Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę (AE) pirmadienį ketina rengti piketą prie Prezidentūros. Piketu raginama derėtis dėl bendro Baltijos šalių siekio nepirkti elektros iš Astravo.
 
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antastravinį“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies link, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
 
Praėjusią savaitę sąjūdis surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 09:00

Pirmadienį prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2019-II“, jose dalyvaus beveik 4000 karių iš 11 NATO šalių. Į Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vyksiančius mokymus jų dalyviai atsiveš apie 1000 karinės technikos vienetų.
 
Didžiausias judėjimo intensyvumas Lietuvos keliuose, kaip praneša Lietuvos kariuomenė, numatomas lapkričio 4 ir 5 dienomis.
 
Lapkričio 4-ąją nuo ryto karinė technika judės maršrutais Rukla – Vievis – Maišiagala – Pabradė ir Rukla – Ukmergė – Maišiagala – Pabradė, taip pat mažesnės kolonos į poligoną vyks iš Kauno ir Radviliškio. Lapkričio 5 dieną didžioji mokymų dalyvių dalis į Gen. S. Žukausko poligoną vyks iš Alytaus, mažesnė dalis – iš Ruklos.
 
Pagrindinis pratybų „Geležinis vilkas 2019-II“ etapas truks iki lapkričio 18 dienos, o technika, planuojama, grįš į nuolatinės dislokacijos vietas lapkričio 18-22 dienomis. Iš viso pratybose dalyvaus beveik 1000 karinės technikos vienetų – tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto.
 
Visos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažų, tad prašoma vairuotojų, kad jie kelyje būtų atidūs ir supratingi.
 
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamuose mokymuose „Geležinis vilkas 2019-II” beveik 4000 Lietuvos ir sąjungininkų karių iš Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Vokietijos treniruosis palaikyti tarpusavio sąveiką planuojant ir atliekant puolimo bei gynybos operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 02:00

« 2 2 »

Spalio 1 d. Maišiagaloje gražiai buvo paminėtas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Algirdas (1345-1377). Bažnyčioje Šv.Mišiomis (vadovavo vyr. kariuomenės kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus), o Algirdo piliakalnio papėdėje – teatralizuotu istorinių personažų pasirodymu (vadovas Leonas Ciunis), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro “Aidas” (vadovas Tadas Šimkus), LDK Algirdo vidurinės mokyklos moksleivių, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio “Vilnelė” (vad. Laima Purlienė) dainomis. Grojo KASP orkestras (vad. kpt. Ričardas Čiupkovas), žvengė žirgai, pagirdyti Juodojoje jūroje, nunešę raitelius žygyje į Krokuvą.

Apie Algirdo laikus įdomiai kalbėjo istorikas Romas Batūra,  moksleiviai makete parodė, kaip tada atrodė ant piliakalnio stovėjusi pilis, o Maišiagalos seniūnas pažadėjo sutvarkyti piliakalnį ir automagistralėje pastatyti rodykles, kaip iki jo atvykti. Kas dar? Algirdaičiais tapo trys Algirdai, vienas prie paminklo atvyko raitas…

Čia publikuojamose nuotraukose stengiausi visa tai pailiustruoti. Tačiau jose niekaip neatsispindi tai, kad šiame gražiame renginyje, kuriame pagarbiai buvo minimas Lenkijos karaliaus Jogailos tėvas Algirdas, visiškai nedalyvavo Maišiagalos lenkai, išskyrus, žinoma, seniūną. Kodėl?

Po šv. Mišių netoli bažnyčios esančio namo gyventojas, senyvas vyras, mane net prajuokino: mačiau, kaip jis iš už kampo iškišęs galvą vogčiom stebėjo, kas dedasi gatvėje. Buvo duotas nurodymas ignoruoti visai Maišiagalai reikšmingą renginį? Nesmalsauti, nesirodyti net gatvėje, kai renginio dalyviai eis minėti abiems tautoms reikšmingų tolimos praeities įvykių? Panašu, kad taip. O eisenos dalyviai draugiškai mojo kiekvienam, tarpdury pasirodžiusiam, tik tokių buvo labai mažai.  Programoje įrašyto Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos vokalinis ansamblis “Legenda” piliakalnio papėdėje nepasirodė.

Maišiagalos seniūnui teks ne tik Algirdo piliakalnį ir jo aplinką sutvarkyti. Jo laukia žymiai sunkesni ir reikšmingesni darbai. Tokie renginiai, koks įvyko spalio 1 d. Maišiagaloje, padeda juos spręsti. Graži “provokacija” suartėti, vieniems kitus geriau suprasti. Daugiau tokių “provokacijų”!

Vytauto Visocko nuotr.

2011.10.03

radzevicius_tttttttt

Ar pakankamai gerbiame lietuvių kalbą Lietuvoje? Šiandien teko lankytis ligoninėje. Vos per pusę valandos Santariškių ligoninėje priėmimo skyriuje apsilankė bent keletas žmonių, kurie prie langelio kreipėsi informacijos ne valstybine lietuvių kalba. Rusiškai ir rusiškai/lenkiškai.

Panašu, kad visi jie buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Greičiausiai net mūsų šalies piliečiai. Kai kuriuos atsakymus lietuvių kalba jie puikiai suprato, tačiau vis tiek toliau kalbėjo ne valstybine kalba. Kodėl?

Į šį klausimą bandžiau sau atsakyti gana ilgai. Juk jei supranti lietuvių kalbą, gyveni Lietuvoje, esi jos pilietis, tuomet turėtum žinoti, kad mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai aiškiai nurodo, kad valstybinė kalba – lietuvių. Dar daugiau, įstatymai įpareigoja valstybės piliečius gerbti ir saugoti SAVO valstybinę kalbą. Nebūtina jos mylėti. To gal būtų ir per daug. Bet gerbti – tai yra minimumas, kurio kiekvienas šalies pilietis privalo laikytis.

Continue reading „Lenkiški gatvių pavadinimai ir abipusė pagarba. Kaip šauksi, taip ir atsilieps”