JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
 
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
 
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
 
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
 
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:37

VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas po prezidento Gitano Nausėdos susitikimu su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu informavo, kad, apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai.
 
„Šiandien Lietuvos pasienyje įvyko operacija, kurios metu šie Rusijoje kalėję Lietuvos ir Norvegijos piliečiai atvyko į Lietuvą, o Rusijos Federacijai buvo perduoti du jų piliečiai. Džiaugiamės ilga, sudėtinga ir daugybės institucijų darbo pareikalavusia operacija, kurioje asmeniškai buvo įsitraukęs ir Lietuvos prezidentas“, – penktadienį Prezidentūroje sakė V. Žukas, pabrėžęs, jog G. Nausėda šiam reikalui skyrė ypatingą dėmesį.
 
„Ačiū už kantrybę ir pasitikėjimą savo šalimi, kurios pamatinė pareiga – ginti savo žmonių teises ir laisvę. Bet kokia politika netenka prasmės, jei nematome jos galutinio tikslo – žmogaus ir jo artimųjų išgyvenimo“, – pridūrė V. Žukas.
 
Tuo tarpu VSD vadovas D. Jauniškis patvirtino informaciją ir, padėkojęs pareigūnams bei valstybės vadovams, informavo, kad operacija buvo įvykdyta pasienyje.
 
„Apsikeitimas vyko viename iš pasienio kontrolės postų. Ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų. Noriu pasakyti jiems daug komplimentų ir didelį ačiū už profesionalumą, už gerai suplanuotą operaciją ir jos įvykdymą“, – kalbėjo D. Jauniškis.
 
„Šis įvykis dar kartą patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas pilietis ir visada bus dedamos didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones. (…) Gerbiant Mataičio, Tomašaičio ir jų šeimos narių privatumą, manau, kad daugiau komentuoti būtų tiesiog nemoralu. Apgailestauju, tačiau daugiau ir plačiau atskleisti žvalgybos operacijos detalių, deja, negaliu“, – pridūrė D. Jauniškis.
 
Prezidento vyr. patarėjas Antanas Bubnelis kartu priminė, kad J. Mataitis buvo sulaikytas 2015 m. Kaliningrade ir nuteistas 13 m. laisvės atėmimo bausme, o A. Tomašaitis buvo sulaikytas 2015 m. gegužę Maskvoje ir nuteistas 12 m. laisvės atėmimo bausme.
 
Prezidentas G. Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, penktadienį pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos žvalgams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva, primena ELTA.
 
Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
 
Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 15:30

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos šnipams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva.

Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.

Komentarus dėl malonės suteikimo dviem Rusijos šnipams Prezidentūra pažadėjo pateikti vėliau.

„Šiuo metu daugiau komentarų šia tema neturiu. O į galimus klausimus atsakysime artimiausiu metu“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prezidento suteikta malone Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios amžių, sunkią nuteistosios sveikatos būklę ir materialinę padėtį.

Dalei Bachovienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios sunkią sveikatos būklę, į teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į šeimines aplinkybes, teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Malonės komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. Posėdyje buvo svarstomi 123 nuteistųjų malonės prašymai.

Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidento patarėjai teisės klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.11.15; 10:33

Ketvirtadienį Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė buvusį Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovą Paulą Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. Tai pranešė televizijos kanalas CNBC.

Pasak teisėjo Thomo Ellio, 69 metų P. Manaforto jau praleisti už grotų devyni mėnesiai jam bus įskaityti ir bausmės laikas sutrumpės iki 38 mėnesių. Jis taip pat įpareigojo nuteistąjį sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją, įskaitant 6 milijonus dolerių už nesumokėtus mokesčius.

P. Manafortas taip pat yra atsakovas Kolumbijos apygardos teisme. Vašingtone nuosprendis jam bus paskelbtas kovo 13 d.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.

Kaip pažymi BBC, P. Manafortas yra vienas iš įtariamųjų galimo D. Trumpo komandos sąmokslo su Kremliumi byloje. Bet kaltinimai, pagal kuriuos jis buvo nuteistas ketvirtadienį, nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, kurį tiria specialusis prokuroras Robertas Muelleris.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.08; 12:00

Briansko srities Brasovo rajono teismas antradienį atmetė už Rusijos Dūmos deputatės Galinos Starovoitos nužudymo organizavimą kalinčio Jurijaus Kolčino lygtinio paleidimo į laisvę prašymą. Apie tai TASS agentūrai pranešė Briansko srities teisme. 

„Brasovo rajono teismo sprendimu Jurijaus Kolčino prašymas dėl lygtinio priešlaikinio paleidimo atmestas“, – sakoma teismo pranešime. 

Sprendimas dar neįsiteisėjo ir gali būti per dešimt dienų apskųstas, priduria teismas.

J. Kolčinas nuosprendį išgirdo 1998 metais ir buvo nuteistas 20 metų kalėjimo. Įskaitant arešto laiką, jis kali jau apie 16 metų. 2016 m. J. Kolčinas irgi buvo kreipęsis dėl priešlaikinio paleidimo, bet malonė jam nebuvo suteikta. Jis atlieka bausmę griežtojo režimo kolonijoje Brasovo rajone.

Antrojo šaukimo Rusijos Dūmo deputatė G. Starovoitova buvo nušauta 1998 m. naktį į lapkričio 21-ąją savo namų laiptinėje Sankt Peterburge. Tiriant nužudymo bylą Peterburgo miesto teismas 2005 m. birželio 30 d. nuo 11 metų iki 23,5 metų kalėjimo bausmę skyrė trims asmenims, tarp jų ir organizatoriui, ir pagrindiniam nusikaltimo vykdytojui.

Teismas J. Kolčino ir Vitalijaus Akišino veiksmus pripažino kaip nusikalstamą organizuotos grupės, sudarytos G. Storovoitovai nužudyti, kad nutrauktų jos politinę ir visuomeninę veiklą, veiką. J. Kolčinas, kaip techninis nusikaltimo organizatorius, buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme. V. Akišinas, tiesioginis žmogžudystės vykdytojas, nuteistas 23,5 metų kalėjimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.27; 05:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo 5 asmenims.

Ievai Arlavičiūtei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 metais. Nuteistoji augina 3 mažamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra.

Karoliui Jenkui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Nuteistasis turi mažametį sūnų ir sergančią žmoną, kuriai reikalinga priežiūra.

Continue reading „Prezidentė suteikė malonę 5 asmenims“

Vakarų leidinių redakciniuose straipsniuose Vladimiro Putino pareiškimas apie malonę Michailui Chodorkovskiui, o taip pat amnestija, daugiausia interpretuojami kaip mėginimas išvengti Sočio olimpiados boikoto.

Tuo tarpu Rusijos visuomenės sveikata, Rusijos ekonomikos augimas priklauso nuo to, ar susiformuos įstatymo viršenybė.

„Rusija: susidvejinęs Putino liežuvis“ – taip pavadintas straipsnis laikraštyje The Guardian. Tai bendra Rusijos prezidento pasisakymų spaudos konferencijoje ir po jos apžvalga.

Continue reading „Kaip suprasti malonę Michailui Chodorkovskiui?“