Jungtinės Valstijos šeštadienį paskelbė, kad prieš Rusiją bus taikomos naujos sankcijos dėl 2018 m. įvykdyto dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje, praneša AFP.
 
Rusijos agentai kaltinami praėjusių metų kovą Solsberio mieste apnuodiję S. Skripalį ir jo dukterį panaudodami Sovietų Sąjungoje sukurtą cheminį ginklą „Novičiok“.
 
S. ir J. Skripaliai išgyveno pasikėsinimą į jų gyvybes, tačiau vėliau mirė britė moteris, kurios draugas rado panaudotą kvepalų buteliuką, o jame, pasak tyrėjų, galėjo būti laikomas „Novičiok“.
 
Šeštadienį Vašingtonas paskelbė prieštarausiantis tarptautinių finansinių institucijų Rusijai suteikiamoms paskoloms, finansinei ir techninei paramai.
JAV valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus teigė, kad JAV bankams bus nustatyti apribojimai finansuojant Rusijos valstybės skolą.
 
Be to, JAV apribos tų prekių ir technologijų eksportą į Rusiją, kurios gali būti panaudotos plėtojant cheminio ir biologinio ginklo programas.
 
Pasak M. Ortagus, šios priemonės gali užkirsti Rusijai galimybę gauti milijardus dolerių vykdant abipusę komercinę veiklą su JAV.
 
JAV valstybės departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios po 15 dienų, kai su jomis susipažins Kongresas, maždaug rugpjūčio 19 d., ir galios mažiausiai metus.
 
Pasikėsinimas į buvusį šnipą Solsberyje buvo pirmasis kartas, kai Europoje po Antrojo pasaulinio karo panaudotas cheminis ginklas. Šis atvejis sukėlė tarptautinę reakciją ir masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų. Tačiau Maskva neigė savo atsakomybę ir pateikė daugybę savo versijų.
 
Tuo metu Londonas sako, kad pasikėsinimas veikiausiai buvo palaimintas Maskvos, o jį įvykdyti galėjo rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas. Jie nebuvo teisiami, o A. Lugovojus buvo išrinktas į Rusijos parlamentą.
 
Sausį Europos Sąjunga įvedė sankcijas dėl cheminio ginklo prieš 9 Rusijos ir Sirijos atstovus, taip pat ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) vadovą.
 
S. Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, 2006 m. pripažintas kaltu dėl valstybės išdavystės, bet buvo iškeistas Maskvai, Londonui ir Vašingtonui apsikeičiant šnipais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 05:00

Atviri klausymai Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje tęsiasi jau penkerius mėnesius. Tačiau netrukus jie pereis į uždarą režimą. Uždaras režimas reikalingas tam, kad teismas galėtų išklausyti slaptųjų tarnybų parodymus.

Kol byla neatsidūrė už uždarų durų, slaptai.lt skuba dar sykį prisiminti svarbiausias šios bylos detales. Beje, į Vakarus pabėgęs FSB karininkas buvo nužudytas ne tik ciniškai, bet ir  išradingai, tikintis, jog Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos nesugebės išsiaiškinti tikrųjų mirties priežasčių. Nužudymo būdas byloja, jog Aleksandro Litvinenkos mirties užsakovų bei organizatorių ieškoti reikia būtent Kremliuje.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla: kas, kaip, kodėl“