teismuose, palengvins žmogui prieigą prie teisingumo.

„Pateiksiu jums pavyzdį, jeigu žmogus gyvena, pavyzdžiui, Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti savo procesinius dokumentus. Įgyvendinus reformą, jis tai galės padaryti savo teisme, teismų sistemos resursais dokumentai bus pristatomi į tą teismą, kur byla nagrinėjama“, – sakė R. Norkus.

Stambesniuose teismuose, jo teigimu, veiks daugiau teisėjų, ir tai sudarys sąlygas teisėjams pirmiausia specializuotis nagrinėjant vienokias ar kitokias bylas, tai išspręs aibę techninių problemų, su kuriomis šiandien teismai susiduria.

R. Norkus sakė, kad reformos užbaigimui jokių teisės aktų pakeisti nebereikia, tačiau šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė svarsto galimybę tobulinti Teismų įstatymą įvairiomis kryptimis, tiek stiprinant teisėjų atranką, tiek sudarant dar geresnes galimybes bylų nagrinėjimui. „Kadangi tai tik projektas, apie tai kalbėti dar per anksti“, – sakė R. Norkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 10:30

Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2. Policija 

72 

26 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Bažnyčia 

68 

25 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

19. Teismais 

42 

51 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

Šiame straipsnyje norėtume aptarti naujus vėjus, pučiančius link Advokatūros ir pranašaujančius toli gražu ne malonias naujienas.

Aiškumo dėlei pradėsime nuo to, kad visiškai nesenai priimtas naujas Lietuvos advokatų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d. 

Tuo metu Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė džiaugėsi priimtuoju Kodeksu ir sakė: “Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje. Kiekvieną kartą, kai iškils klausimas, ką privalome daryti, kad išliktume lojalūs savo klientui, apsaugotume jo interesus, kad garbingai atliktume savo profesinę pareigą, tebūna etikos kodeksas patikimu atsakymu, įkvėpimo ir pasitikėjimo šaltiniu bei kelrodžiu”.

Šaltiniai, standartai ir kelrodžiai neturi būti keičiami kasmet arba pasikeitus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybės ministrams ir politiniamas vėjo gūsiams. Jie turi būti atsparūs ir tvarūs daugelį metų. Esant tokiai padėčiai, glaustai apžvelkime Lietuvos Advokatų etikos kodeksą. Ar jį ir Advokatūros įstatymą jau reikia keisti ir kažin kodėl, valdininkijos ar dar kieno nors pageidavimu, griežtinti?

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

Lietuvos advokatų etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos advokatų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja advokato elgesį vykdant profesinę advokato veiklą bei elgesį, susijusį su profesine veikla ir advokato profesijos vardu.

3 straipsnis. Europos advokatų profesinės etikos kodekso taikymas

Europos advokatų profesinės etikos kodeksas tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos advokatų tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje.

4 straipsnis. Tradicijų ir papročių taikymas

Kai advokato veiksmų ar poelgių nereglamentuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai, arba kai advokatas nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, advokatas privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka profesinės etikos ir dorovės principus.

5 straipsnis. Veiklos laisvė ir nepriklausomumas

1.Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyto advokato vaidmens, dalyvavimo vykdant teisingumą ir tinkamo advokato funkcijų įgyvendinimo būtinoji (pamatinė) sąlyga (conditio sine qua non).

2.Atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti nepriklausomas. 

3.Advokatas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti profesinių funkcijų atlikimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į profesinę veiklą bei imtis priemonių tokiems veiksmams nutraukti ir pašalinti.

4.Advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą.

6 straipsnis. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys

1.Advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai.

2. Advokatas visada privalo:

a) saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos;

b) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;

c) elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai;

d) teismo posėdžių metu dėvėti mantiją (ši sąlyga netaikoma advokato padėjėjui);

e) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai atlieka advokato profesines pareigas, taip pat nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais.

3. Advokatas neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu.

4. Advokato ženklas ir mantija turi būti naudojami išimtinai advokato profesinėje veikloje.

Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą.

9 straipsnis. Kompetencija ir pareigingumas

  1. Advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

10 straipsnis. Lojalumas klientui

  1. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu.
  2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kuriam advokatas teikė klientui teisines paslaugas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);

2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.

Interesų konflikto vengimas

  1. Interesų konflikto vengimo principo tinkamas įgyvendinimas lemia ypač svarbią advokato pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba kliento ir advokato interesų priešpriešos.

12 straipsnis. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija

  1. Advokatų, kaip vieningos ir garbios profesinės korporacijos narių, tarpusavio santykiai turi būti grindžiami demokratiškumo, kolegiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais.

13 straipsnis. Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas

1.Advokato ir Lietuvos advokatūros organų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranorišku bendradarbiavimu.

3.Advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti Lietuvos advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti Lietuvos advokatūrą ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis.

4.Jeigu Lietuvos advokatūra, jos organas, komitetas, komisija ar jų narys pagal kompetenciją kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokatu ar advokato profesine veikla, ir (ar) pateikti tam tikrus duomenis, advokatas privalo per kreipimesi nurodytą terminą pateikti Lietuvos advokatūrai paaiškinimą ir reikiamus duomenis.

14 straipsnis. Pagarba valstybei ir visuomenei

  1. Bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
  2. Advokatas, atstovaujantis klientui (ginantis klientą) teisme, privalo nedelsdamas pranešti teismui apie atstovavimo (gynybos) santykių pabaigą ar pasikeitimą.

Ši trumpa ažvalga leidžia padaryti išvadą, kad Lietuvos advokatams iškelti reikalavimai – aukšti ir atitinka Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos reikalavimus, bei yra aukštesni nei Lietuvos valstybės pareigūnams taikomi reikalavimai. Juolab, kai viešai ne kartą buvo paskelbti aukštų ir reikšmingų valstybės pareigūnų pareiškimai, kad: “Etika ir moralė yra ne šio Pasaulio dimensijos”. Kokia buvo reakcija į tokius valstybės pareigūnų žodžius institucijų ar jų vadovų, juos privalančių kontroliuoti ir vadovauti? Jokios. Jie  pasinaudojo vienos mums draugiškos valstybės Prezidento patarimu ir nepraleido progos patylėti.

Teisingumo ministerija parengė Advokatūros įstatymo pataisas, sugriežtinančias nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams. Taip pat bus numatyta galimybė laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol bus nagrinėjama jo byla Advokatų garbės teisme.

Tokioms pataisoms 2017.05.31. pritarta Vyriausybės posėdyje. „Advokatai įgyvendina labai svarbią asmenų konstitucinę teisę į teisinę gynybą, todėl tiek jų elgesiui, tiek profesinei etikai turi būti keliami patys griežčiausi reikalavimai“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Nepriekaištingos reputacijos kriterijai dabar numato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali tapti advokatu, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal laidavimą. Toks asmuo galėtų tapti advokatu tik praėjus trejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ši nuostata galiotų ir praktikuojantiems advokatams – jie nebegalėtų verstis profesine veikla.

Teismo verdiktas

Projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę Lietuvos advokatūrai Advokatų garbės teismo siūlymu laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo asmenį, kurio bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas. Tokia praktika būtų taikoma tik tuomet, kai galimai buvo padarytas sunkus Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimas, už kurį gali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas.

Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 5 metų termino, per kurį advokatais pripažinti asmenys turi pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.

Šias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas turės svarstyti Seimas.

Keisti argumentai – sugriežtinti ir taip jau griežtus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams. Tokie argumentai neįtikina. Šiuo klausimu socialiniame tinkle “Facebook” pareiškė savo pamąstymus kai kurie Lietuvos advokatai ir žemiau mes trumpai pateiksime  jų nuomones. Ar galima daryti skubotus sprendimus, kurių pasekmėmis nesi visiškai tikras? Ar nereikėtų pirma pasverti rizikas, padiskutuoti su advokatų bendruomene ir įsitikinti, kad einama teisinga kryptimi?

Arūnas Marcinkevičius:

Birželio 1 d., 13:40 · Vilnius, Vilnius County ·

“Antraštė skamba absoliučiai ir nepriekaištingai teisingai, tačiau ar daugelis įsigilina ką slepia šio 2017.05.31, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pranešimo visuomenei turinys ir ką bendro bent šalutinai turi su aukštesnių etikos reikalvimų kėlimu advokatams?

Viliuosi, kad šio projekto autoriai, tikėkimės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali nežinoti, kad jų nurodytoji priežastis: advokato/-ės atžvilgiu pradėtas Advokatų Garbės teismo procesas, nėra ir negali būti pakankamu faktiniu pagrindu siūlomam teisinio sprendimo variantui.

Išbraukti asmenį, kurio atžvilgiu nagrinėjama drausmės byla, iš praktikuojančiųjų advokatų sąrašo pagal analogiją prilygsta asmens atleidimui iš valstybės tarnybos arba darbo sutarties nutraukimui. Tačiau valstybė nemoka advokatui atlyginimo, neperima (ir net negali) advokatų įsipareigojimų klientams, bei neprisiima atsakomybės advokatų klientams už jų gynybos ar atstovavimo vykdymą ir jo kokybę.

Teisėjo mantija

Išbrauktas iš praktikuojančių asmenų sąrašo asmuo netenka teisės verstis profesine advokato veikla, todėl, turiu pagrindo pagrįstai prielaidai, bet kuris/i iš beveik 95-97% Lietuvos advokatų/-čių siūlomo įteisinti sprendimo atveju ko gero prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį, tokio advokato klientai ir net šalies teisinės, teisingumo sistemos institucijos tiesiogiai patirtų aibę sunkiai prognozuojamų, tačiau esmingai reikšmingų nuostolių.

Tokiu projektu siūlomo klausimo sprendimui, nes asmens išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra ne kažin kokia „laikinoji apsaugos priemonė“, o viena iš advokatams galimų taikyti drausminių nuobaudų rūšių.

Drausminė nuobauda, kaip yra visuotinai žinoma, gali būti taikoma tik esant pagrįstai ir neabejotinai nustatytam faktiniam nusižengimo ir tokios nuobaudos adekvatumo teisiams pagrindams, patvirtintiems įsiteisėjusiu sprendimu. Dėl to, net teoriškai negali būti taikoma nenustačius pažeidimo fakto, jo profesinio-socialinio pavojingumo laipsnio bei adekvatumo siūlomai taikyti drausminės prievartos priemonei.

Kita vertus, jei jau nuolat skelbiame Lietuvą esant vakarietiškas vertybes puoselėjančia europietiška, teisine – demokratine valstybe, kurioje teisės principai vienodai taikomi visiems be išimties asmenims, tuomet šiuo projektu advokatų atžvilgiu peršama taikyti nuostata lygiai tuo pat metu privalo būti tokiomis pat sąlygomis bei pagrindais, besąlygiškai taikytina visai eilei socialinių-politinių-profesinių grupių asmenims, kaip antai:

1. Visų rangų šalies politikams, kurių atžvilgiu pradėtas Seimo etikos ir procedūrų, Specialiųjų arba Apkaltos komisijų tyrimai, o juolab apkaltos procedūra Seime;
2. Statutiniams, karjeros ir/ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams (valdininkams), pradėjus jų atžvilgiu tarnybinius, drausminius ar politinius tyrimus;
3. Paslaugų teikėjams ir net darbo sutarčių pagrindu dirbantiems asmenims, pradėjus jų atžvilgiu drausminius tyrimus.

Tačiau ar nevertėtų susimąstyti, į kokią padėtį būtų įstumta Valstybė ir visuomenė?

Ar tokios siūlomo projekto nuostatos nėra ir nebūtų tiesiogiai nukreiptos į Valstybės ir atskirų jos strateginių, gyvybiškai svarbių, Konstitucijoje įtvirtintų institucijų, kaip šiuo siūlomu atveju- Lietuvos Advokatūros ir tuo pačiu visos teisinės bei teisingumo sistemų veiklos paralyžavimą? Kieno interesais veikia tokio projekto sumanytojai? Abejoju ar Lietuvos, nors, kaip žinia, net ir kelias į pragaištį gerais norais grindžiamas.

Kas tai – eilinis bandymas „užmauti apynasrį ir pažaboti“ Lietuvos advokatus, politinė provokacija, o gal ir, neduok Dieve, kur kas daug rimčiau?

Įvertinus visa tai, manau negali nekilti pakankamai pagrįstų abejonių dėl diskutuojamo projekto sumanytojų išsilavinimo ar pakankamos praktinės patirties, būtinų ne vien savo pareigoms užimti, bet ir lojalumo Lietuvos Respublikos Valstybei faktų.

Nenorėčiau tikėti, kad tokį projektą galėjo inicijuoti Teisingumo ministerijos teisininkai. Ar Vyriausybė prieš jam pritardama, deramai įsigilino ir įvertino visas galimas tokios normos įteisinimo pasekmes ir jų padarinius? “.

Saulius Karlonas: “Tai dabartiniai etikos reikalavimai žemi? Kodėl siūloma kelti ne aukščiausius, o tik aukštesnius etikos reikalavimus? Jeigu advokatas dirbo sąžiningai, tai jis dirbs dar sąžiningiau? “

Birželio 1 d., 15:14

Antanas Bartusevičius: “Kolega Arūnas Marcinkevičius trumpai ir aiškiai įvardino tokių išskirtinių reikalavimų beprasmybę. Todėl, įstatymų leidėjas, norėdamas tai įteisinti (ir ne tik tai) turėtų prisiminti Publijaus Syro posakį: „Cum imperas, rege te ipsum“ – įsakinėdamas valdyk ir pats save. Laisvųjų profesijų nederėtų įsprausti į narvą: „In cavea non canit luscinia“ – narve lakštingala nesuokia. Nors, matyt, kai kam tai labai patinka:)”.

Birželio 1 d., 15:55

Arūnas Marcinkevičius: “Tamstų, gerbiami Sauliau ir Antanai, žodžiai – Dievui į ausį …”.

Birželio 1 d., 19:33

Ryšardas Burda: “Laikinas išbraukimas tolygiai įmonės veiklos sustabdymui”.

“Ar mes norime sudaryti situaciją, kurioje kolegos ir klientai bei teismai ir prokurorai skųs Garbės teismui vien tik tam, kad advokatas būtų pašalintas iš proseso? Kokią teisinę santvarką mes kuriame? Pereinama nuo valdomos demokratijos prie valdomo teisingumo? “ 

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Birželio 2 d., 13:01

Vytautas Sirvydis: “Originalo kalba, nes verčiant sudėtinga išsaugoti prasmės niuansus: Ленин об адвокатах в своем письме Е.Д. Стасовой и Товарищам в Московской тюрьме: „Адвокатов надо брать в ежовые рукавицы и ставить в осадное положение, ибо эта интеллигентская сволочь часто паскудничает“. Džiugu, kai proletariato vado idėjos gyvos ir sulaukia sekėjų net ir daugiau nei po šimto metų”.

Arūnas Marcinkevičius: “Norėčiau turėti Vilties, jog toks projektas ir jo iniciatyvos tėra nesusipratimu …

Birželio 2 d., 17:34

Andrius Kaveckas: “dovanokit abejoju”.

Malonu matyti nuomonių pliuralizmą šiuo klausimu. Nes iš visų pasisakiusiųjų turime ir vieną abejojantį.

Kažkas norėtų, kad Advokatūra nematytų ar apsimestų nematanti atitinkamų politizuotų ir dažnai vykdančių politinius užsakymus specialiųjų tarnybų bei jų neteisėtos operatyvinės veiklos vykdymo (VSD ir STT primena sovietinio KGB ir buvusios Rytų Vokietijos specialiosios tarnybos (STASI) blogiausias tradicijas, siekiančias žmonių totalaus sekimo, ir ne tik); prokuratūros dominavimo valstybėje, teismų ir advokatūros pavertimo marionetėmis ir pajacais žmonių akyse, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, vengtų kalbėti arba kritikuotų prisiekusiųjų teismo institutą, įvairių pareigūnų ar renkamų “tautos tarnų” tiesioginių rinkimų principą, politinių partijų diktato ir jų veiklos absurdo kasdienių pasireiškimų. Malonu girdėti, kad lietuviškosios gyvensenos ir nacionalinio valdymo ypatumus, esant pilka ES provincija, vis labiau įvairiaspalvių valdžių politinių partijėlių ridenama į valstybės bankrotą bei totalią emigraciją, pastebi pavieniai teisininkai.

Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Antai, teisėjas Gintaras Seikalis: “Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems “Gyvenimo būde” atrodo, kad didžiai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-Jambu genčiai skardinė nuo konservų”. (G. Seikalis, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas. 2008 m spalio 20 d. Nutartis civ. byloje Nr. 2-813-294/2008.).

Iš tikrųjų, tai nėra lengva ir paprasta, nes Lietuva pragaištingame rate sukasi jau beveik trisdešimt metų ir yra mokoma tylėti. Mes nuolat matome ir girdime tuos pačius pranašus, teigiančius, kad išmokyta tylėti ir kentėti Lietuva bus laiminga. Nors totali krizė vyrauja įvairiose srityse, tame tarpe politinėje, social-ekonominėje ir teisinėje, – Lietuvą valdantieji  teigia, kad viskas gerai, mes judame teisinga kryptimi. Mūsų tylėjimas tarsi patvirtina jų demagogiją, kartu patenkindamas tariamų „didžiavyrių“ lūkesčius bei džiugindamas jų nekintančių vadų širdis.

Šiuolaikinėje vizijoje Lietuva daroma ir turi tapti nebylia ES provincija, nedrįstanti net prasitarti apie savo nacionalinius interesus, tais atvejais, kai šie interesai kertasi su didžiųjų valstybių planais. Būtent tokią Lietuvą nori matyti tie patys nomenklatūriniai naikinamos valstybės architektai ir griovėjai – kaip paklusnią mankurtų provinciją, neturinčią nei ūkio, nei kultūros ir net savo nuomonės. To siekia iš savo 100-to milijonų litų kainavusio statino įstrižą pasaulį matantys prokurorai. Šiame pastate glūdi uzurpuotas „tiesos ir teisingumo“ monopolis. Teismai – tik priedėlis prie šio keisto statinio. Todėl daugelis jų sprendimų ir nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų tokie. Šiukštu, bet jie negali būti kritikuojami. Tai Lietuvos šventosios karvės. Žaviuosi architekto groteskiškai sukurta pastato architektonika! Pastatas idealiai simbolizuoja prokurorų falsifikuojamų ir kurpiamų bylų bei jų iškreipto pasaulio suvokimo simbiozę.

O ką gero būtų galima pasakyti apie ministrų kabinetą? Jie nemato būtinybės atsižvelgti į Lietuvos valstybės interesus ir net vargiai suvokia, kad tokie apskritai galėtų būti. Net sovietmečiu taip besąlygiškai pritarti viskam nebuvo norma – jau mokėjome tam tikros diplomatijos dėka pasipriešinti ir pasiekti savo tikslo. Reikalavome platesnių teisių valstybės valdyme. Dabar, daugumai vietinių valdininkų, Lietuvos valstybė tėra kažkokia nesuvokiama chimera ir svetimkūnis ES teletabiniame, permanentinės krizės ir terorizmo sindromo krečiamame belyčiame organizme; todėl nestebina įvykių raida ir siekimas užgniaužti prieštaraujančius absurdui politiniame, ekonominiame ir teisiniame gyvenime bei užtvindyti tribūnas tik savo satelitais.

Jie negeba įsisavinti ES skiriamų lėšų, jeigu tai nenaudinga jų klanui ar giminei arba to negali apžioti oligarchas. Jie iki šiol bijo suteikti dvigubą pilietybę per prievartą tapusių emigrantais tautiečių ainiams, bet jie tikrai suteiks pilietybę artimiausiais dešimtmečiais į Lietuvą atvyksiantiems ir greitai sugebėsiantiems multiplikuotis egzotiškiems ateiviams – pakaks tik nebylaus mostelėjimo iš ES pusės. Juk akivaizdu, kad jie neišdrįstų, kaip mūsų protėviai Baltijos valstybių teisininkų asociacijos atstovai (Eugene Kerno, Leonhard Vahter, Jonas Šlepetys, Vaclavas Sidzikauskas, Arvo Reiman, Augusts Rumpeters) kreiptis į Didžiosios Britanijos Ministrą Pirmininką Harold‘ą Wilson‘ą gūdžią 1967 m. gegužės  9 d. dėl Pabaltijo valstybių turto konfiskavimo: “The Contemplated Confiscation of the assets of the Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania) in the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland”. Kreiptis tuo metu, kai “geležinė uždanga” dar demonstravo savo galybę? Mūsų protėviai drįso ir kėlė viešumon viską, ką tik leido, o kartais ir ne, jų kuklios galimybės.

Manyčiau, toks eilinis griežtinimo ir “žiaurių akcijų” vajus įvairiose srityse, tarpe jų ir dėl Lietuvos Advokatūros advokatų reputacijos, kilo todėl, kaip teisingai pastebėjo prof. dr. Vytautas Radžvilas, kad: “Šitas elitas tikrai neturi atsakomybės už Tautą ir Valstybės ateitį. Jis gyvena savo diena, o vyraujanti filosofija yra liūdnai pagarsėjęs Liudviko XV-ojo posakis: “Po manęs nors ir tvanas”.

2017.06.07; 07:00

Tai – ketvirtasis interviu su Dzūkijoje gyvenančiu Lietuvos istorijos žinovu, populiarintoju Jonu Juravičiumi. Šį sykį – apie spaudimą, kurį teko atlaikyti dirbant seniūnu, ir teismus, kurių nepavyko išvengti. 

Beje, Jonas Juravičius mano, kad Lietuvoje nėra tikros demokratijos. Tik butaforija.

video

2017.06.01; 05:50

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį (lapkričio 11-ąją) dalyvavo kartą per ketverius metus vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime, kuris yra aukščiausia teismų savivaldos institucija. 

Kreipdamasi į šalies teisėjus Prezidentė pabrėžė, kad teismų sistemoje įvyko esminis lūžis – tą rodo ir augantis visuomenės pasitikėjimas teisingumu, ir reikšmingi pokyčiai teismuose.

„Permainos teismų sistemoje įvyko tik patiems teisėjams supratus, kad be principingo požiūrio į savo veiklą neįmanoma susigrąžinti žmonių pasitikėjimo. Iš uždaro klano teisėjai tapo atvira ir skaidria bendruomene, į kurią lygiuojasi ir teisėsaugos institucijos. Teisėjų bendruomenė tampa nepakanti korupcijai, aplaidžiam kolegų darbui, teisėjo vardo žeminimui. Teisingumo užtikrinimui svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir aukšta teisėjų moralė, etika, žmogiškumas“, – sako Prezidentė.

Teismų sistemos skaidrumas ir veiklos tobulinimas nuo pirmosios kadencijos pradžios yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Per šį laiką teismų sistema atsinaujino, tapo atviresnė ir skaidresnė, buvo padidinti teisėjų reputacijos ir kompetencijos reikalavimai, teismai dirba efektyviau. Per pastaruosius 7 metus pasikeitė net 80 proc. teismų vadovų, į sistemą atėjo daugiau negu 25 proc. naujų teisėjų. Teisėjų korpuso atnaujinimo laukia Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai.

Taip pat buvo gerokai pakelta teisėjų reputacijos kartelė – už teisėjo vardo pažeminimą nuo 2009 metų buvo atleista 19 teisėjų, kai iki tol per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tokių teisėjų buvo atleista 14.

Pati Prezidentė yra inicijavusi daug įstatymų pakeitimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie teismų sistemos tobulinimo, atvirumo, kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Prezidentės iniciatyva pakeitus Teismų įstatymą, visuomenės atstovai buvo įtraukti į drausmės bylų nagrinėjimą. Patobulinus teisėjų atrankos kriterijus ir sustiprinus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklą teisėjų skyrimo procesas tapo ne tik spartesnis, bet ir kokybiškesnis – teisėjo karjerą dabar lemia kompetencija, o ne formalūs darbo stažo reikalavimai.

Svarbus žingsnis efektyvesniam teisingumo vykdymui buvo žengtas 2013 metais prasidėjus teismų reformai, kuri sujungė didžiųjų miestų apylinkių teismus. Tolesnis šios reformos etapas leis paspartinti bylų nagrinėjimą, suvienodinti teisėjų darbo krūvį, sumažinti administravimo išlaidas.

Taip pat teismai tapo modernesni – įvestas elektroninis bylų skirstymas, privalomais tapę teismo posėdžių garso įrašai įpareigojo teisėjus elgtis pagarbiai ir etiškai teismo posėdžių metu. Teismai tampa patogesni žmonėms – teismams dokumentus galima pateikti neišeinant iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su bylų medžiaga, gauti informaciją apie įvykius bylose trumpąja telefonine žinute.

Paspartėjo ir bylų nagrinėjimas – pavyzdžiui, pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai yra vieni pirmaujančių Europos Sąjungoje. Baudžiamosiose bylose Prezidentės iniciatyva buvo apribota pertraukų trukmė, kas užkirto kelią bylų vilkinimui. Siekiant užtikrinti nešališkumą, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas davė savo rezultatų-pagal visuomenės apklausas pirmą kartą po daug metų pasitikinčių teismais žmonių yra daugiau nei nepasitikinčių.

Prezidentė pabrėžia, kad apsivaliusi ir atsinaujinusi teismų sistema turi toliau tęsti reformas, užtikrinti garbingą ir profesionalų teisingumo vykdymą, kelti aukščiausios reputacijos reikalavimus. Prezidentė palinkėjo visiems teisėjams išsirinkti atsakingai dirbsiančią Teisėjų tarybą ir pateisinti žmonių lūkesčius, laikytis principingo požiūrio į kolegų elgesį ir darbą.

Šiuo metu šalyje teisingumą vykdo beveik 800 teisėjų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.12; 02:28

Neringa – Lietuvos perlas. O neskundžiamas teismo sprendimas, kad Neringos savivaldybė privalo atlyginti žalą, kam valdininkas davė neteisėtą statybos leidimą, o tartum niekuo dėtas savininkas (po to jo skriaudos pirkėjas) įvykdė kito teismo sprendimą ir nugriovė – irgi Lietuvos perlas.

Ūkiškai galvojant, žalą privalėtų atlyginti apgavikai. Ar leidimo davėjai buvo tardomi? Praktiškai tokių teismo sprendimų geriau nevykdyti. Patempk. Antai „Laisvas laikraštis“ sistemiškai nevykdo metų metais, ir nieko; net antstoliai kapituliuoja. Arba įvykdyk ir paskui apkaltink (Teismą? Save patį?) dėl neteisėto pastato griovimu padarytos žalos.

Continue reading „Mąstyti. Apie kai kuriuos teismus“

Garliavos istorija tęsiasi. Gruodžio 17 d. Seime buvo svarstomas Baudžiamojo kodekso pataisų, didinančių atsakomybę už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, projektas. Taip pat ir senaties netaikymas tokiems nusikaltimams, leidžiant jau pilnametystės sulaukusiai aukai (ar artimiesiems), jei jos žmogaus ir vaiko teisės buvo pažeistos teismuose, atnaujinti teisminį tyrimą. Buvo siūloma už tokius nusikaltimus padaryti atsakingais ir juridinius asmenis.

Nėra abejonių, kad projektas bent iš dalies buvo „pririštas“ prie Seimo narės Neringos Venckienės dukterėčios likimo. Visas pataisas Seimas atmetė.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Komunistų ir pedofilų šalis“

Gintaras_originalas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.

Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.

Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai“

cyvas110

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar teisiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą.

Ypač dėl kokio nors žurnalisto publikacijų.

Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis.

Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika. Vargetos, kurie savo menkystę slepia po teisėjų togomis, nekenčia „rašeivų“, nes yra kvailai įsitikinę, kad pastarieji kalti dėl togų dėvėtojų nepopuliarumo.

Continue reading „Banditui ir nevykėliui“