Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiteikę optimistiškai, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis, nepaisant JAV sankcijų, bus užbaigtas. JAV priemonės tik užtęs darbus iki metų pabaigos ar 2021-ųjų pradžios, sakė V. Putinas šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“.
 
A. Merkel gynė dujotiekio tiesimą, nepaisant JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių prieštaravimo. Nepaisant visų politinių implikacijų, tai visų pirma yra ekonominis projektas, pabrėžė ji ir pridūrė: „Todėl mes laikome projektą teisingu“. A. Merkel kritikavo JAV sankcijas prieš dujotiekio, kuriuo Baltijos jūra į Vokietiją ir Vakarų Europą tekėtų rusiškos dujos, statybą.
 
JAV pagrasino baudomis toms įmonėms, kurios dalyvauja dujotiekio tiesime. Tada iš projekto pasitraukė Šveicarijos bendrovė, klojanti vamzdžius. JAV savo veiksmus argumentuoja baime, kad europiečiai taps priklausomi nuo rusiškų dujų. JAV pačios nori Europai parduoti savo gamtines dujas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 11:30

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atvyko į Damaską ir čia susitiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu. Apie tai Damaske pranešė prezidentūra.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, agentūros „Interfax“ duomenimis, sakė, kad abu prezidentai susitiko Rusijos pajėgų bazėje. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. Apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
 
Susitikime buvo kalbama apie padėtį įvairiuose šalies regionuose, sakė D. Peskovas. Situacijos vertinimą pateikė kariuomenė. V. Putinas, anot atstovo, pareiškė galįs užtikrintai pasakyti, „kad buvo įveiktas ilgas kelias šalies teritoriniam integralumui atkurti“.
 
Sirijos prezidentūros duomenimis, B. al Assadas padėkojo rusų kariams už jų „auką“ pilietiniame kare, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Anot D. Peskovo, V. Putinas važiavo Damasko gatvėmis, kad įvertintų situaciją. Čia esą plika akimi buvo matyti, kad „taikus gyvenimas atkurtas“.
 
Beveik devynerius metus trunkančiame pilietiniame kare Maskva greta Irano yra svarbiausia B. al Assado rėmėja. Padedamos Rusijos, B. al Assado pajėgos vėl kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos.
 
V. Putinas netikėtai Sirijoje lankėsi jau 2017 metų gruodį. Tada jis su B. al Assadu susitiko Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Latakijos provincijoje šalies vakaruose. 2017-ųjų lapkritį V. Putinas Sirijos vadovą priėmė Sočyje.
 
Šeštadienį V. Putinas Rusijoje turėtų priimti Vokietijos kanclerę Angelą Markel, su kuria, be kita ko, aptars padėtį Sirijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 12:00

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
 
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel  naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
 
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“
Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
 
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai.
Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
 
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
 
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
 
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“.
Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
 
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.

Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
 
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
 
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
 
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 00:30

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo antra ilgiausiai šiame poste tarnaujančia lydere. Sekmadienį suėjo 5 tūkst. 143 dienos po to, kai politikė tapo šalies vyriausybės vadove. Tiek pat laiko poste išbuvo ir pirmasis Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
 
Merkel dar turėtų išdirbti bent 726 dienas, t. y. iki 2021 metų gruodžio 17 dienos, kad aplenktų rekordininką, savo buvusį mentorių Helmutą Kohlį. Tiesa, A. Merkel jau anksčiau yra paskelbusi, kad nesieks dar vienos kadencijos.
 
Kadangi kiti eiliniai rinkimai Vokietijoje numatyti 2021 metų spalio 24 dieną, bet kuriuo atveju A. Merkel tikriausiai nepavyks tapti naująja rekordininke. Tačiau galimybė egzistuoja, nes kartais naujos vyriausybės ir koalicijos formavimas po rinkimų į Bundestagą užtrunka iki kelių mėnesių.
 
Visi trys ilgiausiai kanclerio pareigas ėję Vokietijos politikai priklauso konservatyviajai partijai Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 01:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.
 
Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti JAV sankcijoms, o Vokietija apkaltino JAV kišantis į jos vidaus reikalus.
 
„Iš principo, ES nepritaria sankcijų taikymui ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – teigė ES atstovas.
 
„Jos stipriai smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms ir tai laikoma kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV primetant ideologiją, trukdančią pasaulinei konkurencijai. „Greitai jie pareikalaus, kad nustotume kvėpuoti“, – pridūrė M. Zacharova.
 
Dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją bei aprūpins Vakarų Europą rusiškomis dujomis, tačiau JAV baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį – penkios Europos įmonės.
 
Į numatytas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams. JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 01:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje pagerbė nacių žiaurumų aukas. Prie vadinamosios Juodosios sienos ji sustingo tylos minutei ir padėjo vainiką. Čia buvo sušaudyta tūkstančiai Aušvico kalinių.
 
Prieš tai kanclerė apžiūrėjo dujų kamerą ir krematoriumą. A. Merkel lydėjo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir memorialo direktorius bei Aušvico-Birkenau fondo prezidentas Piotras Cywinskis.
 
Visi trys jie ėjo ir prie liūdnai pagarsėjusių vartų su cinišku užrašu „Arbeit macht frei“ („Darbas išlaisvina“). A. Merkel apžiūrėjo kalinių blokus, kuriuose eksponuojami tokie daiktai, kaip tuščios nuodo „Ciklonas B“ skardinės – ciano vandeniliu Aušvice masiškai buvo žudomi žmonės.
 
Po to A. Merkel apsilankė ir buvusioje Aušvico-Birkenau mirties stovykloje. Čia ji turėjo pasakyti kalbą. Tai pirmasis A. Merkel apsilankymas Aušvice. Prieš ją čia jau buvojo kancleriai Helmutas Schmidtas ir Helmutas Kohlis.
 
Aušvicas-Birkenau per Antrąjį pasaulinį karą tada Trečiojo Reicho užimtoje Lenkijoje buvo didžiausia nacių koncentracijos stovykla. Čia buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, dauguma jų – žydai. Stovykloje gyvybės neteko ir 80 000 lenkų, kurie nebuvo žydai, 25 000 romų bei 20 000 sovietų karių. Mirties stovyklą Raudonoji armija išlaisvino 1945 metų sausio 27 dieną.
 
A. Merkel apsilankymo Aušvice priežastis yra dešimtosios Aušvico-Birkenau fondo gyvavimo metinės.
 
Aušvico-Birkenau fondas buvo įsteigtas 2009-aisiais. Jo iniciatorius – tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras ir buvęs Aušvico kalinys Wladyslawas Bartoszewskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:15

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentų susitikimas Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų. 

https://glavred.info/politics/10126247-zabyt-pro-krym-v-obmen-na-mir-na-donbasse-merkel-i-makron-mogli-tayno-dogovoritsya-s-putinym.html                                                       

https://inform-ua.info/politics/1575194931-chego-zhdat-ot-normandskoy-vstrechy-na-zapade-ozvuchyly-svo-vydenye

„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.

„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.

Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.

V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm

Kam priklausys žemė

“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.

Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.

https://lenta.ru/articles/2019/11/11/ukraine/

2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.

Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.  

Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.

Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu  vyrauja teisinis nihilizmas.

2019.12.02; 13:28

Naujieji Vokietijos Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiai iki kitos savaitės vidurio atidėjo sprendimą dėl pasitraukimo iš koalicijos su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), praneša dpa.
 
Ši žinia paskelbta sekmadienį, dieną po to, kai SPD pirmininkais buvo išrinkti du mažai kam žinomi politikai – buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų ministras Norbertas Walteris-Borjansas ir parlamentarė Saskia Esken.
 
Jie teigė palaikysiantys bendradarbiavimą su CDU, jeigu bus iš naujo deramasi dėl koalicijos sąlygų.
 
Tačiau vėliau SPD paskelbė, kad sprendimas dėl to, likti koalicijoje, ar ne, nukeltas iki ketvirtadienio. Kitą savaitę Berlyne įvyks socialdemokratų kongresas ir dėl šio klausimo spręs partijos nariai.
 
Naujieji SPD lyderiai nori, kad CDU sutiktų kelti minimalų atlyginimą ir daug investuotų į infrastruktūrą bei priemones nukreiptas prieš klimato atšilimą.
 
Pastaraisiais metais SPD populiarumas itin nusmuko, o socialdemokratų rėmėjai pasirinko kraštutinių dešiniųjų arba kairiųjų partijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 00:01

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.

Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.

Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.

Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai.  Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.

Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.

Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.

Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.

Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas

Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.

Parengta pagal „Bild“

2019.11.24; 11:47

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino lemtinga šalies istorijai Berlyno sienos griūties prieš 30 metų dieną. Ji tai pareiškė šeštadienį per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas.
 
„Lapkričio 9-oji – lemtinga diena Vokietijos istorijai“, – sakė kanclerė. „Mes šiandien taip pat prisimename 1938 metų pogromų aukas, prisimename nusikaltimus Vokietijos žydams, padarytus naktį iš lapkričio 9-osios į 10-ąją“, – pabrėžė ji.
 
„Lapkričio 9-oji atspindi tiek siaubingus, tiek laimingus mūsų istorijos momentus, moko mus ryžtingai priešintis neapykantai, rasizmui ir antisemitizmui“, – pabrėžė A. Merkel. „Ši diena mus ragina ginti laisvę ir demokratiją, žmogaus orumą ir teisinį valstybingumą“, – pridūrė politikė.
 
Anot kanclerės, prie Berlyno sienos griūties prisidėjo ir įvykiai Rytų Europoje. „Taiki revoliucija Vokietijos Demokratinėje Respublikoje turėjo drąsių pavyzdžių“, – sakė A. Merkel. Ji priminė „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje, „Chartiją 77“ Čekoslovakijoje, manifestacijas Baltijos šalyse ir Vengrijoje. „Raginimas siekti laisvės sukūrė naujas demokratijas Vidurio ir Rytų Europoje. Vokietijai ir Europai pagaliau pavyko susivienyti“, – pareiškė politikė.
 
Pasak jos, laisvė ir demokratija nėra kažkas savaime suprantama, jas reikia nuolat ginti.
 
Memorialas Bernauerio gatvėje laikomas vienu iš padalytos Vokietijos simbolių. 1961 metais pradėjus statyti Berlyno sieną, namai vienoje gatvės pusėje atsidūrė rytinėje miesto dalyje, o palei juos einantis šaligatvis – vakarinėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 06:00

Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankosi Indijoje. Vokietija ir Indija susitarė plėsti bendradarbiavimą klimato kaitos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir keliose kitose srityse – derybas kanclerė pradėjo pasirašiusi keletą susitarimų, pranešė „Deutsche Welle“.
 
Penktadienį A. Merkel Naujajame Delyje susitiko su Indijos premjeru Narenda Modžiu. Dėl sveikatos problemų, skambant valstybių himnams, kanclerė sėdėjo.
 
A. Merkel ir N. Modis prie prezidentūros rūmų pasirodė be apsauginių kaukių, nors miestą šiomis dienomis gaubia baisus smogas, – pasak JAV ambasados atstovų, kenksmingų dalelių ore yra 19 kartų daugiau už Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugų maksimumą.
 
Per dviejų dienų vizitą sostinėje A. Merkel lankysis Naujojo Delio metro stotyje, kur veikia Berlyne įsikūrusios „Bombardier Transportation“ įmonės traukiniai, kanclerė taip pat nuvažiuos į priemiestyje esančios Vokietijos ir Indijos automobilių detalių gamybos įmonės būstinę.
 
A. Merkel ir N. Modis turėtų aptarti prekybos ir investavimo klausimus, taip pat užsienio politikos bei saugumo problemas.
 
„Norime kiek labiau sutvirtinti mūsų dvišalius santykius – mokytis iš Indijos, tačiau kartu rūpintis mūsų techninių pasiekimų plėtra Indijoje“, – sakė A. Merkel.
 
Tai jau penktosios derybos per dvejus metus, kai vykdomi dvišaliai Vokietijos ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimai. Aukšto rango Vokietijos delegacijoje taip pat yra užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, žemės ūkio ministrė Julia Klöckner bei švietimo ministrė Anja Karliczek.
 
Vokietija yra svarbiausia Indijos prekybos su ES partnerė. Per 2017–2018 finansinių metų laikotarpį tarp dviejų šalių įvykdyta 19,6 milijardo eurų vertės prekyba, šis rodiklis išaugo 17 proc. nuo prieš tai buvusių metų.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.02; 00:45

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „nieko“ nedarant dėl Ukrainos. Šį kaltinimą D. Trumpas metė liepą per pokalbį telefonu su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
 
Tai matyti iš trečiadienį Baltųjų rūmų paskelbtos pokalbio stenogramos.
 
A. Merkel kalbėjosi su juo apie Ukrainą, per pokalbį sakė D. Trumpas. „Tačiau ji nieko nedaro“, – pridūrė. JAV prezidentas tęsė: „Vokietija beveik nieko nedaro dėl jūsų. Viskas, ką jie daro, tai tik kalba“, – aiškino D. Trumpas V. Zelenskiui. Daugelis Europos šalių esą elgiasi panašiai. JAV dėl Ukrainos daro „daug dagiau“ už Europos šalis.
 
Stenograma paskelbta kilus skandalui dėl per pokalbį su V. Zelenskiu išsakyto D. Trumpo reikalavimo pradėti tyrimą prieš demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno sūnų. Stenograma patvirtina, jog D. Trumpas prašė, kad Ukrainos teisėsauga atliktų tokį tyrimą.
 
Dalyje pokalbio, kur kalbama apie JAV ir ES santykius su Ukraina, V. Zelenskis pritaria JAV prezidentui. „Taip, jūs visiškai teisus“, „tikrai šimtu procentų“, – sako Ukrainos vadovas, reaguodamas į D. Trumpo mestus kaltinimus A. Merkel ir europiečiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 02:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą žlugusia INF sutartimi (vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis. – ELTA), kuri tris dešimtmečius buvo kertinė Europos saugumo sutartis, ir patvirtino, kad Vokietija tęs vadovavimą tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje bei vykdys oro kontrolės Baltijos šalyse misiją.
 
„Aš labai apgailestauju, kad Rusija pažeidė INF sutartį, ir tai buvo sąlyga bei priežastis, dėl ko nutraukta sutartis. Taigi ginkluotas apribojimas Europoje susvyravo ir jo dabar išvis nėra. Dėl to mes su NATO partneriais darysime viską, kad būtų siekiama tolesnio nusiginklavimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje, surengtoje Berlyne po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, sakė A. Merkel.
 
Vokietijos kanclerė patikino, kad toliau Baltijos šalyse bei Lietuvoje vykdys oro policijos misiją.
 
„Vokietija yra NATO narė ir elgsis kaip partnerė, o mūsų dalyvavimas Lietuvoje ir Estijoje yra suderintas su NATO ir su priešakiniu sustiprintu dalyvavimu. Mes norime išnaudoti savo privalumus ir savo dalyvavimą NATO ir kartu su dvidešimt kitų šalių vykstame į Afganistaną, ir tai toliau darysime. Taigi visais NATO klausimais mes prisijungsime“, – kalbėjo A. Merkel.
 
Tuo tarpu prezidentas G. Nausėda pasidžiaugė Vokietijos pagalba bei bendradarbiavimu krašto gynyboje.
 
„Turime puikų bendradarbiavimą su Vokietija. (…) Tikiuosi, kad tikrai ateityje turėsime dar daugiau galimybių, potencialo plėtoti santykius karinėje srityje tiek įsigydami karinę įrangą, tiek ir sulaukdami paramos konkrečiai vienoje iš svarbiausių Lietuvai sričių, tai yra, kaip efektyviai įgyvendinti ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą. Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šitoje srityje bus labai reikšminga“, – sakė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Reaganas) ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Vasario pradžioje JAV paskelbė vienašališkai pasitraukiančios iš INF sutarties, nes mano, kad Rusija ją pažeidinėja. Netrukus tą patį padarė ir Rusija.
 
„Mes apgailestaujame, kad Rusija neparodė noro ir nesiėmė jokių akivaizdžių veiksmų, kad grįžtų prie savo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo“, – teigiama NATO rugpjūčio pradžioje išplatintame pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:00

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, kur susitiks su federaline kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.
 
Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.
 
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.
 
Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.
 
Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.
 
Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.
 
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.
 
Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.
 
Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 06:00

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gynė jos migracijos politiką ir su ja susijusius sprendimus.
 
A. Merkel teigė mananti, kad 2015 metų rugsėjį paskelbtas jos nutarimas Vengrijoje įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams atverti Vokietijos sienas buvęs teisingas.
 
Susitikime su Šiaurės rytų Vokietijos gyventojais kanclerė teigė esą turėjusi susigyventi su faktu, kad jos sprendimas, Vokietiją įpareigojęs priimti didžiules migrantų grupes, A. Merkel ir jos vyriausybei sukėlė labai daug problemų.
 
„Vis dėlto visada sakysiu, kad tai buvo teisinga – sugebėjome padėti žmonėms humanitarinės krizės akivaizdoje“, – teigė A. Merkel.
 
Kanclerė taip pat nurodė, kad Vokietija turėtų ne tik stengtis puoselėti šalies gerovę, bet ir pripažinti, kad yra tarptautinės bendruomenės dalis. „Privalome galvoti ne tik apie save“, – teigė ji.
 
Kalbėdama apie migrantų gelbėjimą Viduržemio jūros regione, A. Merkel skelbė, kad pasaulis turi laikytis „humanitarinių taisyklių“. Ji taip pat kritikavo kontrabandos ir prekybos žmonėmis operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08:14; 08:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama. Antradienį ji drauge su naująja Moldovos premjere Maja Sandu sėdėjo ant kėdžių, kai buvo grojami abiejų šalių nacionaliniai himnai.
 
Po pakartotinių drebulio priepuolių per viešus pasirodymus kanclerė jau praėjusią savaitę taip elgėsi priimdama Danijos ministrę pirmininkę Mettę Fredriksen.
 
A. Merkel ir M. Sandu vėliau ketino aptarti dvišalius santykius bei Europos politikos ir regionines temas.
 
A. Merkel praėjusiomis savaitėmis per viešas ceremonijas triskart patyrė drebulio priepuolius.
 
Pirmą kartą kanclerė nevaldomai drebėti pradėjo birželio 18-ąją, kai šalyje viešėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Birželio 27 dieną A. Merkel vėl ištiko drebulys, šį kartą – sakant kalbą Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. Trečią kartą ji ėmė drebėti liepos 10-ąją, kai priėmė Suomijos vyriausybės vadovą Antttį Rinnę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 05:00

Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
 
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
 
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
 
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
 
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
 
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 07:00
 
 
 

Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sunegalavo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad vyriausybės vadovė, stovėdama ant raudono kilimo, svyruoja ir akivaizdžiai blogai jaučiasi.
 
Šalia buvę žmonės taip pat atkreipė į tai dėmesį.
 
Po to kanclerė ir prezidentas išėjo vesti derybų ir susitiko su žurnalistais po maždaug pusantros valandos. Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus apie A. Merkel sveikatą, ji atsakė: „Po to aš išgėriau mažiausiai tris stiklines vandens. Matyt, jų man ir trūko. Dabar jaučiuosi labai gerai“.
 
Pastarosiomis dienomis Berlyne nusistovėjo karšti orai, termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 00:30
 
 

Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
 
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
 
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, ˜– liaupses tęsė X. Bettelis.
 
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
 
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
 
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:10