Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį prie Rusijos ambasados, Boriso Nemcovo skvere, rengiama akcija, skirta galimai neteisėtiems Baltarusijos valdžios veiksmams pasmerkti. Organizatoriai kviečia dalyvius pareikšti nepritarimą tiek Astravo atominės elektrinės statyboms, tiek neskaidriems Baltarusijos prezidento rinkimams.
„Kviečiame visus susirinkti rugpjūčio 7 d. – Rusijos ir Sakartvelo karo pradžios dieną bei pirmojo autoritarų atominio projekto reaktoriaus paleidimo išvakarėse – ir pareikšti priešinimąsi represyvioms ir žeminančioms abiejų valstybių vadovų politikoms bei paramą Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos ir kitoms tautoms, kurios tapo jų aukomis“, – teigiama kvietime.
Anot organizatorių, Astravo AE projektas yra ekologiškai ir geopolitiškai pavojingas tiek Lietuvai, tiek patiems Baltarusijos piliečiams, kurie šiuo metu tūkstančiais žygiuoja miestų aikštėse, kovoja už sąžiningus ir skaidrius rinkimus bei savo teisę balsuoti. Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Baltarusijos prezidentas, laikydamas save „suvereniteto garantu“, ir toliau padeda Vladimiro Putino režimui bei jo atominiam projektui, tuo pačiu persekiodamas, smurtaudamas, kalindamas ir kankindamas savo piliečius. Astravo AE – Rusijai priklausančios įmonės „Rosatom“ projekto – pirmąjį reaktorių planuojama paleisti dar iki Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, kuri jau pasižymėjo daugybe represijų, sulaikymų, piliečių bauginimo ir smurto prieš juos“, – rašoma kvietime.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad šalyje sulaikyti Rusijos piliečiai ne vyko per šalį tranzitu, o buvo specialiai atsiųsti.
„Visa tai melas: apie Stambulą, Venesuelą, Afriką ir Libiją. Šie žmonės, jie davė parodymus, buvo specialiai atsiųsti į Baltarusiją. Jiems buvo duota komanda – laukti“, – sakė A. Lukašenka, kreipdamasis į baltarusių tautą ir parlamentą.
Anot jo, į Baltarusiją permestas dar vienas užsieniečių būrys, kuris turi destabilizuoti padėtį šalyje.
„Šiandien gavome informacijos apie dar vieną būrį, permestą į (Baltarusijos) pietus. Mes turime lakstyti ir gaudyti juos po miškus. Juk mes juos visus sučiupsime“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.
Anksčiau Baltarusijoje buvo sulaikyti 33 Rusijos piliečiai, kuriuos vietos pareigūnai kaltina masinių riaušių rengimu. Rusija šiuos kaltinimus neigia.
Opozicijos mitinge Baltarusijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio susidorojimo su opozicija.
Autoritarinio prezidento A. Lukašenkos priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.
Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti kandidatu rinkimuose ir jis buvo įkalintas, kaip ir buvęs bankininkas Viktoras Babaryka. Dar vienas stiprus potencialus kandidatas Valerijus Cepkala, kuriam taip pat nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, saugumo sumetimais pabėgo į Rusiją.
A. Lukašenka ne kartą kaltino opoziciją kurstant neramumus šalyje ir planuojant nuversti jį su užsienio pagalba. S. Tichanovskaja per mitingą paneigė šiuos kaltinimus. Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Per mitingą kalbėjusi S. Tichanovskaja teigė, kad laimėjusi šiuos rinkimus ji surengtų naujus rinkimus ir išlaisvintų visus politinius kalinius, įskaitant savo vyrą Sergejų.
„Pavargau su viskuo sutikti, pavargau tylėti ir bijoti“, – teigė moteris ir pridūrė, kad ji nori pakeisti sistemą, bet nenori pati būti valdžioje.
Šis mitingas Minske, regis, buvo didžiausias opozicijos protestas Baltarusijoje per dešimtmetį. Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ teigimu, mitinge dalyvavo mažiausiai 63 000 žmonių.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos tyrėjai apkaltino S. Tichanovskajos vyrą ir kitą gerai žinomą kritiką Mikolą Statkevičių bendradarbiavus su rusų samdiniais ir planavus masinius neramumus šalyje prieš rugpjūčio 9-osios rinkimus.
Baltarusijos institucijos trečiadienį sulaikė 33 įtariamus rusų samdinius, kurie neva atvyko destabilizuoti šalį prieš rinkimus.
Baltarusiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Per mitingą S. Tichanovskaja paneigė, kad opozicija bendradarbiauja su Rusija, jog sukeltų šalyje neramumus.
„Žmonės, kokia revoliucija? Mes norime sąžiningų rinkimų“, – teigė kandidatė S. Tichanovskaja.
65 metų A. Lukašenka prezidentauja jau 26 metus ir siekia šeštosios kadencijos šiame poste.
Tarptautiniai stebėtojai ne kartą kritikavo rinkimus Baltarusijoje ir teigė, kad jie neatitinka demokratinių principų.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje jau po kelių savaičių vyks prezidento rinkimai, kelia nerimą.
„Situacija nerimą kelianti daugelių aspektų. Pirmiausia, visada artėjant rinkimams būdavo tam tikra įtampa, bet tokio didžiulio bruzdėjimo nebuvo, kad dešimtys tūkstančių reikštų savo nepasitenkinimą ir kad taip masiškai vyktų areštai. Šimtai žmonių, taikūs demonstruotojai, opozicionieriai, žurnalistai, taip pat ir užsienio, ne tik vietos, yra sulaikomi. Tai kelia nerimą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad jei Baltarusija iš tikrųjų nori gerų santykių su Europos Sąjunga, prievarta valdžiai oponuojančių piliečių atžvilgiu turi būti nutraukta.
„Buvo mūsų pareiškimai ir įspėjimai, kad jei Baltarusija nori suderinti santykius su Europos Sąjunga ir mato tame prasmę, – tai jie neturi teisės grįžti į laikotarpį, kuomet buvo politiniai kaliniai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, perspektyvoje asmenys, kurie yra atsakingi už Baltarusijos demokratinės opozicijos persekiojimą ir represijų organizavimą, gali būti įtraukti į „Magnickio sąrašą“, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvą.
„Jeigu bus nustatyta būtinybė, tai tokie asmenys galės būti įtraukti į šį sąrašą. Esame įspėję kaimynę, kad sankcijos nėra pati geriausia kalba“, – pridūrė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad situaciją Baltarusijoje aštrina ir išorės jėgos – pirmiausia Rusija, kurios veiksmai kėsinasi į šalies suverenitetą.
„Ne kartą esame pasakę, kad valstybės (Baltarusijos – ELTA) suverenitetas ir nepriklausomybė yra mūsų nacionalinis interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius. Todėl, pasak jo, nepaisant nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės, Lietuva mato galimybes bendradarbiauti kitose srityse.
„Dėl Astravo elektrinės mes nematome galimybių nusileisti, bet yra sritys, kuriose mes esame pasiruošę pagelbėti. Pavyzdžiui, energetikos resursų importui. Jiems reikia diversifikuoti šaltinius“, – tvirtino ministras.
„Tai yra susiję su šios valstybės suvereniteto išsaugojimu“, – akcentavo jis.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Kaip ELTA jau skelbė, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios sulaikyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, o bendra skirtų baudų suma viršijo 265 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 100 tūkst. eurų). Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja su šalyje užblokuoto tinklalapio „Chartija 97“ vyriausiosios redaktorės Natalijos Radinos pagalba išvežė savo vaikus į vieną iš Europos Sąjungos valstybių.
Tai S. Tichanovskaja pranešė pirmadienį Baltarusijos portalui „tut.by“.
„Taip, vaikai iš tikrųjų yra saugioje vietoje, Natalija mums padėjo tai padaryti“, – sakė kandidatė į prezidentus.
Dar parašų rinkimo etape S. Tichanovskaja skundėsi, kad nežinomi asmenys grasina jai ir dviem jos vaikams.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Centrinė rinkimų komisija nusprendė įregistruoti kandidatais į prezidentus penkis žmones – Aliaksandrą Lukašenką, Andrejų Dmitrijevą, Aną Kanopackają, Svetlaną Tichanovskają ir Sergejų Čerčenį. Du pretendentai – Viktoras Babarika ir Valerijus Cepkala – nebuvo įregistruoti.
S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti rinkimuose po to, kai CRK atsisakė įregistruoti jos vyro Sergejaus Tichanovskio iniciatyvinę grupę.
Gegužės 29 d. Gardine per piketą S. Tichanovskis buvo sulaikytas. Jis ir apie 10 jo šalininkų kaltinami rengę veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio laisve šalyje.
„Žodžio laisvę bet kurioje valstybėje riboja įstatymas. Todėl mes čia įvesime tvarką“, – pareiškė A. Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su didžiausių valstybinių Baltarusijos žiniasklaidos priemonių atstovais. Jį cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak prezidento, žodžio laisvė nereiškia, kad viskas yra leidžiama, kaip ją kai kas supranta, „ypač internete“. „Socialiniuose tinkluose prieinama iki žiniasklaidos atstovų užgauliojimo“, – sakė A. Lukašenka. „Jūs, ypač pažangiai nusiteikę žmonės, pajutote, kas yra žodžio laisvė: pasakei kažką ne taip, dar labiau iškoneveiks. Kiekvienas iš jūsų gavote (neigiamų emocijų) porciją, net jei užsistojote ne Lukašenką, o valstybę“, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas.
Anot A. Lukašenkos, medijų rinkai svarbus veiksnys yra valstybinės žiniasklaidos priemonės. Prezidentas pažadėjo, kad šalyje jų skaičius nebus mažinamas.
Baltarusijoje vykstančių opozicijos protestų metu, prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai imantis griežtų priemonių prieš kritikus, buvo suimta apie 140 žmonių, šeštadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
Nuo 1994 metų šalies lyderio poziciją užimantis 65-erių A. Lukašenka rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks iškovoti šeštąją kadenciją.
Opozicijos veikėjai sunkiai kovoja dėl vietos balsalapiuose, o keli oponentai, įskaitant stipriausią A. Lukašenkos konkurentą rinkimuose Viktorą Babariką, buvo suimti artėjant rugpjūčio 9 d. vyksiančiam balsavimui.
Penktadienis buvo paskutinė diena, kai su dabartiniu prezidentu į akistatą stoti pasiryžę kandidatai galėjo rinkti savo rėmėjų parašus.
Penktadienio vakarą rėmėjai būriavosi Minsko gatvėse ir kituose šalies miestuose, siekdami išreikšti paramą A. Lukašenkos kritikams, tačiau susibūrimus ėmėsi vaikyti policija.
Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ pranešė, kad protestų metu buvo suimta apie 140 žmonių, 80 jų areštuota Minske. Asmenų suimta ir tokiuose miestuose kaip Bobruiskas, Vitebskas, Brestas ir Mogiliavas.
Tarp suimtųjų buvo ir keletas užsienio naujienų agentūrose dirbančių žurnalistų, įskaitant „Radio Free Europe“ korespondentą, kurį išsivedė civilius drabužius vilkintys pareigūnai jam vykdant tiesioginę transliaciją.
Kai kurie žmonės buvo paleisti vėlyvą penktadienį, o kiti liko laukti teismo posėdžių.
Minske taip pat buvo sulaikytas naujienų agentūros „Reuters“ laisvai samdomas žurnalistas, pranešė agentūros atstovas spaudai, tačiau jis ilgai netrukus buvo paleistas į laisvę.
Ketvirtadienį dėl įtarimų įvykdžius finansinių nusikaltimų buvo suimtas pagrindinis A. Lukašenkos konkurentas, 56-erių buvęs bankininkas V. Babarika.
Jis anksčiau vadovavo bankui „Belgazprombank“. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių, susijusių su tyrimais, siejamais su šio banko veikla.
Žinių apie V. Babarikos suėmimą sulaukta po to, kai buvo areštuoti dar keli kritikai, įskaitant opozicijos politiką Mikolą Statkevičių ir populiarų tinklaraštininką Sergejų Tichanovskį.
Tarptautinė rinkimų ir karo stebėsenos įstaiga Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nepripažįsta nei vienų Baltarusijoje nuo 1995 metų vykusių rinkimų laisvais ir sąžiningais.
Dar penkerius metus karaliauti geidžiantis Aleksandras Lukašenka vėl apmovė: daugelis neabejojo, kad jis koneveiks ir muš išdrįsusius su juo varžytis dėl šalies prezidento posto, bet mažai kas tikėjosi, kad imsis to taip anksti – iki balsavimo likus dar pusantro mėnesio.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Atėjo laikas pasirašyti nuosprendį?
Aleksandras Lukašenka nepertraukiamai valdo Baltarusiją 26 metus ir rugpjūčio 9 d. vėl dalyvaus rinkimuose į šalies prezidentus – šeštą kartą; keltis į aukščiausią valstybės postą kiek nori kartų jam leidžia 2004 metais vykusiame referendume priimta respublikos konstitucijos pataisa. Artėjant pastarajai rinkiminei kampanijai, daugelis ekspertų, kaip dabar primena žiniasklaida, spėjo rinkėjų aktyvumą būsiant labai menką ir rinkimuose į prezidentus dalyvausiant nedaug pretendentų. Mat norint būti įregistruotam kandidatu į prezidentus būtina pateikti ne mažiau kaip 100 tūkstančių pretendento kandidatūrai pritariančių rinkėjų parašų – tai padaryti ir šiaip nelengva, o čia dar pandemija.
Ekspertai smarkiai apsiriko. Pirma, pasiskelbė net 55 iniciatyvinės grupės, keliančios savo kandidatą į prezidentus; tiesa, centrinė rinkimų komisija įregistravo tik penkiolika. Antra, žmonės nepabijojo išeiti iš namų. Baltarusių žurnalistikos veteranai tikino, kad tokių ilgų eilių sostinėje ir kituose miestuose nematę nuo sovietinių laikų, kai jos nusidriekdavo prie parduotuvių, pasirodžius ten vadinamajam deficitui.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Dabar žmonės stojo į eilę prie piketų – pasirašyti pritarimo kandidatui į prezidentus. Antai gegužės 31 d. Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro „Viasna” aktyvistai Minske suskaičiavo, kad vienu metu prie piketo per kelias artimiausias gatves nusidriekusioje eilėje laukė 2 100 žmonių. Žurnalistai, pakalbinę atėjusiuosius pasirašyti, padarė išvadą, kad „parašų rinkimas iš tikrųjų tapo viešo protesto forma”. Žmonės skundėsi tuo, kaip valdoma šalis, reikalavo pakeisti valdžią ir sakė, kad deda parašą pagal principą „už bet kurį, tik ne už Lukašenką”.
Dar kas krito į akis: pajėgiausi Lukašenkos varžovai pasirodė esantys ne politinių partijų atstovai. 57-erių Viktoras Babaryka 20 metų vadovavo bankui („Белгазпромбанк”), garsėja kaip mecenatas ir filantropas. Prasidėjus rinkimų kampanijai, jis daugeliui netikėtai paskelbė kelsiantis savo kandidatūrą į prezidentus ir atsistatydino iš banko valdybos pirmininko pareigų. Anksčiau į politikus nesitaikė ir tik pastarąjį pusmetį ėmė kritikuoti respublikos vadovybę. Jis iš karto pareiškė nenorintis su niekuo pyktis ir jam svarbiausia – suvienyti šalį. Jo rinkimų šūkis: „Aš – vadybininkas”. Jam talkino beveik 900 iniciatyvinės grupės narių ir jie surinko 425 tūkstančių pritarimo parašų – kiti pretendentai gerokai atsiliko (žinoma, išskyrus esamą prezidentą, kuriam oficialiai padėjo beveik 11,5 tūkstančio talkininkų ir kurio naudai surinkta 1,5 milijono parašų).
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Įregistravus iniciatyvines grupes, kai kurie internetiniai leidiniai paprašė skaitytojų atsakyti į klausimą, už ką jie ketinantys balsuoti rugpjūčio 9-ąją. Žinoma, tokia apklausa nelaikytina sociologiniu tyrimu, bet objektyvių rinkėjų nuomonės tyrimų Baltarusijoje nesant vis dėlto šioks toks vaizdas susiklosto – juk daugybė žmonių. Antai vienoje internetinėje svetainėje (tut.by) atsakė 44 tūkstančiai skaitytojų: 55 % nurodė Viktorą Babaryką, antroje vietoje liko Svetlana Tichanovskaja – 14 %… už prezidentą Lukašenką tuo metu ketino balsuoti apie 6 % atsakiusiųjų. Kitas leidinys („Наша Нiва”) sulaukė daugiau kaip 9 tūkstančių atsakymų: 48 % tinkamiausiu kandidatu pripažino taip pat buvusį bankininką, 16% – Sergejų Tichanovskį… 3% – Lukašenką; socialiniuose tinkluose ir žmonėse dabartiniam prezidentui kaip mat prilipo pašiepiama pravardė „Saša 3%” (Saša – mažybinė vardo Aleksandras forma).
Viename leidinyje matome Tichanovskają, kitoje – Tichanovskį. Kaip čia išeina?
Galą tarakonui!
Svetlana ir Sergejus Tichanovskiai – sutuoktiniai, kartu 16 metų, augina du vaikus. 41-erių Sergejus – video studijos savininkas, dirbo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, tačiau ėmė garsėti kaip YouTube kanalo „Šalis, skirta gyvenimui” (Страна Для Жизни), kurį įkūrė 2019-ųjų pavasarį, autorius ir vedėjas. Į klausimą, kodėl ėmėsi, atsakė: „Pavargau nuo valdininkų savivalės ir nusikalstamo aplaidumo”. Iš pradžių daugiausia kalbino verslininkus ir garsino šaliai naudingus jų užmojus. Patyręs, kad ir paprasti žmones turi ką pasakyti apie valstybę, atsidūrė politikoje. Protesto akcijų prieš „gilesnę integraciją” su Rusija tiesioginės transliacijos jį atvedė į teismo salę, 2020-uosius sutiko laikinajame izoliatoriuje. Šalininkų padedamas nusipirko namelį ant ratų ir šį pavasarį per mėnesį apvažiavo daug Baltarusijos vietovių, bendravo su kanalo prenumeratoriais, kalbino vietinius gyventojus.
Suimti dešimtys Baltarusijos opozicijos atstovų. EPA-ELTA nuotr.
Kanalas „Šalis, skirta gyvenimui” išgarsino ir pensininkę Liudmilą iš Glubokajo miesto (prie senojo kelio iš Vilniaus į Polocką), kuri, kritikuodama Baltarusijos prezidentą, priminė rusų rašytojo Aleksandro Čakovskio eiliuotą pasaką apie baisųjį tarakoną. „Ir nusilenkė žvėrys ūsuotajam…” Laida sulaukė beveik 1,1 milijono žiūrovų ir 4,5 tūkstančio komentarų.
„Daugiau kaip 130 tūkstančių prenumeratorių prašo mane dalyvauti šioje kampanijoje, jie netiki nė vienu kandidatu”, – tokiais žodžiais Sergejus Tichanovskis gegužės 7 d. pradeda savo kanale pareiškimą apie ketinimą atsiliepti į žmonių prašymą ir iškelti savo kandidatūrą rinkimuose į šalies prezidento postą. Šis kreipimasis buvo įrašytas iš anksto – patį autorių išvakarėse vėl sulaikė. Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti jo kandidatūrą iškėlusią iniciatyvinę grupę (pasigedo paties kandidato parašo), tačiau prieš pat baigiantis dokumentų pateikimo terminui Komisijos rūmuose pasirodžiusi Svetlana Tichanovskaja spėjo įregistruoti grupę savo vardu ir pati netikėtai tapo galima kandidate į prezidentus…
Paleistas į laisvę Sergejus ėmėsi vadovauti sutuoktinės iniciatyvinei grupei. Sutuoktinių rinkimų kampanijos šūkiu tapo raginimas neprileisti tarakono („Стоп таракан!”). O netrukus žmonės ėmė nešti į piketus šlepetes – tarakonui pritrėkšti. Kai kas rinkiminį žmonių aktyvumą Baltarusijoje vadina „revoliucine situacija”, o daugelis – „šlepečių revoliucija”.
Sergejus spėjo žurnalistams paiškinti, kad baltarusiai turi gyventi „suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje”, draugauti „su visais kaimynais, ir su rusais, ir su ukrainiečiais, ir su kitais”. Svarbiausia – pakeisti šią valdžią, diktatūrą. „Vienas asmuo daro ką tik nori, o nuo mūsų nieko nepriklauso, – sakė jis. – Tik ar gali vienas žmogus geriau už visus žinoti, kaip turėtų būti mūsų šalyje, kuria kryptimi turime žengti. Turi spręsti žmonės.” Jeigu dabartinis prezidentas nepasitrauks, tai baltarusiams nereikėtų dalyvauti rinkimuose. Lukašenkai vėl užgrobus valdžią, šalyje gali įsiplieksti partizaninis karas. Baltarusija iš prezidentinės respublikos palaipsniui turėtų atvirsti į parlamentinę respubliką. Sąžiningi parlamento rinkimai, Konstitucijos buvusios versijos grąžinimas, nepriklausomų teismų sudarymas, vietos savivaldos plėtojimas… Pasakė ir ką girdėjęs iš milicininkų: jeigu į gatves išeis du, dešimt tūkstančių žmonių, tai milicija juos išvaikys, bet jeigu bus 40, 80 tūkstančių, tai pereis į žmonių pusę.
Sergejų Tichanovskį vėl sulaikė gegužės 29 d. Gardine, kur jo vadovaujama iniciatyvinė grupė rinko pritarimo parašus. Prie jo su klausimais lindusi kažin kokia blondinė pasiskundė čia pat buvusiems dviem milicininkams, esą Sergejus ją pastūmė. Vienas iš pareigūnų, mėginusių prieiti per žmonių būrį prie grupės vadovo, parkrito ant asfalto. Tuoj prisistatę Ypatingosios paskirties būrio kovotai suėmė Tichanovskį ir devynis jo talkininkus. Liudytojų akimis, tai buvusi pati tikriausia provokacija; vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš teisėtai veikiančius pareigūnus buvo panaudota prievarta ir jie patyrė kūno sužalojimus. Birželio 16 d. Tichanovskiui pateikė naujus kaltinimus (trukdymas įgyvendinti rinkimų teisę etc etc), pratęsė suėmimą dar dviem mėnesiams ir rinkimų dieną jis praleis už grotų.
Daugelis už Svetlaną Tichanovskają pasirašiusiųjų nė nežinojo, kuo ji verčiasi (užtenka „Tichanovskio žmona”). Anglų ir vokiečių kalbos specialybę įgijusi moteris dirbo vertėja, sekretore ir iki pastarųjų dienų politika nesidomėjo. Pirmą ir vienintelį kartą buvo atėjusi į rinkimus 2001-aisiais, kai jai sukako 18-a, ir kartu su tėvais balsavo už Lukašenką. Kai 2010-ųjų pabaigoje, pasibaigus balsavimui, Minske įvyko opozicijos protesto akcija, reikalavusi paskelbti naujus, sąžiningus, rinkimus – be Lukašenkos (demonstrantus išvaikė vidaus kariuomenė, daugiau kaip šešis šimtus jų sulaikė, tarp jų ir septynis buvusius kandidatus į prezidentus, 41 teisė), Svetlana nė nesuko galvos, kas kaltas, kas teisus.
Prieš kelias dienas sužinojome Svetlanos Tichanovskajos iniciatyvinę grupę surinkus kandidatės į prezidentus registravimui reikalingus 100 tūkstančių parašų. Ji pranešė, kad būdama Gomelyje sulaukė perspėjimo telefonu: pagalvokite, ar verta važinėti, kai jus gali pasodinti, o vaikus – paimti. Kai registruojant iniciatyvinę grupę Centrinėje rinkimų komisijoje Svetlanos paklausė, ar tikrai ketinanti siekti prezidento posto, atsakė: „Visą gyvenimą apie tai svajojau”. Ne, teisybę sakant, ji norėtų vėl būti tik žmona ir mama. Kita vertus, tiek pastangų padėta, tiek visko padaryta. „Kaip suprantu, žmonių sąjūdis neišblės. Visiems turi būti aišku, kad balsuojame ne už ką nors, o prieš vieną žmogų.” Bet Sergejus kalbėjo, kad Lukašenkai būtų blogai ir žmonėms neatėjus balsuoti. Suėmė ir vyro padėjėjus – neliko su kuo pasitarti…
Pretendentai dingsta rytą
Birželio 1 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikimo su Valstybės saugumo komiteto pirmininku Valerijumi Vakulčiku metu kalbėjo žinantis kai kurių „vėjo kėlėjų” planus ir pareiškė norintis pirmininką ir „visus, kas mus išgirs”, perspėti: „maidanų Baltarusijoje nebus”. Negalima leisti įstatymo pažeidimų. Negalima leisti, kad po šalį šlaistytųsi visokios kriminalinės gaujos, pasiraitojusios rankoves; ne duok Dieve, žmonės pamanys, kad grįžo gestapas, prasidėjo karas. „Štai ko mes negalime leisti. Ir aš to neleisiu.” Tačiau gal ne visi išgirdo perspėjimą ir pats prezidentas nespėjo imtis pažadėta („Ir aš to neleisiu”), nes nes po geros savaitės jis vėl paragino „neleisti parašų rinkimo paversti neteisėtais mitingais ir masiniais renginiais su visais įmanomais ir neįmanomais įstatymų ir moralės normų pažeidimais”.
„Viasna” aktyvistai suskaičiavo, kad Baltarusijoje nuo gegužės 6-osios iki pastarųjų dienų administracine tvarka už įvairius pažeidimus (iš tikrųjų – už dalyvavimą rinkimų kampanijoje) nubausta 98 žmonės; sudėjus visų, išeina 1316 parų arešto. Per 100 žmonių nubausta piniginėmis baudomis; bendra suma – daugiau kaip 90 tūkstančių rublių (33 tūkstančiai su viršum eurų). Kiti dar laukia teismo.
Baltarusijos prezidentas ne veltui ragino įstatymų sergėtojus „pakedenti kailį pilvotiems buržujams” – birželio 18 d. sužinojome juos atskleidus organizuotą nusikaltamą grupę, veikusią tarptautiniu mastu. Solidaus, atrodytų, banko vadybininkus ir jų bendrininkus sekė nuo 2016 metų. Dabar, baigus rinkti visus duomenis, jiems pateikti įtarimai dėl grobstymo, sukčiavimo, pakišų davimo ir ėmimo, nusikalstamai gautų pajamų įteisinimo užsienio bankuose – kalbama apie šimtus milijonų JAV dolerių. Baltarusių tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis 18-oje šalių, taip pat ir pirmaujančiose kovoje su pinigų plovimu Jungtinėse Valstijose. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių. Dauguma sutiko bendradarbiauti su tyrimu ir teikia parodymus prieš dabar sulaikytą nusikalstamos veikos organizatorių – buvusį banko vadovą.
Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bankas vadinasi „Belgazprombank” ir priklauso Rusijos bendrovei „Gazprom”. Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto vadovas priduria, kad sulaikytieji tebuvo vykdytojai, o jiems už nugarų stovėjo aukšti „Gazprom” viršininkai, gali būti, ir dar aukštesni. Abejotina, ar visi – 425 tūkstančiai – savo parašais pritarusieji Viktoro Babarykos kandidatūrai į šalies prezidento postą įsidėmėjo banko, kuriam jis vadovavo, pavadinimą. Dabar jiems pirštu prikišamai parodė: pasirašėte už sukčių gaujos vadeivą, susijusį su labai aukštais Rusijos viršininkais. Su Rusijos! Aleksandras Lukašenka atkakliai gina šalies suverenumą nuo Maskvos gniaužtų, o šitas „pilvotas buržujus” ką daro?!
Žiniasklaidoje tebesvarstoma, kodėl penkiolika „vykdytojų” sulaikė birželio 11-ąją, o „nusikalstamos veikos organizatorių” – tik po savaitės (rytą su sūnumi Eduardu – iniciatyvinės grupės vadovu išvežė surinktus parašus registruoti ir negrįžo). Per tą laiką šis daug prikalbėjo. Antai, tuoj po buvusių bendradarbių ir esamų bičiulių sulaikymo: dabartinė valdžia nesuvokia, kad tos Baltarusijos, kuri buvo anksčiau ir kurią jie gainiojo kaip savo kaimenę, jau nebėra. „Baltarusija pakirdo. Aš noriu pasakyti, kad naujoji Baltarusija nušluos senojo režimo griuvenas. Mes stipri ir laisva šalis, mes liaudis nugalėtoja.” Gal norėta iš kitų išgauti pageidaujamų parodymų? O gal tikėtasi buvusį bankininką išgirsiant jam taikomas užuominas ir savo valia pasitrauksiant iš rinkimų?
Birželio 13 d. Viktoras Babaryka, atsakydamas į „Deutche Welle” korespondentės klausimus, prisipažino: „Aš pasirengęs tam, kad mane gali suimti šią naktį.” Tą pačią dieną interviu su buvusio banko vadovu paskelbė ir Rusijos federalinė naujienų tarnyba RBK. Jo paklausė: ar ketina trauktis? Atsakė, kad buvo pasirengęs prieš jį nukreiptiems provokaciniams veiksmams, tik nemanė šiuos rinkimus sukelsiant valdžiai tokį siaubą. Jis nepasitraukė anksčiau ir dabar nesustos. Šalies įstatymuose aiškiai pasakyta, kam neleidžiama kelti savo kandidatūros rinkimuose – teistiesiems. Sulaikytam asmeniui – leidžiama, „todėl mes pasirengėme ir tam atvejui, jeigu aš netikėtai pradingsiu”. Per likusias iki rinkimų dienas jį nuteisti nepažeidžiant procesinių normų tiesiog neįmanoma.
Vėl prie bedugnės
1994-aisiais, pirmojo nepriklausomos Baltarusijos prezidento rinkimų 2-ajame ture sovietinės žemės ūkio įmonės (sovchozo) direktorius Aleksandras Lukašenka triuškinamai įveikė tuometį ministrą pirmininką Viačeslavą Kebičių. Padėtis šalyje buvo labai sunki ir rinkėjai nusisuko nuo vyriausybės („Nuvarė šalį!”), kritikos jai negailėjo visi kandidatai, taip pat ir Lukašenka. Po daugelio metų jis gyrėsi savo ranka parašęs veiklos programą (atitraukti liaudį nuo bedugnės, sąjunga su Rusija) ir kreipęsis per televiziją į rinkėjus tokiais žodžiais: „Neprašau jūsų už mane balsuoti. Viena prašau. Šiandien sprendžiamas mūsų valstybės likimas. Ateikite į rinkimus. Tarkite žodį.” Po to jam žmonės pasakoję, kaip prie patalo prikaustyti seneliai maldavo savo vaikų: nuveskite balsuoti. Paralyžiuotieji kėlėsi ir pasiremdami lazdelėmis žygiavo balsuoti už Lukašenką. Kaip Šventajame Rašte: „Kelkis ir eik.”
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
Ekspertai sako, kad prieš ketvirtį amžiaus Baltarusijos rinkėjai balsavo „ne už Lukašenką, o prieš Kebičių”. Vėlesniais dešimtmečiais žmonės jau neturėjo pasirinkimo. Dabar 65-erių Lukašenka prašo žmonių: ne viską spėjau padaryti, duokite dar penkerius metus. Nežinia, ar dabartiniai jo priešininkai atsimena sovchozo direktoriaus žodžius 1994-aisiais, bet tvirtina: Lukašenka atvedė šalį prie bedugnės (beje, tai to paties Viktoro Babarykos žodžiai). Ratas apsisuko. Dabar žmonės išėjo į aikštes pasirašyti „prieš Lukašenką”.
1994-ųjų vasarą pirmasis Baltarusijos prezidentas respublikos parlamento akivaizdoje prisiekė ir pareiškė: „Pripažįstu tik vieną diktatūrą – įstatymo diktatūrą”. Po dvejų metų Lukašenka privertė liaudies išrinktuosius suteikti jam daugiau konstitucinių galių, tapo pasaulyje pagarsėjusiu diktatoriumi ir kito prezidento Baltarusija jau nesulaukė. Pastarieji prezidento rinkimai – pirmieji šalies istorijoje rinkimai, kurių baigtis neaiški.
Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baltarusijoje po prezidento Aliaksandro Lukašenkos pagrindinio varžovo prezidento rinkimuose Viktoro Babarikos sulaikymo tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į sostinės Minsko gatves, praneša „Euronews“.
Minsko centre ketvirtadienio vakarą tūkstančiai antivyriausybinių protestuotojų spontaniškai suformavo 4-5 km ilgio žmonių grandinę, mosavo šalies vėliavomis ir skandavo „Laisvės!“
56 metų amžiaus buvęs bankininkas V. Babarika sulaikytas ketvirtadienį dėl įtariamų finansinių nusikaltimų. Sulaikytas ir 30 metų amžiaus V. Babarikos sūnus Eduardas, vadovaujantis jo rinkimų kampanijai. Sūnus sulaikytas įtariant jį mokesčių slėpimu.
V. Babarika, atvirai kritikuojantis Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, pastaruosius du dešimtmečius vadovavo komerciniam bankui „Belgazprombank“. Gegužę jis atsistatydino iš šių pareigų, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose.
Prezidentas A. Lukašenka savo ruožtu apkaltino V. Babariką korupcija ir pavadino jį „niekšingu žmogumi“.
V. Babarika dar turi oficialiai užsiregistruoti kandidatu prezidento rinkimuose, jis jau surinko 425 tūkst. parašų, nors pakanka tik 100 tūkst.
Rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose dabartinis prezidentas A. Lukašenka sieks šeštosios kadencijos. Jis prezidentauja nuo 1994 m.
Viktoras Orbanas ir Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusija ir Vengrija pasirengusios griežtai reaguoti į mėginimus daryti spaudimą iš užsienio jų taikių branduolinių programų plėtrai. Tai penktadienį po derybų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas apie Gardino srityje prie Astravo statomą atominę elektrinę ir dviejų naujų energoblokų montavimą Pakšo atominėje elektrinėje Vengrijoje.
„Baltarusija ir Vengrija vėl patvirtina, kad atmes mėginimus daryti spaudimą iš užsienio įvairiomis dingstimis. Mūsų šalys susidūrė su tikrai beprecedenčiais ir įžūliais mėginimais priešintis suverenios teisės plėtoti taikias branduolines programas realizavimui“, – teigė A. Lukašenka, kurio žodžius pateikia prezidento spaudos tarnyba. Anot jo, šalys susitarė, kad kartu duos į juos adekvatų, bet griežtą atsaką.
„Baltarusija neleis, kad kažkas iš užsienio mėgintų daryti poveikį mūsų energetikos politikai. Kartu mes garantuojame, kad ši politika visada bus orientuojama į maksimalų saugumą, atvirumą ir skaidrumą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Negana to, mes darysime visa, kad ne tik mūsų energetikos politika, bet ir statoma nauja AE dirbtų ne tik Baltarusijai, bet ir visoms suinteresuotoms šalims“.
Anot prezidento, Baltarusija pasirengusi priimti TATENA, ES, kitų tarptautinių struktūrų ekspertus, kad jie įsitikintų, jog statoma jėgainė nekelia grėsmės nei baltarusiams, nei kaimynams.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką dėl vyriausybės atleidimo.
„Prezidentas priėmė sprendimą dėl dabartinės sudėties vyriausybės atleidimo. Atitinkamas įsakas pasirašytas“, – pranešė trečiadienį valstybinis televizijos kanalas „Belarus 1“.
Trečiadienį A. Lukašenka surengė pasitarimą, kuriame buvo apsvarstyti pasiūlymai dėl naujos vyriausybės sudėties. Valstybės vadovas pažadėjo, kad revoliucinių pertvarkymų ministrų kabinete nebus.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. A. Lukašenka informavo apie planus sudaryti naują vyriausybę iki prezidento rinkimų, kurie įvyks rugpjūčio 9 d.
Vėliau jis patvirtino savo planus. „Aš apie tai kalbėjau ir tai padarysiu“, – pareiškė prezidentas, pridurdamas, kad artimiausiu metu jis paskirs laikinąjį ministrą pirmininką.
Dabartinės sudėties vyriausybė dirbo nuo 2018 metų rugpjūčio 18 d.
Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Amerikos naftos tiekimo Baltarusijai pradžia yra didelė diplomatinė JAV pergalė. Tai trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
„Praėjusią savaitę mes pasiekėme tris dideles diplomatines pergales. Viena iš jų – naftos tiekimo iš JAV į Baltarusiją pradžia“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius priminė, jog prieš kelis mėnesius jis lankėsi Minske, kur „įsipareigojo, kad mes dirbsime su jais prie šio projekto“.
Kartu M. Pompeo pažymėjo, jog Baltarusija dar turi daug nuveikti, kad diversifikuotų savo rinką.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kilus ginčui dėl naftos su Rusija, pranešė, jog Minskas tariasi su JAV dėl naftos tiekimo. Gegužės viduryje buvo sužinota, kad tanklaivis su 80 tūkstančių Baltarusijai skirtos Amerikos naftos turėtų atplaukti į Klaipėdą birželio pradžioje.
Minske švenčiama Pergalės diena. EPA – ELTA nuotr.
Tūkstančiai baltarusių nepabūgo šalyje plintančio koronaviruso ir šeštadienį Minske susirinko stebėti Pergalės dienos paradą, skirtą pažymėti 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa. Minskas. Gegužės 9 diena. EPA – ELTA nuotr.
Kreipdamasis į tautą Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „karo tragedija yra nepalyginama su jokiomis šiandienos negandomis.“
Anksčiau jis ragino baltarusius dirbti kaip įprasta ir nepasiduoti „koronaviruso psichozei“.
Parade dalyvavo apie 3 000 karių, dešimtys lėktuvų ir daugiau nei 150 karinės technikos vienetų, įskaitant Antrojo pasaulinio karo laikų tankus T-34.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydami pastarosiomis savaitėmis itin išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus šalyje, tūkstančiai baltarusių šeštadienį Minske rinksis į Pergalės dienos paradą, žymintį 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa.
Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją ilgiau nei ketvirtį amžiaus, teigė, kad žmonių nerimas dėl koronaviruso pandemijos yra tarsi psichozė.
Parade dalyvaus daugiau nei 3 000 karių, 185 karinės technikos vienetai ir 42 lėktuvai.
Dešimtys milijonų žmonių žuvo Sovietų Sąjungoje per Antrąjį pasaulinį kartą, o pergalė prieš nacistinę Vokietiją tebelieka svarbiu nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.
Maskvoje šįmet buvo planuotas dar didesnis paradas, kuriame dalyvauti turėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Tačiau jį teko atidėti neribotam laikui dėl koronaviruso pandemijos protrūkio.
Rusijoje registruota 188 000 koronaviruso atvejų, o Baltarusijoje – 20 000, nors pastarosios gyventojų skaičius apie 15 kartų mažesnis.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šią savaitę išreiškė susirūpinimą, kad Baltarusija, artimiausia Rusijos sąjungininkė, ruošėsi surengti karinį paradą siaučiant pandemijai.
D. Peskovas vylėsi, kad po to infekuotų žmonių skaičius neišaugs drastiškai.
Tuo metu A. Lukašenka mano, kad atšaukus paradą būtų parodyta nepagarba žuvusiesiems.
„Jie žuvo už mus, kad ir kaip tai beskambėtų. Negalime tiesiog imti ir atšaukti paradą“, – Baltarusijos prezidentas šią savaitę sakė šalies žiniasklaidai.
Anksčiau jis teigė, kad pandemijos sukelta ekonominė krizė turės kur kas liūdnesnių pasekmių nei koronavirusas.
„Daugiau žmonių mirs dėl nedarbo ir bado nei dėl koronaviruso“, – A. Lukašenka pareiškė kovo mėnesį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nevyks į gegužės 9-osios paradą Minske. Tai trečiadienį pranešė valstybės vadovo biuro atstovai.
„Ukrainoje – karantinas. Prezidentas kol kas nerengia vizitų į užsienį“, – sakė jie „Laisvės radijui“.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės 5 d. pakvietė kitų valstybių vadovus atvykti į Pergalės paradą Minske. Jis pabrėžė, jog tikisi, kad atvažiuos „bent jau buvusios Sovietų Sąjungos“ šalių lyderiai.
Anksčiau, gegužės 3 d., A. Lukašenka pareiškė, jog Pergalės 75-osioms metinėms skirtas karinis paradas turi Baltarusijai didelę ideologinę ir emocinę reikšmę, todėl jis negali būti atšauktas net ir kilus koronaviruso pandemijai.
Kaimyninės Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai teigiant, kad koronaviruso pandemija nėra pakankama priežastis atšaukti gegužės 9 dieną planuojamą karinį paradą, minėsiantį Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos Prezidentūra tvirtina, jog kiekvienos valstybės vadovai patys turi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už pandemijos suvaldymą.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo atveju, įvertinusi rizikas dėl koronaviruso, Lietuva gali reaguoti sprendžiant, ar atverti sienas kaimyninėms valstybėms, ar ne.
„Kiekviena valstybė, jos vadovai geriausiai žino situaciją ir mato skaičius. Jie turėtų priimti sprendimus ir atsakomybę už sprendimus, valdant šį virusą. Ką Lietuva gali šiuo metu padaryti – ji sprendžia, kaip atverti sienas ir su kuriomis valstybėmis tą padaryti. Šiuo atveju galime stebėti, kaip vystosi viruso situacija įvairiose valstybėse ir priimti sprendimus atveriant sienas pagal tai, kokios yra rizikos kiekvienoje užsienio valstybėje“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo S. Krėpšta.
Tuo tarpu Rusija vieną svarbiausių planuotų politinių įvykių – karinį paradą – dėl koronaviruso pandemijos atidėjo.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį, prašydami balandžio 30 d. surengti komiteto posėdį, kuriame dalyvautų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Parlamentarai norėtų užduoti klausimus užsienio reikalų ministrui dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės ir Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje ligšiolinio neįtvirtinimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Ž. Pavilionis, A. Ažubalis, E. Zingeris bei Seimo narių grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas L. Kasčiūnas iš užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus laukia atsakymų, kokių konkrečių veiksmų ministras ėmėsi įgyvendindamas dar 2019 m. lapkričio 15 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pareiškimą dėl tolesnio veikimo Europos Sąjungoje dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BAE).
Jis teiraujasi, ar pateiktas Europos Komisijai ir narėms aiškus pageidavimas, kad į ES rinką nepatektų nesaugi elektros energija, jei būtų pradėtas eksploatuoti pirmasis BAE blokas, ar pasiekta, remiantis ES šalių solidarumu, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos poziciją, o remiantis nacionalinio saugumo grėsme – ES galėtų riboti elektros importą iš Baltarusijos. Parlamentarą domina, ar veikta aktyviai ieškant paramos kaimyninėse valstybėse ir visoje ES bei siekiant susitarimo su Ukraina dėl elektros importo iš BAE ribojimo, ar būsimuose susitarimuose su Baltarusija atsispindi ši Lietuvos pozicija dėl BAE bei ar kreiptasi paramos į JAV, siekiant apsisaugoti nuo branduolinių elektrinių keliamų grėsmių? Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant Lietuvos reikalavimų, netrukus į Astravą bus atvežtas branduolinis kuras, Baltarusijos oficiali valdžia praneša apie ketinimus paleisti pirmą Kremliaus statomą ir Kinijos remiamą reaktorių jau šiais metais. Taip pat matome Prezidento iniciatyvas prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, jo raginimus uždaryti BAE, perkelti statomą atominę elektrinę į kitą vietą, užtikrinti, kad ES nepirktų jos energijos. Atitinkami įpareigojimai Lietuvos diplomatinei tarnybai prieš penkis mėnesius buvo suformuluoti ir Lietuvos Seime, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų ir veiksmų tarptautinėje erdvėje kol kas nematome„, – sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, stebint, kaip A. Lukašenka marginalizuoja viruso grėsmę, mums ir toliau bus meluojama dėl Astravo, jei ir ateityje nesugebėsime už savo nugarų sutelkti visų savo sąjungininkų.
“Artėjantis branduolinio kuro atvežimas į Astravą, Černobylio metinių kontekste, būsimas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, taip pat artėjantys prezidento „rinkimai“ Baltarusijoje, kai po 25 metų A. Lukašenka ruošiasi įtvirtinti savo diktatūrą bei vis didėjančios įtampos Baltarusijos viduje, mums sukuria unikalias galimybes imtis vieningos ir gerai koordinuotos diplomatijos Vakaruose, siekiant sustabdyti naująjį Černobylį ir atverti baltarusiams kelius į Europą, o ne kapituliuoti prieš jungtines Pekino-Maskvos ir Minsko pastangas Astrave“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Seimo nariai užsienio reikalų ministro klausia, ar artėjant ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Lietuva ir toliau nepritars ES Rytų partnerystės prioritetų patvirtinimui su Baltarusija, taip pat jokioms naujoms sutartims su Baltarusija bei paramai Baltarusijos valdžiai, jeigu pastaroji nepaisys Lietuvos reikalavimų dėl Astravo AE bei nebus užtikrintas ES solidarumas šių reikalavimų atžvilgiu?
Domimasi, koks buvo A. Lukašenkos atsakymas į prezidento Gitano Nausėdos raginimą perkelti BAE statybą į „kitą vietą“ ir kokių veiksmų imasi Lietuvos Vyriausybė bei Lietuvos diplomatinė tarnyba siekiant įgyvendinti šį prezidento iškeltą tikslą?
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat teiraujamasi dėl 2016 m. užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pritarimu atšauktų ES sankcijų Baltarusijai, nors iki šiol iš esmės nei žmogaus teisių, nei demokratijos situacija šioje šalyje nepagerėjo: „Ar Jūsų nuomone, ES sankcijų atšaukimas nepadarė neigiamos įtakos Lietuvos saugumo interesų Baltarusijoje įgyvendinimui? Ar nevertėtų kartu su sąjungininkais imtis atitinkamų priemonių prieš BAE operatorių, korporaciją „Rosatom“ ir kitas įmones bei tarpininkus, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant BAE energija?“.
Galų gale prašoma pateikti pokalbių išklotines bei oficialią korespondenciją su Baltarusijos, Ukrainos, taip pat ES šalių bei institucijų, JAV atstovais po minėtos dar 2019 m. lapkričio 15 d. ERK posėdyje priimtos pozicijos užtikrinimo ir įgyvendinimo.
„Seimo Užsienio reikalų komitete aptarsime ir mūsų politiką Ukrainos atžvilgiu – ne tik mūsų paramą Ukrainos transatlantiniams siekiams, bet ir mūsų prašymą nepirkti iš okupantų statomo Černobylio nr. 2 – Astravo atominės elektrinės elektros ir nedalyvauti tolesniame šios atominės elektrinės projekto vystyme“, – teigė E. Zingeris.
Seimo nariai mano, kad į ketvirtadienį organizuojamą posėdį būtų tikslinga pasikviesti ir Prezidentūros, Vyriausybės atstovus.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai jis pakartojo šalies poziciją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir pabrėžė, kad Lietuva elektros iš AE nepirks. Prezidentas sakė paklausęs A. Lukašenkos, ar galimas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp kaimyninių valstybių kitais klausimais, jei Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeis.
„Pasakiau, kad mūsų pozicija Astravo AE atžvilgiu ir nepirkimo elektros iš šios elektrinės lieka nepakitusi ir bus nepakitusi. Aš tiesiai šviesiai paklausiau Baltarusijos prezidento, ar šis aspektas netaps kliūtimi bendradarbiauti ir kalbėtis visais kitais klausimais. Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas – ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais galima rasti sutarimą. O tokių yra tikrai apstu, ir aš džiaugiuosi, kad šio susitikimo metu mes iškėlėme 5, 6, o gal net daugiau klausimų blokų ir tikrai labai konstruktyviai pasikalbėjome“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat teigė per konferencinį pokalbį su A. Lukašenka aptaręs ir koronaviruso situaciją Baltarusijoje. Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Požiūris kaip į grėsmę visuomenės sveikatai yra tikrai jaučiamas ir gerokai yra griežtesnis negu kad buvo prieš kurį laiką Baltarusijoje. Imtasi kai kurių priemonių, kurias Baltarusijos prezidentas man išdėstė“, – sakė jis.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį paskyrė ambasadorę Baltarusijoje, siekdamos palenkti artimą Rusijos sąjungininkę arčiau Vakarų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ambasadore Baltarusijoje paskyrė aukštą Valstybės departamento pareigūnę, karjeros diplomatę Julie Fisher.
J. Fisher kandidatūrą dar turi patvirtinti Senatas. Nors jos nominacija nesulaukė prieštaravimų, neaišku, ar dėl koronaviruso pandemijos Senate nesirenkantys senatoriai galės patvirtinti diplomatę.
2008 m. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pašalino iš šalies JAV ambasadorių po to, kai George’o W. Busho administracija įvedė A. Lukašenkai, jam artimiems žmonėms ir valstybinei naftos bendrovei sankcijas. JAV sankcijas įvedė po Baltarusijoje įvykusių nesąžiningų rinkimų ir susidorojimo su protestuotojais.
Šiemet, regis, dvišaliai santykiai atšilo, o vasarį Minske susitiko JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir A. Lukašenka. Tai buvo pirmas aukščiausio rango JAV diplomato vizitas Baltarusijoje nuo 1994-ųjų.
Teigdamas, kad Jungtinės Valstijos nebando įsisprausti tarp Minsko ir Maskvos, M. Pompeo visgi patikino, jog JAV nori padėti paskutine Europos diktatūra vadinamai šaliai tapti nepriklausoma.
M. Pompeo taip pat pasiūlė eksportuoti naftą į Baltarusiją, kuri tuo metu nesutarė su Rusija dėl naftos kainų.
Netrukus po M. Pompeo vizito A. Lukašenka nuvyko į Rusiją ir po susitikimo su Vladimiru Putinu pareiškė, kad šis ragino jį sujungti valstybes mainais už pigius energetinius išteklius.
JAV ir Baltarusija iš esmės sutiko paskirti ambasadorius po pernai vykusių aukšto JAV diplomato Davido Hale’o ir tuometinio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono vizitų Minske.
J. Boltonas ne kartą pasisakė už glaudesnį JAV bendradarbiavimą su kaimyninėmis Rusijos šalimis, tokiomis kaip Baltarusija ir Ukraina.
Nepaisant jo administracijos sprendimų, D. Trumpas nevengė reikšti palankumo V. Putinui ir ypač kritikavo Ukrainą. Dėl D. Trumpo spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, D. Trumpui buvo surengta apkalta.
