Mačiulis

Verslas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinė neapibrėžta Lietuvos ekonominė ir mokestinė aplinka gali sumažinti vidaus ir užsienio investicijas.
 
„Nėra gera situacija, kai likus mėnesiui iki Naujųjų metų gyventojai ir įmonės nežino, kokius mokesčius mokės. (…) Dar nekalbu apie tai, kad kai kurie mokesčiai iš dalies yra nukreipti prieš užsienio kapitalą ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui, pakenkti užsienio investicijų klimatui ir sumažinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Tokia ekonominė aplinka, neapibrėžtumas, kylantis iš ne visai tvarkingo politinio proceso, kenkia valstybei tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Anot jo, pastarojo dešimtmečio rezultatai leidžia pasidžiaugti pažanga, kurią padarė Lietuva.
 
„Manau, kad reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis buvo labai geras. Lietuvos ekonomika vystėsi išskirtinai gerai kitų ES šalių kontekste. Mes labiausiai priartėjome prie ES vidurkio pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Išsiskyrėme ir pagal atlyginimų augimo tempą, pajamų, senatvės pensijų augimą, turime rekordiškai didelį užimtumą ir moterų, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių. (…) Rekordiškai mažas absoliutinis skurdas. Visi šie rodikliai leidžia pasidžiaugti šio dešimtmečio Lietuvos progresu“, – teigė N. Mačiulis.
 
Jo teigimu, Lietuva matė gana ženklią ekonomikos transformaciją. Vis didesnė pramonės produkcijos dalis yra aukštesnės pridėtinės vertės, dėl to, pasak N. Mačiulio, sėkmingai auga eksportas, taip pat nesumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas.
 
Visgi, pasak ekonomisto, svarbu išlaikyti šias tendencijas, nes nėra jokių garantijų, kad jos tęsis ir kitą dešimtmetį.
 
„Tam, kad jos tęstųsi, reikia stabilios ekonominės politikos, stabilios ir patrauklios mokesčių aplinkos, reikia kokybiškai veikiančios švietimo sistemos, geros inovacijų politikos. Lietuvai, pasiekus apie 80 proc. ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, tolimesnis augimas bus gana sudėtingas.
 
Ir ką rodė kitų šalių patirtys, kad kitos valstybės, pasiekusios tokį lygį, maždaug ten ir sustoja, pasiekia vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“. Tai dabar užmigti ant laurų, ant išskirtinės sėkmės, kurią stebėjome visą dešimtmetį, būtų klaida. Nes tolimesnis progresas automatiškai bus lėtesnis ir jis tikrai nėra garantuotas“, – sakė jis.
 
N. Mačiulio teigimu, vien tik didinant perskirstymą per biudžetą svarių gerovės tikslų Lietuva nepasieks.
 
„Ir labai daug pastangų iš politikų, iš verslo, iš sinergijos tarp politikų ir tarp viešojo bei privataus sektorių reikėtų nukreipti būtent į galvojimą, kaip ir toliau kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip ir toliau skatinti užimtumą ir atlyginimų augimą. Vien tik didinant perskirstymą per biudžetą mes jokių svarios gerovės tikslų nepasieksime Lietuvoje. Deja, kol kas viskas nukreipta į tai, kaip mėgautis tuo fantastišku derliumi, o ne kaip užtikrinti, kad jis būtų ir kitais metais“, – Eltai teigė ekonomistas.
 
ELTA primena, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiojo ketvirčio realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 metų ketvirčiu, sudarė 3,7 proc.
 
Trijų ketvirčių BVP sudarė 35,6 mlrd. eurų to meto kainomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 11:37
Ekonomika ir finansai

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
 
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
 
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
 
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
 
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
 
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
 
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
 
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
 
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 06:40
Aktualijos

Lietuva tampa vis labiau išsivysčiusia šalimi, tačiau kai kurios sritys vis dar yra apleistos. Gyventojų sveikata, sveiko gyvenimo trukmė, švietimo kokybė bei vyrų ir moterų pajamų nelygybė – tai svarbiausi rodikliai, į kurių gerinimą šaliai reikėtų itin koncentruotis artimiausią dešimtmetį, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį augo visų socialinių grupių pajamos, bet kiekvienoje iš tų socialinių grupių yra asmenų, kurie pažangos nejautė, dėl to ne visi ir linkę pripažinti, kad per dešimt pastarųjų metų padėtis šalyje gerėjo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė ekonomistas. 

„Be to, mokslininkai, psichologai yra pastebėję tokį reiškinį, kad iki tam tikrų pajamų yra svarbus absoliutus pajamų dydis, kad galėčiau užtikrinti savo ir savo šeimos pirmojo būtinumo poreikius. Tačiau pajamoms pasiekus tam tikrą lygį, ir valstybei pasiekus tam tikrą ekonominį išsivystymą, santykiniai rodikliai pradeda turėtų vis didesnį svorį, įtaką. Jeigu kažkas sako, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 69 proc., o aš pasižiūriu, kad mano padidėjo 20 proc., tai aišku, kad esu nepatenkintas. Dar tiksliai nežinau, kuo nepatenkintas – ar savimi, savo pastangomis, ar savo darbdaviu, bet pradžiai galiu būti nepatenkintas tokia statistika“, – gana dažnas žmonių reakcijas į pozityvią ekonominę statistiką aiškino N. Mačiulis.

Jo teigimu, daugelio maisto prekių brangimas per pastaruosius 10 metų buvo labai kuklus, o labiausiai pabrango paslaugos – laisvalaikio, profesinės, kirpyklų, santechnikų ir panašiai. Paslaugų brangimas buvo susijęs su darbo užmokesčio didėjimu.

„Žiūrint realų atlyginimų augimą ir įvertinus kainų pokyčius, tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva pernai tapo, pateikė statistiką, kad per dešimtmetį Lietuva yra pirmoje vietoje pagal gyventojų realių pajamų augimą, pralenkėme visas kitas valstybes – pajamos didėjo gerokai sparčiau nei augo kainos. Žinoma, kilome nuo žemo atspirties taško, bet pažanga yra, ir jos neįmanoma paneigti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ekonomistas sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį vis tik padidėjo ir pajamų nelygybė. 

„Atlyginimų augimas pralenkė senatvės pensijų, socialinių išmokų augimą. Tad aišku, jog tie, kas neturi darbo, gyvena iš socialinių išmokų, jie vis labiau atsilieka, ir ten gali būti akivaizdus nepasitenkinimas, nes jie mato nuo savęs tolstančius kitus gyventojus“, – komentavo N. Mačiulis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybei vis labiau vystantis ir vis didesnei gyventojų daliai išbrendant iš skurdo, svarbūs tampa kiti rodikliai, pavyzdžiui, sveiko gyvenimo trukmė.

„Ji Lietuvoje vis dar yra beveik dešimtmečiu trumpesnė nei Skandinavijos šalyse. Tai labai priklauso nuo to, ką vyrai veikia laisvalaikiu ir kitų priežasčių, koks jų gyvenimo būdas. Pagal sveikatą, gyvenimo trukmę, vyrų ir moterų pajamų nelygybę Lietuvai reikia pasitempti. Progresas čia yra, bet, pavyzdžiui, pagal tai, kiek laiko žmonės skiria sportui, vis dar atsiliekame dvigubai nuo Skandinavijos šalių. Tik ketvirtadalis žmonių bent kelias valandas per savaitę skiria sportui, kai Skandinavijos šalyse tokių yra daugiau nei pusė“, – teigė N. Mačiulis.

Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Geru pavyzdžiu ekonomistas įvardijo Islandiją, kurioje prieš 15 metų jaunimas iki 18 metų daug vartojo alkoholio, rūkė. Kai šalis iškėlė tikslą išspręsti šią problemą vystant sporto infrastruktūrą, skatinant įsitraukti į sportą, meną, kultūrines veiklas, dabar yra visiškai priešinga valstybė, teigė N. Mačiulis.

„Taigi norisi matyti daug daugiau investicijų į sporto infrastruktūrą, į švietimą, aiškinant, kokia to yra nauda, kad tai yra alternatyvus ir „kietas“ laisvalaikio leidimo būdas. Kitas prioritetas yra švietimas, kur yra progresas, kurį ne visada pinigais pamatuosi, bet jeigu pažiūrėtume EBPO moksleivių gebėjimų rezultatus – esame vieni paskutinių ES, atsiliekame jau taip toli nuo Estijos, kad negalime net lygintis. Norėčiau, kad per ateinantį dešimtmetį pamatytume esminį kokybinį ir struktūrinį lūžį rezultatuose, ką moksleiviai išsineša iš mokyklų. Jeigu į universitetą ateina moksleivis, neturintis bazinių gebėjimų mokytis, tobulėti ir supratimo, kaip reikia toliau mokytis ir siekti kompetencijų, tai net ir geriausias pasaulyje universitetas nieko nepadarys“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tokių struktūrinių pokyčių rezultatus, pasak ekonomisto, ir būtų įmanoma pamatyti per maždaug dešimtmetį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.28; 05:00

Aktualijos

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje vieni įtakingiausių potencialiai yra bankininkai ir ekonomistai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ tyrimas.

Potencialios įtakos indekse, kuris vertinamas pagal gyventojų apklausas, vienvaldis lyderis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo indeksas siekia 278 ir, anot „Kantar TNS“, gerokai lenkia kitus sąraše esančius nuomonių lyderius.

Nepaisant didžiausio žinomumo, su trečdaliu žemesniu įtakos rodikliu antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194). Trečiasis sąraše taip pat bankų sektoriaus atstovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).

„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas ir T. Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime teigė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą. Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo bei žinučių pastebėjimo parametrus.

Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Į dešimtuką nepatenka nei vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.

Anot tyrimo, bankininkystės sektoriaus atstovai Gitanas Nausėda (89 proc.), Nerijus Mačiulis (62 proc.) ir Vitas Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovais Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.

Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuo metu labiausiai pasitikima „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu. Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, pagal žinomumą nepakliūvantis į TOP dešimtuką.

Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N. Mačiulio ir G. Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 proc. punktais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46 proc.) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 proc. punktų), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą.

N. Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje. G. Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o V. Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas dešimtuko sąraše žemesnis – 4-9 proc.

Palankumo indekso lentelės pirmosios dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N. Mačiuliui ir T. Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas. Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R. Vainienei ir R. Lazutkai, taip pat į palankumo topą patenka Ž. Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė P. Masiulis.

„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pavyzdžiui, G. Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N. Mačiulio, R. Vainienės, V. Vasiliausko palankumas auga”, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G. Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla (viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai dėl G. Nausėdos kandidatavimo į LR prezidentus), išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.

Reprezentatyvi 15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Apklausta 819 asmenų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:27

Politinės intrigos

Neverkit, broleliai, niekas nesirengia mūsų nelygybės parduoti. Niekam mes nebeįdomūs. Patys pasiduodam ir atsiduodam, nes norim gauti paskolas. Don Kichotų laikai praėjo. Dabar visi laisvi, nepriklausomi ir turi paskolas. Tai Don Kichotas jodinėjo kur patiko. Ir pliekėsi, su kuo tik norėjo. Nes paskolos neturėjo.

Būti Ar Nebūti Progresiniams. Klasikinė komedija. Premjera kas keturi metai. Autorius, režisierius – sustatytojas, pagrindinio vaidmens atlikėjas ir žiūrovai visada tie patys. Tie, kurie turi paėmę paskolas.

Continue reading „Nematomi žmonės” →