Linkevičius Linas

Aktualijos

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dėl politinės suirutės Baltarusijoje vesti dialogą dėl Astravo atominės elektrinės paleidimo tampa vis sudėtingiau – nebeaišku, su kuo reikia aptarti šį klausimą.
 
„Dar labiau susikomplikavo situacija, nes dabar iš viso neaišku, su kuo kalbėti Baltarusijoje. Gal čia tiesiog su Rusija reikia kalbėti. Bet matome, kad padėtis išties sunki. Iki šiol nevyko dialogas, tai dabar vargu, ar galime tikėtis, kad jis vyks sėkmingiau“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo L. Linkevičius.
 
„Žinoma, kad tas dialogas su Baltarusija vyko visada labai sudėtingai, vyko praktiškai du monologai. Ir į mūsų, ir į tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi branduoliniu saugumu, klausimus nebuvo atsakoma“, – pridūrė jis.
 
Ministras pabrėžė, kad gavus pranešimų apie ketinimą paleisti pirmąjį atominės elektrinės reaktorių dar lapkričio pradžioje, Lietuva Baltarusijai dar kartą turi pakartoti savo reikalavimus.
 
„Gavome patikinimų, kad artimiausiu metu, lapkričio pradžioje, bus atliktas energetinis elektrinės paleidimas, nors prieš tai buvo pareiškimų, kad apskritai šito objekto paleidimas vėluos bent metus. (…) Be abejo, turime  dar kartą pakartoti savo svarbiausius reikalavimus, ir kad į Baltijos šalis nepatektų elektra iš nesaugios atominės elektrinės, eksportuojamos iš agresyvių šalių, kaip ir numatoma mūsų įstatymuose“, –teigė jis.
 
Kaip vieną iš kertinių ekonominių Astravo AE problemų L. Linkevičius įvardijo tai, kad nėra kur eksportuoti gaminamos produkcijos.
 
„Problemų šis objektas turi labai objektyvių: nėra kur eksportuoti gaminamą produkciją (…). Ir, be abejo, tai yra sudėtinga situacija ekonomine prasme. Nors projektas yra ne ekonominis, o geopolitinis, bet vis tiek jis turi būti kažkiek pagrįstas, ir tos problemos trukdo“, – sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:53
Aktualijos

L. Linkevičius ir V. Makėjus. URM nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius farsu vadina sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus. Jo teigimu, žinutę su analogiška mintimi jis nusiuntęs ir savo kolegai kaimyninėje valstybėje – Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Vladimirui Makėjui.
 
„Aš panašią žinutę nusiunčiau ir savo kolegai, užsienio reikalų ministrui Vladimirui Makėjui, su kuriuo mes palaikėme ryšį. Aš parašiau, kad visa tai, kas vyko sunku pavadinti demokratiniu procesu. Tai labiau panašu į farsą“, – LRT televizijai pirmadienį teigė L. Linkevičius.
 
Jo teigimu, po to kai valdžia, pasibaigus rinkimams, panaudojo prievartą prieš taikius protestuotojus, oficialiajam Minskui bus labai sunku pagrįsti ar pateisinti savo veiksmus.
 
„Labai sunku bus įtikinti savo veiksmų teisėtumu ne tik kitus, bet ir save“, – įsitikinęs L. Linkevičius ir kritiškai apibendrino Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos  pirmadienį išsakytą komentarą, esą rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimai praėjo kaip šventė.
 
„Jei vienam atrodo kaip šventė, o kitiems kaip pažeminimas – tai vargu ar galima rasti kažkokį bendrą vardiklį šioje situacijoje. Žmones reikia gerbti. Mes jokiu būdu neketiname kištis į šios šalies vidaus reikalus. Neturime nei tokios teisės, nei tokių ketinimų… Bet visiškai nekreipti dėmesio į tai, kas ten vyksta, mes taip pat negalime, tai yra mūsų kaimynai. Mums svarbu ne tik stabilumas, bet ir suartėjimas su Europos Sąjunga, kuris galėjo įvykti“, – tvirtino L. Linkevičius.
 
Sankcijų gražinimo galimybė turi būti kruopščiai apgalvota
 
Užsienio reikalų ministras taip pat teigė, kad santykiai su Baltarusija toliau turėtų išlikti selektyvūs ir pragmatiški. Tačiau, akcentavo jis, didesnis dėmesys turės būti skiriamas žmogaus teisių Baltarusijoje klausimui.
 
„Laikysena bus kaip ir iki šiol – selektyvi, aktyvi, pragmatiška. Ten kur matysime poreikį ir naudą, tai ten dialogas vyks. Žinoma, turi būti didesnis dėmesys visuomenei bei žmogaus teisėms ir laisvėms. Politinių partijų laisvėms. Tokio dėmesio buvo prieš tai, bet turės būti dar daugiau“, – tvirtino L. Linkevičius.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad kalbos apie sankcijų Baltarusijai grąžinimą neturėtų būti skubotos.
 
„Tai turi būti labai kruopščiai apgalvota. Priminsiu, atšaukėme sankcijas, kuomet buvo paleisti politiniai kaliniai. Sakėme ne kartą ir tai kartojau savo kolegai, kad jei vėl bus grįžtama prie tos temos, tai bus grįžtama ir prie sankcijų. Tai nėra ta kalba, kuria turėtume kalbėtis, bet tai vienas iš būdų kaip paveikti situaciją. Žinoma, mes tai turime labai kruopščiai apgalvoti, kad nenukentėtų žmonės, nenukentėtų žmonių interesai“,– apibendrino L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.
 
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
 
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose atmetė oficialius rezultatus, pagal kuriuos A. Lukašenka neva pasiekė triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose, ir pareikalavo, kad jis perduotų valdžią opozicijai.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 03:00
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras (URM) Linas Linkevičius sako, kad po Sausio 13-osios bylos Rusija, iškraipydama istoriją ir faktus, sieks paveikti tarptautinę bendruomenę.
 
Jis taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina Rusijos tarnybų reakciją į Lietuvos išsiųstą notą Rusijai po gautų grasinamų laiškų diplomatams.
 
Tačiau ar bus pasiektas apčiuopiamas rezultatas, sako, spręsti sunku. 

„Visą laiką vertiname situacija pagal tai, kaip ji vyksta realybėje. Anksti daryti išvadas. Gerai yra tai, kad yra atsakyta į notą, kad pripažįstama, kad tai yra rimtas grasinimas, perduota informacija atitinkamoms institucijoms“, – sakė L. Linkevičius.

Jis taip pat pažymi, kad jau kurį laiką Rusija šią bylą naudoja savo propagandoje. 

„(Tai. – ELTA) pretekstas kurstyti aistras. Rusija propaganda teismo sprendimą, įvykius vaizduoja iškreiptai, kaip aukos, neteisingai apkaltintos. Mes jau reagavome į tai, tarptautinėse organizacijose pateiksime informaciją, informuosime, kad galimos grėsmės tiek teisėjams, tiek prokurorams, turėtų būti užkardyta ši situacija. Negalime politizuotai žiūrėti į šią istoriją, tačiau negalime atmesti ir to, kad Rusija aktyviai veiks tarptautinėje arenoje mėgindama iškreipti istoriją ir faktus“, – sakė ministras. 

Jis taip pat tikino, kad Užsienio reikalų ministerija sustiprino apsaugą diplomatinėse atstovybėse. 

ELTA primena, kad balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:00
Aktualijos

Lietuvoje reziduojantiems Europos Tarybos valstybių narių ambasadoriams užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį pristatė Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą.


Užsienio šalių ambasadoriams pristatyta Andriaus Kubiliaus kandidatūra į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. URM nuotr.

Pristatydamas A. Kubilių, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, L. Linkevičius pažymėjo puikius Lietuvos kandidato lyderystės ir valdymo įgūdžius, gebėjimus rasti kompromisus, kurie būtini Europos Tarybos generaliniam sekretoriui siekiant spręsti iššūkius, su kuriais susiduria organizacija. 

„Andrius Kubilius, du kartus ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas ypač sunkiais valstybei laikotarpiais, turi ne tik politinę patirtį, bet ir strateginį matymą, kuris reikalingas Europos Tarybai kovojant su šiandienos iššūkiais“, – sakė L. Linkevičius. 

Europos Taryba yra seniausia, 47 Europos valstybes vienijanti organizacija, kurios tikslai – teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas bei apsauga. Lietuva šios organizacijos narė yra nuo 1993 metų. 

Europos Tarybos veiklai vadovauja generalinis sekretorius, renkamas penkerių metų kadencijai. Šiuo metu generalinis sekretorius yra norvegas Thorbjornas Jaglandas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 09:35