Šį nežinia kaip išrinktą ir itin skubiai patvirtintą Lukiškių aikštės sutvarkymo pabaigos projektą galima vertinti tik labai neigiamai. Tai absoliutus kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo nuvertinimas, apgailėtina profanacija, įžūliai paminant pačią laisvės siekio idėją.

O peršama mintis, kad ta aklina siena bus su partizanų bunkerio motyvais, skirta tik akims apdumti. Kokie gali ten būti „motyvai“, kai dieną su žiburiu neįžiūrėsi, kas norėta pavaizduoti? Kažkokie nebylūs „medžių kamienai“, esą, primenantys miško brolių žeminės sienos faktūrą etc, „simboliniai“ partizanų slapyvardžiai: Liepa, Ąžuolas, Beržas, Drebulė ar panašiai, – ką jie savaime gali reikšti į aikštę atėjusiam žmogui? Be iškiliausių asmenybių – partizanų vadų ir labiausiai nusipelniusių kitų kovotojų – konkrečių pavardžių, jų trumpų biografijų, tai ir bus tik kažkokio menkaverčio botanikos sodo, nežinia kam čia reikalingo, vartų (be to, dar niekur nevedančių) bei tvoros nevykusio butaforinės apdailos stiliaus parodija.

Ir apskritai visas šis daugelio metų maratonas su tokiu galutiniu rezultatu – tarsi tęstinė pačios Lukiškių aikštės svarbiausio akcento kūrimo pastangų parodija, jau nekalbant apie beprasmį lėšų švaistymą tiems pseudokonkursams.

Ar neatrodo, kad tai buvo ir tebėra sąmoningas siekis kiek įmanoma sumenkinti visą lietuvių tautos kovų už laisvę istoriją, žerti užmaršties dulkes ant mūsų tautos didvyrių atminimo?

2017.11.28; 07:00

„Aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; jis teisingai teisia ir kovoja“ (Apr 19, 11) 

Kunigas Robertas GRIGAS. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gerbiami Lietuvos Vyskupai, Broliai Kunigai, mūsų Tėvynės geros valios žmonės, šias Apreiškimo Apaštalui Jonui eilutes nuoširdus katalikas ir karštas Lietuvos patriotas Oskaras Milašius (1877 – 1939), kaip manoma, turėjęs mistinių dovanų, sunkiais mūsų Tėvynei laikais aiškino kaip viltingą ženklą, kad Apokalipsės minimas Šviesos raitelis, Dievo Sūnus, istorijos lėmimu yra vaizduojamas lietuvių tautinės  ir valstybinės tapatybės simbolyje – Vyčio herbe. Milašiui tai reiškė patvirtinimą, kad, nepaisant didelių sukrėtimų ir netekčių, Apvaizdos globa neapleis Lietuvos.

Galime poeto įžvalgą priimti kaip nuorodą tautos gyvenimo dvasinei krypčiai, galime laikyti tiktai gražia meninės vaizduotės išraiška. Visais atvejais turėtume džiaugtis, kad mūsų tautos emblema yra pasirinktas ne koks nors grėsmingas žvėris, ne plėšrus viengalvis ar dvigalvis paukštis, kaip daugelio pasaulio valstybių herbuose, o žmogus, valdantis žirgą, taip ženklinant ir civilizacinį, kultūrinį turinį – žmonijos ir kūrinijos, gamtos vienovę. Požiūrį, tokį artimą mūsų tautinei jausenai ir mentalitetui. Žmogus – vyras, pasirengęs ginti savo mylimuosius, savo namus ir dėl jų aukotis. Vyčio herbas yra ir vienas labai senų europinių valstybinių simbolių.

Vytis – kol kas tik vėliavoje. Slaptai.lt nuotr.

Todėl būtų sunku surasti vaizdinį, kuris labiau negu okupantų ilgai draustas ir persekiotas Vyčio ženklas tiktų būti atminimo paminklu Lietuvos sostinėje Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pagerbiant visų laikų Tėvynės gynėjus, kentėjusius ir žuvusius dėl tiesos ir laisvės. Patriotinių organizacijų ir nuo represijų nukentėjusių asmenų iniciatyva yra įkurtas paramos fondas „Vyčio su laisvės kovotojų memorialu projektas“. Jis siekia telkti visuomenės paramą ir lėšas, kad iki Valstybės 100-mečio sukakties 2018 02 16 d. Lukiškių aikštėje, iš kurios laisvei pabudusios tautos valia pašalino diktatoriaus Lenino stabą, būtų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko talentingai sukurtas Vyčio paminklas – „Laisvės karys“. 

Žinodamas, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia visais laikais skatino ir palaikė sveiką krikščionišką patriotizmą, kaip svarbią asmeninę ir visuomeninę dorybę, kreipiuosi į Jus, gerbiami Ganytojai ir broliai kunigai, kviesdamas Jums priimtinais būdais, viešai ar privačiai, moraliniu palaikymu ir materialine parama, taip pat paraginant tikinčiuosius, paremti mūsų Tėvynės istorijos ir dvasios įpaminklinimą reprezentacinėje sostinės aikštėje Vyčio simboliu.

Pagarbiai – kun. Robertas Grigas, Laisvės kovų dalyvis, Labdaros ir paramos fondo „Vyčio su laisvės kovotojų memorialu projektas“ valdybos narys

2017.06.17; 17:51

lukiskii

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga priekaištavo, kad konkursas paminklą Laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje sukurti žadėtas dar balandį, o jis nepaskelbtas iki šiol.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė, kad sąlygų rengimas užtruko dėl itin detalių viešųjų pirkimų reikalavimų ir pažadėjo, kad konkursas paminklui bus paskelbtas per dvi savaites, tačiau pažymėjo, kad paminklas galėtų būti pastatytas tik sutvarkius aikštę pagal jau seniau išrinktą projektą.

Continue reading „Žada konkursą dėl paminklo laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje”