Mėnulis

Trumposios naujienos

Kinijos kosminis zondas „Tianwen-1“ atsiuntė pirmąją Marso nuotrauką, pranešė šalies kosmoso agentūra, ruošiantis vėliau šiemet planuojamam nusileidimui Raudonojoje planetoje.
 
Pernai liepą, panašiu metu, kaip ir JAV misija į Marsą, paleistas zondas į Marso orbitą įskrieti turėtų vasario 10 d.
 
Nespalvotoje nuotraukoje, kurią vėlų penktadienį vakarą išplatino Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA), matyti planetos geologiniai dariniai, įskaitant Schiaparelli kraterį ir Marinerio slėnį – didelį kanjonų kompleksą.
 
Pasak CNSA, nuotrauka daryta nutolus maždaug per 2,2 mln. km nuo Marso, o šiuo metu zondas yra nutolęs per 1,1 mln. km nuo planetos paviršiaus.
 
Zondas penktadienį įjungė vieną iš savo variklių, kad šiek tiek pakeistų orbitą. Planuojama, kad jis sulėtės iki tol, kol jį vasario 10 d. „pagaus Marso trauka“, teigė agentūra.
 
Penkias tonas sveriantį „Tianwen-1“ zondą sudaro orbitinis zondas, nuleidžiamasis modulis ir marsaeigis, kuris tirs planetos gruntą.
Kinija tikisi zondą nuleisti gegužę didelėje Utopijos lygumoje, kuri susidarė po asteroido smūgio.
 
Stebėjusi, kaip Jungtinės Valstijos ir SSRS pirmavo kosmoso tyrinėjimų varžybose Šaltojo karo metais, pastaruoju metu Kinija leidžia milijardus dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai plėtoti.
 
Pirmą kartą Kinija žmogų į kosmoso pasiuntė 2003 m. Pekinas taip pat ketina iki 2022 m. pastatyti nuolatinę kosminę stotį Žemės orbitoje.
 
Vis dėlto, kelionė į Marsą iki šiol valstybėms buvo kur kas didesnis iššūkis, o nuo 1960-ųjų dauguma Jungtinių Valstijų, Rusijos, Europos šalių, Japonijos ir Indijos misijų į Raudonąją planetą baigėsi nesėkmingai.
 
„Tianwen-1“ nėra pirmasis Kinijos bandymas pasiekti Marsą.
 
Kartu su Rusija 2011 m. rengta misija baigėsi nė neprasidėjusi, nes sugedo nešančioji zondo raketa.
 
Kinija jau yra nusiuntusi į Mėnulį du mėnuleigius. Antrojo mėnuleigio atveju Kinija tapo pirmąja šalimi, sėkmingai nutupdžiusia aparatą iš Žemės nematomojoje Mėnulio pusėje.
 
Penktadienį CNSA tvirtino, kad visos „Tianwen-1“ sistemos yra „geros būklės“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 00:30
Trumposios naujienos

„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.

Pirmasis per beveik dešimtmetį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridęs JAV pilotuojamas erdvėlaivis sekmadienį sėkmingai nusileido į Žemę.
 
Meksikos įlankoje į vandenį 14.28 val. vietos laiku (21.48 val. Lietuvos laiku) nusileido „SpaceX“ įgulos kapsulė „Crew Dragon“.
 
Kapsulė iš TKS atskraidino du NASA astronautus Dougą Hurley ir Bobą Behnkeną. Jie tapo pirmaisiais JAV astronautais per beveik dešimtmetį, kurie į kosmosą kilo iš pačių Jungtinių Valstijų.
 
„Tai didžiulė garbė ir privilegija“, – sakė D. Hurley.
„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
 
Tai yra pirmasis JAV erdvėlaivio nusileidimas ant vandens nuo 1975 m. įvykusios misijos „Apollo-Sojuz“.
 
Astronautų sugrįžimą stebėjęs „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas sakė, kad ši bendra „SpaceX“ ir NASA misija leis pradėti naują kelionių į kosmosą erą.
 
„Mes skrisime į Mėnulį, mes turėsime bazę Mėnulyje, mes skrisime į Marsą. Nesu labai religingas, bet už tai meldžiausi“, – sakė E. Muskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.03; 11:00
Trumposios naujienos

NASA sėkmingai paleido marsaeigį „Perseverance“. EPA-ELTA nuotr.

NASA į Raudonąją planetą sėkmingai paleido naujausią marsaeigį „Perseverance“ ir taip pradėjo ambicingą gyvybės ženklų Marse paiešką.
 
„Mars 2020“ marsaeigis „Perseverance“, nešamas „United Launch Alliance“ raketos „Atlas V“, pakilo iš Kanaveralo kyšulio karinių oro pajėgų bazės“, – savo tinklalapyje paskelbė NASA.
 
Paleidimas įvyko „tiksliai laiku“, kaip ir planuota, 7.50 val. vietos laiku (14.50 val. Lietuvos laiku).
 
Mažo automobilio dydžio marsaeigis Raudonojoje planetoje turėtų nusileisti kitų metų vasarį.
 
„Perseverance“ ieškos senovinės gyvybės ženklų, tirs Marso klimatą ir geologiją, rinks uolienų ir dirvožemio pavyzdžius bei leis ateityje Raudonojoje planetoje nusileisti žmonėms.
 
„Perseverance“ misija yra dalis NASA programos „Artemis“, kuria tikimasi iki 2024-ųjų išlaipinti žmones Mėnulyje, o iki 2028-ųjų – sudaryti sąlygas Mėnulyje nuolat gyventi žmonėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 00:30
Trumposios naujienos

Trečiadienį pro Žemę praskriejo milžiniškas asteroidas. Maždaug 2 km pločio dangaus kūnas „1998 OR2“ arčiausiai mūsų planetos buvo 12.55 val. Lietuvos laiku. Ir vis dėlto jis buvo labai toli: apie 6,3 mln. km arba 16 kartų toliau už Mėnulį. Taigi asteroidas Žemei pavojaus nekėlė.
 
JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai asteroidą atrado 1998 metų liepą. Jis priklauso „potencialiai pavojingų asteroidų“ kategorijai. Dangaus kūno judėjimas buvo nuolat stebimas.
 
2079 metais „1998 OR2“ prie Žemės turėtų priartėti labiau nei šį kartą: tada jis bus nutolęs tik maždaug keturis kartus toliau už Mėnulį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 15:00
Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ten Ramūnas Karbauskis dėjosi Žemės gyventoju, dėl neproporcingai didelių, keistai išsprogusių ir blizgančių akių Saulius Skvernelis buvo panašus į marsietį (kaip iš akies luptas), o Gabrielius Lansbergis atstovavo protingos būtybės porūšiui iš kitos galaktikos, kažkokiai homo landsbergos aurus versijai su ištįsėlio mutanto pažymiais.

S.Skvernelio, žengusio į reformų kelią ir jau bepradedančio įsibėgėti, bendražygis Ramūnas sunkiai vilkosi iš paskos, tarsi tai būtų kažkokios grandinės ar svarsčiai ant pirmeivio kojų. Žinia, tai ne pats blogiausias variantas, nes be papildomo svorio eiklųjį bėgūną gali nupūsti vėjas nuo kelio arba užmesti per posūkius išcentrine jėga. Visiškai nepavaldus žemės traukos dėsniui G.Landsbergis vienišas klaidžiojo dausose, steigdamas kur papuola švietimo įstaigas, keliančias taurų tikslą labai gabius vaikus perauklėti į visiškai normalius, taip ištįsėliui mutantui savo jėgomis ir entuziazmu prisidedant prie socialiai sukonstruoto defekto įsivyravimo ir įsimoterinimo.

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Galimas daiktas, S.Skvernelis sapnuose (idealiame pasaulyje) buvo linkęs labiau bendrauti su G.Landsbergiu nei su R.Karbauskiu dėl pirmojo geresnių genealoginių duomenų, tačiau žiūrint realistiniu ginekologiniu požiūriu, kaip yra pastebėjęs dar K.Donelaitis, vaikystėje visi vienodai myžo į vystyklus.

Kartą G.Landsbergis pradėjo žvalgytis į šalis ir prapliupo komplimentais Gintarui Paluckui. Marse buvo paskelbtas gedulas, R.Karbauskis grasino pasiskųsti kadenciją baigusiai likimo deivei Daliai. Tik santuokos ir bičių dievas Pizius, tarnavęs lesbiečių televizijoje, už dyką čia niekam nedalindavo patarimų, net ir kilus politinei krizei.

Kadenciją baigusi likimo deivė Dalia kartą spaudos konferencijoje prisipažino nuo vaikystės kenčianti dėl viešumo baimės, drebanti nuo  žvilgsnių, varstančių (eks) deivę dienos šviesoje, nuo tada valstybės vyrams ji pradėjo vaidentis tik naktimis, įsisupusi baltose įkapėse.

Didelis pasimetimas užstojo šalyje, delfi.lt paviešinus užsienio mokslininkų tyrimus, kad žmonėms, niekados nevartojusiems alkoholio, daugeriopai išauga pavojus susirgti silpnaprotyste. Kilo panika, panokusi net priartėjusio koranoviruso sukeltas konvulsijas, įsismarkavusiai populiacijai dejuojant ir raudant, baisiai užjaučiant R. Karbauskį, tačiau kažkodėl nematant reikalo nerimauti dėl S.Skvernelio, taip pat gerai suprantant, kad G.Landsbergis dar suspės prasigerti – jaunas yr.  Tačiau Lietuvos mokslininkai netrukus įrodė, kad šio tyrimo rezultatai yra nepatikimi dėl ydingų metodologinių prielaidų, pasekmę sumaišant su priežastimi.

Keistas žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Niekam nebuvo paslaptimi, kad R.Karbauskis bendradarbiauja su piktąja dvasia. Žiū – o  stebukle! – kiek kartų užvaikyti žmonų vyrai, žiūrėdami į savo antrąją (gražiąją) pusę, veltui sakydavo, kad tave velnias nujodintų į kokią nors ispaniją, o R.Karbauskiui užteko tik pagalvoti – ir viskas tvarkingai stojo į savo vietas.

Dėl pilnutinės tiesos reikia pastebėti ir tai, kad savo ruožtu S. Skvernelis tiesė kelius į savo namus ne siekdamas išprašyti, o greičiau – trokšdamas prisivilioti čia savo laimę.

O G.Landsbergio žmonos, Lietuvos socialinių mokslų daktarės, edukologės, kontekstinio ugdymo pradininkės, konsultantės švietimo klausimais Lietuvoje, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintojos ir didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėjos Austėjos Landsbergienės antrasis vardas apskritai yra Laimė.

Mėnulis išlenda iš debesies virš Vilniaus, o į Mėnulį pakėlęs galvą pratisai ten tebestaugia geležinis vilkas.

Tarsi niekas nieko, nekreipiant jokio dėmesio į čia aprašytus įvykius, ištuštėjusiomis Vilniaus gatvėmis po vidurnakčio ant balto, į kasas supintais karčiais, melodingai ciksinčių kanopų žirgo link Gedimino kalno joja Gitanas Nausėda, dar nepabudęs iš miego.

2020.02.27; 17:33

Trumposios naujienos

Pasauliui prisimenant lygiai prieš 50 metų įvykusį „Apollo 11″ nusileidimą Mėnulyje, liepos 20 d. trys JAV, Italijos ir Rusijos astronautai ketina pakilti į kosmosą.
 
Aleksandras Skvorcovas iš Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“, JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantis Andrew Morganas ir Luca’as Parmitano’as iš Europos kosmoso agentūros 16 val. 28 min. Grinvičo laiku į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakils iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
 
Liepos 20 d. planuojama misija sutampa su ta pačia diena, kai 1969 m. NASA astronautai Neil’as Armstrong’as ir Buzz’as Aldrin’as išsilaipino Mėnulyje, taip pastūmėję JAV tuo metu su Sovietų Sąjunga vykusiose kosminėse lenktynėse.
 
Iš Kazachstano stepėse pakilsiančios trijulės tik 53-erių A. Skvorcovas buvo jau gimęs, kai žmonės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Šis jau dviejose TKS misijose dalyvavęs veteranas vadovaus šešias valandas truksiančiam skrydžiui iš Bainokūro. 43-ejų metų amžiaus amerikiečiui A. Morganui tai bus pirmas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį. O L. Parmitano’as TKS jau yra anksčiau išdirbęs 166 dienas ir tapęs pirmuoju italu, išėjusiu į atvirą kosmosą.
 
TKS aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per valandą greičiu skrieja nuo 1998 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 11:00
 
 
 
 
Trumposios naujienos

Pasauliui prisimenant lygiai prieš 50 metų įvykusį „Apollo 11″ nusileidimą Mėnulyje, liepos 20 d. trys JAV, Italijos ir Rusijos astronautai ketina pakilti į kosmosą.
 
Aleksandras Skvorcovas iš Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“, JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantis Andrew Morganas ir Luca’as Parmitano’as iš Europos kosmoso agentūros 16 val. 28 min. Grinvičo laiku į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakils iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
 
Liepos 20 d. planuojama misija sutampa su ta pačia diena, kai 1969 m. NASA astronautai Neil’as Armstrong’as ir Buzz’as Aldrin’as išsilaipino Mėnulyje, taip pastūmėję JAV tuo metu su Sovietų Sąjunga vykusiose kosminėse lenktynėse.
 
Iš Kazachstano stepėse pakilsiančios trijulės tik 53-erių A. Skvorcovas buvo jau gimęs, kai žmonės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Šis jau dviejose TKS misijose dalyvavęs veteranas vadovaus šešias valandas truksiančiam skrydžiui iš Bainokūro. 43-ejų metų amžiaus amerikiečiui A. Morganui tai bus pirmas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį. O L. Parmitano’as TKS jau yra anksčiau išdirbęs 166 dienas ir tapęs pirmuoju italu, išėjusiu į atvirą kosmosą.
 
TKS aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per valandą greičiu skrieja nuo 1998 m.
 
2019.07.20; 03:00
Žvalgyba

Sovietų Sąjunga, anot slaptų dokumentų, buvo davusi nurodymą Mėnulyje susprogdinti atominę bombą. Sovietų vadovybė viename posėdyje 1958 metais nusprendė parengti atitinkamus planus, agentūrai dpa Maskvoje sakė istorikas Matijas Ulas (Matthias Uhl).

Matijas Ulas, dirbantis Vokiečių istorijos institute Maskvoje, dokumentus prieš kurį laiką rado Rusijos valstybės archyve ir dabar paskelbė. Prieš tai apie tai pranešė vokiečių stotis MDR.

Pasak istoriko, vadovybės planuose buvo numatyta raketą apginkluoti bomba, kurios sprogstamoji galia panaši į Hirošimos bombą. Bombos susprogdinimas turėjo pademonstruoti sovietų galią Šaltajame kare.

Tačiau sovietų mokslininkai perspėjo, kad bomba gali sprogti paleidžiant raketą ir tai turėtų nenuspėjamų padarinių. Todėl ketinimų po kelių mėnesių buvo atsisakyta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 02:30

kosmosas_karai
Aktualijos

Pagal Amerikos kariškių, kurie stengėsi įrodyti Sovietų Sąjungai savo pranašumą kosmose, sumanymą, atominių užtaisų sprogimai Mėnulio paviršiuje turėjo matytis nuo Žemės, rašo Frančesko Tortora laikraščio “Corriere della Sera” portale.

„Nuo kosminių varžybų, pradėtų šeštajame dešimtmetyje, iki žvaigždžių karų, pažadėtų Ronaldo Reigano devintojo dešimtmečio pradžioje šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos mėgėjų vaizduotę. Bet net drąsiausieji iš jų negalėjo numatyti, kad tarp projektų, kuriuos parengė dvi super valstybės, plano subombarduoti Mėnulį tikslas buvo vienas – įrodytų savo galingumą“, – rašo leidinys.

Continue reading „„Atominę bombą į Mėnulį”: šaltojo karo laikų slaptas JAV planas” →