Lukašenka

Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Vladimiras Laučius yra parašęs daug puikių, net įstabių straipsnių, tačiau į lietuvių publicistikos istorija manding jau įeis kaip žmogus, kuris suniekino Lietuvos pasiryžimą palaikyti kaimyninės baltarusių tautos laisvės siekį. Kas atsitiko tikrai puikiam autoriui, kodėl –  šitaip? Gal iš tiesų mes visi jau esame apsikrėtę moralinį žmogaus veidą naikinančiu virusu, nes vis dažniau padoriais laikyti gentainiai viešumoje ima ir pasirodo pabaisos pavidalu?

Tarkime, kad ir Lietuvoje yra krūvelė žmonių, kurie slaptai simpatizuoja tironui, – greičiausiai tai būtų psichopatai politikai, įsisvajoję apie neribotą valdžią. Nesunku suprasti ir tuos bendrapiliečius, kurie baiminasi dėl galimų ekonominių nuostolių, pradėjus kerštauti užsirūstinusiam kaimyninės šalies diktatoriui. Kiti apskritai visados nepavargdami kovoja už taiką, ar ne? Tačiau net ir taip nusiteikę asmenys, kaip atrodo, šiandien yra linkę laikyti liežuvį prikąstą, gerai suprasdami, kad kvestionuojant laisvės idėjos prasmingumą galima užsitraukti nešlovę  daugiau ar mažiau civilizuotoje šalyje.  

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau štai V.Laučius tampa jų ruporu, nesibaimindamas galimų reputacijos nuostolių. Ar V.Laučius yra drąsus žmogus, kalbantis už bailius? Tikriausiai taip ir yra, tačiau labai liūdna atrodo tokia jo drąsa, nepavydžiu.

O gal V.Laučius aukojasi, susidegina ant laužo, tokiu būdu bandydamas atpirkti Lukašenką palaikančių mūsų tautiečių nešvankius įsivaizdavimus? Jorge Luisas Borgesas viename iš savo apsakymų bando įpiršti mintį, kad tikrasis Kristus buvo Judas, kuris prisiėmė sau išdavystės nuodėmės naštą.

Na, prisipažįstu, ką tik truputėlį sutirštinau spalvas, nes, tiesą sakant, V.Laučius, neigiamai vertina ne baltarusių pasipriešinimą diktatoriui, o mūsų įsitraukimą, palaikant baltarusių tautos kovą už laisvę, niekina tokį įsijautimą kaip komišką pasipūtimą ir nutolusią nuo tikrovės idealistinę pozą, atsisakius tikroviško politinio realizmo.

Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Žiūrėkite, kai kartais sakome apie sutiktą gyvenime asmenį, kad anas yra tikras žmogus, paprastai turime galvoje, kad likimas lėmė susidurti su būtybe, kurios sutikti realiame gyvenime beveik neįmanoma, taigi „tikras žmogus“ yra neįtikėtinas personažas, nukabintas nuo idealaus dangaus, ne kitaip. Esu pastebėjęs ir tai, kad užkeikimą „toks gyvenimas“, tarsi jau įpareigojantį taikstytis su negerovėmis, paprastai kartoja tie, kuriems tos negerovės yra labiausiai patogi platforma.

Taip ir politikoje nepajudinamu laikomas tironas yra stipus ne dėl to, kad slepiasi už atominės bombos, o tik  dėl tos priežasties, jog politinio realizmo sumetimais atsisakome įvardyti daiktus tikraisiais vardais, tokiu būdu toldami nuo tikrovės. Būtent politinis realizmas leidžia drakonui užsiauginti sparnus. Toks politinis realizmas pasitarnauja gyvenimo nurealinimui, dar daugiau, yra gyvenimo derealizacijos stichija.

Ar sakote, kad baltarusių tautos laisvės siekį reikia palaikyti nepametant proto, taigi tik iki tos ribos, kol mūsų įsitraukimas nekenkia nacionaliniams interesams? Tačiau aš pats į šį klausimą žiūriu ne tiek tautiniu, kiek, jeigu norite žinoti visą tiesą, lytiniu požiūriu, žavėdamasis Baltarusijos moterų pasiryžimu.

Kaip jau kartą esu pastebėjęs, Marija Kolesnikova pakartoja Sokrato žygdarbį, o būnant šiokiu tokiu vyru iš Lietuvos neįmanoma suvaldyti  savo audringos simpatijos tokiai tikrų tikriausiai moteriai, neįsitraukti visa savo esybe, linkint kovojančiai baltarusių tautai sėkmės. Įsijausti į M. Kolesnikovos puoselėjamus idealus reikėtų net tada, jeigu toks mūsų besaikis įsijautimas, nesuvaldyta aistra užtrauktų pražūtį visai žmonijai , – priešingu atveju kiltų klausimas – ar tas žmonijos išlikimas iš tiesų yra jau tokia neginčijama vertybė?

Kraštutiniu idealistu minties istorijoje yra laikomas Platonas, kuris, plėtodamas idėjų teoriją, daikto būtį iškėlė į jo idėją, tokiu būdu nubūtindamas patį daiktą. Ar toks daikto nubūtinimas, kai ontologinis svorio centras yra perstumiamas idealumo linkme, yra kažkoks savivaliavimas, tarkime, neteisėtas kaprizas? Atkreipkime dėmesį į tai, kad ir moderniųjų laikų mokslas, užtikrinantis realią technikos pažangą, pasitinka tikrovę priešpriešais keldamas idėjas kaip tos tikrovės tikroviškumo matą ir pamatą.

Lukašenkos fizionomija. Ši karikatūra nufotografuota Lukiškių aikštėje surengtoje piešinių parodoje. Slaptai.lt foto
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.

Kaip visiems gerai žinoma, Platono mokinys Aristotelis būties teorijoje užsimojo susigražinti realistinį pagrindą, pabandęs suderinti pirmaprades Platono įžvalgas su natūralistine sąmonės ritmika.

Žinia, Aristotelis buvo tikras kompromisų meistras, visur ieškodavęs balanso, saiko, pusiausvyros. Nesunku pastebėti, kad „auksinė vidurio taisyklė“ sėkmingai  buvo pritaikyta etikos teorijoje, kurios plėtotėje Aristotelis dorybę apibrėžė kaip poelgio pasirinkimo vidurį tarp dviejų kraštutinumų (dosnumas yra vidurys tarp šykštumo ir išlaidumo ir t. t.).

Tačiau, kaip atrodo, tokio pobūdžio kompromisas yra nepageidautinas dalykas puoselėjant būties įžvalgą, nes su didesniu ar mažesniu pagrindu būtų galima tvirtinti, kad būtent įsipareigojimas pusiausvyrai daro Aristotelio metafiziką vidujai prieštaringa teorija.

Aristotelis bandė suderinti platoniškąją eidosų teoriją su sveiko proto refleksais. Tačiau filosofijoje sveiku protu vadinama duotybė greičiau yra vertinama neigiamai nei teigiamai. Žinoma, tai nereiškia, jog pati filosofija yra nesveikas protas. Vadinamas sveikas protas dažniausiai prasilenkia su tikrove kaip stereotipų sankaupos, mechaninių įpročių, neaktualių mąstymo nuodėvų protas. Būtent toks protas neretai dar yra vadinamas realistiniu užsiangažavimu.

2020.09.37; 15:13

Trumposios naujienos

Per moterų protestus Minske yra sulaikytų dalyvių. EPA-ELTA nuotr.

Šimtai moterų šeštadienį Baltarusijoje susirinko į naujas protesto eitynes prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jos būrėsi centrinėse miesto aikštėse ir skandavo „gėda“. Gatvėse stovėjo milicijos automobiliai. Būta ir areštų. Detalės kol kas nežinomos. Protestai Baltarusijoje tęsiasi jau beveik aštuonias savaites.
 
Žmogaus teisių centras „Vesna“ iš karto prasidėjus akcijai kalbėjo apie 10 suimtųjų, tarp jų – žurnalisčių. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip uniformuti saugumo pajėgų nariai už rankų ir kojų tempia moteris į autobusus. Žmonės buvo sulaikomi ir prie prekybos centrų.
 
Į „Moterų solidarumo eitynes“ moterys rinkosi keliomis grupėmis. Kiekvieną šeštadienį vykstančiomis demonstracijomis jos nori paremti opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskają, kurią laiko tikrąja rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų nugalėtoja. A. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, buvo priversta išvykti į Lietuvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:04
Trumposios naujienos

S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Baltarusijos moterų šeštadienį dalyvaus demonstracijoje prieš užsienio kritikuojamą prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
 
Jos popiet susirinks Minsko centre, kad pareikštų paramą A. Lukašenkos priešininkei Sviatlanai Cichanouskajai.
 
38-erių opozicijos lyderė yra rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, pareiškė renginio organizatorės.
 
S. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, pasitraukė į Lietuvą. Tradicinė šeštadienio moterų demonstracija šį kartą bus tautos surengta S. Cichanouskajos „tikros inauguracijos generalinė repeticija“, sakoma organizatorių pareiškime. A. Cichanouskaja esą yra širdžių prezidentė.
 
66-erių A. Lukašenka iš anksto neskelbtoje ceremonijoje trečiadienį šeštą kartą iš eilės buvo inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
ES nepripažįsta jo legitimiu prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 11:10
Trumposios naujienos

Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino protestuotojus atnaujinti masines demonstracijas prieš slaptą Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
 
„Reiškiu paramą kiekvienam, kuris šį sekmadienį išeis į savo miesto gatves“, – teigiama S. Cichanouskajos pranešime, kuris buvo paskelbtas „Telegram“ socialiniame tinkle.
 
„Kartu mes galime pasiekti savo tikslą – surengti naujus, sąžiningus rinkimus, o po jų – oficialią, teisėtą inauguraciją“, – teigė S. Cichanouskaja, 38-erių buvusi anglų kalbos mokytoja, kandidatuoti į prezidento postą nusprendusi po savo vyro, kuris siekė dalyvauti rinkimuose, suėmimo.
 
Baltarusiškų plakatų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

ES šią savaitę paskelbė pranešimą, kuriuo teigė, kad Baltarusijoje įvykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Po slaptos inauguracijos ES nepripažino A. Lukašenkos kaip teisėto šalies prezidento.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius rinkimų rugpjūčio 9 d. rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė Baltarusijos pareigūnų, kuriems už žmogaus teisių pažeidimus įvedamos sankcijos, sąrašą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 00:05
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau buvo galima pradėti nerimauti dėl to, kad priešingą nuomonę turinčių žmonių sąstingis ir ten užstojusi pauzė užsitęsė pernelyg ilgai, kažkas iš jų turėjo trūks plyš iššauti jau vakar, tačiau vis tik labai nustebau, jog šiandien triukšmingai driokstelėjo būtent Vladimiras Laučius, netikėtai pareiškęs, kad mūsų pusės politika Baltarusijos atžvilgiu, labai aiškiai palaikant prieš diktatorių sukilusią pilietinę visuomenę ir nepripažįstant suklastotų prezidento rinkimų legitimumo, yra Lietuvos pralaimėjimas visais atžvilgiais („Kaip mes nešame Baltarusijai demokratijos saulę”; delfi.lt portalas).          

Kaip tvirtina minėtasis žurnalistas (cituoju iš atminties), mūsų aukščiausiųjų politikų barškinimas tuščiavidurėmis vertybėmis, noras papozuoti prieš savo rinkėjus Baltarusijos žmonių kovos už laisvę kontekste galiausiai nieko doro nedavė, o už savo naivumą ir tuščiagarbiškumą dabar turėsime užmokėti nepritekliais arba net naujai iškilusiomis grėsmėmis mūsų artimiausiame horizonte. Kitaip tariant, svarbiausiuoju V. Laučiaus straipsnio  leitmotyvu skamba pasikartojant išvada, kad Lietuvos užsienio politikai, palaikant prabudusią laisvei tautą, o ne diktatorių ir išsigimėlį, pritrūko politinio realizmo, susiviliojus niekur nevedančiais idealistiniais užkeikimais apie tautos teises pačiai lemti savo likimą.

 Nesunku įsivaizduoti, kad tokios ar panašios išvados dalyje mūsų populiacijos galimai jau brendo nuo pat krizės Baltarusijoje pradžios, o dabar jau buvo subrendusios ar net perbrendusios, kai V.Laučius drąsiai pasiryžo sudėti visus taškus ant i. Tačiau, kaip jau minėjau, buvau apstulbintas, kad tokio apibendrinimo lokomotyvu tapo V.Laučius, neabejotinai labiausiai intelektualus šiandienos mūsų padangėje politikos apžvalgininkas. Taip pat neabejoju ir gera V.Laučiaus valia, siekiant perspėti tautiečius ir įtakingus politikus dėl daromų klaidų, galinčių užtraukti dideles negandas, tačiau, kaip atrodo bent man, pats žurnalistas galimai  didesne ar mažesne dalimi klysta, įtikėjęs, kad politinis realizmas yra politinės išminties pribuvėja, o idealistiniai motyvai politikoje yra nebrandaus proto požymis arba geriausiu atveju tuščias maivymasis, veidmainingas pozavimas.

Baltarusijos omonas. Vilniuje demonstruojamos plakatų parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Dievas mato, esu suėstas visos eilės nuodėmių, tačiau drauge niekados nesu šunuodegiavęs prieš valdžios vyrus ir moteris. Tačiau tai netrukdo man prisipažinti, kad didžiavausi net savo valstybės valdiškomis institucijomis aną kartą, kai jos parodė ne valdišką (idealistinį?) sugebėjimą surengti tinkamas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuves, neabejotinai jaučiu dėkingumą politikams, kurie stoja prieš valstybės simbolio Vyčio išniekinimą arba be jokių išlygų palaiko kaimyninės tautos, taip pat išpažįstančios Vyčio simbolikos turiningąją reikšmę, kovą už laisvę.

Kaip atrodo, net didžiausias oponentas privalėtų pripažinti, kad Gitano Nausėdos labai aiškiai išsakytas požiūris ir įsipareigojimai Baltarusijos krizės kontekste yra toli gražu ne pozos, o užimtos pozicijos padarinys.

Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Kas be ko, tas pats oponentas gali pastebėti, kad čia pademonstruotas jau šio straipsnio autoriaus jausmingumas mažai ką turi bendro su užduotimi žiūrėti į šiandieninį politinį virsmą labiau blaiviai, atstačius „konceptualias akis“.

Tačiau, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, mūsų pasirinkimas be kompromisų palaikyti baltarusių tautos laisvės žygį yra neabejotinai labiausiai konceptualus pasirinkimas iš visų įmanomų dar ir dėlto, jog tai be visa ko kito yra įsipareigojimas neleisti savo šalyje formuotis lukašenkinio mentaliteto užuomazgomis net ir pakitusiu, prisitaikiusiu prie kitų sąlygų pavidalu.

Mūsų priešstata ir alergija Baltarusijos diktatoriui įgalina detoksikuoti labiausiai užkrėstus savo pačių sielos užkulisius, kai savo ruožtu kompromisas su Lukašenka galiausiai lemtų tik tai, jog mūsų pasąmonę apsėstų gausybė tarakonų!

O dabar pareikime prie svarbiausio punkto. V.Laučius čia – niekuo dėtas, tačiau, atmetus dėmesį blaškančias detales, nesunku bus pastebėti ir tai, kad Lukašenką šiandien užvis labiausiai tenkintų vadinamosios realistinės politikos požiūris, tokią nuostatą jis bando įskiepyti tiek lazdomis daužomiems savo šalies piliečiams, tiek pasaulio visuomenei, o ypač kaimyninių šalių  publikai, paplūdęs bjauriausiais grasinimais. Tačiau ir Vladimiras Putinas, jeigu pastebėjote, šiandien desperatiškai siekia ne tiek sąjungininkų ir  draugų, kiek vadinamojo politinio realizmo principų pasaulio politikoje įtvirtinimo, užtikrinančio geriausias sąlygas diktatūrų vystymuisi.

Be jokios abejonės, V. Laučius yra prisiekęs demokratijos šalininkas ir vienas iš išradingiausių  rusiško imperializmo kritikų. Galop čia ginčą pradėjau ne dėl vertybių, o dėl teorinių principų. Apie idealizmo ir realizmo kolizijas Baltarusijos įvykių kontekste plačiau pakalbėsime kitą kartą.

(Bus daugiau)

2020.09.25

Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad trečiadienį tikėtinai surengta kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka. Ministerija pareiškia, kad rugsėjo 23 dieną neplatino pranešimo spaudai apie neva ministro Lino Linkevičiaus išsakytą kvietimą Europos Sąjungai siųsti į Baltarusiją Europos taikos palaikymo pajėgas.
 
„Tikėtina, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – teigiama URM pareiškime.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas L. Linkevičius itin kritiškai vertina procesus, kurie vyksta Baltarusijoje po pastarųjų suklastotų prezidento rinkimų. L. Linkevičius ne kartą viešai įvardino Aliaksandrą Lukašenką buvusiu Baltarusijos prezidentu ir labai griežtai pasisakė prieš smurtą, kurį taikiems protestams malšinti pasitelkė daugiau nei du dešimtmečius valdančio autoritarinio lyderio režimas.
 
Į L. Linkevičiaus išsakytus pareiškimus A. Lukašenkos režimo atžvilgiu anksčiau buvo sureagavęs ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak pastarojo, Lietuva, esą veikianti nedemokratiniais ir pagarbos Baltarusijos suverenitetui nerodančiais metodais, mėgina destabilizuoti padėtį Baltarusijoje.
 
Prieš Lietuvos užsienio reikalų ministeriją anksčiau ne kartą buvo panaudotos informacinės bei kibernetinės atakos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 02:00
Trumposios naujienos

Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjunga atsisako pripažinti Aliaksandrą Lukašenką kaip teisėtą Baltarusijos prezidentą, nes rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai ir trečiadienį vykusi slapta jo inauguracija nebuvo demokratiškai legitimūs, pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
Slapta A. Lukašenkos inauguracija trečiadienį sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, o Baltarusijoje prasidėjo naujos masinės demonstracijos prieš A. Lukašenkos valdžią.
 
„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis, pridurdamas, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi.
 
„Ši inauguracija tiesiogiai prieštarauja didelės dalies Baltarusijos žmonių valiai, kurie ją išreiškė masiniuose, beprecedenčiuose ir taikiuose protestuose po rinkimų, ji tik gilina politinę krizę Baltarusijoje“, – sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.
 
ES palaiko baltarusių teisę „būti atstovaujamiems tų, kurie buvo laisvai išrinkti per naujus visa apimančius, skaidrius ir patikimus rinkimus“, tikino jis.
 
ES dar kartą visiškai parėmė taikius Baltarusijos protestuotojų ir jų raginimus surengti naujus rinkimus, „nepaisant brutalių Baltarusijos valdžios represijų“, teigė J. Borrellis.
 
Baltarusiškų plakatų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Pasak diplomatijos vadovo, ES dar kartą ragina valdžią Minske „nedelsiant nutraukti represijas ir smurtą prieš Baltarusijos žmones bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus suimtuosius, įskaitant politinius kalinius“.
 
„ES yra įsitikinusi, kad visa apimantis nacionalinis dialogas ir teigiama reakcija į Baltarusijos žmonių reikalavimą surengti naujus demokratinius rinkimus yra vienintelis kelias iš šios rimtos politinės krizės Baltarusijoje, kuriuo einant būtų gerbiami Baltarusijos žmonių norai“, – sakė J. Borrellis.
 
Pranešime taip pat teigiama, kad Briuselis „įvertins savo santykius su Baltarusija“.
 
Diplomatinio korpuso šaltinių teigimu, ES rengia sankcijas maždaug 40 pareigūnų, atsakingų už represijas. Taip pat esą svarstoma į sankcijų sąrašą įtraukti ir patį A. Lukašenką.
 
Tiesa, sankcijų įvedimui reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas, o tam priešinasi Kipras, kuris reikalauja taip pat įvesti sankcijas Turkijai, kuri žvalgo gamtinių dujų telkinius Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje.
 
Šaltinių teigimu, Švedija ir Suomija taip pat nesutinka į sankcijų sąrašą įtraukti A. Lukašenkos, kad krizę spręsti galėtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai pirmininkaus Švedija.
 
Baltarusijos krizę Europos šalių lyderiai aptars Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimo metu spalio 1–2 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 10:00
Gordijo mazgas

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Po trečiadienį įvykusios slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos į prezidentus, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina nelaikantis jo legitimiu Baltarusijos prezidentu.
 
„Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Nausėda.
 
Jo teigimu, Baltarusijoje būtina surengti naujus rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.
 
„Pasisakome už naujus demokratinius Prezidento rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – teigia šalies vadovas.
 
Kaip skelbė ELTA, autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
 
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 15:01
Trumposios naujienos

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
 
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai.
 
Vis dėlto, trečiadienio rytą, prieš pat inauguraciją, Minsko gyventojai pastebėjo centrines miesto gatves ir prospektus uždarančius kariškius.
 
Inauguracijos metu A. Lukašenka baltarusių kalba davė priesaiką ir pasirašė atitinkamą dokumentą.
 
„Šią iškilmingą dieną prezidentas duoda priesaiką tėvynei ir tautai su ypatingu jausmu širdyje. Jame labai daug pasididžiavimo baltarusiais, kurie sąžiningai atlaikė išbandymus, pirmiausia, savo įsitikinimų. Diena, kuomet prezidentas pradeda eiti pareigas, yra mūsų su jumis pergalės diena, įtikinamos ir lemtingos. Mes ne tiesiog rinkome šalies prezidentą – mes gynėme savo vertybes, savo taikų gyvenimą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Šioje srityje mūsų laukia dar daug darbų“, – A. Lukašenkos žodžius inauguracijoje cituoja jo kontroliuojama valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak A. Lukašenkos, šie metai įeis į Baltarusijos istoriją kaip itin emocionalus laikotarpis.
 
„Mūsų valstybingumui buvo mesta precedento neturintis iššūkis. Iššūkis, kuris ne kartą išbandytas pasitelkiant nepriklausomų valstybių naikinimo technologijas. Bet mes tapome vieni iš nedaugelio – net, tikriausiai, vieninteliai – kur spalvotosios revoliucijos nebuvo. Tai yra baltarusių sprendimas, kurie jokiais būdais nenori netekti šalies“, – kalbėjo paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.
„Nepaisant velniškai rafinuoto stumdymo iš šalies, išsaugojome pagarbą vienas kitam“, – sakė jis.
 
Su didžiausia krize per 26 savo valdymo metus susiduriantis A. Lukašenka taip pat pareiškė, neva „pasiekusi pergalę“ baltarusių tauta pakilo į naują sąmoningumo lygį.
 
„Kažkada Baltarusijos tauta lengvai ir netikėtai įgavo nepriklausomybę. Mes ilgą laiką ją laikėme duotybe. Kartais nevertinome. Šiandien, pasiekę šią pergalę, mes pakilome į naują sąmoningumo lygį. Atsitraukę nuo rinkimų batalijų, pamatėme, kaip auga visa mūsų tauta. Tebūnie Baltarusija pasaulio mastai yra visai jauna nepriklausoma valstybė, tačiau baltarusiai nebėra vaikai, mes – tauta“, – A. Lukašenką cituoja „BelTA“.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 15:08
Trumposios naujienos

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių piliečių išėjo į gatves palaikyti opozicijos, nepaisant valdžios dislokuotų didelių policijos pajėgų.
 
Šeštadienį pareigūnai sulaikė šimtus demonstrančių moterų eitynėse prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Baltai raudonas vėliavas laikantys žmonės sekmadienį susirinko į vadinamąsias teisingumo eitynes, vykstančias centriniame miesto prospekte ir pajudėjo link itin saugomų Nepriklausomybės rūmų, kurie yra A. Lukašenkos rezidencija.
 
Protestuotojai taip pat laikė plakatus su užrašais „Bailiai muša moteris“ ir „Išeik!“
 
Prieš prasidedant protestams policija ir vidaus saugumo pajėgos miesto centre dislokavo karinius sunkvežimius ir šarvuočius bei ištiesė spygliuotą vielą.
 
Tuo tarpu kaukėti riaušių policijos pareigūnai sulaikė keliasdešimt protestuotojų, o žmonės nuo jų slėpėsi prekybos centruose ir greito maisto restoranuose, kad išvengtų sulaikymo.
 
Žmogaus teisių aktyvistų grupė „Pavasaris 96“ teigė, kad Minske sekmadienį sulaikyta mažiausiai 16 žmonių, o kituose šalies miestuose – dar aštuoni.
 
Sekmadienio protesto metu valdžia nurodė apriboti mobilųjį internetą bei uždaryti miesto centre esančias metro stotis.
 
Šeštadienio moterų protestų metu Baltarusijos policija sulaikė iš viso 430 žmonių, teigė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovė Olga Čemodanova.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 00:30
Politinės intrigos

Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr.

Po Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų esą Baltarusija uždaro savo vakarinę sieną su Lietuva ir Lenkija, savo nuomone apie tai pasidalino ir užsienio politikos srityje dirbantys Seimo nariai.
 
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas tikina, kad tokie autoritarinio tariamo Baltarusijos prezidento pasisakymai yra melas.
 
„Čia yra eiliniai visiškai neadekvatūs gąsdinimai, kurie tik didina įtampą. Jeigu dar uždarytų sieną, tai nutrauktų (prekių – ELTA) tiekimą ir patys sau. Taigi čia yra nerealu – tiesiog diktatorius sutrikęs ir paisto niekus“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
 
Jo teigimu, Baltarusijai nėra jokių priežasčių, kodėl reikėtų užsidaryti nuo Europos. Kartu jis patikino, kad gyventojams nerimauti nėra ko.
„Tikrai nėra jokio pagrindo nerimauti, dar kurį laiką tokios politinės įtampos bus, kol pasikeis situacija Baltarusijoje, bet realaus pagrindo nerimui tikrai nėra“, – teigė ERK pirmininkas.
 
Tuo metu Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Žygimantas Pavilionis situaciją vertino kiek atsargiau, nors ir pripažino, kad tokiuose A. Lukašenkos žodžiuose tikriausiai yra „nemažai melo ir gąsdinimų“. Vis dėlto, jo teigimu, situaciją nuolat stebėti būtina.
 
„Niekas nežino, kas ten buvo su Putinu sutarta už uždarų durų. (…) Tai gali būti de facto aneksija ir galbūt tai yra pirmi požymiai tos aneksijos, kuri pradedama vykdyti. Labai tikimės, kad į tai bus atkreiptas dėmesys ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus ir baltarusių išrinkta prezidentė Sviatlana Cichanouskaja“, – sakė politikas.
Gediminas Kirkilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Parlamentaro nuomone, ES turi reaguoti į vykdomus nusikaltimus prieš taikius protestuotojus – turi įtraukti į sankcijų sąrašą A. Lukašenkos pavardę, pareikalauti Rusijos atsakomybės už pasikėsinimą cheminiu ginklu nužudyti Kremliaus opozicijos atstovą Aleksejų Navalną ir suformuoti bendrą tvirtą poziciją dėl naujų rinkimų Baltarusijoje.  
 
„Tik po jų baltarusių tauta gali pati apsispręsti, ką ji daro su savo sienomis, su įvairiomis sąjungomis. Lukašenka taip elgdamasis neturi jokios atramos savo visuomenėje, jokio tautos mandato. Tai dar kartą parodo, kad jis yra neligitimus prezidentas, kuris imasi neteisėtų veiksmų savo šalį parduodant Rusijai“, – teigė Ž. Pavilionis.
 
Paklaustas, ar vis dėlto yra tikimybės, kad A. Lukašenka galėtų įgyvendinti tokį pareiškimą, Ž. Pavilionis atsakė teigiamai.
 
„Manau, kad viskas yra realu toje erdvėje, žinant, kad už to slypi Putinas. Kažkada sakė visi, jog nerealu, kad jis okupuos Sakartvelą ar kad įsiverš į Ukrainą. Kai kas vis dar netiki, kad jis vykdo hibridinę Baltarusijos aneksiją. Manau, kad tokie dalykai yra labai svarbūs kaip pareiškimai, pažadinantys Vakarų visuomenę“, – kalbėjo politikas.
 
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad A. Lukašenka nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą Minske, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.
 
Vertindami tokį A. Lukašenkos pareiškimą susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Eltą informavo, kad pasienyje judėjimas vyksta įprastai, duomenų apie kitokius veiksmus esą nėra gauta.
 
Tai patvirtino ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris teigė, kad kol kas nėra jokio Baltarusijos sprendimo, tačiau, jei toks būtų, Lietuvos verslui reikšmingo smūgio tai nesuduotų, nes jis yra diversifikavęs rizikas.
 
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė tokią A. Lukašenkos poziciją vertinąs kaip provokaciją bei teigė, kad kai kurių šalių valdžia pamiršta, jog sienas galima uždaryti iš abiejų pusių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.19; 08:00
Politinės intrigos

Kur važiuoja šie rusų tankai

Politologų nuomonės išsiskiria diskutuojant dėl to, kokiai auditorijai skirtas Baltarusijos faktinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas, esą šalis uždaro sieną su Vakarais.
 
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tik iš dalies sutinka su tokiomis įžvalgomis ir mano, kad A. Lukašenkos žinutė labiau yra skirta Baltarusijos vidaus auditorijai, siekiant parodyti būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų.
 
„Daugelis mąsto, kad A. Lukašenka nori legitimizuoti savo valdžią, ieškodamas išorės priešų. Tačiau aš būčiau linkęs manyti, kad šie pareiškimai yra apgalvota Rusijos kariuomenės atvykimo ir nuolatinio buvimo Baltarusijoje dalis. Būtų prisidengiama nuolatinių pratybų poreikiu, stiprinant vakarines sienas, iš kurių Rusija mato daugiausiai grėsmės sau“, – Eltai teigė G. Česnakas.
 
„Aš tai matyčiau ne tik kaip kažkokį A. Lukašenkos dėmesio nukreipimą, bet didesnio plano struktūros dalį“, – pridūrė jis.
 
Politologas taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje Lietuvai reikėtų koncentruotis ne į faktinio Baltarusijos vadovo žodžius, o į tai, kokių veiksmų yra imamasi.
 
„Mes turėtume žiūrėti ne į tai, kas yra kalbama, o į tai, kas yra daroma. Jeigu Rusijos karinės pajėgos nuolatos pradės dalyvauti pratybose, tai bus jau ne retorikos problema, tai bus faktas, kurio ignoruoti nebebus galima. Po šita retorika, aš bijau, kad gali slėptis Rusijos karinio buvimo pateisinimas Baltarusijoje“, – savo nuomonę išsakė politologas.
 
Visgi G. Česnakas įsitikinęs, kad karinio saugumo prasme situacija regione blogėja. Politologas mano, kad Lietuvai reikėtų derėtis su savo sąjungininkais dėl didesnio jų įsitraukimo, siekiant užtikrinti saugumą regione.
 
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad čia reikėtų kalbėtis su mūsų sąjungininkais dėl saugumo užtikrinimo ir galbūt net dėl jų šiek tiek stipresnio buvimo regione. Tačiau čia, akivaizdu, kad kyla tam tikros įtampos. Kai kurie Vakarų sąjungininkai, žinant iš jau ankstesnių patirčių, būtų linkę mažinti savo dalyvavimą Baltijos šalių gynyboje. Lietuva neturėtų to leisti, turėtų būti labai plačiai kalbama su partneriais apie realią saugumo situaciją“, – sakė G. Česnakas.
 
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva, siekdama didesnio saugumo, turėtų stiprinti ir savo oro gynybos pajėgumus. G. Česnakas mano, kad stiprinti oro gynybą būtina dėl to, jog provokacijų iš Baltarusijos pusės, jo įsitikinimu, gali daugėti.
 
„Mano suvokimu, reikia labai stebėti ir stiprinti oro gynybos galimybes, nes įvairių pažeidimų gali pagausėti. (…) Atrodo, kad tų provokacijų skaičius gali išaugti, gali padaugėti visokių kitų neplanuotų pratybų ir aš nebūtinai manau, kad tai galėtų išsivystyti į kažkokį potencialiai karinį konfliktą, tačiau pagausėjęs greitų pratybų skaičius, jis labai palengvina galimybes pradėti inicijuoti kažkokį karinį konfliktą“, – įžvalgomis dalinosi politologas.
 
„Pratybų metu kariuomenės būna aukštoje parengtyje ir iš esmės pasirengę veikti. Taigi, pratybos bet kada gali potencialiai virsti konfliktu. Žinoma, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo situacija nuo to tikrai negerėja“, – taip pat pridūrė jis.
 
T. Janeliūnas: A. Lukašenkos pareiškimai skirti Baltarusijos vidaus auditorijai
 
Visgi politologas T. Janeliūnas laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad A. Lukašenkos pareiškimai yra nukreipti tik į Baltarusijos vidaus auditoriją.
 
„Šios žinutės yra nukreiptos tik į vidaus auditoriją, nes jam reikia parodyti ryžtą ir būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų. Kai kas jau sako, kad A. Lukašenka yra visiškai neadekvatus ir jo sprendimai yra neadekvatūs, rodo pasimetimą, galbūt kažkokį perdėtą nerimą. Visgi aš manau, kad tam tikro racionalumo jo veiksmuose yra, todėl kažkokios provokacijos prieš NATO šalis A. Lukašenkai dabar būtų mažiausiai reikalingos“, – teigė T. Janeliūnas.
 
Politologas, atkreipia dėmesį, kad kol kas A. Lukašenkos kalbos nėra palydėtos konkrečiais veiksmais. T. Janeliūnas įsitikinęs, kad tai tėra dar vienas faktinio Baltarusijos vadovo bandymas sustiprinti savo autoritetą.
 
„Kiek mes matome, ligi šiol nėra jokių ženklų, kad jis būtų liepęs iš tikrųjų uždaryti perėjimo punktus, nebepraleisti jokių keliautojų ar mašinų. Aš įsivaizduoju, kad tai yra tik retoriniai bandymai dar šiek tiek sustiprinti savo autoritetą“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Jis taip pat tik iš dalies sutinka su G. Česnako mintimi, esą A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Politologas mano, kad A. Lukašenkai pretekstų į Baltarusiją pakviesti Rusijos karius nereikia.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu A. Lukašenkai iš tikrųjų reikėtų papildomų rusų karių, tai jam reikėtų ir kažkaip tai pagrįsti. Todėl atitinkamai būtų ieškoma preteksto, dėl ko rusų kariuomenės reikia. Bet iš kitos pusės, sakyčiau, kad apskritai A. Lukašenkai kažkokių ypatingų pretekstų pasikviesti Rusijos karius turbūt nereikia, nes pagal sąjunginės valstybės susitarimus ir Rusijos interesus, jam užtektų priimti sprendimą leisti Rusijai įsisteigti nuolatines bazes Baltarusijos teritorijoje“, – teigė politologas.
 
„Šia prasme nesu tikras, ar jam labai reiktų kažkokių papildomų provokacijų ar veiksmų, kad rusų kareiviai į Baltarusiją įžengtų. Tačiau variantų gali būti, neatmesčiau tokios galimybės, bet kol mes nematome kažkokių konkretesnių veiksmų iš Rusijos pusės karine prasme, tai yra tik interpretacijos“, – pridūrė jis.
 
T. Janeliūnas teigia, kad kol kas į A. Lukašenkos pareiškimus Lietuvai reaguoti būtų neadekvatu. Visgi politologas pripažįsta, kad, jeigu iš žvalgybos tarnybų būtų gautos žinios, patvirtinančios, kad tai reiškia didesnę Rusijos kariuomenės įtaką Baltarusijoje, Lietuva turėtų į tai reaguoti.
 
„Manau, kad reaguoti į tokius A. Lukašenkos pareiškimus būtų neadekvatu. Iš kitos pusės, jeigu būtų gauta žinių iš žvalgybos tarnybų, kad tai reiškia ir didesnę Rusijos kariuomenės įtaką ar aktyvumą, tada, žinoma, į tai turėtume reaguoti ir stiprinti NATO pajėgas šalia Baltarusijos sienų“,– savo nuomonę išsakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.19; 07:46
Trumposios naujienos

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą Minske, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.
 
„Mes priversti atitraukti dalinius iš gatvės“, – pareiškė A. Lukašenka.
 
Turėdamas omenyje žmones trijose kaimyninėse šalyse, Baltarusijos vadovas moterų forume sakė: „Sustabdykite savo nesupratingus politikus, neleiskite jiems sukeli karo“.
 
Lietuvoje ir Ukrainoje šiuo metu vyksta karinės pratybos su NATO daliniais. Paraleliai baltarusių pajėgos rengia manevrus su Rusijos kariais Baltarusijos vakaruose prie ES sienos.
 
Šie manevrai, pasak A. Lukašenkos, dabar bus pratęsti. Dėl dabartinės situacijos bus antrasis etapas, sakė jis. Pradžioje planuota, kad pratybos baigsis kitos savaitės penktadienį.
 
Nuo rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje nerimsta protestai prieš A. Lukašenką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 07:01
Trumposios naujienos

A. Lukašenka paprašė V. Putino ginklų. EPA-ELTA nuotr.

Tariamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį teigė, kad paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino šaliai suteikti kelių rūšių ginklų, paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA, informuoja „Reuters“.
 
Su masine protestų banga dėl suklastotų prezidento rinkimų susiduriantis A. Lukašenka taip pat sakė, kad nauji prezidento rinkimai šalyje bus surengti tuomet, kai bus priimta nauja Konstitucija.
 
Šiuos komentarus jis pateikė po ankstesnę dieną Sočyje vykusio jo susitikimo su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:15
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žada Aliaksandrui Lukašenkai suteikti saugumo garantijų, jei jis taikiai pasitrauks iš valdžios.
 
Apie tai ji kalbėjo interviu Ukrainos laikraščiui „Levyj bereg“. Paklausta, ar A. Lukašenkai opozicija suteiktų saugumo garantijas, jei jis pasitrauktų taikiai, S. Cichanouskaja atsakė: „Visa tai svarstytina. Žinoma, jei jis išeis taikiai, žmoniškai, tokia galimybė yra. Galima net sakyti – ne galimybė, o faktas. Aš asmeniškai turiu kalbėti už visus žmones. Ir šiuo klausimu bus atsižvelgta į visų žmonių nuomonę.“
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Paprašyta atskleisti, kokios saugumo garantijos būtų suteiktos A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja teigė, kad jam būtų suteiktos „net didesnės“ saugumo garantijos, tačiau nepatvirtino, kokias konkrečiai garantijas turi omenyje.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 12:26
Politinės intrigos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
 
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
 
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
 
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
 
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
 
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
 
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
 
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra”, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.  
 
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
 
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
 
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
 
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
 
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 08:00
Gordijo mazgas

Oficialioji Baltarusijos vėliava

Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
 
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
 
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
 
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
 
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
 
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
 
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 14:00
Trumposios naujienos

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
 
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
 
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
 
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
 
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
 
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:42
Trumposios naujienos

Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
 
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
 
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
 
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 15:23
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, paprastai labai skystais argumentais yra grindžiamas tvirtinimas, kad dėl visos serijos Vladimiro Putino priešų apnuodijimo pats Putinas yra niekuo dėtas, nes esą jų smurtinės mirtys kenkia Kremliaus šeimininko įvaizdžiui, jo tarptautinei reputacijai.

Kas be ko, visi yra linkę pirmiausiai pagalvoti apie Putino pėdsaką tokių įvykių sekoje, kita vertus, Kremliaus priešininkų pašalinimas jokios apčiuopiamo naudos dar kol kas tvirtai ant kojų stovinčiam autoritariniam režimui tikrai neatnešė. Tačiau, kaip atrodo, čia reikia turėti galvoje, kad ne naudos, o liguistos satisfakcijos ir keršto visų pirma siekia toks režimas, naikindamas savo griežčiausius oponentus. Tarkime, tas pats Putinas visų pirma yra kraštutinai pagiežingas ir kerštingas  žmogus, kuris žudydamas nedraugus tenkina savo liguistus poreikius, reputacijos bylą palikdamas kažkur toli užpakalyje.

Vis dėlto su A.Navalną ištikusia tragedija, jam grįžtant iš kelionių po Sibirą, galimas daiktas, yra truputėlį kitaip. Nežiūrint to, kad minėtas opozicionierius yra laikomas garsiausiu Putino kritiku, režimas sąlyginai toleravo A.Navalną net ir didesnių išbandymų sau metu, galbūt nujausdamas, jog šitokio rango opozicijos vėliavnešys, be visa ko kito, teikia ir pridėtinę vertę, pastebimai prisidėdamas prie nacionalizmo dabartinėje Rusijoje stipinimo. Drauge pabandykime įsivaizduoti, kad A.Navalno pašalinimas, metant šešėlį Putinui, būtų nepaprastai vertingas dalykas būtent Baltarusijos diktatoriui, kuris trūks plyš siekia susieti lukašenkinės versijos diktatūros likimą su autoritarinio režimo Rusijoje išlikimo galimybėmis ir desperatiškai bando supanašėti su Putinu. Žinoma, čia svarbu, kad ir pats Putinas žengtų ar būtų pastūmėtas tokio supanašėjimo linkme.

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Visame pasaulyje išgarsėjo Lukašenkos pareiškimai, kad neva žlugus Baltarusijai, tolesne seka neišvengiamai žlugtų ir Rusija, o, kita vertus, jis, dorasis žmogus, neva negali trauktis iš valdžios jau vien dėl to, jog priešingu atveju kerštaujanti liaudis išpjautų tarnyboje jam sadistiniais polinkiais išgarsėjusius baudėjus, nenutrūkstamu srautu siunčiamus ir šiandien užkardinti taikias žmonių eitynes. Kaip nesunku įsivaizduoti, Lukašenkai yra mirtinai svarbu dar labiau į savo reikaliukus įpainioti Putiną, o taip pat krauju susitepusius režimo gynėjus, bandant įpiršti mintį, kad jokio kelio atgal jau nėra. Diktatorius puoselėja viltį, kad su tokiais pagalbininkais, įtrauktais be išlygų į bjauriai purvinus reikalus, pavyks išsaugoti diktatūrą ir savo kailį.

Kaip tvirtina pats Lukašenka, jis ir Putinas yra panašūs tuo, jog abu labu yra kieti vyrukai. Kitą vertus, nesunku įsivaizduoti, kad toks gretinimas yra nepalankus dalykas Putinui beveik tokia pat proporcija, kiek yra palankus Lukašenkai, gando apie Putino ir Lukašenkos kaip sielos dvynių panašumą išplitimas būtų didžiausias laimėjimas Baltarusijos diktatoriui ir klaikus košmaras dabartiniam Rusijos carui. Kitaip tariant, bjauriausias Putino pažeminimas būtų tarp žmonių išplitęs įsitikinimas,  kad Lukašenka yra Putino karikatūra.  

Tarkime, Putinas iš tiesų yra nemalonus, švelniai tariant, žmogus, tačiau dabartinės Rusijos caro niekas toli gražu nelaiko juokingu personažu, o Lukašenka visų pirma yra komiška figūra, kažkas panašaus į siaubo pasakos pajacą, brendantį per kraujo upę.

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Be didelio gudragalviavimo esme pajėgūs suprasti, kad su savimi visur tampyti ant kupros užsimestą politinį lavoną nėra pats maloniausias užsiėmimas. Todėl kyla klausimas – kodėl Putinas taip vargsta, aukojasi? O atsakymas, kaip atrodo, yra labai paprastas – Lukašenkai pavyko pergudrauti Putiną, pirmasis manipuliuoja antruoju nelėtindamas tempo.

Arba diktatoriui pavyko savo kolegai pakišti po nosimi tokį stebuklingą veidrodėlį, į kurį žiūrėdamas Putinas mato vien tik Lukašenką ir jo interesus?

P.S.

Apie tokią įvykių versiją autorius sužinojo nugirdęs slaptą telefoninį pokalbį tarp  Lukašenkos patikėtinio ir vienos Venesuelos agentūros darbuotojo.

2020.09.11