Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį vyks į Latviją dalyvauti Baltų apdovanojimo ceremonijoje.
Baltų apdovanojimą Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai įsteigė 2017 metų rugsėjo 22 dieną – Baltų vienybės dieną. Apdovanojimas bus kasmet įteikiamas fiziniam arba juridiniam asmeniui už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.
2018 metais Baltų apdovanojimas bus įteiktas pirmą kartą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje ir, prisijungdamas prie šios bibliotekos vykdomos valstybės šimtmečiui skirtos kampanijos „A Special Book for a Special Bookshelf“ („Išskirtinė knyga išskirtinei lentynai“), padovanos naują Mariaus Jovaišos knygą „Neregėta Lietuva“.
Vizito metu, pasak Užsienio reikalų ministerijos, L. Linkevičius susitiks su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir aptars aktualius dvišalių santykių ir tarptautinės politikos klausimus.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su JAV valstybės sekretoriaus padėjėju A. Wessu Mitchellu telefonu aptarė strateginį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą saugumo klausimais. JAV atstovas dar kartą patvirtino, kad šalies politika Rusijos atžvilgiu ir glaudus bendradarbiavimas su Baltijos šalimis nesikeičia.
Tą pačią žinią pakartojo ir ketvirtadienį Vilniuje viešėjusi JAV Kongreso delegacija, vadovaujama Atstovų rūmų Asignavimų komiteto Valstybės, užsienio operacijų ir susijusių programų pakomitečio pirmininko Halo Rogerso.
Kongreso atstovai pabrėžė Lietuvos skiriamo dėmesio transatlantiniam bendradarbiavimui, gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP didinimui svarbą.
Ministras padėkojo JAV atstovams už paramą Ukrainai ir Krymo aneksijos nepripažinimo politiką. Transatlantinė vienybė būtina užtikrinant bendrą atsaką Rusijos agresijai.
Švęsti Astravo atominės elektrinės pergalės nėra pagrindo, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Komisijai (EK) antradienį paskelbus, kad statoma Baltarusijoje atominė jėgainė atitinka „streso testus“.
Pasak L. Linkevičiaus, Europos Komisijos teigiamai įvertinti Astravo AE atlikti streso testai yra tik kelio pradžia, o EK išvada dar nereiškia, kad Astravo AE atitinka saugumo reikalavimus.
Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad atlikti streso testai patvirtino, jog Astravo AE nėra saugi: ataskaitoje užfiksuoti rimti projekto trūkumai, pateikiamos svarbios rekomendacijos, ypač seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų gerinimo ir sunkių avarijų valdymo srityse.
„Atlikti testus yra tik maža dalelytė kelio pradžios. Pats esminis dalykas yra rekomendacijų įgyvendinimas. Ir, aš manau, kad svarbiausias akcentas turi būti dedamas ten. Todėl švęsti Astravo atominės elektrinės pergalės nėra pagrindo“, – Eltai kalbėjo ministras ir pažymėjo, kad tarp pateiktų rekomendacijų yra daug svarbių pastabų.
Pasak L. Linkevičiaus, ES streso testų kritinės rekomendacijos turi būti įgyvendintos iki Astravo AE paleidimo. Jų įgyvendinimas turi būti sąlyga tolesniam ES-Baltarusijos bendradarbiavimui.
„Tikimės aktyvaus Europos Komisijos įsitraukimo ir šio proceso kontrolės“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius tikino, kad Baltarusijai pateiktos rekomendacijos dėl Astravo AE yra ženklios ir reikalauja pastangų bei resursų. Ministras pabrėžė, kad visos rekomendacijos turės būti įgyvendintos.
„Jei jos nebus įvykdytos, mes neįsivaizduojame, kad šis objektas gali gauti licenciją veiklai“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, kad Lietuva to reikalaus kategoriškai ir aštriai.
„Šių rekomendacijų įgyvendinimas iki Astravo AE paleidimo, lygiai kaip ir Baltarusijos žingsniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse, turės įtakos Baltarusijos santykių su ES raidai“, – pabrėžė L. Linkevičius.
L. Linkevičius kartu pažymėjo, kad Lietuva turi Europos Sąjungos lyderių palaikymą. Pasak jo, Astravo AE problema jau kurį laiką yra patekusi į EK problemų ratą, todėl, tikino ministras, ES turėtų ir toliau palaikyti Lietuvą siekiant, kad Baltarusija įgyvendintu pateiktas rekomendacijas.
L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad EK išvados nereiškia, kad Astravo AE yra saugi.
„Streso testų užduotis – vertinti rizikas, kylančias iš išorinių veiksnių (pvz., ekstremalūs gamtos reiškiniai, žmogaus sukelti įvykiai) ir atominių elektrinių atsparumą jiems. Streso testai neapima aikštelės tyrimų ir parinkimo, aikštelės tinkamumo atominės elektrinės statybai klausimų, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, sunkaus lėktuvo kritimo poveikio vertinimo, darbo ir saugos kultūros ir kitų klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto vystymo pradžios“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Liepos 2 dieną Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) patvirtino Astravo AE rizikos ir atsparumo vertinimo (streso testų) ekspertinės peržiūros ataskaitą. Liepos 3 dieną Briuselyje streso testų peržiūros rezultatai pristatyti visuomenei viešo renginio metu.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakomentavo penktadienį „Interfax“ naujienų agentūros išplatintą informaciją, kad Astravo AE streso testai atitinka europinius saugos reikalavimus.
„Tenka apgailestauti, kad Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą. Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama. Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – Lietuvos diplomatijos vadovas cituojamas penktadienio vakarą perduotame Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministras taip pat pažymėjo, kad streso testai yra tik vienas iš daugelio branduolinės saugos stiprinimo elementų. Streso testų vertinimai apsiriboja atominių elektrinių atsparumu grėsmėms, kylančios iš išorinių faktorių ir rizikų. Svarbiausi klausimai, kuriuos Lietuva kelia dėl Astravo AE saugos, t. y. aikštelės tyrimai ir parinkimas, seisminiai tyrimai, neigiamas tarpvalstybinis poveikis aplinkai, saugos kultūra, statybos ir būsimos eksploatavimo kokybė, streso testų metu nenagrinėjami.
„Raginame Baltarusiją ir Astravo AE rangovus rimtai žiūrėti į branduolinės saugos problemas ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant streso testų ataskaitos rekomendacijas.
Tik po to, kai tos rekomendacijos bus įgyvendintos, bus galima techniškai pagrįsti išvadas dėl Astravo AE (ne)atsparumo išorės veiksniams“, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.
Birželio 12-14 dienomis Baltarusijoje lankėsi Astravo streso testų ekspertinės peržiūros valdyba, kuri pristatė Baltarusijos institucijoms preliminarią streso testų ataskaitą. Ekspertai konstatavo, kad Baltarusijos streso testų ataskaita parengta pagal Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) nustatytus metodologinius reikalavimus, tačiau ataskaitoje pateikti streso testų rezultatai ir rekomendacijos paaiškės tik liepos 2 dieną. Astravo AE streso testuose dalyvaujančios šalys (Europos Komisija, Baltarusija, streso testų giluminės peržiūros ekspertai ir valdyba) yra sutarusios nekomentuoti ataskaitos rezultatų iki kol ji nebus patvirtinta tądien suplanuotame ENSREG posėdyje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį Stanfordo universitete dalyvavo JAV Baltijos studijų plėtros asociacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį.
Ministras L. Linkevičius kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir buvusiu Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos šalių išskirtinumas?“, kurią moderavo Stanfordo universiteto politikos mokslų profesorė Anna Grzymala-Bussė. Diskusijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Baltijos šalių stiprybės pagrindas yra vienybė, tačiau bendra ES išorės politika ir stipri transatlantinė partnerystė yra neatsiejamos Baltijos šalių regiono saugumui užtikrinti.
Vizito Stanfordo universitete metu ministras L. Linkevičius susitiko su vienu žymiausių politikos mokslų teorijos atstovų – Stanfordo universiteto profesoriumi Francisu Fukuyama ir buvusia JAV valstybės sekretore, Stanfordo universiteto profesore Condoleezza Rice.
Ministras, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, taip pat apsilankė Hooverio instituto archyvuose, kuriuose saugoma didelė XX a. Lietuvos istorijos dokumentų kolekcija, susitiko su Šiaurės Kalifornijos lietuvių bendruomene.
JAV Baltijos studijų plėtros asociacija (Association for Advancement of Baltic Studies) – tai tarptautinė, ne pelno siekianti švietimo ir mokslo organizacija, įkurta 1968 metais. Asociacijos tikslas – organizuojant konferencijas ir remiant mokslinius tyrimus, skatinti Baltijos studijų plėtrą. Baltijos studijų plėtros asociacijos konferencijos organizuojamos kas antrus metus.
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai. Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ošurkovas, Dmitrijus Gudkovas diskutavo apie Rusijos ekonomikos, pilietinės visuomenės ir politikos perspektyvas. Kalbėta apie opozicijos perspektyvas keisti nedemokratinį ir su vakarietiškomis vertybėmis prasilenkiantį režimą.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
Nors nuomonės dėl to, kaip turėtų elgtis Rusijos valdžios opozicija, išsiskyrė, forume dalyvavę Kremliaus režimo kritikai sutarė, kad Vladimiro Putino sukurta politinė sistema yra kriminalinė, veikianti panašiai kaip savo laiku veikė fašistinis ar nacistinis režimai.
V. Putino kritikai taip pat pripažino, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai nėra svarbiausia priemonė, kuria pasinaudojus pavyks sustabdyti kriminaline logika veikiantį nedemokratinį režimą.
Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jų, reikia imtis Kremliaus režimo statusą griaunančių veiksmų. Opozicionieriai skeptiškai įvertino Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitus Rusijoje. Pasaulio lyderių dėmesys, pažymėjo forume dalyvavę opozicionieriai, tik stiprina įvaizdį, kad režimas sugeba kontroliuoti situaciją.
Forume dalyvavęs G. Kasparovas pabrėžė, kad simbolinę reikšmę turės ir birželį Rusijoje vyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas. Anot G. Kasparovo, visi diktatoriai siekia matomumo ir dalykų, kurie rodytų sistemos didingumą. Todėl, kaip ir naciams buvo svarbios Olimpinės žaidynės, taip ir V. Putinui panašią funkciją atliks Pasaulio futbolo čempionatas.
Visgi jis vylėsi, kad Vakarų lyderiai ignoruos Rusijoje vyksiantį čempionatą ir neleis Kremliaus režimui taip stiprinti savo statusą.
G. Kasparovas penktadienį forume V. Putino režimą lygino su fašistine Italija. Anot jo, dabartinėje Rusijos užsienio ir vidaus politikoje galima matyti fašizmo užuominų.
„Kalbėdami apie dabartinę Rusiją turime reikalą su mafija. Tai diktatūra“, – kalbėjo G. Kasparovas.
Garis Kasparovas. Slaptai.lt nuotr.
G. Kasparovas pažymėjo, kad labiausiai Rusijos režimas bijo ne opozicijos dalyvavimo valdžioje, bet masinių protestų. Todėl, pabrėžė G.Kasparovas, labai svarbu sukurti sąlygas, kad žmonės, jausdami, kad gali kažką pakeisti, išeitų masiškai į gatves.
Po diskusijų surengtoje spaudos konferencijoje G. Kasparovas akcentavo, kad Putinui liekant valdžioje Rusijoje niekas nesikeis ir Maskva toliau sieks destabilizuoti Europoje situaciją. Todėl, aiškino V. Putino kritikas, jis puikiai suprantąs Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nerimą. Pasak jo, Baltijos valstybėse V. Putinas ir toliau liks taikiniu, keliant sumaištį visuomenėse.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas renginį, sakė neabejojąs, kad Vilniaus Rusijos forumo tradicija išliks.
Michailas Kasjanovas
Ministras spaudos konferencijoje pakartojo savaitės pradžioje, komentuojant Kremliaus reiškiamą nepasitenkinimą šiuo renginiu, išsakytą mintį, kad Vilniuje organizuojamas Rusijos forumas nėra antirusiška akcija. Pasak L. Linkevičiaus – tai prorusiškas renginys.
Ministras pritarė diskusijoje išsakytiems teiginiams, kad tarptautinė bendruomenė, palaikydama glaudžius kontaktus su V. Putinu, prisideda prie nedemokratinio režimo tolesnio egzistavimo. Ministras neslėpė, kad įžvelgia Europos šalių veiksmuose išbandymų Vakarų vienybei.
„Įžvelgiu daugiau Europos vienybės išbandymų teisės viršenybės srityje, matome kai kuriose šalyse po rinkimų ateina nauja vyriausybė su priešrinkimine kampanija ir tam tikrais postulatais, kurie gali būti mūsų vienybės išbandymu. Tai Italija, tai nėra paslaptis“, – Eltai sakė L. Linkevičius.
Taip pat ministras atkreipė dėmesį į vieną forume dalyvavusių Kremliaus opozicionierių reiškiamą repliką, kad Vakaruose Rusijos valdžia nėra atskiriama nuo visos Rusijos.
„Rusija visgi yra didelė ir jie (rusai. – ELTA) jautriai reaguoja, kai tarptautinėje retorikoje viskas, kas yra bloga, yra siejama su visa Rusija ir visais rusais“, – kalbėjo L. Linkevičius ir pabrėžė, kad savo laiku rusų visuomenė labai rėmė Lietuvos nepriklausomybę.
Tai spaudos konferencijoje priminė ir kitas žymus opozicionierius Vladimiras Kara-Murza. Jis pagyrė Lietuvą, kad ši gerai suvokia skirtumą tarp Rusijos ir Kremliaus Rusijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Ministras taip pat akcentavo, kad Kremliui rodomas tarptautinės bendruomenės dėmesys yra žalingas.
„Rusijos vienas iš tikslų yra būti dėmesio centre. Rusija siekia parodyti, kad be jos niekas nevyksta. Tie lyderių atvažiavimai ar į Sočį, ar į Peterburgą rodo, kad be mūsų niekas nevyksta. Čia ir kyla diskusijos, ar reikėtų taip daryti“, – apibendrino L. Linkevičius ir klaida pavadino sprendimą Pasaulio futbolo čempionatą organizuoti Rusijoje.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Vilniaus Rusijos forumą šiais metais organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.
Kurie rinkimai svarbiausi?
Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, taip mano ir rinkėjai, nes juose dalyvaujama gausiausiai, bet didžiausios politinės batalijos ir partijų kautynės turbūt vyks apie savivaldybių rinkimus. Ir tai suprantama: tie, kas valdys daugiau savivaldybių, turės platesnę bazę būsimiems Seimo rinkimams. Ne mažiau svarbūs atskiriems politikams bus ir Europos parlamento rinkimai, nors pačios partijos jiems dėmesio skiria mažiau. Referendumas dėl dvigubos pilietybės jau labiau bus panašus į techninį balsavimą, nes politinį palaikymą jam žada daugelis įtakingiausių politinių jėgų ir jame didžiausia mįslė bus ne gyventojų pasirinkimas, kuris labai aiškiai numanomas, bet balsuojančiųjų skaičius.
Prezidento rinkimai vyks kandidatų deficito sąlygomis: net didžiosios partijos nesuranda tinkamų lyderių. Jeigu galimas kandidatas jau turi politinės patirties, iškart yra padaręs klaidų, su kažkuo santykiai pablogėję, kažkas jau kuo nors buvo apkaltinęs ir dabar tai gali būti eksponuojama per mikroskopą ir viešai aptarinėjama. Todėl vėl daugiausiai galimybių laimėti Lietuvos Prezidento rinkimus turi žmogus, anksčiau nedalyvavęs aktyvioje politikoje. Šiandien matome favoritą Gitaną Nausėdą. Jam labai padeda nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir gebėjimas išlaikyti solidžią poziciją bet kokioje diskusijoje.
Kad atsiras ir koks kitas panašaus lygio nepolitinis kandidatas, jau mažai tikėtina. Kiti galimi oponentai galėtų būti Kauno meras arba užsienio reikalų ministras, kurie irgi santykinai mažai dalyvauja nacionaliniuose politiniuose apsistumdymuose. Tačiau V. Matijošaitis greičiausiai nedrįs veltis į tokio masto rinkimus, nes tikėtina, kad stojęs į tokia konkurencinę kovą jis nesugebės užtildyti žiniasklaidos, kuri konkurentų paakinta gali atidžiau pradėti nagrinėti jo verslo reikalus, o tada jau lauk skandalų. L. Linkevičius turėtų didesnių galimybių laimėti Prezidento rinkimus, tačiau jam labai nepalankiai susiklostė politinis socialdemokratų partijų susikirtimas. S. Skverneliui dabartinis postas garantuoja visuomenės susidomėjimą, tačiau netrūksta ir kritikos.
Konservatoriau jau turi net du partinius kandidatus, kurie kol kas aštriomis alkūnėmis labiau bado vienas kitą, o partija dar planuoja rengti viešus kandidato rinkimus, kurie didins laimėtojo žinomumą.
Atskiriems politikams bus labai įdomūs Europos parlamento rinkimai. Socialdemokratai, darbiečiai, liberalai ir tvarkiečiai labai pretenduoja negauti nei vienos vietos didžiajame Senojo žemyno susirinkime, todėl tarp tų partijų veikėjų tvyro didelė įtampa. R. Paksas dėl dar vienos kadencijos pasiryžęs net sužlugdyti savo įkurtą partiją, V. Mazuronis ieško prie ko prisišlieti, o kur postas Gediminui Kirkilui jau daug kartų pažadėtas, bet vis neištesėtas.
Didžiausios kovos dėl savivaldos
Politines partijas labiausiai įtraukia savivaldos rinkimai. Jie vyksta visoje šalyje, dalyvauja daugiausiai dalyvių, o kai kurių savivaldybių nuobodžius politikų perrinkimus pagyvina asmeninės dvikovos dėl mero posto. Savivaldoje buvę stiprūs socialdemokratai suskilo ir dabar šios partijos griuvėsiuose vyksta platus politinis turgus siekiant perimti skyrius į savo rankas. Iš partijų pašalinti Druskininkų ir Lazdijų merai tveria bendrą politinį darinį, taigi naujienų daug.
Lietuva – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas visiškai neaišku, kas valdys sostinę ir užims ketvirtą pagal svarbą šalyje sostinės mero postą. Daug kas priklausys nuo Tėvynės sąjungos sprendimo, nes būtent konservatoriai yra stipriausia Vilniaus politinė jėga, tačiau norint laimėti mero rinkimus reikia surasti ir įtikinai autoritetingą lyderį. Vilniaus rinkėjai yra išsilavinę ir jiems reikia imponuojančio, sėkmingo lyderio.
Kaune ir Klaipėdoje merų rinkimai labiau nuspėjami, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje gali būti ne mažiau įdomios kovos nei Vilniuje. Šiauliuose, panašu, kad dabartinio mero dienos suskaičiuotos, nes jis nesugebėjo miesto atsigavimo viltį paversti realiais darbais ir tikėtina, kad jam gali atsirevanšuoti Seimo narys Valerijus Simulikas. Panevėžyje gali susigrumti konservatorių atstovas ir du P. Urbšio judėjimo atstovai.
Po mažiau nei metų Lietuva pradės tikrą rinkimų demokratijos šventę. Per nedidelį laiko terminą reikės 4 ar net 6 kartus apsilankyti prie urnų ir pareikšti pilietinę valią. Nėra ko stebėtis, kad politinių pareiškimų gausėja, jie garsėja, o politinei įtampai vis labiau kaistant iki rinkimų dar galima bus pamatyti ne vieną skambią antraštę žiniasklaidoje.
Aptarti Vakarų atžvilgiu agresyvėjančią Kremliaus politiką bei iššūkius, kurie kyla Rusijos pilietinei visuomenei, valdžiai griežtinant žiniasklaidos kontrolę, garsūs Vladimiro Putino režimo kritikai rinksis į jau penktąjį Vilniaus Rusijos forumą.
Nepaisant Kremliaus reiškiamų priekaištų dėl, jų teigimu, antirusiškų forumo tikslų, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iniciatyvą traktuoja priešingai – kaip prorusišką akciją ir įrodymą, kad su Rusija yra kalbamasi.
Tarp organizuojamo forumo dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Dmitrijus Gudkovas.
2017 metais Rusijos užsienio reikalų ministerija Vilniaus Rusijos forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje, Rusijos URM teigimu, „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.
L. Linkevičius atmetė Kremliaus kaltinimus, kad renginys yra antirusiškas.
„Tai yra prorusiška akcija“, – Vilniaus Rusijos forumo tikslus komentuodamas pirmadienį Eltai sakė L. Linkevičius.
„Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Tai yra pozityvus renginys“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad, nepaisant to, ką skelbia Kremliaus propaganda, garsiems Rusijos valdžią kritikuojantiems politikams, žurnalistams ir intelektualams patinka atvykti į Lietuvą.
„Tie, kurie įsivaizduoja, kad monopolizuoja Rusijos atstovavimą, tai jie gali teigti ką nori. Bet renginys yra nukreiptas ne prieš Rusiją“, – pabrėžė L. Linkevičius, pridurdamas, kad dialogo su Rusija nereikėtų supaprastinti iki dialogo tik su Kremliumi.
„Rusija yra didelė, joje yra įvairių žmonių ir nuomonių“, – apibendrino L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Vilniaus Rusijos forumas yra labai svarbus visai Europai. L. Linkevičius priminė, kad su Rusijos pilietine visuomene Europos Sąjunga yra įsipareigojusi bendrauti. Pasak jo, tradiciškai organizuojamas forumas yra vienas iš nedaugelio Vakarų ir Rusijos pilietinės visuomenės bendravimo pavyzdžių.
Forumas tradiciškai suburia per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad pagrindinis dėmesys organizuojamame forume bus skiriamas padėčiai Rusijoje po šįmet įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos veiklos būdams griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, stiprėjančiai Rusijos priešiškai veiklai Vakarų atžvilgiu, išpuoliams prieš liberalios demokratijos vertybes.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Gegužės 24-25 dienomis vyksiantį Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Gegužės 7-9 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankysis Uzbekistano Respublikoje. Ministras į vizitą vyksta Uzbekistano užsienio reikalų ministro Abdulazizo Kamilovo kvietimu.
Anot pranešimo, ministrą L. Linkevičių lydės Lietuvos verslo delegacija. Su Uzbekistano verslo atstovais bus surengtas apskritojo stalo susitikimas.
Tai – pirmasis užsienio reikalų ministro vizitas Uzbekistane. Lietuvos ir Uzbekistano diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 metų rugpjūčio 5 dieną. Uzbekistanui yra akredituota Lietuvos ambasada Maskvoje, o Lietuvai – Uzbekistano ambasada Rygoje.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad Premjeras Saulius Skvernelis neturi tikslo keisti Lietuvos užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tai L. Linkevičius žurnalistams sakė po Vyriausybėje vykusios diskusijos, kurioje kartu su Premjeru, Prezidentės patarėju Nerijumi Aleksiejūnu ir ambasadoriais diskutavo apie Lietuvos santykius su Rytų kaimynais.
Po susitikimo užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Premjeras neketina keisti Lietuvos užsienio politikos orientacijos. Pasak jo, apskritai diskusijos, kokia turėtų būti Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu, nevyksta.
„Kažkokių korekcijų mūsų politinės laikysenos nėra. Nėra tam prielaidų. Keisti aktyvumo požiūriu galbūt ir reikėtų. Bet kalbant apie politinius aspektus, tai tam nėra jokių prielaidų“, – kalbėjo L. Linkevičius, pabrėždamas, kad Premjero ir jo nuomonės dėl santykių su Rusija visiškai nesiskiria.
„Kažkokių kitokių nuomonių čia nėra. Mūsų nuostatos yra vienodos ir šiuo požiūriu vertinimai labai vienodi“, – tikino L. Linkevičius.
Ministras sakė nematantis galimybės Lietuvai imtis pačiai šildyti santykių su Rusija. „Jei kažkas įsivaizduoja santykių gerinimą nuolaidų kontekste, tai to nebus“, – sakė L. Linkevičius, pabrėždamas, kad santykių gerinimu turi rūpintis tie, kurie juos gadina.
„Nėra prielaidų keisti Lietuvos užsienio politikos Rusijos atžvilgiu“, – akcentavo L. Linkevičius.
„Ne mes juos sugadinome ir ne mes santykius darome komplikuotus“, – apibendrino užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad Premjeras 2018 metais ne kartą išsakė nuomonę, jog esami Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra pakankami ir ragino juos atnaujinti.
Anot Premjero, nevykdant dialogo nebus galimybės apsaugoti Lietuvos interesų, kurių Rusijos atžvilgiu yra nemažai. S. Skvernelis pabrėžė, kad ryšių su Maskva užmezgimas yra labai svarbus transporto, ekonomikos ir švietimo sritims. Vyriausybės vadovo teigimu, būtent politiniu lygmeniu reikia pradėti spręsti maisto produktų embargo problemą, lietuvių kalbos padėtį Karaliaučiaus srityje ir t. t.
Anot S. Skvenelio, glaudesni kontaktai su Rusija leistų geriau suprasti ir Maskvos pozicijas.
Tačiau Premjero ne kartą akcentuoti raginimai intensyvinti Lietuvos ir Rusijos santykius sulaukė daug priekaištų tiek iš politikų, tiek iš apžvalgininkų.
Premjero retorika akivaizdžiai skyrėsi nuo to, ką šiuo klausimu akcentavo Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija.
Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti tik su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius taip pat ne kartą akcentavo, kad kol kas nėra pagrindo glaudesniam Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimui.
Politologai kritikavo Premjerą nesuderinus savo pasisakymų su užsienio reikalų ministru ir Prezidente. Pasak politikos ekspertų, S. Skvernelio išsakyti raginimai atnaujinti santykius su Rusija yra susiję su artėjančiais Prezidento rinkimais Lietuvoje, kuriuose Premjeras gali dalyvauti.
Formaliai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d., tačiau čia tebešeimininkavo okupacinė kariuomenė, pasaulio valstybės mūsų Nepriklausomybę pradėjo pripažinti tik po 1991 m. Sausio įvykių. Rusija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., tačiau jos kariuomenė iškart nebuvo išvesta.
Tik prieš dvidešimt metų, 1993 m. rugsėjo 31 d., kai mūsų diplomatų ir trims Baltijos valstybėms palankaus Rusijos prezidento Boriso Jelcino dėka buvo išvesta okupacinė kariuomenė, Lietuva tapo formaliai suverenia, nepriklausoma valstybe.
Tačiau ar realiai tapo ir ar gali tapti nepriklausoma šiuolaikiniame pasaulyje Lietuva, dera pasvarstyti.
„Valstybė, kuri mėgaujasi tuo, jog yra prižiūrima ir globojama, valstybė, kurios gyvenime Dievas tėra „pakazucha“ ir atsimušinėjimo skydas, valstybė, kuriai jos pačios piliečiai tampa kliūtimi ir trukdo išlaikyti prisitaikėliškumo toną, kuri pati ryja savo praregėjusius vaikus, valstybė, kuri muša ir persekioja beginklius, nepaiso savo pačios aukščiausio įstatymo, valstybė, kuri skatina savo tautą migruoti, žudytis, negerbti valstybingumo – tokia valstybė nebeturi vėliavos. Visos jos vėliavos yra nuleistos.“
Taip parašė rašytoja Erika Drungytė 2013 m. sausio 25 d. straipsnyje „Šitos valstybės vėliavos nebepakyla“ (ekspertai.eu). O straipsnio pabaigoje jinai klausė ir pati atsakė: „Ar pakils tikroji, išsaugotoji? Tai priklauso nuo mūsų. Nuo tų, kurie neklausia, kaip maži vaikai – o ką daryti? Bet augina savąjį Aš ir veikia brandžiosios Lietuvos atkūrimo darbų lauke.“
