Lietuvos Šaulių Sąjunga (LŠS) švenčia 100-o metų jubiliejų. Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų iš Vilniuje surengtos šventės.

2019.06.01; 18:15

Minint 100-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įkūrimo metines, šeštadienį Vilniuje vyks iškilmingi renginiai, tarp jų– ir masinė naujų narių priesaikos ceremonija.
 
Įvairiuose renginiuose, skirtuose visai šeimai, visuomenė galės iš arti susipažinti su šaulių veiklomis.
 
Šventiniai renginiai vidudienį prasidės šaulių eisena Gedimino prospektu nuo Seimo iki Katedros aikštės.
 
Vėliau Katedros aikštėje vyks iškilminga šaulių rikiuotė, po jos – pirmoji per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį masinė šaulių ir jaunųjų šaulių priesaikos ceremonija. Per ją priesaiką duos daugiau nei pusė tūkstančio šaulių iš visos Lietuvos.
 
Vėliau Bernardinų sode įsikurs šaulių miestelis, kur atėjusieji galės išgirsti šaulių pasakojimų, aplankyti ginklų parodą,jėgas išbandyti Gedimino pilies bokšto statyboje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacinėse veiklose, kliūčių ruože ir kitose rungtyse.
 
„Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio jubiliejus – ypatinga šventė ne tik jos nariams, bet ir visai visuomenei. Gynybinis pajėgumas tikrai nėra vien ginkluotosios pajėgos. Mūsų šalies stiprybė glūdi piliečių vieningume, įsitraukime bei dalyvavime jos gyvenime. Ši šventė – tai pirmas tokio masto sąjungos organizuojamas renginys, todėl kviečiame joje dalyvauti ne tik šaulius ir jų artimuosius, bet ir visus vilniečius bei miesto svečius“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.
 
Vakare vyks iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija Subačiau apžvalgos aikštelėje, o Katedros aikštėje – Lietuvos kariuomenės orkestro ir grupės G&G Sindikatas koncertas.
 
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal Seimo priimtą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą.
 
Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
 
Kiekvienas motyvuotas ir doras Lietuvos pilietis gali tapti LŠS nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. 
 
LŠS uždavinys – taikos metu rengti piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.
 
Agresijos atveju LŠS uždavinys – savo koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.
 
Lietuvos šaulių sąjunga šiuo metu vienija apie 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 08:20

Birželio 3 d. vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavime išrinktas naujasis Sąjungos vadas. Didžiąja balsų dauguma rinktinių delegatai pritarė Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymui naujuoju LŠS vadu išrinkti pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną.

Pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna

Jo kandidatūrai pritarė 201 delegatas, susilaikė – 4, nepritariančių neatsirado. Plk. ltn. Gintaras Koryzna pakeis nuo 2014 m. Lietuvos šaulių sąjungai vadovavusį atsargos pulkininką letenanatą Liudą Gumbiną. 

Centre – naujasis Šaulių sąjungos vadas Gintaras Koryzna ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras, pristatydamas šauliams kandidatą, pabrėžė tris jo savybes: lyderystę, kompetenciją ir motyvaciją. „Be karininkui svarbių savybių jis turi ir pedagoginės patirties, yra išrinktas vienu geriausiu Baltijos gynybos koledžo Estijoje dėstytoju“, – teigė R. Karoblis.

Karininkas iki šiol ėjo instruktoriaus pareigas Baltijos gynybos koledže Estijoje, anksčiau yra vadovavęs Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.

Plk. ltn. Gintaras Koryzna suvažiavimo metu sakytoje kalboje akcentavo kiekvieno šaulio svarbą organizacijai ir kariuomenei. „Tarp mūsų yra nepaprastai daug šaulių su didele patirtimi, su didelėmis galimybėmis, su įvairia specializacija ir tą specializaciją mes galime pasiūlyti Lietuvos kariuomenei į pagalbą, rengiant informacinių operacijų specialistus, kibernetinių programų specialistus, nuo medikų iki kitų įvairių sričių“, – teigė G. Koryzna.

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta visuomeninė organizacija, ji skelbia turinti daugiau nei 10 tūkst. narių. Šaulių gretos matomai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Igno Gaižausko nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.05; 05:06

vers_1

Į Kau­no ra­jo­no Ver­sli­nin­kų na­mus su­si­rin­kę Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo (LSVV) at­sto­vai – LSVV Ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Da­lia Ma­tu­kie­nė ir Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos stu­den­tų ver­slu­mo ug­dy­mo pro­jek­to ko­or­di­na­to­rė Gin­ta­rė Va­la­ši­nai­tė, Kau­no re­gio­no smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos (KRSVVA) Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­sli­nin­kų na­mai“ di­rek­to­rius Do­na­tas Žio­gas bei eko­no­mis­tė Do­vi­lė La­ta­kai­tė, Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­slo ini­cia­ty­va“ di­rek­to­rius Da­rius Ka­ra­ša, Kau­no kraš­to smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, LSVV ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Mac­ke­vi­čius, KRSVVA di­rek­to­rius Gied­rius Ro­mei­ka ir JSC „Tran­ser“ tech­ni­nių ver­ti­mų biu­ro di­rek­to­rius Vai­das Ber­no­tas – ap­ta­rė, kaip ir ką rei­kė­tų šian­dien keis­ti Lie­tu­vo­je, kad jau­ni­mas ne­bėg­tų iš tė­vy­nės, o čia įleis­tų sa­vo šak­nis ir sėk­min­gai įsi­dar­bin­tų ar­ba pra­dė­tų ver­slą.

Continue reading „Verslininkai suka galvas, kaip sumažinti jaunimo emigraciją“