Kremlius atmetė JAV kaltinimus Rusijos pilietei Marijai Butinai, pavadindamas juos „nepagrįstais“. Moteris ketvirtadienį prisipažino veikusi šalyje kaip neteisėta užsienio agentė.

Marija Butina

„Kaltinimus jai laikome visiškai nepagrįstais“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

M. Butina kaltinama tuo, kad veikė kaip neregistruota Rusijos agentė ir bandė infiltruotis į Respublikonų partiją, užmegzdama ryšius su tokiomis organizacijomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija.

Prokurorai teigė, kad kaltinamoji siekė užmegzti ryšius su Respublikonų partija, siekiant daryti įtaką JAV užsienio politikai. Ji suimta šiemet liepą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė turįs pagrindo manyti, kad Rusijos pilietė buvo laikoma sąlygomis, privertusiomis ją klaidingai prisipažinti kalta. Ministras pridūrė, kad prisipažinimas suprantamas, nes ji buvo kankinama. 

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

„Suprantu šią moterį. Ji laikoma pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, ji daug mėnesių buvo kankinama specifiniais būdais (…)“, – sakė S. Lavrovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 08:00

Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.

Anna Nemcova / The Daily Beast

„Tai vadinama „rusų šnipės stiliumi“: ilgi rudi plaukai (natūralios spalvos arba dažyti), blyški oda, aukšti skruostikauliai ir gal kažkas ypatingo, neapčiuopiamo žvilgsnyje. Gal tai tik sutapimas, bet trys ambicingos rusės, kurios stengėsi padaryti karjerą Vakaruose ir, kaip dera tam apibūdinimui, buvo apkaltintos, kad buvo agentės, veikusios Rusijos prezidento (ir šnipų tinklo viršininko) Vladimiro Putino interesais“, – leidinyje The Daily Beast rašo žurnalistė Ana Nemcova.

„Ana Čapman ir Marija Butina JAV, o Elen Knor – Vokietijoje“, – vardija autorė. Jomis užsiiminėjo Europos ir Amerikos bulvarinė spauda, leidinio nuomone, jos buvo žvaigždės. „Bet kai jų šlovės momentas praėjo, tas moteris paliko likimo valiai“, – sakoma straipsnyje.

„Buvęs Butinos padėjėjas organizacijoje „Teisė turėti ginklą“ Viačeslavas Vanejevas norėtų mus įtikinti, kad tos moterys – išankstinio nusistatymo, vakarietiško, mažiausiai nuo pirmųjų filmų apie Džeimsą Bondą laikų susiformavusio polinkio romantizuoti gražias, daugiausia rudaplaukes rusų šnipes, aukos“, – rašo autorė.

„Rusofilija ar rusofobija? Kremlius išnaudoja tuos dalykus abiem tikslams. Viešoje kampanijoje, remiančioje tris ugninių plaukų moteris, jos vadinamos „Putino trio“, – sakoma straipsnyje. „Jos buvo apkaltintos šnipinėjimu dėl savo plaukų spalvos, dėl savo lyties ir pilietybės, – tikinama jas remiančioje vaizdajuostėje. – Butinos rusiškos šaknys – jos apkaltinimo šnipinėjimu pagrindas“.

Nemcova komentuoja: „Ta eilutė paimta tiesiog iš Kremliaus metodikos vadovėlio“.

„Bet Kremlius taip pat suvokia ir susižavėjimo veiksnį“, – sako autorė.

Nemcovos nuomone, tie numanomi Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, kurie neseniai atsidūrė dėmesio centre Anglijoje ir Nyderlanduose, niekada nebus įžymybės. „Šnipinėjimo superžvaigždžių vaidmuo tausojamas moterims, nors tai yra atviros seksualinės objektyvacijos, o  ne žvalgybos triumfų rezultatas, o moterims tas vaidmuo nedaug ką duoda ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakoma straipsnyje.

Nuotraukoje: seksualioji Ana Čapman, demaskuota Niujorke rusų šnipė

Ana Čapman. „Kurį laiką Rusijos žiniasklaida užsiiminėjo Čapman taip pat aktyviai, kaip ir Vakarų bulvarinė spauda, o neseniai ji vėl patraukė dėmesį, pavadinusi Skripalį išdaviku. Bet šiandien, būdama 36-erių, ji dirba žemo reitingo televizijos kanale ir palaipsniui blėsta nežinomybėje, skelbdama komentarus, kurie gimtojoje šalyje nereikšmingi“, – sakoma straipsnyje.

„Iš tikrųjų įžymioji šnipė, matyt, šnipinėjimo sferoje nedaug tepasiekė, nebent tik prarado priedangą, bet, bent jau pasikeitus kaliniais (atlikinėjusiais Rusijoje bausmę už šnipinėjimą, – red. past.) išaiškėjo, kad ji buvo dalis to tinklo, kuriam vadovavo Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR)“, – rašo Nemcova.

Marija Butina. Autorė tęsia: „29-rių Marijos Butinos atvejis dar labiau miglotas. Vasarą jai iškelti kaltinimai, kad ji buvo rusų įtakos agentė, veikė per Nacionalinę šaulių asociaciją (NRA) kaip gražaus stoto, žaidžianti pistoletais, „Teisės nešioti ginklą“ (Rusijos organizacijos, kuri svajojo tapti tos asociacijos analogu) atstovė“.

Marija Butina

„Tačiau Rusijoje bandymai šūkalioti apie liaudies paramą Butinai ir surinkti pinigų jai ginti teisme nelabai sėkmingi“, – rašo autorė. Leidinio duomenimis, į Butinos sesers rugsėjį įsteigtą fondą kol kas įplaukė tik keli šimtai dolerių.

„O Butinos „judėjimas“ „Teisė turėti ginklą“, kurio gretose kadaise buvo keli šimtai vyrų, neabejotinai, įkvėptų dvidešimtmetės su trupučiu mėlynakės merginos ir su šautuvu rankose, beveik dingo. Vienas iš Butinai pateiktų JAV kaltinimų tas, kad ji neužsiregistravo kaip agentė tuo metu, kai faktiškai dirbo oficialiam Rusijos vyriausybės asmeniui. Tas žmogus, Aleksandras Toršinas, praktiškai išnyko iš viešosios erdvės nuo tada, kai suėmė Butiną“, – sakoma straipsnyje.

„Niekas nenori mokėti, kad jai padėtų, mums pavyko surinkti Marijai menkutę sumą, toks painių mūsų valdžios signalų rezultatas“, – sakė interviu leidiniui The Daily Beast dabartinis „Teisės turėti ginklą“ vadovas Vanejevas. „Jie vertina tavo dvasią, aktyvumą, lyderio bruožus, išnaudoja tave, o paskui nuo tavęs atsižegnoja“, – sakė jis.

Trečioji straipsnio herojė – 35-rių Elen Knor. „Ji pastaruosius trejus metus organizuodavo proputiniškus mitingus Vokietijoje ir sako, kad buvo savo buvusio darbdavio, vokiečių politiko, partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nario Matiaso Biutnerio „persekiojama ir kaltinama šnipinėjimu“, – rašo autorė.

Biutneris leidiniui pareiškė: „Deja, aš negaliu komentuoti einamųjų procesinių veiksmų“. Leidinys rašo: „Bet kam jis atsiuntė mums rasistinį Knor įrašą „Baltoji jėga“ Twitter‘yje, ir pridūrė: „Aš esu prieš visas ekstremizmo formas“.

„Knor atsisakė duoti Daily Beast interviu įrašą, matyt, tikėdamasi kada nors savo gyvenimo istoriją parduoti. Bet ji patvirtino, kad tapo tyrimų objektu, suteikusi Daily Beast dokumento, kurį, pasak jos, ji gavo iš Vokietijos prokuratūros, kopiją. Dokumente sakoma: „Yra pradinis įtarimas, liečiantis agento veiklą arba žvalgybinės grupės veiklą. Pagal Baudžiamojo kodekso 98 ir 99 straipsnius tai privalu užregistruoti ir tirti“,  – sakoma straipsnyje.

Šaltinis: The Daily Beast

2018.10.31; 18:00

Aleksandra Konkina – dešinėje. Bild nuotr.

Julian Repke / Bild

Nuotraukoje, kurią išspausdino VFR ambasada Maskvoje rugsėjo 20-ąją, greta ambasadoriaus Riudigerio fon Fričo matoma jauna rusė. Tai Aleksandra Konkina – 2017 metų gruodį ji vadovavo leidiniui Sputnik Deutschland, kuris greta RT Deutsch yra Kremliaus propagandos ruporas Vokietijoje, rašo nuolatinis Bild autorius Julianas Repke.

Leidinys paklausė Vokietijos URM, kodėl RF valstybės tarnautoja pozuoja nuotraukoje šalia VFR ambasadoriaus. „Fotografuota buvo per buvusių Bundestago programos „Tarptautinė parlamentinė stipendija“ (IPS) dalyvių ir Rusijos partnerinių organizacijų susitikimą“, – pareiškė užsienio politikos žinyba. Ir toliau pakomentavo, kad palaikyti kontaktus su buvusiais programos stipendininkais yra VFR diplomatinių atstovybių 42-ose šalyse, dalyvaujančiose IPS, uždavinys. „Ponia Konkina savo laiku buvo IPS stipendininkė“, – pažymėjo leidinio pašnekovas.

„Ar ambasadoriaus rezidencijoje rusė apsilankė tik kaip privatus asmuo ir buvusi stipendininkė?“ – svarsto klausimą Repke. Žurnalistas mano, kad „nelabai tikėtina“.

Išsyk po vizito VFR ambasadoje Konkina išspausdino savo Twitter‘yje keletą laiškučių iš ambasadoriaus rezidencijos. Po viena nuotrauka ji parašė: „Šiandien mes kalbamės su VFR ambasadoriumi ponu Riudigeriu fon Friču ir Bundestago deputatu Štefenu Kotre (AfD, – Alternatyva Vokietijai – red. past.) apie tarptautinius jaunimo mainus su Rusija“.

Po keturių dienų Sputnik Deutschland paskelbė interviu su deputatu, kurį Konkina paėmė per jo vizitą Maskvoje, sakoma straipsnyje. Jame Kotre apgailestavo, pažymi autorius, kad Angela Merkel skleidžia „melą dideliais kiekiais“ ir ryšium su tuo Vokietija „pasuko į diktatūrą“. Interviu politikas pasisakė ir už sankcijų Rusijai panaikinimą nedelsiant, perduoda Bild.

Leidinys dar pasidomėjo Vokietijos URM‘os, ar tuo metu, kai vyko renginys ambasadoje, ponia Konkina vadovavo vieno valstybinio žiniasklaidos leidinio redakcijai? Ministerija atsakė, kad „Vokietijos ambasada Maskvoje palaiko reguliarius darbo kontaktus tiek su valstybine, tiek ir su nevalstybine žiniasklaida“.

Konkrečiau pasisakė pati Aleksandra Konkina, rašo Repke. Į jo klausimą Twitter‘yje, ar buvo planuota nusifotografuoti šalia ambasadoriaus ir AfD deputato, ji atsakė teigiamai.

Amerikiečių ekspertė informacinių karų technologijų srityje Moli Makju kalbėdama su Bild sako, kad „ponia Konkina yra dalis Kremliaus propagandos mašinos, kurios taikinys yra Vokietija. Tokie žmonės negauna panašių pareigų be ryšių ir rekomendacijų, ypač kai kalbama apie tokius svarbius taikinius, kaip Vokietija“.

Kaip rodo patirtis, Rusija realizuoja savo įtaką kitose šalyse per tokius „agentus“ kaip „studentai,  verslininkai, žurnalistai ar kultūros atstovai“. Konkinos istorija demonstruoja panašumą su Marija Butina, dar viena rusų „studente“, kuri buvo sulaikyta JAV, įtarus šnipinėjimu, pabrėžia ekspertė.

Sputnik – tai Kremliaus karo prieš Vakarus instrumentas, ir kiekvieną, kas tame dalyvauja, reikia vertinti kaip pačios sistemos dalį“, – įsitikinusi Makju.

Informacijos šaltinis – Bild

2018.09.28; 05:00

Marija Butina

Alex Finley / Politico

Marija Butina nuo tada, kai buvo suimta, laikoma kalėjimo kameroje, ir, kaip pranešė prokurorai, sulaukia didesnio aukštų Rusijos valdininkų dėmesio. „Atrodo, kad lankantys Butiną kalėjime Rusijos oficialieji asmenys stengiasi apginti ne vien tik Rusijos pilietės teises. Jie stengiasi apsaugoti dabartines žvalgybos operacijas“, – rašo  buvęs CŽV bendradarbis Aleksas Finlis leidinyje Politico.

„Rusijos pareigūnai, tikriausiai, apskaičiuoja, kokių nuostolių patyrė dėl Butinos demaskavimo ir suėmimo. Jie nori žinoti, kas žinoma JAV žvalgybos bendrijai apie Butinos veiklą bei kontaktus, ką ji jiems papasakojo ir apskritai ar ką papasakojo. Ši informacija leis Rusijos žvalgybai suprasti, ar buvo sukompromituoti kiti agentai ar operacijos“, – spėja straipsnio autorius.

„Nors Butina nežino bendro Rusijos žvalgybos operacijų JAV teritorijoje vaizdo, ji gali netyčia paviešinti detales, kurios jai atrodo nereikšmingos, bet tyrėjams tai būtų trūkstami fragmentai. Paprasčiau pasakius, Rusijos valdininkai nori žinoti, ar ji apie ką nors prasitarė“, – rašo Finlis.

Taip pat, galimas dalykas, jie stengiasi nuraminti Butiną, kad ji tylėtų ir daugiau nieko neatskleistų. Prokurorai pažymėjo, kad Butina siūlė informacijos apie neteisėtą Polo Eriksono veiklą, nors advokatas primygtinai tvirtino, kad jų santykiai rimti. Rusijos valdininkai nori įsitikinti, kad ji jau nebeišduos informacijos, galinčios sukompromituoti Rusijos žvalgybos veiklą, gal net moko ją, ką sakyti.

„Maža to, atidus aukšto lygio dėmesys Butinai gali reikšti signalą, kuris turėtų nuraminti kitus Rusijos agentus. Bet kuriai žvalgybai palikti bėdoje agentą yra pražūtinga. Tada siunčiama žinia potencialiems bei dabartiniams žvalgams būtų lemtinga. Kodėl kažkas turi rizikuoti, dirbdamas žvalgybai, kuri negina savo žmonių? Rusija turi signalizuoti apie savo ketinimą padėti Butinai arba rizikuoti prarasti kitus šaltinius“, – rašo buvęs CŽV bendradarbis.

Stebėtina, kad Rusijos valdžia apskritai leido suimti Butiną, pažymi straipsnio autorius. Bet jeigu būtų pašalinusi iš žaidimo per greitai, tai būtų atkreipusi Amerikos valdžios dėmesį ir ši suprastų, kad Butina dalyvavo svarbioje operacijoje.

„Gal rusai manė, kad galima palaukti, ir viskas nurims. O gal jos suėmimo padariniai menki, ir suėmimas net prisidėjo prie didesnio tikslo, destabilizuojant Amerikos politiką. Arba tai galėjo būti padaryta tyčia: Butiną leido suimti tam, kad atitrauktų dėmesį nuo kitų operacijų“, – samprotauja Finlis.

Dar vienas paaiškinimas, neatmetant kitų, gali būti iškreiptas Rusijos požiūris į demokratiją ir prezidento valdžią Amerikoje, tęsia autorius. „Gal Vladimirui Putinui niekada neatėjo į galvą, kad ta apmaudi tramdymo ir atsvaros sistema, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos, yra ne šiaip sau dekoracijos, kaip jo šalyje. Gal jis galvojo, kad Butina bus saugi“, – baigia Finlis.

Informacijos šaltinis: Politico

XXX

Nežinantiems šios istorijos pradžios pridedame jau skelbtus straipsnius:

Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…“ bei Kūrė slaptą ryšio liniją tarp Kremliaus ir JAV“

_________

Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…“

Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times

„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo  The New York Times.

„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.

„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.

Žaidimas be pralaimėjimo. Slaptai.lt nuotr.

Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.

Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.

„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.

Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.

Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.

Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.

Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.

„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.

Šaltinis: The New York Times

_________

Kūrė slaptą ryšio liniją tarp Kremliaus ir JAV

Polly Mosendz, Greg Farrell, IIya Archipov / Bloomberg

 

Anot teismo dokumentų, Rokfelerių klano atžala Džordžas O‘Nilas-jaunesnysis, galimas dalykas, padėjo Marijai Butinai kurti slaptą ryšio liniją su Kremliumi, praneša Bloomberg‘o žurnalistai Poli Mosendz, Gregas Farelas ir Ilja Archipovas.

O‘Nilas, 68-rių skulptorius ir konservatorių geradėjas, surengė privačią vakarienę Vašingtone Rusijos aukštų asmenų delegacijai, kuri 2017 metų vasario pradžioje atvyko į miestą Maldos pusryčių. Apie tai O‘Nilas pernai papasakojo Bloomberg‘ui viešai, pažymi publikacijos autoriai. Pasak jo, per vakarienę rusai susitiko su dviem kongresmenais respublikonais ir kitais žymiais konservatoriais.

Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.

O‘Nilas pranešė, kad renginys buvo orientuotas į konstruktyvaus dialogo palaikymą bei kovą su rusofobija. „Tačiau kai kurie atėję vakarienės rusai turėjo kenkėjiškesnių ketinimų, tvirtina dabar Amerikos prokurorai iš nacionalinio saugumo skyriaus. O‘Nilas galėjo – sąmoningai ar ne – padėti Butinai sprendžiant jos užduotį – įkurti neoficialų ryšio kanalą tarp Kremliaus ir vedančiųjų respublikonų“, – perduoda žurnalistai.

Viename elektroniniame laiške Butina rašė, kad maždaug dešimties žmonių delegaciją sudarys  Kremliui artimi „labai įtakingi“ žmonės. Tarp jų buvo Vladimirui Putinui artimas Aleksandras Toršinas, patikslina straipsnyje. Vėliau, anot kito laiško, Butina rašė – manoma, jog O‘Nilui, prašė padėkoti jam už „nuostabią vakarienę“. Ji pridūrė: „Mano brangusis Prezidentas gavo signalą apie jūsų organizacines iniciatyvas, jūsų konstruktyvų ir malonų dėmesį rusams“.

Bloomberg‘o žurnalistai praneša, kad papildomos rusų delegacijos vizito į Vašingtoną detalės surašytos penkių dienų kelionės tvarkaraštyje, kurio apačioje nurodyta Butinos pavardė ir telefonas. Vašingtone delegatai turėjo apsilankyti privačioje rusų ir amerikiečių vakarienėje sausio 31 dieną, Maldos pusryčiuose, o taip pat vakarienėje su pusryčių organizatoriais.

„Pakviestiems vakarienei sausio 31-ąją rusams buvo pateiktas ir maždaug dešimties amerikiečių sąrašas, su kuriais jie gali tikėtis ten susitikti. Jis buvo papildytas biografijos punktais rusų kalba ir daugumos dalyvių spalvotomis fotografijomis. Kas sudarė svečių sąrašą, neaišku“, – rašo straipsnio autoriai.

„Sąrašo priekyje O‘Nilas ir jo žmona, po jo eina Atstovų rūmų narys nuo Kalifornijos Dana Rorabacher, kuris, kaip pažymima aprašyme, pritaria Krymo aneksijai. Sąrašo pabaigoje Polas Eriksonas, kuris laikomas „Amerikos piliečiu 1“, visur figūruojantis Butinos dokumentuose. Aprašyme rusų kalba Eriksonas pavadintas Trumpo administracijos patarėju. Ar jis buvo tokioje pozicijoje, neaišku“, – pastebi Bloomberg‘o žurnalistai.

„Tarp kitų, patekusių į sąrašą, – Atstovų rūmų narys nuo Kentukio respublikonas Tomas Masis („pritaria rusų ir amerikiečių dialogui“, pažymėta sąraše) ir Holivudo režisierius Ronaldas Maksvelas („svarstomas kultūros ministerijos vadovo pareigoms prie Donaldo Trumpo“, „svajoja nufilmuoti filmą apie Stalino eros represijas“)“, – rašo straipsnio autoriai. Pagal dokumentus, rusų delegacijai vadovavo Toršinas.

„Anot teismo dokumentų, manoma, kad O‘Nilas pradėjo megzti Butinos ir žymių konservatorių kontaktus 2016 metų kovą, kai išaiškėjo, kad Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, – sakoma publikacijoje – Tuo pačiu metu Butina, anot teismo dokumentų, parašė dviem amerikiečiams – laikoma, kad Eriksonui ir O‘Nilui, – kad ji norėtų 2016 metų gegužės pabaigoje surengti Vašingtone ir Niujorke keletą „draugystei ir dialogui“ skirtų vakarienių“.

Viename laiške Butina rašė, kad Toršinas patvirtino esąs suinteresuotas „mūsiškiu rusų ir amerikiečių projektu“ ir kad Putino administracijos narys pritarė „tokiam komunikacijos kanalui“.

2016 metų rugsėjy Butina vėl parašė tiems dviem amerikiečiams, ragindama surengti dar vieną vakarienę Vašingtone spalio pradžioje. Ji įvyko lapkričio 4-ąją, ir tą pačią dieną, kaip spėjama, Eriksonas parašė savo pažįstamam, kad dalyvauja „kuriant labai konfidencialią ryšio liniją tarp Kremliaus ir pagrindinių lyderių“ respublikonų per organizaciją, ginančią teisę turėti ginklą. Laikoma, kad ta organizacija – Nacionalinė šaulių asociacija, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis – Bloomberg

2018.09.20; 07:00

Marija Butina

Polly Mosendz, Greg Farrell, IIya Archipov / Bloomberg

Anot teismo dokumentų, Rokfelerių klano atžala Džordžas O‘Nilas-jaunesnysis, galimas dalykas, padėjo Marijai Butinai kurti slaptą ryšio liniją su Kremliumi, praneša Bloomberg‘o žurnalistai Poli Mosendz, Gregas Farelas ir Ilja Archipovas.

O‘Nilas, 68-rių skulptorius ir konservatorių geradėjas, surengė privačią vakarienę Vašingtone Rusijos aukštų asmenų delegacijai, kuri 2017 metų vasario pradžioje atvyko į miestą Maldos pusryčių. Apie tai O‘Nilas pernai papasakojo Bloomberg‘ui viešai, pažymi publikacijos autoriai. Pasak jo, per vakarienę rusai susitiko su dviem kongresmenais respublikonais ir kitais žymiais konservatoriais.

O‘Nilas pranešė, kad renginys buvo orientuotas į konstruktyvaus dialogo palaikymą bei kovą su rusofobija. „Tačiau kai kurie atėję vakarienės rusai turėjo kenkėjiškesnių ketinimų, tvirtina dabar Amerikos prokurorai iš nacionalinio saugumo skyriaus. O‘Nilas galėjo – sąmoningai ar ne – padėti Butinai sprendžiant jos užduotį – įkurti neoficialų ryšio kanalą tarp Kremliaus ir vedančiųjų respublikonų“, – perduoda žurnalistai.

Viename elektroniniame laiške Butina rašė, kad maždaug dešimties žmonių delegaciją sudarys  Kremliui artimi „labai įtakingi“ žmonės. Tarp jų buvo Vladimirui Putinui artimas Aleksandras Toršinas, patikslina straipsnyje. Vėliau, anot kito laiško, Butina rašė – manoma, jog O‘Nilui, prašė padėkoti jam už „nuostabią vakarienę“. Ji pridūrė: „Mano brangusis Prezidentas gavo signalą apie jūsų organizacines iniciatyvas, jūsų konstruktyvų ir malonų dėmesį rusams“.

Bloomberg‘o žurnalistai praneša, kad papildomos rusų delegacijos vizito į Vašingtoną detalės surašytos penkių dienų kelionės tvarkaraštyje, kurio apačioje nurodyta Butinos pavardė ir telefonas. Vašingtone delegatai turėjo apsilankyti privačioje rusų ir amerikiečių vakarienėje sausio 31 dieną, Maldos pusryčiuose, o taip pat vakarienėje su pusryčių organizatoriais.

„Pakviestiems vakarienei sausio 31-ąją rusams buvo pateiktas ir maždaug dešimties amerikiečių sąrašas, su kuriais jie gali tikėtis ten susitikti. Jis buvo papildytas biografijos punktais rusų kalba ir daugumos dalyvių spalvotomis fotografijomis. Kas sudarė svečių sąrašą, neaišku“, – rašo straipsnio autoriai.

„Sąrašo priekyje O‘Nilas ir jo žmona, po jo eina Atstovų rūmų narys nuo Kalifornijos Dana Rorabacher, kuris, kaip pažymima aprašyme, pritaria Krymo aneksijai. Sąrašo pabaigoje Polas Eriksonas, kuris laikomas „Amerikos piliečiu 1“, visur figūruojantis Butinos dokumentuose. Aprašyme rusų kalba Eriksonas pavadintas Trumpo administracijos patarėju. Ar jis buvo tokioje pozicijoje, neaišku“, – pastebi Bloomberg‘o žurnalistai.

„Tarp kitų, patekusių į sąrašą, – Atstovų rūmų narys nuo Kentukio respublikonas Tomas Masis („pritaria rusų ir amerikiečių dialogui“, pažymėta sąraše) ir Holivudo režisierius Ronaldas Maksvelas („svarstomas kultūros ministerijos vadovo pareigoms prie Donaldo Trumpo“, „svajoja nufilmuoti filmą apie Stalino eros represijas“)“, – rašo straipsnio autoriai. Pagal dokumentus, rusų delegacijai vadovavo Toršinas.

„Anot teismo dokumentų, manoma, kad O‘Nilas pradėjo megzti Butinos ir žymių konservatorių kontaktus 2016 metų kovą, kai išaiškėjo, kad Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, – sakoma publikacijoje – Tuo pačiu metu Butina, anot teismo dokumentų, parašė dviem amerikiečiams – laikoma, kad Eriksonui ir O‘Nilui, – kad ji norėtų 2016 metų gegužės pabaigoje surengti Vašingtone ir Niujorke keletą „draugystei ir dialogui“ skirtų vakarienių“.

Viename laiške Butina rašė, kad Toršinas patvirtino esąs suinteresuotas „mūsiškiu rusų ir amerikiečių projektu“ ir kad Putino administracijos narys pritarė „tokiam komunikacijos kanalui“.

2016 metų rugsėjy Butina vėl parašė tiems dviem amerikiečiams, ragindama surengti dar vieną vakarienę Vašingtone spalio pradžioje. Ji įvyko lapkričio 4-ąją, ir tą pačią dieną, kaip spėjama, Eriksonas parašė savo pažįstamam, kad dalyvauja „kuriant labai konfidencialią ryšio liniją tarp Kremliaus ir pagrindinių lyderių“ respublikonų per organizaciją, ginančią teisę turėti ginklą. Laikoma, kad ta organizacija – Nacionalinė šaulių asociacija, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis – Bloomberg

2018.07.30; 06:15

FSB jus seka

David Ignatius / The Washington Post

„Stebėdami konkuruojančias Rusijos žvalgybos tarnybas, jų tarpusavyje susikryžiuojančias operacijas prieš JAV ir kartais atsainius darbo metodus, kai kurie JAV veteranai aptarinėja klausimą, ar tikrai rusų šnipai nenori, kad juos sugautų“, – rašo The Washington Post žurnalistas Deividas Ignatiusas.

„Iš tikrųjų prezidentas Vladimiras Putinas gal būtų nieko prieš piktinančius jo žvalgybos veiksmus, kurie taptų kasdienių visuomenės debatų objektu. Jo tikslas – ne pavogti paslaptis, o destabilizuoti Amerikos politinę sistemą. Putino požiūriu, kuo labiau žmonės užsiciklina į minias rusų šnipų, tuo geriau“, – mano žurnalistas.

„Rusijos žvalgybos veiksmai pastaraisiais metais tapo ne tik energingesni, bet ir eklektyvesni, – aiškina buvęs CŽV direktorius Džonas Brenanas. – Tai įvairi, iniciatyvi ir dažnai konkurencinga ekologinė sistema… Iš dalies jie dirba iš tiesų labai gerai, demonstruodami išskirtinį meistriškumą, iš dalies – nelabai“.

„Perėjimo prie greitesnio požiūrio „kalk geležį, kol karšta“ stiliumi kaina – tai didėjantis atsainumas. Dažnai priimami neapgalvoti sprendimai, senesni ir labiau prityrę kadrai mažiau kontroliuoja“, – sako buvęs CŽV Rusijos klausimų specialistas Rolfas Mouet-Larsenas.

„Putinas kaip profesionalas formavosi tomis aplinkybėmis, kai buvo griežta biurokratija ir ypač slapta KGB. Bet kaip Rusijos prezidentas jis ėmė vadovautis kitu darbo modeliu – laisvesniu, fragmentiškesniu, kai įvairios tarnybos konkuruoja dėl lyderio palankumo“, – rašo autorius, patikslindamas, kad po SSSR griūties KGB buvo padalytas į Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR) ir Federacinę saugumo tarnybą (FSB). Jis taip pat primena, kad pastaraisiais metais šnipinėjimo operacijose dalyvavo GRU ir „trolių fabrikas“ – „Interneto tyrimų agentūra“.

Įdomus naujos kartos rusų šnipų pavyzdys, rašo Ignatiusas, yra Marijos Butinos byla, – ji kaltinama dalyvavusi įtakos kampanijoje, dalinai orientuotoje į JAV Nacionalinę šaulių asociaciją. Tyrimo duomenimis, Butinai vadovavo aukštas rusų valdininkas ir finansų oligarchas, sakoma straipsnyje.

Butina atvirai fotografavosi šalia Kapitolijaus Trumpo inauguracijos dieną, pabrėžia autorius, o kai jos amerikietiški kontaktai atsiskleidė žiniasklaidoje, jos numanomas kuratorius parašė: „Ir kaip tu dabar jautiesi naujos šlovės spinduliuose? Tavo gerbėjai jau prašo tavo autografų?“

„Tai ne jūsų senelio KGB, – rašo apžvalgininkas. – Putinas vadovauja interneto epochos daugiaprofilinei žvalgybos tarnybai – tokiai pat greitai, lengvai pakeičiamai ir potencialiai pavojingai, kaip fotografija Snapchat‘e“.

Informacijos šaltinis: The Washington Post

2018.07.30; 06:00

Marija Butina

Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times

„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo  The New York Times.

„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.

„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.

Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.

Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.

„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.

Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.

Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.

Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.

Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.

„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.

Šaltinis: The New York Times

2018.07.19; 08:00