S. Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos kandidatė šalies prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują kreipimąsi, kuriame pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere.
Ji pabrėžė, kad šalis išgyvena sudėtingą savo istorijos laikotarpį ir kad ji verkia kartu su visais, kai laidojami žuvę protestuotojai.
„Aš neturiu ir neturėjau iliuzijų dėl savo politinės karjeros. Aš nenorėjau būti politikė, bet likimas nusprendė taip, kad aš atsidūriau pačioje priešakinėje kovos su savavaliavimu ir neteisingumu linijoje. Likimas ir jūs, kurie manimi patikėjote, kurie suteikėte man jėgų. Dabar kiekvieną akimirką aš žaviuosi jūsų narsa, jūsų organizuotumu ir tuo, kokie jūs stiprūs ir šviesūs“, – sakė aktyvistė.
„Jūs atidavėte man savo balsus, aš tai labai vertinu, aš visiškai tiksliai žinau, kodėl jūs tai padarėte. Mes visi norime išsiveržti iš šio begalinio rato, kuriame atsidūrėme prieš 26 metus. Aš pasirengusi prisiimti atsakomybę ir tapti nacionaline lydere, kad šalis nusiramintų ir grįžtų prie normalaus ritmo“, – sakė S. Cichanouskaja kreipimesi, paskelbtame portale „YouTube“.
Ji pareikalavo paleisti visus politinius kalinius, kuo greičiau parengti įstatyminį pagrindą ir sudaryti sąlygas naujiems prezidento rinkimams – sąžiningiems ir skaidriems, kurių rezultatus pasaulio bendrija besąlygiškai pripažintų.
Anot S. Cichanouskajos, negalima prarasti „tos kuriamosios energijos, tų teigiamų pokyčių visuomenėje, to ryžto, kurį įgijome ir su kuriuo galime pakeisti mūsų šalį“.
Kreipdamasi į jėgos struktūrų atstovus, ji pareiškė: „Baltarusiai yra žmonės, kurie atmeta smurtą, baltarusiai yra dosnūs ir teisingi. Ir jei jūs nuspręsite nevykdyti nusikalstamų įsakymų ir pereisite į tautos pusę, jie jums atleis, jus palaikys ir ateityje neminės blogu žodžiu. Manau, kad ir jūs patys tai puikiai žinote ir suprantate. Juk mes visi esame viena visuma, kurią kai kas nori išardyti ir supjudyti. Mes baltarusiai. Mes neturime teisės pakelti rankos prieš vieni kitus. Mes turime blaiviai vertinti įvykius, užduoti sau paprastą klausimą: kad naudinga mūsų konfrontacija? Mes vieningi, ir jūs turite žinoti, kad mes visada jus priimsime, jeigu jūsų mintys bus tyros, o atgaila nuoširdi“.
Baltarusijoje jau visą savaitę vyksta protesto akcijos prieš suklastotus šalies prezidento rinkimų rezultatus.
Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
A. Lukašenka ragina savo rėmėjus ginti Baltarusijos nepriklausomybę. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį kalbėjo mitinge Minsko centre susirinkusiems savo rėmėjams, prašydamas jų ginti šalį ir jos nepriklausomybę.
Baltarusijoje tebesitęsiant masiniams protestams, prasidėjusiems po nedemokratinių prezidento rinkimų, kuriuose neva nugalėjo A. Lukašenka, Minsko Nepriklausomybė aikštėje A. Lukašenka sakė: „Pašaukiau jus čia ne tam, kam gintumėte mane, bet, pirmą kartą per ketvirtį amžiaus, kad gintumėte savo šalį ir jos nepriklausomybę.“
Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad A. Lukašenkos rėmėjai į mitingą buvo suvežti autobusais ir traukiniais iš įvairių šalies miestų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju. Tai šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praneša „BelTA“.
„Kalbant apie karinį aspektą, mes turime sutartį su Rusijos Federacija pagal Sąjunginės valstybės principus. Šie momentai kaip tik atitinka šią sutartį. Todėl šiandien su Rusijos prezidentu ilgai ir išsamiai aptarėme situaciją. Turiu pasakyti, aš net šiek tiek nustebau – jis absoliučiai informuotas apie tai, kas vyksta“, – teigė A. Lukašenka.
„Ir mes su juo susitarėme: kai tik mes paprašysime, mums bus suteikta visapusišką pagalba, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas“, – pareiškė prezidentas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka taip pat pabrėžė, kad šalyje yra sava pagal konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Kaip pranešė naujienų agentūra „BelTA“, jis tai pareiškė šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo štabe.
„Jūs ne blogiau kaip aš žinote, kas vyksta šalyje. Patylomis stengiamasi destabilizuoti padėtį, mūsų visuomenę. Prisikasė iki darbo kolektyvų. Aš jau daug sykių esu apie tai kalbėjęs. Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, kad nieko iš to neišeis. Mes niekam neatiduosime šalies. Mes suvaldysime situaciją, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas. – Aš nenoriu pasakyti, kad galima nusiraminti. Ne, mes niekada nenusiraminame. Toks jau mūsų likimas – būdami Europos centre, mes visada turime būti pasirengę laiku atsakyti į visus iššūkius“. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Anot A. Lukašenkos, užsienyje Baltarusijai siūlomas kažkoks tarpininkavimas, formuojama užsienio vyriausybė šaliai. „Klausykite, mes turime normalią vyriausybę, sudarytą pagal konstituciją. Mums nereikia jokių užsienyje suformuotų vyriausybių, jokių tarpininkų. Neįžeisdamas šių šalių vadovų, noriu pasakyti: jūs patys įsiveskite tvarką“, – pareiškė jis.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atkreipia dėmesį į „ginkluotojo komponento“ didinimą kaimyninėse Lenkijoje ir Lietuvoje, kurių teritorijoje vyksta NATO karinės pratybos. Kaip praneša „BelTA“, jis tai pareiškė šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre.
„Mane labiau jaudina situacija, kuri klostosi mums kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – teritorijoje. Ten, kaip jums žinoma, vyksta NATO karinės pratybos. Tai dar būtų nieko, bet šiose teritorijose eskaluojamas ir didinamas ginkluotasis komponentas. To nematyti, ramiai tai stebėti mes, suprantama, negalime. Ir kai anksti rytą aš kalbėjausi ir klausiausi Generalinio štabo viršininko pranešimo, aš pastebėjau: mūsų kariškiams ši problema irgi kelia nerimą“, – teigė A. Lukašenka.
Pasak jo, ši tema buvo svarstoma dar pernai, ir tada buvo parengtas tam tikras reagavimo į tokius įvykius algoritmas.
Jau esame rašę, kad neverta tikėti nė vienu Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žodžiu, pažadu, tvirtinimu. Jei Armėnijos premjeras šiandien giria, tai dar nereiškia, kad ir rytoj – sveikins, pritars. O jei dabar priekaištauja, tai, gali būti, jog rytoj – koneveiks.
Vienas iš paskutiniųjų N.Pašiniano politinės prostitucijos pavyzdžių – Aliaksandro Lukašenkos pasveikinimas. Taip, Armėnijos premjeras N.Pašinianas vienas pirmųjų pasveikino Baltarusijos prezidentą, pasiskelbusį, esą už jį 2020-ųjų rugpjūčio mėnesį prezidentinių rinkimų metu balsavo per 80 proc. rinkėjų. N.Pašinianas linkėjo A.Lukašenai ir sveikatos, ir sėkmės vadovaujant savo šaliai. Bet ar nuoširdžiai sveikino?
Nikolas Pašinianas laidoje HARDtalk
Norėdami suprasti, ko vertas toks N.Pašiniano palinkėjimas, prisiminkime, kaip jis elgėsi prieš dešimt metų, kai vadovavo laikraščiui „Aikakan Žamanak“. Tuomet, kai A.Lukašenka neva balsų dauguma buvo perrinktas Baltarusijos prezidentu, žurnalistu dirbantis N.Pašinianas svaidėsi pikčiausiais priekaištais. A.Lukašenką savo publikacijoje 2010-aisiais jis vadino „bolševiku“, „diktatoriumi“, „savo tautos engėju“, „išdaviku“, „vardan išsilaikymo valdžioje pasiryžusiu nužudyti tūkstančius“. O dabar, pats atsidūręs valdžioje, A.Lukašenkai jau siunčia ditirambus, liauspina A.Lukašenką.
N.Pašinianą kaip veidmainį, klastojantį istoriją, neseniai demaskavo ir žurnalistas Stivenas Sakura iš BBC laidos „HARDtalk“ (sunkus pokalbis). Pavyzdžiui, į žurnalisto klausimą, ar Armėnija pasiruošusi atsiprašyti už Kalnų Karabacho kare padarytus nusikaltimus, Armėnijos ministras pirmininkas nieko doro neatsakė. Išsisuko nuo atviro, sąžiningo atsakymo kad ir dėl žudynių Hodžaly mieste.
Armėnijos politikas vis bandė įrodyti, jog Armėnija nepuldinėja Azerbaidžano, Armėnija, suprask, tik ginasi.
BBC žurnalistas S.Sakura taip pat klausė, kodėl Armėnija iki šiol nepakluso net keturioms Jungtinių Tautų rezolucijoms, reikalaujančioms, kad armėnų separatistai nieko nelaukdami besąlygiškai išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho.
O ką atsakė N.Pašinianas? Esą Kalnų Karabachas yra Armėnija, ir taškas. Maždaug taip. Armėnijos vadovas net susipainiojo, kiek Kalnų Karabache karo išvakarėse gyventa armėnų tautybės žmonių, nors gyventojų tautinė sudėtis, žinoma, dar neleidžia teritorijos priskirti vienai ar kitai valstybei (jei Šalčininkuose dauguma gyvena lenkų, o Visagine – rusų, ar tai byloja, jog Šalčininkai turi teisę jungtis prie Lenkijos, o Visaginas – laikyti save Rusijos sudėtimi?). Oficiali Armėnijos pozicija: sovietiniais metais Kalnų Karabache gyveno apie 80 proc. armėnų, o iš tiesų šiame azerbaidžanietiškame regione jų buvo kur kas mažiau – vos apie 20 proc.
N.Pašinianas taip pat nieko konkretaus neatsakė į klausimą, kodėl Europos Parlamentas kritikuoja Armėniją, sumaniusią į armėnų separatistų okupuotą Kalnų Karabachą tiesti dar vieną kelią. N.Pašinianas teisinosi, esą tai Kalnų Karabachas tiesia kelią į Armėniją.
HARDtalk – sunkus pokalbis
Paklausus, ar Armėnija esanti Rusijos sąjungininkė (ten ilgam įsikūrusi rusiška karinė bazė), ar ji vis tik linksta Vakarų pusėn, N.Pašinianas vėl nieko konkretaus nepaaiškino. Oficialusis Jerevanas esą draugauja ir su vienais, ir su kitais. Premjeras net akivaizdžiai melavo, girdi, Armėnija kaip pilnateisė narė dalyvauja NATO misijose Afganistane, Kosove, Libane. Net bendradarbiauja karinėje srityje su JAV. Ir tuo pačiu – neva palaiko dalykiškus, draugiškus santykius su Rusija.
Bet ar Armėnija pajėgi palaikyti gerus santykius su NATO, jei ji konfliktuoja su NATO nare Turkija, o štai su Iranu, kurį kritikuoja tiek NATO, tiek Europos Sąjunga, – bičiuliaujasi? Ir kaip Rusija galinti toleruoti jos neva bičiuliškus santykius su NATO?
Armėnijos premjeras N.Pašinianas bemeluodamas susipainiojo, vėl apsijuokė…
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Minskas. EPA – ELTA nuotr.
ES šalių užsienio reikalų ministrai sutarė parengti sąrašą asmenų, kuriems būtų įvedamos naujos sankcijos dėl po nedemokratiškų rinkimų, kuriuose neva nugalėjo Aliaksandras Lukašenka, pradėto susidorojimo su į gatves išėjusiais protestuotojais, teigia pareigūnai Briuselyje.
„Užsienio reikalų ministrai sutarė įvesti sankcijas tiems, kurie yra atsakingi už represijas, bus parengtas pavardžių sąrašas“, – po ministrų vaizdo konferencijos naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnas.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde tviteryje rašė, kad ES „inicijuos sankcijų procesą tiems, kurie yra atsakingi už su rinkimais susijusį smurtą, areštus ir sukčiavimą“.
Sudarius atsakingų asmenų sąrašą, sankcijas kiekvienam asmeniui turės vienbalsiai patvirtinti visos ES valstybės narės, tačiau, pareigūnų teigimu, nei viena iš 27 ES šalių neišreiškė prieštaravimų sankcijoms.
Vaizdo konferencijoje užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė dialogo būdu spręsti Graikijos ir Turkijos nesutarimus Viduržemio jūros rytuose.
Po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų kilus protestams, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, šimtai sužeisti ir mažiausiai du asmenys žuvo. Visuomenė ragina A. Lukašenką pasitraukti iš valdžios.
Dabar visa Europa išsijuosusi kritikuoja Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, esą jis – žiaurus diktatorius, bet kokia kaina siekiantis kuo ilgiau išsilaikyti prezidento poste.
Aliaksandro Lukašenkos nuodėmės
Šiandieninis vadovas A.Lukašenka tikrai turįs nuodėmių. Nė neabejoju, kad kiekvienų rinkimų metu balsai Baltarusijoje buvo klastojami traukiant už ausų į viršų būtent A.Lukašenką ir tuo pačiu smukdant jo oponentus. Viešai demonstruojami kadrai, kaip Baltarusijos specialiosios pajėgos terorizuoja mitinguojančius baltarusius, nesutinkančius su 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatais, neva bylojančiais, kad A.Lukašenka net ir po 26-erių metų valdymo vis dar sugeba išlaikyti 80-ies proc. populiarumą, – šokiruojantys.
Verta prisiminti ir Olego Alkajevo knygą „Rastrelnaja komanda“. Slaptųjų tarnybų istorijų mėgėjai, be abejo, bus girdėję šią pavardę. Šis aukšto rango Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos karininkas seniai išvykęs iš Baltarusijos. Šiandien jis greičiausiai gyvena Vokietijoje. Ten jis ir parašė daug triukšmo sukėlusius prisiminimus. O.Alkajevas savo knygoje pasakoja, kaip ne vienerius metus vadovavo mirties bausmę Baltarusijos kalėjimuose vykdančiai komandai, kaip ėmė įtarti, jog pistoletas, kuriuo buvo nušaunami mirties bausme Baltarusijoje nuteisti kaliniai, slapta naudotas politinių prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentų žudymui… Į jo iškeltus klausimus taip ir neatsakyta.
Negalima pamiršti, kad būtent A.Lukašenka įsileido į šalį užtektinai daug rusiškų karinių bazių, šitaip Baltarusijos nepriklausomybei sukeldamas mirtiną pavojų.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Kuo konkrečiai A.Lukašenka nusikalto Lietuvai? Viena iš jo baisiausių nuodėmių – Astravo regione prie pat Vilniaus statoma nesaugi, bet kada į orą išlėkti ir vilniečius išnuodyti galinti atominė jėgainė. Kita nuodėmė – pastangos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę traktuoti kaip baltarusišką darinį, lietuvius įspraudžiant į Žemaitijos rėmus.
Tačiau nė vieno reiškinio neįmanoma deramai įvertinti be palyginimų, sugretinimų. Pavyzdžiui, palyginkime, kaip Prancūzijos sostinėje Paryžiuje visai neseniai buvo tramdomi „geltonųjų liemenių“ protestai, ir tada pastarųjų dienų grumtynės Minsko gatvėse argi atrodys labai žiaurios?
Kokios Nikolos Pašiniano nuodėmės?
Kitas palyginimas – per Rytų partnerystės programos prizmę. Europa ne vienerius metus iš eilės Vakarų link tempia Armėniją. Tiek tuomet, kai Armėnijai vadovavo Seržas Sargsianas, tiek dabar, kai Armėnijai vadovauja Nikolas Pašinianas. O juk A.Lukašenka, lyginant jį su Armėnijos vadovais, turi vieną akivaizdų pliusą. Riebų pliusą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius jis, vadovaudamas Baltarusijai, neužėmė nė centimetro svetimų žemių. Jam valdant iš Baltarusijos pusės kaimynų link nenušvilpė nė viena kulka, nė vienas sviedinys. Tarp Baltarusijos – Ukrainos ir Baltarusijos – Lietuvos valdant A.Lukašenkai nebuvo nė vieno karinio incidento pasienyje.
O štai Europos kažkodėl labai liūliuojama Armėnija iki šiol negrąžina Azerbaidžanui prieš kelis dešimtmečius užgrobto Kalnų Karabacho, nors tuo pačiu Europa visuose oficialiuose, viešuose dokumentuose tvirtina, jog Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemė, jog Briuselis su Strasbūru gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą būtent su Kalnų Karabachu.
Armėnijos premjeras N. Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Kiekvienas neteisėtas, antidemokratinis A.Lukašenkos žingsnis palydimas gausiomis kritikomis tiek iš Briuselio, tiek iš Vašingtono, tiek iš Vilniaus. Pritariu: jei elgiasi negražiai – barkime. Bet kodėl kritikos, sakykim, iš Lietuvos politikų nesulaukia Armėnijos premjeras N.Pašinianas, demonstratyviai nepaklūstantis Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms armėnų separatistus kuo greičiau palikti Kalnų Karabachą? Kodėl Armėnijai nepriekaištaujama, kai, pavyzdžiui, 2016-aisiais ir visai neseniai 2020-aisiais kilo kariniai incidentai pasienio teritorijose, nusinešę gyvybių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje?
Galų gale solidi gyvenimiška patirtis šių eilučių autoriui leidžia abejoti ir neva Armėnijoje pergalę švenčiančia demokratija.
Gal ir galima sutikti, kad Armėnijoje žmogaus teisės bei žodžio laisvė gerbiami labiau nei Baltarusijoje. Bet neišnarpliotų Pietų Kaukazo paslapčių – daug. Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano žentas Mikaelas Minasianas neseniai savo asmeninėje paskyroje Facebooke buvo paskelbęs daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo dabartinis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Videokomentaras paskelbtas 2020 metų gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Jis turįs ilgą pavadinimą – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.
Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama faktų, bylojančių, jog premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų nuodėmes, vieną savo patarėją gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų atstovais.
Buvęs Armėnijos diplomatas dar priduria: „Yra faktų, kad N.Pašiniano atstovas su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“.
Ar tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“, visuomet noriai besiimantys kritikuoti Turkiją ir Azerbaidžaną, ėmėsi šios temos? Beje, ši informacija buvo smulkiai išguldyta armėniškame armenianreport.com leidinyje, tad Azerbaidžanas – čia niekuo dėtas.
Lietuvai ši tema turėtų rūpėti. Juk ji aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir, regis, kuruoja būtent Armėniją.
Kas ir kada Lietuvoje rašė apie mafiją?
Taip pat būtų įdomu išgirsti, ar tarptautinė tiriamoji žiniasklaida deramai išanalizavo 2018-aisiais metais birželio ir rugpjūčio mėnesį Ispanijoje sulaikytų armėnų – gruzinų mafijos lyderių darbelius? Negi pamiršome: 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys“). Tąsyk atliktos 74 kratos Ispanijos miestuose Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje, Marbelyje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.
Armėnų mafija. Emblema
Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs ir Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo 2018-ųjų birželio mėnesį.
Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas Artiomas Sargsianas (pravardė – Artiom Saratovskij) – tai būtent tas žmogus, kuris po pasikėsinimo į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.
Ar mes jau žinome, kas ir kodėl leido atvykti A. Sargsianui su savo sėbrais į Lietuvą?
Belieka pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kuomet sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai. Bet ar apie tai tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai parašė bent vieną eilutę? Ar šia tema ką nors rašė lietuviškasis 15min.lt, mėgstantis imtis kritiškų Azerbaidžanui ir Turkijai temų? Šiomis sudėtingomis temomis teparašyta slaptai.lt portale…
ESISC ataskaita
2017 metais europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras) paskelbė sensacingą ataskaitą.
Minėtame pranešime pasakojama, kaip Azerbaidžanas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną specialiai kryptingai rengtas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kursčiusi lobistines Europos organizacijas. Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (veikia Belgijoje nuo 2002 metų; sutrumpintas pavadinimas – ESISC) demaskuoti europiečiai politikai, tampriai susidraugavę su Vakarų armėnų diasporomis, organizuojančiomis tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas. Tos akcijos specialiai nukreiptos prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Klodas Monikė. ESISC vadovas
Vienas iš ataskaitos autorių – ESISC vadovas Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas, nagrinėjantis terorizmo, šnipinėjimo, organizuoto nusikalstamumo, tarptautinių konfliktų temas. Žurnalistinė veikla tebuvo priedanga. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo. Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.
Žodžiu, K.Monikės vadovaujama komanda 2017-aisiais pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).
The European Strategic Intelligence and Security Center (ESISC)
Šios organizacijos dėka demaskuota tendencinga, angažuota armėnų diasporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengė gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi. Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliavo šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, rėmė neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir darė spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis.
Koks šiandien tų 2017-aisiais tendencingai veikusių europarlamentarų likimas? Gal jie – jau nebeišrinkti į Europos Parlamentą, bet į jų vietas susėdo kiti, dar tendencingesni?
Gal Vakarai mano, jog šitaip nuolaidžiaudami Armėnijai suvilios ją pasukti Vakarų kryptimi? Gal manome, kad, nepasmerkdami neteisėtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabacho regione, padarysime Jerevaną ištikimu sąjungininku (Lietuva – iš tų valstybių, kurios aiškiai nepasmerkė armėnų separatistų surengtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabache)? O gal manome, kad minėdami Krymo, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejus bei pamiršdami Kalnų Karabacho tragediją, tokiu būdu sugėdinsime Jerevaną, priversime elgtis jį džentelmeniškai?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės išvakarėse štai taip kalbėjo: „Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje“ (informacijos šaltinis – ELTA).
O kur bent užuomina dėl Kalnų Karabacho skaudulių?
Kaip Armėnijos perspektyvas vertina Lietuvos žvalgyba?
Norint perprasti Pietų Kaukazo regiono specifiką patariu susirasti 2019-aisiais paskelbtą Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD) atsakaitą dėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.
VSD ir AOTD ataskaitoje už 2018-uosius metus apie Kalnų Karabachą štai kas parašyta:
„Rusijos vaidmuo įšaldytuose konfliktuose posovietinėje erdvėje suteikia galimybę užsitikrinti jai palankią šalių užsienio politiką – tai labiausiai pastebima Armėnijos atveju. Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos paramos Kalnų Karabacho konflikte lemia, kad Jerevanas siekia išlaikyti gerus santykius su Kremliumi. Nepaisant 2018 m. įvykusios „Aksominės revoliucijos“, šalies užsienio politikos kryptis nesikeis“.
Ši nedidelė Lietuvos saugumo citata lai atveria akis tiems, kurie nemato nė vienos armėniškos nuodėmės.
Jei jau tokie kritiški A.Lukašenkai, kokie vis tik turėtume būti kritiški N.Pašinianui?!
XXX
Apie autorių.
Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotrauka
Vytautas Čepukas gimė 1953 metais Krasnojarsko krašte (Rusija) politinių kalinių šeimoje. Penkerių metų buvo parvežtas į Lietuvą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o po 1991 sausio įvykių įstojo į Lietuvos savanorių tarnybą. 1991-aisiais gynė Lietuvos parlamentą. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį ėmė tarnauti Lietuvos krašto apsaugos depertamento Utenos komendantinio būrio vadu.
Po to – tarnyba mokomajame karių rengimo mokymo centre, 1993 metais paskirtas SKAT 71-ojo bataliono vadu. Nuo 2000 iki 2003 tarnavo Vilniaus apskrities KASP rinktinės vadu.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo nuo vyr. leitenanto laipsnio. Baigė tarnybą 2003 metais, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, savanorio kūrėjo, Lietuvos kariuomenės „Už nuopelnus“, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje šaulių žvaigždės medaliu.
Reaguojat į situaciją Baltarusijoje Seimo nariams surinkus parašus dėl antradienį planuojamos neeilinės sesijos, opozicinių konservatorių lyderiai teigia, kad reikšti susirūpinimą dėl Aliaksandro Lukašenkos represijų prieš taikius protestuotojus jau nebepakanka.
„Reikšti tik susirūpinimus jau nebepakanka – A. Lukašenkos režimo ir jo kontroliuojamų jėgos struktūrų represijos prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje kasdien darosi vis brutalesnės ir nežmoniškesnės. Lietuva turi rodyti pavyzdį Europai ir ne tik nepripažinti tokio Baltarusijos vadovo legitimumo, bet ir įvesti pati bei raginti Europos Sąjungą ir JAV įvesti sankcijas režimo atstovams, kurie atsakingi už represijas ir rinkimų klastojimą. Taip pat privalome suteikti visokeriopą paramą Baltarusijos opozicijai, pilietinės visuomenės organizacijoms bei paprastiems Baltarusijos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo“, – teigia viena iš neeilinės sesijos iniciatorių bei Seimo rezoliucijos teikėjų Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Pasak Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvos istorinė, politinė ir moralinė atsakomybė yra padėti demokratinei Baltarusijai ir už laisvę gyventi demokratiškai narsiai į gatves ir darbovietes išėjusiems kovoti jos žmonėms.
„Džiaugiuosi, kad tvirtą ir principingą poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir dėl pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei Lietuvoje mums, panašu, kad pavyko sutelkti – tiek opozicijos, tiek valdančiųjų pagrindinių politinių jėgų atstovai sutaria dėl bendro situacijos vertinimo bei tolesnių veiksmų. Tai geras susitelkimo dėl nacionalinių interesų pavyzdys“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis.
Seimas dėl suklastotų Prezidento rinkimų ir žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, antradienį ketina surengti neeilinę Seimo sesiją. Daugiau nei trečdalio Seimo narių reikalavimu inicijuojamos neeilinės sesijos metu turėtų būti ne tik išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovai, bet ir priimta rezoliucija „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“.
Minske šimtai merginų su baltomis rožėmis surengė solidarumo su opozicija akciją. EPA-ELTA nuotr.
Seime svarstoma į krizės apimtą Baltarusiją siųsti Lietuvos parlamentarų grupę. Šią idėją Seimo valdybai pateikė konservatorius Arvydas Anušauskas. Parlamentarų grupė nuvykusi į Baltarusiją, anot iniciatoriaus, galėtų stebėti padėtį šalyje ir tarpininkauti.
„Statutas nesuteikia galimybės Seimo valdybai suformuluoti užduoties, todėl ji turi būti suformuluota komitetuose“, – teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Todėl buvo nuspręsta pavesti parlamentarų delegacijos sudėtį ir darbotvarkę sudaryti Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Kaip užsiminė valdybos posėdyje dalyvavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis, grupei vadovauti galėtų „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.
Pastarasis savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu labai nuodugniai apsvarstyti vizito darbotvarkę.
„Ar šis diktatorius nepasinaudos tuo, kad sakys, jog mes kišamės. Yra daugybė niuansų“, – teigė G. Kirkilas.
Įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Į tai reaguodamas prezidentas G. Nausėda trečiadienį pristatė trijų punktų planą krizei Baltarusijoje suvaldyti. G. Nausėda siūlo Baltarusijos valdžiai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
Baltarusiai tęsė protestus prieš A. Lukašenką. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisydami specialiųjų milicijos pajėgų naudojamo smurto, ketvirtą vakarą iš eilės žmonės daugelyje Baltarusijos miestų išėjo į gatves, reikalaudami prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
Keliuose nepriklausomuose žinių tarnybos „Telegram“ kanaluose naktį į ketvirtadienį buvo galima išvysti vaizdo įrašų, kaip žmonės Minske, Gardine ir kituose miestuose ragina A. Lukašenką nutraukti smurtą ir atsistatydinti. Per protestus vėl suimta dešimtys asmenų, yra ir sužeistųjų.
Kartu išaugo solidarumas su demonstrantais. Minske į protestą prieš smurtą stojo per 100 gydytojų.
Nobelio literatūros premijos laureatė iš Baltarusijos Sviatlana Aleksijevič pirmą kartą tiesiogiai paragino autoritarišką prezidentą atsistatydinti. „Dink, kol nevėlu, – sakė 72-ejų rašytoja trečiadienio vakarą radijo stoties „Svoboda“ Baltarusijos tarnybai. – Mano nuomone, valdžios aparatas paskelbė tautai karą“. Niekas esą negalėjo įsivaizduoti tokio smurto.
Daug kur žmonės formavo žmonių grandines, taip protestuodami prieš milicijos smurtą ir rinkimų rezultatų klastojimą. Po sekmadienį vykusių ginčytinų rinkimų paskelbta, kad 26 metus valdžioje esantis A. Lukašenka perrinktas dar vienai kadencijai surinkęs 80,08 proc. balsų. Tuo tarpu prezidento priešininkai nugalėtoja mat jo varžovę 37-erių Sviatlaną Cichanouskają. Spaudžiama tarnybų, ji pabėgo į Lietuvą.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Kandidatas Valerijus Cepkala, žinomas IT specialistas, kuriam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, paragino ES prezidente pripažinti C. Cichanouskają. Šimtai IT specialistų ragino A. Lukašenką nusileisti ir atvirame laiške grasino su savo įmonėmis palikti šalį.
Protestų prieš smurtą Baltarusijoje būta ir užsienyje, pavyzdžiui, prie šalies ambasados Maskvoje. Latvijoje šimtai žmonių taip pat susirinko prie Baltarusijos ambasados, jie reikalavo paleisti sulaikytus demonstrantus. Ukrainoje buvęs prezidentas Petro Porošenka vaizdo įraše paragino A. Lukašenką atsisakyti smurto.
Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidento, ministro pirmininko atstovai, išklausė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją ir aptarė padėtį Baltarusijos Respublikoje po rugpjūčio 9 d. vykusių šalies prezidento rinkimų bei vienbalsiai priėmė pareiškimą nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu.
„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti; atkreipdamas dėmesį, kad nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų Baltarusijoje iki šiol vykusių parlamento ir prezidento rinkimų kaip laisvų ir sąžiningų; iškart po rugpjūčio 9 d. prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, gyvybės neteko mažiausiai vienas asmuo; primindamas, kad saviraiškos ir demokratijos laisvės bei teisės Baltarusijoje valdžios yra kryptingai varžomos pastaruosius 26-erius metus, o opozicijos atstovai šalyje reguliariai suimami ar kitais būdais persekiojami; visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga; kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – rašoma pareiškime.
Komitetas ragina kreiptis į visų demokratinių šalių parlamentus palaikyti šią Lietuvos poziciją; kartu su Europos Sąjunga reikalauti naujų, skaidrių ir visas demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento rinkimų, neatidėliotino visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines teises Baltarusijoje.
Komitetas į Lietuvos Vyriausybę bendradarbiaujant su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais nedelsiant sudaryti sąrašą Baltarusijos pareigūnų, atsakingų ar prisidėjusių prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, kuriems būtų uždrausta atvykti į Lietuvą; atitinkamai kreiptis į kitas Europos Sąjungos šalis, Europos Parlamentą, kitus sąjungininkus prašant šiems Baltarusijos atstovams neleisti atvykti į Šengeno zoną bei ne Šengeno zonos valstybes-sąjungininkes, skubiai priimti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą; skatina Lietuvos Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga, aktyviai remti ir suteikti papildomą tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti jiems reikiamą prieglobstį ES šalyse, atitinkamai apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms; ragina Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją atsiradus galimybėms tarpininkauti Baltarusijos pilietinės visuomenės dialogui su Baltarusijos valdžia, siekiant, kad aukščiau išdėstyti reikalavimai būtų įgyvendinti, o Europos Sąjunga skubiai surengtų neeilinį ES Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, kurioje būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo AE gaminamai elektrai klausimas.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
Komitetas pritaria, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija, kurioje kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais būtų apsvarstyta situacija Baltarusijoje.
Po Komiteto posėdžio Komiteto nariai dalyvavo pasitarime su Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos pilietinės visuomenės nariais, kurie pristatė žinomus rinkimų rezultatų klastojimo faktus (tiek surinktus iš rinkimų stebėtojų Baltarusijoje, tiek užfiksuotus tiesiogiai stebint rinkimus Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje) ir Baltarusijos žmonių nuotaikas.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) bendrai sutarė nepripažįstąs Baltarusijos prezidento rinkimų legitimiais ir nelaikąs Aliaksandro Lukašenkos legitimiu šalies vadovu.
„Esminis dalykas, kad šiandien Užsienio reikalų komitetas patvirtino, jog mes nepripažįstame (Baltarusijos prezidento – ELTA) rinkimų kaip oficialių ir pirmą kartą turbūt Lietuvos istorijoje mes pasakome, kad nelaikome Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Tai buvo padaryta visų partijų pritarimu. Atitinkamai kreipsimės į visų kitų demokratinių šalių parlamentus, siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją ir kartu su Europos Sąjunga reikalausime naujų rinkimų“, – bendrą URK poziciją išsakė komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Tai reiškia, kad iš esmės mes neturime partnerio aukščiausiu lygiu, nebent mes pasiruošę bendrauti su de facto valdžią užgrobusiu diktatoriumi. Bet jis nėra legitimus tos šalies vadovas ir mes tai šiandien patvirtinome Užsienio reikalų komitete“, – pridūrė jis. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Ž. Pavilionis teigia, kad URK ragina Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga ir nacionaliniu lygiu sudaryti sąrašą žmonių, kuriems bus taikomos individualios sankcijos, taip pat skatina Europos Sąjungą priimti globalų Magnickio aktą, kuris užstrigo tam tikruose europiniuose stalčiuose.
URK narys teigia, kad komitetas taip pat raginama Vyriausybę teikti tiesioginę ir aktyvią paramą visiems tiems piliečiams, kurie šiuo metu kovoja už konstitucinių ir demokratinių principų įgyvendinimą ir apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms.
„Ir pritarėme, ką jau ministras iš esmės daro, sukviesti neeilinį Europos Sąjungos susitikimą, kur, be šitų klausimų, būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo gaminamai elektrai (klausimas – ELTA). Ir paskutinis politinis sutarimas, kad šiandien mes URK pritarėme, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija apsvarstyti Baltarusijos klausimą“, – informavo Ž. Pavilionis.
„Tačiau dėl to aš dar turėsiu tartis su savo frakcijos vadovais, nes, kaip žinoma, tam reikia tam tikro skaičiaus parašų, mes įvertinsime šį sprendimą šiandien“, – pridūrė jis.
Baltarusijos opozicijos atstovė: aukų yra daugiau nei viena
Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, kad ją pasiekia žinios apie siaubingą įkalintų taikių protestuotojų padėtį ar netgi gyvybei pavojingus kankinimus.
„Tai tikrai siaubinga situacija“, – Seime kalbėjo opozicionierė. Jos teigimu, turimi duomenys taip pat leidžia teigti, kad Baltarusijoje kone 10 tūkst. asmenų buvo rimtai sužaloti. Keli šimtai iš jų, pabrėžė ji, šiuo metu dėl patirtų sužalojimų ar nutrauktų kūno galūnių turi labai rimtų sveikatos problemų.
„Nėra abejonių, kad aukų turime daugiau nei vieną. Kur kas daugiau, kol kas nėra aišku, kiek tiksliai“, – pabrėžė O. Karač, pridurdama, kad Baltarusijos gatvės yra tiesiog nusidažiusios krauju.
„Tačiau baltarusiai neatsitrauks“, – teigė ji. Anot opozicionierės, šiuo metu pasipriešinimas ir protestai vyksta visoje Baltarusijoje. Kartu, pasak jos, stiprėja politinė ir ekonominė krizė Lietuvai kaimyninėje šalyje. O. Karač teigimu, Baltarusijoje apskritai gyventojai patiria tokių elementarių problemų kaip pinigų išsigryninimas.
Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.
„Aš manau, kad Aliaksandras Lukašenka nebėra legitimus vadovas, tai yra Baltarusijos okupacija ir karas. Šiuo metu legitimus prezidentas yra Sviatlana Cichanouskaja”, – apibendrino ji.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, nuo sekmadienio Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.
Laisvės karys, išjojęs į trasą, priešpriešais sutiko tarakoną, kuris piktai judino ūsus.
Tai buvo tas atvejis, kai joks dialogas negalėjo užsimegzti nė iš tolo, taigi kiekvienas nujudėjo savo keliais net nepasilabinę.
Nuožmūs diktatoriai (Stalinas, Hitleris, Lukošenka) ėmė pavyzdį iš gyvosios gamtos vabzdžių sektoriaus, užsiaugindami ir piktai krutindami ūsus ant sienų portretų formate.
Taip užgimusi politinė sistema buvo vadinama tarakonokratija.
X
Kuo skiriasi lietuviškasis Vytis nuo baltarusiško Vyčio?
Beveik niekuo, yra kažkas panašaus į identiškus dvynius!
Tačiau vienas iš dvynių yra tikrasis dvynys, o kitas – tikroviška dvynio kopija.
Kuris yra kuris – neišsiduodavo.
X
Kaukių baliuje Sviatlana Cichanauskaja buvo mases uždeganti revoliucijos sužadėtinė, o kaukėms nukritus pasimatė tik nuobodi opozicionieriaus žmona.
X
Ar tai, kad baltarusiai yra vadinami baltarusiais, t. y. baltaisiais rusais, leidžia daryti prielaida, jog savo ruožtu V.Putino padermės atstovai dėl skirtumo išryškinimo jau turėtų būti vadinami juodarusiais, t. y. juodaisiais rusais?
O jeigu dar prisimename, kad vieni iš jų yra laikomi baltagvardiečiais, kiti – raudongvardiečiais, mūsų akyse įsižiebia spalvų kakofonija!
X
A.Lukošenka gilioje desperacijoje nusprendė padaryti „ėjimą arkliu“ ir perleisti valdžią kuriam nors iš lietuvių, turinčiam sugebėjimą greičiausiu tempu supanašėti pagal arklišką pirmavaizdžio pavyzdį.
Žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Pagal genetinę medžiagą labiausiai tinkamas kandidatas buvo toks R.Karbauskis, kilęs iš kolūkio pirmininkų dinastijos, tačiau Baltarusijos Tėtušis savo paveldėtoju netikėtai pasirinko R.Šimašių, jau anksčiau teigiamai užsirekomendavusį režimo akyse politinių paradoksų sunkiasvorį, Laisvės partijos steigėją, kuris savo priešu Nr. 1 laikė Laisvės karį.
Kad nebūtų demaskuotas pagal nepanašumą, R.Šimašius užsidėjo tarakono ūsų peruką. X
Su Šimašiaus įžengimu į valdžios olimpą, užimant Lukošenkos ištupėtą vietą, Lietuva buvo prijungta prie Baltarusijos. Vis tik to negalima laikyti Jogailos apgailėtino precedento pakartojimu, nes naujai įsteigta sąjunginė valstybė dėl suteikto čia ypatingai priveligijuoto statuso tarakonizoidinių padarų veislei, jau vadinosi ne Abiejų Tautų Respublika, kaip kadaise kitame prisisapnavime, o didžiąja Tarakonija.
Ivaškevičius buvo pakviestas dirbti į Šimašiaus komandą, jam buvo pavesta kuruoti atvirkštinio pasaulio reikalus.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, – parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje. Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose kilo protestai, pranešama apie policijos ir protestuotojų susirėmimus.
Nepriklausoma vietos žiniasklaida praneša, kad Minsko centre policijos furgonas įsirėžė į protestuotojų minią, sulaikyta daug žmonių.
Pasibaigus balsavimui rinkimuose, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė oficialios atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus. Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Jais remiantis, dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka gavo apie 80 proc. balsų, o pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja neva gavo tik 6,8 proc. balsų.
Minske ir kituose miestuose įsiplieskė protestai.
Pati S. Tichanovskaja taip pat atsisako pripažinti pralaimėjimą.
„Aš tikiu savo akimis, ir matau, kad dauguma yra su mumis“, – teigė moteris.
Baltarusijoje – prezidento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį sulaikyti trys rusų opozicijos aktyvistai, vykę į Baltarusiją stebėti ten sekmadienį vyksiančių prezidento rinkimų.
Andrejus Pivovarovas ir dar du opozicinio judėjimo „Atvira Rusija“ nariai buvo išlaipinti iš autobuso Rusijos vakaruose esančiame Pskovo regione. Opozicinę grupę „Atvira Rusija“ įsteigė iš šalies pasitraukęs Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.
„Atviros Rusijos“ vadovas A. Pivovarovas, garsėjantis kritika Kremliui, ir dar du aktyvistai „be jokio paaiškinimo buvo sulaikyti Rusijos pasieniečių“, pareiškė judėjimo pirmininkė Anastasija Bukarova.
Anot A. Bukarovos, praėjus kelioms valandoms vis dar surakintas A. Pivovarovas buvo pastebėtas kaimyninėje Smolensko srityje. Judėjimo pirmininkė pridūrė, kad opozicionierius yra kaltinamas nepaklusęs pasieniečiams. Pasak judėjimo vadovės, A. Pivovarovas gali būti įkalintas iki 15 dienų.
Sekmadienis Baltarusijoje bus pagrindinė prezidento rinkimų diena. Daugybę metų valdantis Aliaksandras Lukašenka didžiausio iššūkio, manoma, sulauks iš pagrindine jo varžove laikomos opozicijos kandidatės Svetlanos Tichanovskajos.
Išankstinis balsavimas šalyje prasidėjo antradienį, o iki šiol, remiantis oficialiais šaltiniais, savo balsą jau esą atidavė daugiau nei 32 proc. rinkėjų.
Rugpjūčio 7 dieną prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengta protesto akcija.
Jos dalyviai smerkė ir Rusijos, ir Baltarusijos vadovus, piktinosi, kad oficialusis Minskas jau paleido dirbti pavojų nešančią, nesaugią Astravo atominę jėgainę, bet kada galinčią tapti antruoju Černobyliu.
Šiame mitinge dalyvavo ir pirmasis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas prof. Vytautas Landsbergis.
Slaptai.lt skelbia jo piktą, kandžią kalbą, rėžtą karštą rugpjūčio 7-osios vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados. Prof. V.Landsbergis nevengė ir itin aštrių posakių.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, nusprendusi mesti iššūkį šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, penktadienį pareiškė, kad Baltarusija „atsibunda“, tačiau įspėjo, jog šalies vadovas planuoja suklastoti balsavimą.
„Žmonės atsibunda, iš naujo atranda savigarbą“, – interviu agentūrai AFP sakė S. Tichanovskaja ir pridūrė, „kad prieš rinkimus kažkas jos šalyje pasikeitė“.
S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti Baltarusijos prezidento rinkimuose po to, kai 41 metų amžiaus jos vyras tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis atsidūrė kalėjime ir negalėjo dalyvauti rinkimuose.
Moteris teigia, kad tikėjosi, jog valdžioje nuo 1994 metų esantis A. Lukašenka suklastos sekmadienio rinkimus.
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Negalėsime užkirsti kelio klastojimui. Per pastarąsias kelias dienas matėme, kaip begėdiškai klastojami šie rinkimai. Nėra vilties, kad jie skaičiuos sąžiningai. Turime būti realistiški“, – sakė S. Tichanovskaja.
Antradienį Baltarusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose. Oficialiais duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas rinkėjų aktyvumas sudarė 22,47 proc. Pagrindinė rinkimų diena – rugpjūčio 9-oji, sekmadienis.
Pasak kandidatės, opozicija atliks alternatyvų balsų skaičiavimą ir žinos, ar rinkimai buvo suklastoti, bet S. Tichanovskaja teigia, kad neragins savo šalininkų eiti į gatves.
„Jie daro viską, kad taikūs protestai taptų kruvinais. O aš šito nenoriu“, – teigė moteris.
Šį karštą penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje vidurdienį susirinko kelios dešimtys visuomenininkų, aktyvistų, politikų, smerkiančių Baltarusijos valdžią. Baltarusijos vadovybė labiausiai buvo kritikuojama dėl to, kad skuba kuo greičiau paleisti Astravo atominę jėgainę. Aliaksandras Lukašenka dar pasmerktas ir dėl nenoro surengti demokratiškus prezidentinius rinkimus.
Kodėl mitinguota prie Rusijos ambasados įrengtame Boriso Nemcovo skvere, o ne, sakykim, prie Baltarusijos ambasados? Protestuotojai smerkė ne vien Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką. Kliuvo ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Visi puikiai supranta, kad Astravo AE – tai pirmiausia Kremliaus politinė afera. Visi puikiai žino, kokia Baltarusija priklausoma nuo Kremliaus diktato.
Slaptai.lt skelbia keletą nuotraukų iš rugpjūčio 7-ąją prie Rusijos ambasados surengto mitingo.
