Mokslas ir gyvenimas akivaizdžiai įrodė, kad šešėlinė ekonomika kaip vėžys ėda valstybės socialinį kūną, ardantis kuriamus moralius ir naudingus visuomenei tvarius ryšius ir gerovės valstybės ekonomiką.

Algimantas Matulevičius, mokslų daktaras, LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Be to aišku, kad šešėlinė ekonomika eina kartu su korupcija ir oligarchų grupių atsiradimu, nes nelegalus verslas suauga su nesąžiningais politikais ir valstybės pareigūnais, jis paveikia ir daro amoralia teisėsaugos sistemą. O tai jau tiesioginė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Juk korumpuoti, nesąžiningi politikai ir ypač teisėsaugos pareigūnai, tampa tiesioginiu kitų nedraugiškų valstybių specialiųjų tarnybų lengvu taikiniu.

Gelbėdamiesi jie lengvai gali tapti valstybės išdavikais. Ir nuo šito maro mūsų neapgins jokie tankai ar pėstininkų mašinos.

Galų gale ir ne NATO sąjungininkų reikalas, kaip mums išsivalyti nuo kyšininkų teisėjų, politikų, biurokratų. Šias mėšlinas arklides privalome iškopti patys.

Šie žodžiai įrašyti jau seniau mano sukurtoje Skaidrumo sistemos koncepcijoje, kurios pristatymą visuomenei (vasario mėnesį LR Seime), deja, praignoravo, save įvardinantys elitiniais, žiniasklaidos atstovai. Suprantama, jų pačių reikalas apie ką rašyti. Tik kažkodėl visi puolė stebėtis, kai nugriaudėjo teisėjų kyšininkavimo skandalas. Tai tik patvirtina mano seniai išsakytą teiginį, kad gyvename ,,skandalų kultūroje“. O šią kultūrą maitina ne kas kitas, o šešėlinė ekonomika ir jos sesė dvynė – korupcija. Mano sukurta sistema leistų su šiais itin pavojingais reiškiniais realiai kovoti, juos užkardyti, o ateityje išvis juos išgyvendinti.

Šių eilučių autorius išnagrinėjęs aukšto pragyvenimo, bendruomeniškumo ir aukštos bendros gyvenimo kultūros valstybių patirtį pastebėjo keletą bendrų tendencijų, iš kurių ir gimė, mano įsitikinimu, fundamentalus pasiūlymas Lietuvai, t.y. Skaidrumo sistemos koncepcija. Ši idėja gimė ir išsirutuliojo iš pastebėtos bendros klaidingos prielaidos. Vertinant šešėlinę ir ją lydinčią iš jos kylančią korupcinę ekonomiką, jau tampančią mūsų gyvenimo būdo dalimi, daroma esminė klaidinga prielaida. Pripažįstamas šių abiejų reiškinių – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos – neišvengiamumas. Dėl to dažniausiai su šiomis negerovėmis kovojama daugiau deklaratyviai nei realiai tikint, kad galima šių reiškinių ilgainiui atsikratyti. O esminė priežastis – nėra sukurtas sisteminis problemos sprendimo būdas.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gyvename 4.0 pramonės revoliucijos laikotarpyje. Eksponentiškai vystosi ir mūsų gyvenimą keičia aukštosios technologijos. Tačiau žmonijos pažangą  stabdo vangiai besikeičiantys mūsų tarpusavio socialiniai santykiai. Norime mes to ar ne, pats mūsų gyvenimas verčia juos permastyti ir sąmoningai keisti. Keisti geranoriškai, kantriai aiškinantis, kas mums trukdo visiems, ar bent to norinčiai daugumai, geriau ir prasmingiau gyventi. Autorius apmastęs ir apibendrinęs eilės šalių, ypač skandinavų patirtį ir išnagrinėjęs nemažai rašytinių šaltinių priėjo išvados, kad gan didelį postūmį šioje didžiulėje problemoje gali suteikti visaapimanti skaidrumo sistema.

Ji privalo apimti ne tik verslą, ji turi tapti mūsų naujo gyvenimo būdo rišamąją medžiaga. Turime pradėti atvirai kalbėti, diskutuoti, be pykčio, kaip galima geriau ir išmintingiau tvarkyti visų mūsų bendrus reikalus, jeigu išmoksime tai daryti skaidriai. Koncepcija – tai tik mūsų vedlys, tai ne statiška visam laikui sukurta dogma, tai dinamiškas besivystantis mūsų pačių kuriamas projektas. Galime tai vadinti šiuolaikiškai – platforma, kurios esminiai privalumai keli: a) tai pozityvas b) tai švietėjiškas visų norinčių permainų projektas c) tai pradinių principų – vertinimo kriterijų sistema, kurie kaip naujo kelio žymenys padės mums susitarti dėl atskaitos taškų.

Pati koncepcija toliau dirbant įvairioms socialinėms grupėms kartu padės sukurti Skaidrumo sistemos kodeksą. Jis taptų baziniu dokumentu, įteisinančiu pirminius principus, reguliuojančius santykius tarp įvairių socialinių grupių ir politikų, bei apibrėžiantys naujus kriterijus tiems, kuriems visuomenė suteikia teisę kalbėti jos vardu: pirmiausia – tai politikai ir žiniasklaidos atstovai. Mūsų socialiniai santykiai privalo būti vieši, o viešumas turi būti skaidrus. Kiekvienas, norintis gauti teisių, pirmiausia privalo prisiimti ir atsakomybę, nes teisė be atsakomybės – tai chaosas visuomeniniame gyvenime. Atėjo laikas kelti didesnius skaidrumo, reputacijos reikalavimus kaip politikams, taip ir žiniasklaidos atstovams, nes abi šios profesijos tampa atsakingos už visuomenės ir mūsų valstybės ateities formavimą.

Būtent jos formuoja viešąją nuomonę ir mūsų požiūrį į bendrąjį gėrį. O ypač skaidrūs privalo būti žmonės, kurie valstybės t.y. mūsų vardu vykdo teisingumą. Juk jos Seimo narys negali jūsų įkalinti, o teisėjas vienintelis turi šią didžiulę privilegiją. Tai negi jis gali ją pardavinėti? Pasirodo – gali. Manau, kad būtent jiems už tokius nusikaltimus turi būtų taikomi ženkliai griežtesni reputacijos reikalavimai ir griežčiausios bausmės tokius nusikaltimus įvykdžius.

Koncepcija dalinai šiuos kriterijus aptaria ir numato eigą, kaip toliau elgtis ruošiant teisinius bei savivaldos, verslo ar kitų asocijuotų struktūrų konkrečias iniciatyvas šia kryptimi. Tai tik pirmas viešas pateikimas. Apie tai turėsime kalbėti daug ir įvairiuose formatuose, nes vienas iš numatomų darbų – tai plati visuomenės švietimo Programa apie skaidrumo ir skaidraus viešumo naudą ir neišvengiamumą ateities bendruomenėje, kuri turi išsivaduoti iš uždaro savanaudiško individualizmo kuo daugiau tampant bendruomeniška ir kurianti bei puoselėjanti bendrąjį gėrį žmonių bendrija.

Politinė korupcija

LSDDP nariai kaip tik tame ir mato naujos tikrai žmoniškos socialdemokratijos ateitį. Ir kas svarbiausia – kyšininkavimo ir šešėlinės ekonomikos netoleravimo atmosferos sukūrimo, bei ,,skandalų kultūros“ kulto atsisakymo viešo proceso pradžią. Manau, paskutinis skandalas su tik nedidele dalimi teisingumą pardavinėjančių teisėjų ir advokatų (o jų yra ženkliai daugiau) turi tapti ta raudona linija, nuo kurios prasidės tikrasis, o ne lozunginis apsivalymas.

Pirmiausia, ką galime padaryti – tai kuo plačiau pasmerkti visus tuos apgailėtinus kyšininkavimo, apgaudinėjimo, nesąžiningo pralobimo atvejus ir imtis bendro rimto veiksmo sukuriant tam pasipriešinančią, netoleravimo Skaidrumo sistemą.

2019.02.22; 06:00

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius, mokslų daktaras, buvęs LR Seimo NSGK pirmininkas, buvęs savarankiškos LKP CK narys, LSDDP, NSK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kaip Ažubalis su Kasčiūnu ženklina komunistus

Karštis Lietuvoje. Tikrai klimatas keičiasi. Matyt, tokia neįprasta vasara kai kuriem trenkė per galvas. Turiu mintyse ponų A.Ažubalio ir L.Kasčiūno pasiūlymą dėl LKP paskelbimo nusikalstama organizacija, o LKP narius, suprantama, – nusikaltėliais. Ir negana to juos kaip gyvuliukus, prieš rinkimus ,,sučipuoti“, t.y. specialiai paženklinti. O ką – nebloga iniciatyva. Tikrai verta dėmesio. Ypač suženklinimas.

Manau, autoriams reikėtų kuo greičiau šį naujadarą užpatentuoti, nes atsipeikėję rinkėjai išmes juos kaip „muses iš barščių“. O ir mano galva perkaito, ne iš barščių, o dėl LR Seimo. Tai sakau, nors pinigėlių galės užsidirbti pardavinėdami kokiems diktatoriams savo išradimą. Juokas juoku, bet šį „čipavimą“ tikrai galime panaudoti geriems dalykams. Pavyzdžiui, paženklinti vieną iš šios iniciatyvos autorių L.Kasčiūną, kaip turintį polinkį į korupciją. O tai žinokite – labai užkrečiama liga, ji plinta kaip epidemija po visą TS–KD kaip prasidėjo nuo M. Adomėno,  partijos vadų buvusio A.Kubiliaus ir esamo G.Lansbergio akivaizdžių ryšių su superkorupcionieriais „MG Baltik“ tai tikrai dar nesibaigė su ponu L.Kasčiūnu. Ir tikrai suženklinimas komunistų jų nuo šios dėmės neišgelbės.

Manau, tai tik paryškina šio pono (L.K.) akiplėšiškumą bei amoralumą. Vos prieš keletą mėnesių už įtartinus ir aiškiai korupcinius ryšius su minėtu koncernu vos neišlėkusiam iš konservatorių partijos, atrodytų, būtų tinkamas laikas patylėti ir suvesti asmeninę sąžinės sąskaitą. Deja, jis nusprendžia prisidengti nuvalkiota tema ir pradėti buvusių komunistų medžioklę. Kažkas panašaus buvo apie 1950 metus JAV, bet gan greitai išblėso. Nesitiki, kad per žioplumą, matomai sąmoningai autoriai meluoja ir klaidina visuomenę. Jie įvardija ne TSKP Lietuvos padalinį. Jie nepasmerkia ypač kenkusios Lietuvos Nepriklausomybės siekiui taip vadinamos burokevičininkų – platformininkų (pagal jų vado M.Burokevičiaus pavardę ir likusių ištikimų Maskvai ant TSKP platformos), kurios gretose buvo dabar jų labai remiamų aukštų valstybės vadovų. Čia tai juos paremčiau, jeigu jie siūlytų juos „sučipuoti“. Ne, jie specialiai įvardija LKP – savarankišką Lietuvos komunistų partiją. O tai ta partija, kuri pirmoji ir vienintelė SSRS atsiskyrė nuo Maskvos TSKP ir taip labai daug prisidėjo prie 1990 m.kovo 11 Nepriklausomybės paskelbimo.

Nebuvau aukštas TSKP veikėjas, bet tikrai didžiuojuosi, kad buvau (nors trumpai) savarankiškos LKP Centro komiteto narys. Negano to aktyviai prisidėjau prie to, kad taip įvyktų. Iniciatyva, kad vietoj stagnatoriaus TSKP Lietuvos CK I sekretoriaus A.Songailos į tas pareigas būtų paskirtas patriotiškai nusiteikęs Algirdas Brazauskas, kilo iš mano vadovaujamo gamybinio susivienijimo „Neringa“ partinės organizacijos, kuri, mano asmeniniu siūlymu, pirmoji oficialiai pasiūlė keisti pirmąjį sekretorių ir svarstyti klausimą dėl LKP atsiskyrimo nuo Maskvos (tai yra archyvuose). Mes kaip mokėjome, taip artinome savo Tėvynės Nepriklausomybę ir žmonės tai suprato. Jie mus palaikė. Nepamiršiu dešimtatūkstantinio mitingo Katedros aikštėje po LKP suvažiavimo. Taip pat nesigirdamas priminsiu, kad atvykus, po šio Maskvai labai „skaudaus“ įvykio, į Vilnių M.Gorbačiovui drąsiai jam pasakiau, iš Spaudos rūmų tribūnos, kad Lietuva turi išeiti iš Sovietų Sąjungos.

Bepigu dabar apie tai kalbėti tokiems ponams kasčiūnams, bet tada niekas nežinojo, kuo viskas baigsis. Bent aš asmeniškai buvau aiškiai apsisprendęs, kurioje barikadų pusėje esu, o jeigu ponas A.Ažubalis buvote pasiklydęs – tai jūsų problema… Ne jums savintis mūsų visų Tėvynę Lietuvą ir ne jums skaldyti po beveik trisdešimties metų bebaigiančią išsivaikščioti lietuvių tautą. Patikėkite, tokie jūsų postringavimai tarp dorų žmonių reitingų nepridės. O mums ne draugiškų valstybių specialių tarnybų karininkai gali sau prisirašyti pliusiuką ir gauti papildomą žvaigždutę už sėkmingą operaciją eilinį kartą supriešinant ir taip nykstančią mūsų tautą.

Jau pasakiau, interviu Info TV, kad jeigu Lietuvai bus geriau, jei nors pusė milijono sugrįš, jūsų nemokšiško valdymo dėka priverstinai emigravusių, lai naikina tuos komunistus. Bent aš vardan tos Lietuvos pasirengęs – NUMIRTI! Labai abejoju, ar jūs abu taip pat. Tarp kitko, labai įdomi ir ta aplinkybė, kad jums abiems (A.Ažubaliui ir L.Kasčiūnui) Info TV priklausanti garsiajam „MG Baltik“ koncernui, pademonstravo išskirtinį  dėmesį. Tai matėsi iš rugpjūčio 1 dienos reportažų, kai skyrė jums daug eterio laiko, o tokius kaip aš pašiepė ir paimtus interviu iškarpė palikdami tik nuotrupas, kad žmonės nieko nesuprastų. Manau, STT galėtų pasakyti, kad čia kvepia jūsų protegavimu ir darymu poveikio rinkėjams už tai nesusimokėjus. O mane jie persekioja už mano straipsnius.

Todėl man labai patinka jūsų pasiūlymas dėl suženklinimo. Juk žinokite, galime tai pritaikyti ne tik komunistams. Pirmiausia, tai būtų naudinga Lietuvai, suženklinti visus korumpuotus – kyšininkus. Tame tarpe „MG Baltik“, UAB „Dujotekanos“, V.Uspaskicho, „Rosatom –Nukem“ ir Co aferų energetikoje „draugus“. Be to, tokių koncernų, turinčių žiniasklaidos priemones ir suteikiančių nemokamai eterį savom erezijoms skleisti, veikėjus. Po to atskirai – tautos skaldytojus. Būtinai suženklinti tuos politikus, kurie nieko doro nesugebėdami nuveikti už valstybės pinigus trina kėdes LR Seime. O pabaigai reikėtų nepamiršti paženklinti tų, kurie rimtu veidu siūlo kvailystes. Nors kaip sako tautos išmintis, žmonių kvailybei kaip ir puikybei ribų nėra.

Manau, šis poros vyrukų akibrokštas ar kerštas, kad mes, būdami partijos nariai, aktyviai prisidėjome prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, liks nemaloniu išsišokimu. Tik gaila, kad tokių išsišokimų mūsuose nemažėja. Be to, jie tikrai nesutelkia ir nestiprina Lietuvos. O priešams tai patinka, jie trina rankas, kad mes tokie silpni ir sugebame tik skandalyti ir bartis. Kažkodėl tikiu, kad anksčiau ar vėliai sveikas protas nugalės. Geriau, kad tai įvyktų anksčiau.

2018.08.04; 06:30

Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kai kurios mintys po triukšmo dėl Plungės vaikų kelionės į Rusiją

Dar neataušo įkarštis ir nenudžiuvo plunksnos apie valstybės užvaldymą. Tik prieš kelias dienas vienas interneto portalas dar parašė, kad MG Baltik savininkas Darius Mockus artimai veikė ir su tūlu Dzekanidze. Tačiau jau aišku, kad šis triukšmas, kaip ir kiti panašūs į jį (nors tikrai tikiu, kad NSGK tyrimas, nors buvo selektyvus, bet atskleidė daug tiesos) jau nueina užmarštin. O kas geriausia padeda užmiršti. Tai naujas tikras ar sukurtas skandalas.

Ir štai Plungės vaikai eilinį kartą nuvyko į Rusiją. O tai problema. Čia žymiai baisiau už aukščiausius valstybės valdžios sluoksnius užvaldžiusius veikėjus (juk buvo ne tik MG Baltik ir ne tik šis tyrimas). Vaikų kelionė pas kaimynus taip juos paveikė ar paveiks, kad jie taps, o gal jau tapo Putino idėjų laidininkai ir propaguotojai Lietuvoje. Ir tai didžiulė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

(Ne)gerbiami ponai viršininkai ir norintys jiems įtikti rašantys, susimastykite. Ar ne didžiausias pavojus slypi mūsų viduje. Pirmiausia, ypač tų, kurie labai garsiai rėkia … rusai ateina, rusai jau puola…!?, nieko neveikimas, kad būtų seniai panaikinta tokia dar mano vadovautame (2006 m.) parlamentiniame tyrime išaiškinta korupcinė tarptautinė grandinė, kokią VSD įvardijo UAB „Dujotekaną“. Dėl kurios veiklos – rusiškų dujų importo į Lietuvą buvo priimtas atskiras Rusijos Fedrecijos Vyraiusybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V. Putino. Tik pagalvokite dėl lietuviško UABo – tokio lygio valstybinis sprendimas. Ne ką prastesnė po verslo skraiste paslėpta didžiulė svetimos valstybės įtaka (apie tikslus galima tik numanyti, ne tik komerciniai) įvairioms partijoms priklausantis ir lietuviška, o po to rusiška elektra prekiaujantis Garbaravičių klanas, per tai susikrovęs šimtus milijonų.

Su šiuo atveju tampriai siejamas ir iki šiol neištirtas nusikalstams sandoris perleidžiant „Gazpromui“ Kauno termofikacinę elektrinę. Kodėl nė piršto nepajudino atsakingi politikai ir pareigūnai, kad būtų konfiskuota sostinės pašonėje nežinia kokiais tikslais didžiulėje uždaroje teritorijoje pagal aukščiausius karybos standartus įrengta visiems žinomama J.Borisovui priklausanti šaudykla ir malūnsparnių aikštelė. Beja, šiam ponui net du kartus atimta Lietuvos pilietybė ir visi žino, kad jis dirba su Rusijos kariniu – pramoniniu kompleksu, o čia šeimininkauja kaip pas save namuose.

Kas leido pabėgti žinomam avantiūristui ir aferistui V. Romanovui. Kada pagaliau iš Ignalinos AE uždarymo bus išvyta Rosatomui priklausanti ir broko pridariusi kompanija „Nukem“. Apie tai karts nuo karto parašo, o viskas kaip buvo taip ir lieka. Ką jau bekalbėti apie „brangakmenį“ mūsų nacionalinio nesaugumo karūnoje poną V.Uspakichą. Kad jo nepasodino į tamsiąją už 24 milijonų litų panaudojimą politinės sistemos užvaldymui jau visi žinome. Tik manau niekas nežino, kodėl visi nuo aukščiausių iki žurnalistų kaip baudžiauninkai jam keleklupsčiauja pareiškus, kad jis grįžta ne kur nors, o Lietuvos premjeru. Ponai ir ponios, tai turėjo būti kaip pats rimčiausias Lietuvos Valstybės įžeidimas ir atkirtis tokiam šio veikėjo akibrokštui turėjo būti adekvatus. Ką jau bekalbėti apie V.Putino tankus, jeigu jo tarnybų žmogus ruošiasi legaliai tapti mūsų premjeru. Ir tai nebejuokai, nes iš karto po šio žurnalistų brolijos nuolankiai išviešinto ir ištransliuoto pranešimo pono Viktoro reitingai pradėjo augti kaip Dzūkijos grybai po lietaus. Visi tyli. Paklausite – kodėl? Todėl, kad bijosi. Jie bijojo jį nuteisti, nors jis turėjo sėdėti ne mažiau nei M. Burokevičius. Jis net pats prasitarė TV, kad kai prie rusiškos taržinybinės betvarkės, Maskvos milicija, pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymą, buvo jį areštavusi ir pasodinusi į areštinę. Kas jį išleido? Ogi Rusijos specialiosios tarnybos.

Sąrašą kas būdamas čia Lietuvoje kenkia arba gali pakenkti valstybei, galima tęsti, bet tokio ilgo niekas nespausdins. Trumpai visi didesni kyšininkai ir mūsų išaiškinto, persigrupavusio, bet neišardyto „valstybininkų“ klano figūrantai yra po Rusijos ir ne tik specialiųjų tarnybų priežiūra. Kol mūsų teisėsauga miega, jie nesnaudžia. Viskas nufilmuota, viskas suprotokoluota, kas, kam, kiek ir kada. Tai penktoji kolona, kurią tankais ir haubicomis nepaims. Nepaims ir todėl, kad ji veikia ir gyvena tarp mūsų.

O mūsų ministerijos ir politikai labiausia bijo ne mano, tik mažos dalies, pavardintų grėsmių ir jų nepadarytų namų darbų, o vaikų kelionės pas kaimynus. Tarp kitko, kas pasakė, kad į Rusiją negalima važiuoti. Nuo kada su kaimynais mes norime tik bartis ir kariauti (pagal kai kurių veikėjų retoriką). Kas įvardijo, kad visa rusų tauta yra blogiečiai. Ponai, paskaitykite mūsų pačių Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad draudžiamas tautinės nesantaikos kurstymas. Nematau jokios tragedijos, kad mes važiuojame į Rusiją. Kita problema, jeigu mes nepasitikime mūsų žmonių patriotiškumu ir sugebėjimu paaiškinti viską teisingai. Manau mūsų pedagogai, lydintys vaikus, yra pakankmai atsparūs bet kokiai propogandai. Mes turime pasirinkimą arba užsidarome nuo kaimynų sienomis ir užsikišame ausis, vaidiname patriotus. Visiems aiškiname, kokie rusai blogiečiai. Arba pirmiausia apsivalome savo kieme. O su kaimynais bandome kiek įmanoma draugauti ir vieni kitiems rodytis bei kalbėtis bent paprastų žmonių lygmenyje, nes politikai bijosi.

Tačiau gal reikia bijoti vykti ir į NATO narę Turkiją, kur buvo be jokio paaiškinimo susodinti į kalėjimus dešimtys tūkstančių R. Erdoganui neįtikusių mokytojų, teisėjų ir šiaip sau civilių. Be to, autoritarinių režimų yra žymiai daugiau ne viena Rusija, tai gal uždrauskime mūsiškiams vykti į Baltarusiją, Iraną, Kiniją ir t.t. ir pan.

O gal geriau apsidairykime, kad nebe 1917 metai ir pas mus, Lietuvoje, dėkui Dievui – ne bolševikai valdžioje, o XXI amžius ir pasaulis tarpusavyje bendrauja. Dažnai nesutaria, yra daug  skirtumų, bet bendrauja ir stengiasi vieni kitus suprasti.

Didžiausias darbas, kurį privalo mūsų valdžia padaryti – tai bent apmažinti vis augančią penktąją koloną viduje Lietuvos. Tuo reikia rūpintis kasdieną.

2018.07.31; 06:02

v.visockas_slaptai.lt

Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?

Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.

Continue reading „Jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs“

Kur eiti: ten, kur “Skamba skamba kankliai” ar į piliečių sueigą? Kankliai skambės dar ir rytoj, reikia eiti su tais, kurie ragina: Nebijok! Chuntai – ne!  Policijos smurtui – ne!  Mes už Venckienę! Mes nesitrauksim! Mes – ne minia! Socdemus – lauk!  Kryževičių – lauk! Korumpuota žiniasklaida – samdoma tiesos žudikė! Grąžinkite tautai pagrobtą teisingumą! Mums reikia tik tiesos! Mes – už Lietuvą!

Nusirašiau tik vieną kitą šūkį, kuriuos Gedimino prospektu nuo Seimo iki prezidentūros nešė teisingumo ištroškę žmonės. Eidami jie ragino nebijoti, netylėti, neleisti trypti piliečių žmogiškojo orumo ir garbės…

Prie Prezidentūros buvo emocingų kalbų. Pasigailėjau, kad neatsinešiau magnetofono. Vien tik Nijolės Oželytės žodis ko vertas! Žinau, kad Nepriklausomybės akto signatarė moka pakalbėti, bet šį kartą, man regis, ji pralenkė pati save. Nenorėčiau pakliūti jai ant liežuvio. Susijaudinęs įtikinamai kalbėjo Algimantas Matulevičius. Išmintingas buvo filosofas Krescencijus Stoškus. Patiko man ir mažiau pažįstami oratoriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Uždegančias kalbas atpasakoti – reikalas beviltiškas. Tikiuosi, kad jos pateks į internetinę žiniasklaidą, todėl čia pateikiu tik Piliečių Sueigos Žodį, kurį parsinešiau iš Daukanto aikštės prieigų (į aikštę nebuvome įleisti).

Mes, pilietės ir piliečiai, susirinkę į Sueigą Vilniuje, pareiškiame:

–         norime gyventi laisvoje ir orioje Lietuvos valstybėje,

–         neleisime daugiau trypti piliečių žmogiškojo orumo ir garbės,

–         neleisime Lietuvos paversti mažąja Rusija,

–         ginsime demokratinę savo Respubliką, jos vertybes ir konstitucinę santvarką,

–         kovosime už savo vaikų, savo tėvų ir savo pačių teises bei laisves,

–         priešinsimės diktatūrai, valdžios smurtui ir valstybės užvaldymui,

–         netoleruosime viešo melo ir ginsime laisvą žodį,

–         nekolaboruosime su valdžia, kol ji meluoja ir smurtauja,

–         sieksime valstybę sugrąžinti piliečiams, Tėvynę – visiems pasaulio lietuviams,

–         darysime viską, kad rudenį po Seimo rinkimų Lietuvos tautai atstovautų drąsūs, sąžiningi, Lietuvos Respublikai ištikimi ir piliečius gerbiantys žmonės.

Teigiame: šių metų gegužės 17 dienos rytą valdžia peržengė ribą ir pasikėsino į konstitucinę valstybės santvarką, pamatines demokratines vertybes ir piliečių bendrabūvį. Valdžios smurtą šiandien lydi melas, žmonių bauginimas ir manipuliavimas jais.

Todėl reikalaujame:

–         nedelsiant nutraukti viešą melą ir smurtą,

–         išviešinti, kas įsakė imtis gegužės 17-osios smurto, ir kas tokiam įsakymui

pritarė: įsakymus davę, smurtavę ir smurtui pritarę pareigūnai privalo būti atstatydinti ir sulaukti teisinės atsakomybės.

To nepadarius, sudarysime nepriklausomą visuomeninę komisiją valdžios nusikaltimams ištirti. Mes rūpinsimės valdžios ir grupuočių smurto aukomis.

Valstybės prezidentė turi pagaliau apsispręsti ir aiškiai atsakyti visuomenei: su kuo ji šiandien yra – su Lietuvos Respublika, jos piliečiais ar su smurtaujančiomis jėgos grupuotėmis. Mes nesitrauksime. 

Politologai šiuos žmones kartais vadina minia. Be abejo – minia, nes jų daug. “Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne” parašyta, kad minia – tai didelis būrys žmonių. “Korumpuota žiniasklaida” (taip perskaičiau plakate) tą minią vis mažina, menkina.

Jeigu į vieną vietą sueitų visi, kurie, švelniai tariant, nepatenkinti teisėsauga, valdžia, kuriems “reikia tik tiesos”, susirinktų įspūdinga minia, kuri jokioje Vilniaus aikštėje netilptų. Todėl jie ir bijo minios, vadina ją neprognozuojama, nekonstruktyvia. Mums – miniai – sakoma: gatvėse neišspręsime susikaupusių problemų. O kur kitur jas galima spręsti?! Kur mes, minia, galime su jais kalbėtis?! Tik gatvėse, tik aikštėse, nes mes – minia, mūsų labai daug, o jie – ištaiginguose kabinetuose, rūmuose.

Jeigu tą minią dar papildytų tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių vengia, bijo atsidurti minioje, bet jos reikalavimams pritaria, kitoje barikadų pusėje liktų tik saujelė. Saujelė ir 240 iki dantų apsiginklavusių policininkų.

Ponai politologai, mes ne blogiau už jus žinome, ką gali minia. 1988-aisiais – 1990-aisiais sužinojome. Tada imperiją nuvertėme. Gaila, kad po 22-jų metų vėl reikia minios, nes tik minia juos gali atvesti į protą. Mes neturime guminių kulkų, lazdų, bet mesjuos ir stipresni, ir išmintingesni.

Kasdien minias mes matome įvairiausiose pasaulio vietose. Įniršusias minias. Mes dar neįniršę, mes juos dar tik gėdiname. Bet nepersistenkite! Atsikvošėkite! Nes mes nesitrauksime!

Galite mus vadinti ir patvoriniais. Pasak N.Oželytės, taip mus tik išaukštinate, nes patvoriuose buvo suguldomi kūnai didvyrių, kuriais dabar didžiuojamės. Mes didžiuojamės – ne jie. Jie juos išduoda.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.27

czv_kalejimas_2

Atidžiai perskaičiau Slaptai.lt straipsnį “Lietuva ir vėl įsipainiojo į Rusijos primestos propagandinės akcijos tinklus”. Greičiau sutinku, nei nesutinku su jūsiškėmis mintimis, esą CŽV kalėjimų Lietuvoje nebuvo, o legendą apie neva CŽV kalėjimų egzistavimą kažkur prie Vilniaus skleidžia Rusija arba tos jėgos, kurios nekenčia Vašingtono ir nori mus supykdyti su galingiausia NATO nare. Ši versija atrodo pati įtikinamiausia. Jūsų versijai netiesiogiai pritaria ir parlamentaras Egidijus Vareikis. Internete (Delfi.lt) jis pateikia kai kuriuos savo pastebėjimus. Seimo narys E.Vareikis tvirtina gerai pažįstantis pagarsėjusių raportų apie “kalėjimus” autorių, šveicarą Dick Marty. Žmogus gal ir mielas, tačiau sergantis paranoiška neapykanta Amerikai ir viskam, kas amerikietiška. Ypač prezidentui Bushui. Maždaug tokie parlamentaro pastebėjimai.

Continue reading „Gandus apie CŽV kalėjimus Lietuvoje skleidžia Amerikos nekenčiantis šveicaras Dick Marty“

vilmorus_vg_1

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro VILMORUS direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras VISOCKAS

Vladas Gaidys: „Lietuvoje nuo pat 2000-ųjų įsitvirtino dėsnis – protestuoti prieš visas didžiojoje politikoje jau pabuvusias partijas. Lietuvos žmonėms reikalinga nauja protesto partija. Būtent nesisteminė protesto partija. Prisiminkime: iš pradžių šią nišą užėmė Artūro Paulausko “Naujoji sąjunga”, vėliau – Viktoro Uspaskich Darbo partija. Per šiuos rinkimus reikėjo naujų protesto idėjų. Šią erdvę nesunkiai okupavo A. Valinskas su savo marga publika. Balsuodami už A. Valinską rinkėjai manė, jog jei negalima nieko pakeisti, tai gal galima bent jau skaniai pasijuokti. Rinkėjai mąstė, jog tradicinėms partijoms sukurs nemažų nemalonumų bei nepatogumų. Kai kam A. Valinskas buvo panašus į tikrą eruditą, nes jis žaidime “Milijonierius” žinodavo atsakymus į pačius painiausius klausimus.“

Continue reading „Lietuviški lietuviškų rinkimų ypatumai“