Liublino trikampis

Aktualijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimo Pirmininkė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjos Prezidiumo posėdyje, kuriuo atidaryta 12-oji trišalės Asamblėjos sesija, rašoma pranešime žiniasklaidai.  
 
Pradėdama trišalės Asamblėjos Prezidiumo posėdį, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad  Asamblėja susirinko ypač kritiniu metu – devintą žiauraus karo prieš Ukrainą mėnesį. V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad šiame kontekste parlamentinis Liublino trikampio bendradarbiavimas yra naudingas ir prasmingas, nes turi būti apsvarstyti būdai ir priemonės, kaip Asamblėjos veiklą paversti dar efektyvesne ir veiksmingesne.
 
Taip pat ji teigė, jog būtina susitarti dėl baigiamojo sesijos dokumento, kuris bus priimtas trečiadienį, rašoma pranešime.
 
Seimo Pirmininkės įsitikinimu, bendrame Asamblėjos pareiškime turėtų atsidurti svarbiausi Liublino trikampio uždaviniai ir tikslai, iš kurių esminis – visaapimantis pasižadėjimas glaudžiai bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu formatais, kad būtų kuo greitesnė Ukrainos integracija į Europos Sąjungą ir NATO.
 
„Tai – ambicingas tikslas, tačiau vienintelis įmanomas ilgam laikui užtikrinti Ukrainos ir regiono stabilumą, saugumą ir gerovę“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
 
Anot Seimo Pirmininkės, šiuo metu neįmanoma įsivaizduoti regiono laisvės ir demokratijos ateities be Jungtinių Amerikos Valstijų. Būtent todėl šiandien Prezidiumas jungėsi į nuotolinį pokalbį su JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku Robertu Keliu Menendezu (Robert Kelly Menendez).
 
Trečiadienį Trišalės Asamblėjos sesiją pradės parlamentų pirmininkai, pasakydami sveikinimo kalbas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.07; 00:30 
Aktualijos

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Vilnius, gruodžio 20 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainoje su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neturi jokios galimybės atsisakyti šalies teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, jeigu tik to panorėtų Vladimiras Putinas. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu Baltarusijos nebegalima laikyti nuo Maskvos nepriklausoma savarankiška valstybe.
 
„Šiandien Baltarusijos teritorijoje Rusija gali daryti tai, ką ji nori. Kitaip tariant, jeigu iki 2020 m. rinkimų mes dar galėjome kalbėti apie kažkokius savarankiškumo l. učius Baltarusijoje, tai šiuo metu mes turime atsisakyti bet kokių iliuzijų, kad Baltarusijos nepriklausomybė tiek de jure, tiek de facto egzistuoja“, – pirmadienį po tijų šalių prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad karinis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas tampa labai rimtu išbandymu NATO.
 
Panašios pozicijos laikėsi ir Lenkijos prezidentas A. Duda, tvirtinantis, kad Aliaksandras Lukašenka neturėtų jokios apsisprendimo galimybės, Kremliui panorėjus šioje šalyje dislokuoti branduolinę ginkluotę.
 
„Jeigu klausiama dėl pono Lukašenkos, tai atsakydamas galiu tik nusišypsoti, kadangi jis tikrai nedaug gali lemti. Jis neturėtų ką pasakyti. Jeigu Rusija norėtų savo raketas dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, tai tiesiog taip ir padarys be jokio atsiklausimo“, – įsitikinęs A. Duda.
„Vieninteliai, kas gali tam pasipriešinti yra NATO ir griežta JAV pozicija. Tikrai ne pono Lukašenkos“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą, kur kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda išreiškė Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija.
 
Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.21; 09:17
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, minėdami 30 metų, kai Lietuva ir Lenkija pripažino atkurtą Ukrainos nepriklausomybę, pakartojo savo ryžtą išlaikyti ir plėtoti glaudžią partnerystę „Liublino trikampio” formatu.
 
Prezidentai trišaliame pareiškime išsakė savo ryžtą toliau plėtoti strateginę Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse.
 
„Ukrainos nepriklausomybės paskelbimas ir pripažinimas prieš 30 metų tapo svarbiu įvykiu kelyje į visavertį Europos susivienijimą, o šiandieninės aktualijos tik dar labiau suartina mūsų valstybes ir visą Europą”, – Lietuvos vadovą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas, kalbėdamas su Lenkijos ir Ukrainos vadovais, pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu susiduria su itin dideliais iššūkiais: konfliktu Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija, agresyvia Rusijos politika, kariuomenės telkimu ties siena bei būtinybe tęsti reformas sudėtingomis sąlygomis, todėl Lietuva remia Ukrainos suverenų pasirinkimą ir europines aspiracijas, kurios šiandien yra kaip niekada svarbios.
 
Prezidentai taip pat aptarė Minsko režimo hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. G. Nausėda pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkija, kuriai šiandien tenka didžiausias hibridinės atakos krūvis.
 
G. Nausėda pažymėjo, kad turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.1203; 00:01