Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama. Antradienį ji drauge su naująja Moldovos premjere Maja Sandu sėdėjo ant kėdžių, kai buvo grojami abiejų šalių nacionaliniai himnai.
 
Po pakartotinių drebulio priepuolių per viešus pasirodymus kanclerė jau praėjusią savaitę taip elgėsi priimdama Danijos ministrę pirmininkę Mettę Fredriksen.
 
A. Merkel ir M. Sandu vėliau ketino aptarti dvišalius santykius bei Europos politikos ir regionines temas.
 
A. Merkel praėjusiomis savaitėmis per viešas ceremonijas triskart patyrė drebulio priepuolius.
 
Pirmą kartą kanclerė nevaldomai drebėti pradėjo birželio 18-ąją, kai šalyje viešėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Birželio 27 dieną A. Merkel vėl ištiko drebulys, šį kartą – sakant kalbą Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. Trečią kartą ji ėmė drebėti liepos 10-ąją, kai priėmė Suomijos vyriausybės vadovą Antttį Rinnę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 05:00

Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
 
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
 
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
 
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
 
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
 
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 07:00
 
 
 

Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sunegalavo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad vyriausybės vadovė, stovėdama ant raudono kilimo, svyruoja ir akivaizdžiai blogai jaučiasi.
 
Šalia buvę žmonės taip pat atkreipė į tai dėmesį.
 
Po to kanclerė ir prezidentas išėjo vesti derybų ir susitiko su žurnalistais po maždaug pusantros valandos. Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus apie A. Merkel sveikatą, ji atsakė: „Po to aš išgėriau mažiausiai tris stiklines vandens. Matyt, jų man ir trūko. Dabar jaučiuosi labai gerai“.
 
Pastarosiomis dienomis Berlyne nusistovėjo karšti orai, termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 00:30
 
 

Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
 
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
 
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, ˜– liaupses tęsė X. Bettelis.
 
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
 
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
 
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:10

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas neseniai viešėjo Vokietijoje. Berlyne jis buvo susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Nikolos Pašiniano karikatūra

Vizitas – kaip vizitas. Kad N.Pašinianas buvo linkęs girtis neva Armėnijoje labai sėkmingai įgyvendinamomis politinėmis ir ekonominėmis reformomis – nieko užsienyje nebestebina. Kad N.Pašinianas prašė Vokietijos finansinės paramos, – taip pat suprantama. O kaip gi kitaip? Oficialusis Jerevanas visąlaik šantažavo Vakarus reikalaudamas pinigų, tarsi Armėnija būtų viena iš sąžiningiausių ir įtakingiausių Europos Sąjungos bei JAV partnerių Rytuose.

Nikola Pašinianas tebemeluoja

Glumina nebent tai, kad į klausimus, kaip gi oficialusis Jerevanas linkęs sureguliuoti teritorinį konfliktą su Baku, Armėnijos premjeras atsakė demagogiškai – pažerdamas melo ir klastočių. Bendroje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir ponia A.Merkel, N.Pašinianas tebesilaikė ne sykį viešai tarptautiniuose renginiuose pagarsintos versijos. Esą dėl Kalnų Karabacho priklausomybės tartis privalo Armėnija, Azerbaidžanas ir Kalnų Karabache gyvenanti kažin kokia tauta. Armėnų premjeras bandė įtikinti Vokietijos visuomenę, kad Kalnų Karabache šiuo metu gyvenantys armėnai – tai mažai ką bendro su Armėnijoje gyvenančiais armėnais turinti nacija.

Be abejo, tai – melas. Nėra jokios Kalnų Karabacho tautos. Egzistuoja tik Armėnija, kuri, demagogiškai prisidengdama „tautos teise apsispręsti“, siekia paslėpti savo negražius darbelius – Kalnų Karabacho regiono okupciją. Armėniški gudravimai siekiant įsitvirtinti karine jėga užimtose žemėse – akivaizdūs. N.Pašinianas prie derybų stalo bando pasodinti po okupacijos Kalnų Karabache apgyvendintus armėnų kolonistus (kartu su tais, kurie gyveno iki tol), puikiai suprasdamas, jog ir tie, ir anie (ir gyvenusieji iki tol, ir atvežtieji) vargu ar kada nors sutiks pripažinti Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą. Tokiu klastingu būdu N.Pašinianas trokšta Azerbaidžanui primesti nelygiavertes derybas, kada krašto likimą nulemti patikima tik vienai pusei. O štai azerbaidžaniečių, kurie Kalnų Karabache gyveno nuo neatmetamų laikų ir sudarė daugumą, bet iš ten buvo klasta ir jėga išvyti, – teisė sugrįžti į gimtuosius namus visiškai ignoruojama.

Minėtas N.Pašiniano akiplėšiškumas nepriimtinas ne tik Azerbaidžanui, bet ir tarptautinei Vakarų visuomenei (taip pat ir Lietuvai), pripažįstančiai, jog Kalnų Karabacho regionas, remiantis tarptautine teise, iš Azerbaidžano atplėštas neteisėtai.

Ypač į akis krenta N.Pašiniano išsisukinėjimai, esą jis turįs teisę derėtis su Azerbaidžanu tik kaip Armėnijos lyderis, o kalbėti „tos Kalnų Karabache gyvenančios tautos vardu“ – negali.

Mafijos šiokiadieniai

Akivaizdu, kad Vokietijoje armėnų ministras pirmininkas nebuvo linkęs ieškoti teisingų, sąžiningų būdų, kaip sureguliuoti jau keletą dešimtmečių trunkantį karinį konfliktą. Bet premjeras nebuvo linkęs reaguoti ir į Vokietijos spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie šalyje siautėjančius „įteisintus vagis“, priklausančius organizacijai „armėnų mafija“. Kaip teigia „Der Tagesspiegel“, Vokietijoje šiuo metu iškelta 14 baudžiamųjų bylų 42 asmenims, kurie įtariami priklausą organizacijai, pakrikštytai „armėnų mafija“. Šis nusikaltėlių sindikatas įtariamas plaunant nelegaliai uždirbtus pinigus, sukčiaujant, smurtaujant.

Rusiški naikintuvai

Taip pat N.Pašinianas nebuvo linkęs kalbėti ir apie Rusijos dosnumą parduodant 4 daugiafunkcinius modernius karinius naikintuvus. Keturi naujutėlaičiai SU-30CM parduodami Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms žymiai žemesnėmis kainomis nei komercinės.

Be to, Rusija, pigiai parduodama Armėnijai naujutėlaičius, pačių moderniausių modifikacijų naikintuvus, dar skyrė ir kreditą. Tas kreditas – ne toks mažas. Apie 100 milijonų JAV dolerių. Remiantis rusų spaudos pranešimais, Armėnijai už juokingai mažą kainą parduodami naikintuvai pagaminti Irkutske. Armėnų lakūnai, kuriems teks valdyti šiuos naikintuvus, bus apmokyti Rusijoje. Greičiausiai – nemokamai.

Armėnija dar 2010-aisiais metais siekė atnaujinti savo karines oro pajėgas. 2012-aisiais metais ji bandė Rusijoje įsigyti net 12 karinių modernių naikintuvų. Bet dėl finansų stygiaus šio sumanymo buvo priversta atsisakyti.

Taigi vietoj 12 naikintuvų – tik keturi naikintuvai. Užtat – juokingai mažomis kainomis.

Dar viena detalė: Rusija padovanojo Armėnijai modernų raketų kompleksą „Iskander M“.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt

2019.02.04; 07:37

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo dėl Europoje augančio nacionalizmo ir ragino atgaivinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kai ji ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašė naują Vokietijos ir Prancūzijos draugystės sutartį.

Ką Lietuvai žada naujoji Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis? EPA – ELTA nuotraukoje: Emanuelis Makronas ir Angela Merkel.

„Populizmas ir nacionalizmas stiprėja visose mūsų šalyse“, – A. Merkel sakė Acheno miesto rotušėje susirinkusiems Prancūzijos, Vokietijos ir Europos pareigūnams.

Sutartis pasirašyta abiem šalims minint 56-ąsias Paryžiuje pasirašytos Eliziejaus sutarties metines. Eliziejaus sutartį 1963 m. sausio 22 d. pasirašė tuometis Prancūzijos prezidentas Charles’is de Gaulle’is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris. 

Nauja draugystės sutartimi siekiama stiprinti Vokietijos ir Prancūzijos draugystę, perkelti dvišalius santykius į „naują lygį“ ir pasiruošti iššūkiams, su kuriais XXI amžiuje susiduria abi šalys ir Europa.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 05:55

Vokietijos saugumo tarnybos neturi duomenų, kad dėl programišių surengtos šalies politikų ir garsenybių atakos būtų nukentėjęs vyriausybės vidaus tinklas. Tai penktadienį pranešė Federalinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI). 

„Šiuo metu nėra duomenų, kad buvo paveiktas vyriausybės tinklas“, – sakoma pranešime.

Anksčiau pasirodė informacija, kad nežinomi programišiai paskelbė internete šimtų Bundestago deputatų, televizijos laidų vedėjų ir žurnalistų asmeninius duomenis. Pasak laikraščio „Bild“, tarp politikų, kurių duomenys buvo nutekinti, – ir kanclerė Angela Merkel. Įsilaužėliai paviešino jos priimamojo fakso numerį, vieną elektroninio pašto adresą ir kelis laiškus. 

Į internetą pateko politikų telefonų numeriai ir adresai, taip pat dalis partijų dokumentų – paraiškos dėl dalyvavimo suvažiavimuose, dalyvių sąrašai ir t. t. Kai kuriems dokumentams jau keleri metai. Kai kuriais atvejais programišiams pavyko prieiti prie deputatų asmeninių dokumentų – sąskaitų, bankų pavedimų, kredito kortelių duomenų, susirašinėjimo su artimaisiais.

Žiniasklaida sieja kibernetinę ataką su dešiniaisiais aktyvistais, kadangi ji aplenkė populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.05; 05:33

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujosios Krikščionių demokratų sąjungos lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer populiarumas palyginti su praėjusių metų rugsėju gerokai išaugo. Tai rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią žiniasklaidos grupės RTL užsakymu surengė sociologijos tarnyba „Forsa“, rezultatai.

A.Merkel yra populiarumo reitingo lyderė ir po savo sprendimo nebevadovauti Krikščionių demokratų sąjungai. Ja pasitiki 60 procentų apklausos dalyvių. Antrąją vietą užėmė A. Kramp-Karrenbauer (55 procentai), trečiąją – vienas iš Žaliųjų vadovų Robertas Habeckas (50 procentų).

Apklausoje dalyvavo kiek daugiau kaip 1 tūkstantis Vokietijos piliečių, ji buvo surengta gruodžio 19-20 dienomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.03; 03:00

Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai.

Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Christiano Wirtho pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“

Dr. Christian Wirth, AFD partija. Youtube.com nuotr.

Gerbiamosios ponios ir ponai, noriu pradėti pareikšdamas padėką savo ir visų partijos Alternatyva Vokietijai parlamentarų vardu renginio globėjui Arvydui Juozaičiui ir šios konferencijos organizatoriams ponams Gintarui Songailai ir ponui Algiui Avižieniui. Dėkojame už pakvietimą, už Jūsų atliekamą darbą ir suteiktą galimybę kalbėti čia, gražiame Vilniaus mieste.

Svečiavausi čia jau šių metų vasario mėnesį ir jau tada konstatavau, jog konservatyvių patriotiškai nusiteikusių lietuvių ir vokiečių pažiūros yra labai panašios ir tikrai yra daug daugiau to, kas mus sieja, nei aspektų, kurie mus skirtų. Pirmiausia mus sieja meilė mūsų tėvynėms, mūsų tautoms, kultūrai ir tradicijoms, kurias mes puoselėjame ir norime išsaugoti.

Per paskutinius metus Europos Sąjungos veikla kėlė grėsmę šioms vertybėms arba net bandė tikslingai jas panaikinti. Slenkantis švietimo lygio mažinimas, suverenumo teisių atėmimas iš nacionalinių valstybių, euro gelbėjimo akcijos ir vis labiau pučiama eurocentralizacija šiuo metu įgyja neokomunistinių tendencijų. Tuo tikslu kuriami vis didingesni beprotiški projektai, kaip antai Europos armija, kuri yra ne tik žingsnis į vieningą europinę valstybę, bet kelia pavojų taikai Europos viduje ir už jos ribų.

Nuo 2015 metų rugsėjo mūsų šalys ir mūsų bendra europinė kultūra susiduria su dar didesniu imanentiniu pavojumi…

Ponios ir ponai, neabejotinai supratote, apie ką aš kalbu. Žinoma, kalbu apie migracijos bangą, kuriai plisti leido Angela Merkel per savo vienasmeniškai pasirinktą neatsakingą politiką.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Atvėrusi sienas 2015 metų rugsėjo mėnesį visiems migrantams, ponia Merkel pažeidė tiek Gyvenamosios vietos ir Prieglobsčio įstatymų bei Konstitucijos 16a straipsnio nuostatas, tiek ir galiojančią ES teisę, o būtent Reglamentą „Dublinas III“. Ji paprasčiausiai neinformavo aukščiausiojo Federalinės vyriausybės kontrolės organo – Bundestago – apie savo sprendimą ir tokiu būdu šis sprendimas nebuvo įteisintas. Nepaisant visų viešų debatų, nepaisant visų akivaizdžių pasekmių, Bundstage nevyko jokių debatų ir nebuvo priimta jokio sprendimo šiuo klausimu!

Nepaisant rimtų įstatymų pažeidimų, ponia Merkel šio klausimo neapsvarstė ir su Europos kaimynais, kurie visi buvo pastatyti prieš įvykusius faktus ir iki šiandien sprendžia šių jos veiksmų sukeltus padarinius. Daugelis šių valstybių jau uždarė savo sienas ir taiko tikslingas priemones prieš tokį nekontroliuojamą masišką antplūdį. Austrija ir Italija, taip pat Vyšegrado valstybės, kurių priekyje yra Vengrija, sėkmingai pasipriešino merkelinei Vakarų Europos savigriovos politikai ir todėl yra šmeižiamos Vokietijos ir tarptautinėje spaudoje. Alternatyva Vokietijai sveikina šį pasipriešinimą ir pasisako už aiškią sienų uždarymo politiką bei išsiuntimą visų nelegalių ir kriminalinių migrantų, kurie nuo 2015 m. atvyko ne tik į Vokietiją, bet ir į visą Europą.

Merkel elgesys yra visiškai neatleistinas ir didelė tikimybė, jog Europai tai dar brangiai atsieis. Todėl mes, Alternatyva Vokietijai, įteikėme prašymą Konstituciniam teismui išnagrinėti institucinį kaltinimą prieš Angelos Merkel vyriausybę, kad ji būtų patraukta atsakomybėn dėl išdavikiško elgesio Vokietijos tautos bei kitų Europos tautų atžvilgiu, kurios taip pat nukentėjo dėl tokio jos elgesio.

Nuo 2015 m. į Vokietiją atvyko daugiau kaip 2 milijonai vadinamųjų pabėgėlių. Paduota daugiau kaip 1.6 mln. prašymų suteikti prieglobstį.

Daugiausia pabėgėlių atvyko iš Sirijos, Afganistano, Eritrėjos, Nigerijos, Somalijos ir Sudano: tai tik dalis migrantų kilmės šalių. Net iš Turkijos per šiuos metus atvyko 8.700 avantiūristų pabėgėlių. Labai didelis klaustukas, ar tikrai jie visi yra atvykę iš karo zonų arba galėtų būti traktuojami kaip patiriantys politinį persekiojimą. 

Klausimas dėl tų žmonių tikrosios tapatybės taip pat dažnai lieka neatsakytas. Nuo migracijos bangos pradžios tapo įprasta, kad dauguma atvykstančių į Vokietiją savo asmens dokumentus arba išmesdavo prieš atvykdami į Europą, arba nuslėpdavo juos nuo tarnybų ir tvirtindavo neturintys jokių dokumentų. Taip jie susikurdavo sau galimybę nurodyti tokią kilmės šalį, kuri vėlesnės procedūros metu suteikdavo jiems galimybę gauti leidimą pasilikti šalyje. Kad geriau atrodytų statistikos skaičiai, Vokietijos tarnyboms buvo aiškiai nurodyta tikėti kiekvieno pabėgėlio pateikiama versija ir nepatikrinus registruoti visus jų duomenis. 

Kaip minėta, teisę gauti prieglobstį turi tik pabėgėliai iš karo zonų ir dokumentais įrodomą politinį persekiojimą patiriantys asmenys. Asmenys, atvykstantys iš saugių trečiųjų šalių, neturi konstitucinio pagrindo prašyti prieglobsčio. Tinkamai taikant Vokietijos įstatymus, jiems turėtų būti neleidžiama įvažiuoti į šalį. Suprantama, kad tam reikėtų tinkamai veikiančios pasienio kontrolės, kurią, kaip visi žinome, Angela Merkel panaikino 2015 metais.

Deja, Vokietijoje yra daug advokatų, kurie pajuto, kad migracijos krizė atneš jiems daug pelningos veiklos, ir jie, puikiai žinodami, jog elgiasi nederamai, atstovauja šiems asmenims teismuose, išrūpindami jiems leidimą būti arba visam laikui likti šalyje, nors jų klientų teiginiai apie jų kilmę yra greičiausiai pramanyti ir/arba negali būti iki galo išaiškinti. Visa tai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau trūkstant pajėgumų ir politinės valios atitinkamose institucijose tai nėra išsiaiškinama iki galo.

Atvykus beveik 2 milijonams įvairių tautybių žmonių, kurie didžiąja dalimi yra musulmonų tikėjimo, o jų socialiniai įgūdžiai nė iš tolo nepanašūs į mūsiškius, Vokietijoje labai išaugo tam tikros rūšies kriminalinių veikų skaičius.

Iš žiniasklaidos Jums neabejotinai yra žinoma, jog Vokietijoje beveik nebūna dienos, kad neįvyktų kokie nors seksualinio priekabiavimo, prievartavimo, užpuolimų peiliu ar žmogžudysčių atvejai.

Pabėgėliai. EPA-ELTA nuotr.

Kaip išaugo nepilnamečių ir jaunimo nusikaltėlių skaičius tarp ne Vokietijos piliečių, įtariamų nusikaltimo padarymu, ypač akivaizdžiai matome iš 2015/2016 m. statistikos duomenų. Iš nusikaltimo padarymu įtariamų vokiečių 2016 m. nusikaltėlių skaičius sumažėjo 50 110.  T.y. nusikaltimo padarymu įtariamų vokiečių skaičius sumažėjo 3,4 proc. Per tą patį laikotarpį nusikaltimo padarymu įtariamų ne Vokietijos piliečių skaičius padidėjo 4,6 proc., t.y. 41 800. Negalima tiksliai nustatyti, ar didelė dalis kriminalinių nusikaltėlių iš tikrųjų yra nepilnamečiai, ar priskirtini nepilnamečių baudžiamajai teisei, nes pabėgėliai mėgsta nurodyti netikrą amžių.

Nors pabėgimo priežastys daugelyje šalių, pavyzdžiui, Sirijoje, nebėra tokios akivaizdžios, kaip anksčiau, o daugelyje regionų ir padėtis normalizavosi, bet federalinė vyriausybė net nebando grąžinti pabėgėlių į jų tėvynes. Daug problemų iškyla siekiant išsiųsti iš šalies tuos pabėgelius, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti. Dėl tokių asmenų išleidžiamos lėšos kartais siekia kelis milijonus. Galima sakyti, jog Vokietijoje susikūrė net savotiška nauja ekonomikos šaka: atskiros organizacijos, taip pat advokatai specializavosi, kaip vilkinti užsieniečių išsiuntimą iš Vokietijos. Migrantai konsultuojami, kaip sukliudyti išsiuntimą.

Dažniausiai pateikiama pažyma apie kokią nors simuliuotą traumą, kurią išrašo į tą reikalą įtraukti gydytojai. Kitos galimybės užkirsti kelią išsiuntimui: pabėgėliai kur nors paslepia savo vaikus, arba jau įlaipinti į lėktuvą migrantai ima stipriai triukšmauti, todėl pilotas priverčiamas dėl atitinkamų skrydžio reikalavimų tokiems asmenims neleisti skristi.

Dabartinė ponios Merkel vadovaujama vyriausybė siekia ir čia pagražinti statistiką – mat, net tie asmenys, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti, gali tapti tikraisiais migrantais, jei jie dirba bent patį paprasčiausią darbą.

Į Vokietiją kas mėnesį vis dar atvyksta ir įteikia prašymus dėl prieglobsčio suteikimo po 10 000 migrantų. Negana to, kad nepertraukiamai plūsta migrantų minios, ES ir Jungtinės Tautos planuoja naujus Europos kultūrai svetimų žmonių srautus į Europą.

Viena vertus, jau egzistuoja ES perkėlimo programa. Ji numato kasmet permanentiškai perkelti į Europą po 50 000 pabėgėlių, kuriems „ypač“ reikia apsaugos. Paskirstymo kvotas nustatys ne atskiros valstybės, jos bus nustatomos ES lygmeniu. Tai yra globa, kuri būdinga beveik diktatoriškam Europos Sajungos organų elgesiui.

Kita programa, apie kurią Jūs, galbūt, ne taip seniai išgirdote, yra Jungtinių Tautų migracijos sutartis. Todėl Jūsų šalies labui  norėčiau pastebėti,  jog apie šį pavojingą susitarimą, kuriuo turėtų būti legalizuota nelegali migracija, Lietuvoje pirmieji prabilo ir turėjo drąsos pasakyti teisybę Arvydas Juozaitis ir Algis Avižienis, o ne grupelė konservatorių, kurių tarpe buvo ir asmuo, kuris vasario mėnesį prieš pat mums atvykstant atšaukė kvietimą.

Jungtinių Tautų  migracijos sutartis sukels neregėto masto pabėgėlių srautus į Europą. Priklausomai nuo to,  į kuriuos asmenis šiuo klausimu kreipiamasi,  į Europą išsirengusių žmonių skaičius  galėtų siekti nuo 20 iki 300 milijonų. Iš to kylantis pavojus akivaizdus. Nekontroliuojamos, o vėliau legalizuotos migracijos padaryta žala kultūrai būtų neatitaisoma. Ne tik galimai, bet visiškai realiai iškiltų pavojus, jog negrįžtamai būtų sunaikintos senosios Europos tautos ir jų prigimtinė kultūra.

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

Kol dar nepasiektas vadinamasis „point of no return“ (taškas, prie kurio negrįžtama), dabar reikia veikti bendrai. Esame susidūrę su uždaviniu, kuriam  analogų veltui ieškotume istorijoje. Mūsų laikų ekologiniai fašistai ir neokomunistai Europos tautoms paskelbė karą. Jie teigia, jog visa tai nori sunaikinti tautinės Europos jėgos, iš tikrųjų yra priešingai.  Šie suklaidinti žmonės savo sergančią Europos Sąjungą painioja su Europa ir su per tūkstantmečius susiformavusia kultūra ir tradicija. Vieninteliai žmonės, kurie suvokia Europai iškilusią grėsmę, esame mes, Europos tautų patriotai, ir mes esame ne tie, kurie nori sugriauti Europą, mes norime išsaugoti Europą ir jos tautas mums, mūsų vaikams bei visoms būsimoms kartoms. Todėl džiaugiuosi, kad patriotinės ir tautinės Europos partijos ir sąjūdžiai vis labiau kontaktuoja, bendrauja ir suvokia, jog bendardarbiavimas turi esminės reikšmės sėkmei.

Bet mes nesirengiame, lyg kokie visažiniai, kištis į kurios nors tautos reikalus, tik norime bendrai imtis mums bendrai rūpimų temų. Šiuo požiūriu pirmiausia turime skirti dėmesį masinės migracijos temai ir rasti jos sprendimus. Be to, svarbus yra ir euro klausimas bei liūdna ES finansinė padėtis, taip pat eurocentrizmo silpninimas, o su  tuo susijęs ir suvereniteto teisių grąžinimas valstybėms. Tai tik kelios temos. Žinoma, tai nereiškia, jog bus atsisakyta savitarpio pagalbos. Bet  kiekvienu atveju tik esant savitarpio sutarimui. Bet juk kiekviname blogyje visada esti ir kai ko gero, o grėsmėje slypi ir šansas. Pasinaudokime juo, kad sukurtume  suverenių tautinių valstybių Europą, tėvynių Europą.  

Vertė Irena Tumavičiūtė    

2018.12.21; 07:10       

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį tvirtai gynė nuosaikų kursą, kurio laikėsi 18 metų vadovaudama Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Kanclerės pasisakymas nuskambėjo partijai renkant naująjį vadovą. 


CDU renkant naują lyderį, A. Merkel gina savo politinį palikimą. EPA-ELTA nuotr.

Sutikdama ilgas atsistojusių partijos delegatų ovacijas, dalies kurių akyse žibėjo ašaros, o rankose buvo plakatai su užrašais: „Ačiū, šefe“, akivaizdžiai susijaudinusi A. Merkel teigė, kad jos vadovaujama CDU laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus, nes liko ištikima savo principams. 

„Sunkiais laikais turėtume nepamiršti savo krikščioniškos ir demokratinės pozicijos“, – pabrėžė kanclerė. 

Kalbėdama apie visame pasaulyje plintantį populizmą ir tai, ką pavadino bendrų vakarietiškų vertybių krize, A. Merkel tvirtino, kad tvarkai, kurią ji gynė, kyla pavojus. 

„Ar tai būtų daugiašališkumo atmetimas, ar grįžimas prie nacionalizmo, ar tarptautinio bendradarbiavimo susiaurinimas iki sandorių sudarinėjimo ar prekybos karai, … hibridiniai karai, visuomenių destabilizavimas melagingomis naujienomis ar mūsų ES ateitis – mes, krikščionys demokratai, akis į akį susidūrę su tokiais iššūkiais, privalome parodyti, ką galime“, – kalbėjo kanclerė. 

Pagrindiniai pretendentai pakeisti A. Merkel CDU vadovės poste – dabartinė partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer ir teisininkas Friedrichas Merzas – nesutaria, ar partija turėtų tęsti kanclerės kursą, ar jo atsisakyti. 

Trečiasis kandidatas, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, itin kritiškai vertina 2015-aisiais A. Merkel priimtą sprendimą į šalį įsileisti daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų. Jo galimybės laimėti rinkimus laikomos ribotomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 10:00

Marcel De Graaff

Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus  baudžiamojo persekiojimo objektas!

(…)

Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario  Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.

Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:

„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktąGruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims,  kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“  išplėtimas. Migracijos kritika  bus nusikalstamos veikos sudėtis.

O žiniasklaidos organai 
[rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.

Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už  „neapykantos  kalbą“. (…)“

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .

De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.

„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo  formavimą  

Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.

(…)

Norint įgyvendinti šį  įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes 

  1. a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus  smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;

(…)

  1. b) (…)
  2. c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu. 

     1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .

Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.

Epoch times online Nachrichten aktuell

Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė

2018.12.04; 05:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.

Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.

Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.

A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.

„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.

„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.

„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:06

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Pastarosiomis dienomis pro streikuojančių mokytojų protestų triukšmą ir nebetramdomus kūkčiojimus dėl nuolat pažeidinėjamų vaikų ar/ir tėvų teisių vis dažniau prasiskverbia nerimo varpai dėl Jungtinių Tautų migracijos sutarties, kurią vieni laiko globalistų puoselėjama ir pro visus plyšius stumiama pasaulio be tautų idėja, o kiti – neišvengiama būtinybe, kuriai nepritarus, didžios ES galybės gali vietoje finansinės paramos parodyti Lietuvai ir kitoms nepaklusnioms valstybėlėms didelę didelę trijų pirštų kombinaciją.

Tiesa, atskiro aptarimo nusipelno pats to „kiti“ turinys. Skaitant apžvalgas ir komentarus, susidaro įspūdis, kad paslaptingieji „kiti“, kurie skuba pasirašyti šitą sutartį, tėra viso labo tik dvi asmenybės, du valdžios atstovai, kuriems tauta ir vyriausybė patikėjo Lietuvos valstybės užsienio politikos vairą. Tai – prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras.

Idealistiškai tikint, kad tuodu asmenys dieną naktį rūpinasi, kaip geriau tarptautinėje bendrijoje atstovauti bei ginti mūsų valstybės interesus, kaip „tarka“ per gyvą kūną brūkšteli per tą tikėjimą įvairios užuominos, kad tuodu asmenys mažiausiai galvoja apie valstybės ir tautos ateitį, užtat daugiausia – apie savo ateitį ir karjerą, pasibaigus jų sėdėjimo aukštuose postuose Lietuvoje laikui. Bet…

Viena vertus, labai žmogiška: kas jiems ta Lietuva, jei nebelieka posto, tos maitinančios krūties, kuri užtikrina ne šiaip sau sočią, bet ir prašmatnią buitį vadinamojo Europos elito apsuptyje?

Kita vertus, kuo, jei ne kažkokiais slaptais privačiais (o privatūs interesai dažniausiai ir būna slapti, kol jų neišviešina landūs bei kandūs žurnalistai) galima paaiškinti tą slaptumą, su kuriuo stumiamas susitarimo pasirašymas?

Jei susitarimas – nauja saulė Lietuvai, kurią jai savo gūžiuose parneša šių dienų gerklingieji gaidžiai – buvę komjaunuoliai, tai kodėl apie ją neišgiedojus nuo kiekvienos tvoros, nuo kiekvieno mėšlyno? Tegu džiūgauja tauta, užuot liejusi ašaras…

Deja. Viskas „ontrep“…

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Kaip interviu BNS sakė ministras L. Linkevičius, „mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“.

Labai mįslinga žinia, iššaukianti ne vieną klausimą.

Pirma, kas tie „mes“? Prezidentė, ministras ir pora patarėjų, taip gerai apmokyti konspiracijos, kad per tuos du metus nė žodelis nenutekėjo į viešumą?

Antra, ne paslaptis, jog migracija iš šalies į šalį vyksta jau ne vienas dešimtmetis ir netgi šimtmetis, ir tradiciškai migrantų atakuojamos šalys – JAV, Jungtinė karalystė, Airija, Kanada, Skandinavijos šalys, Naujoji Zelandija – jau turi neblogai sutvarkytas teisėtos migracijos taisykles. O kai migracija teisėta, tai ji paprastai būna ir tvarkinga. Teisinis chaosas ir nesaugumas kaip jo pasekmė atsirado tik pastaraisiais metais dėl Vokietijos pramoninkų ir kanclerės Angelos Merkel išprovokuotos masinės ir jokiomis taisyklėmis nebereguliuojamos emigracijos iš šalių, kurioms ES vertybės ir tradicijos visada buvo svetimos ar netgi nepriimtinos. Todėl visų Lietuvos piliečių interesas būtų paprastas: kad ministras L. Linkevičius pagaliau atskleistų, kieno – pavardėmis – interesas yra jo minima „teisėta migracija“?

Atsakymų į tuos klausimus, o taip pat į klausimą, kokia nauda Lietuvai būtų iš šito susitarimo, neturi nei piliečiai, nei Seimo nariai. O juk Seime veikia ir Užsienio, ir Europos reikalų komitetas, kuriems pagal Seimo statutą privalu žinoti viską, kas įeina į Lietuvos užsienio politikos bei interesų sferą. Tačiau neaiškūs gandai Seimo narius pasiekė tik lapkričio mėnesį.

„Sutarčiai, anot Užsienio reikalų ministerijos, ruošiamasi pritarti gruodį Maroke vyksiančiame susitikime (…) Derybos dėl šito dokumento vyko dvejus metus, per šį laikotarpį Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta. Seimo Užsienio reikalų komitetas turi teisę teigti ir svarstyti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo (…) Visi kiti Seimo komitetai taip pat buvo apeiti“, – teigė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Parlamento narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

Dėl to apmaudavo ir kitas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Todėl norėdami išsiaiškinti, kurgi, pasak A. Ažubalio mūsų užsienio politikos vairininkas suka Lietuvos vairą, 22 Seimo nariai įregistravo Seime rezoliuciją „Dėl nepritarimo JT pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Ją pasirašė įvairių frakcijų žmonės.

Štai tada ir paaiškėjo, kaip skirtingai į tarptautines sutartis ir iš jų išplaukiančius įsipareigojimus žiūri aukštai sėdintys biurokratai ir kaip – piliečių rinkti valdžios atstovai ar atsakingai mąstantys intelektualai.

Rezoliucija pasirašiusių Seimo narių nuomone, sutartis „lemia daug įsipareigojimų Lietuvai“ (Mindaugas Puidokas), tačiau joje nėra nurodyta, kokių įsipareigojimų turėtų laikytis migrantai. Tai duoda pagrindo profesoriui Vytautui Radžvilui teigti, jog JTO tautoms ir valstybėms brukama nevaržomos masinės migracijos sutartis.

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pasak Seimo nario Lauryno Kasčiūno, sutartyje apibrėžiamos tik teigiamos migracijos pusės, bet visiškai nešnekama apie migracijos iššūkius. 

O juk mūsų kasdienė karti patirtis liudija, kad  nieko gero nebūna (ir negali būti) iš santykių, kai vienai pusei suteikiamos visos teisės be jokių įsipareigojimų, o kitai – pusei – tik pareigos be jokių teisių turėti savo norus, savo vertybes bei teisę pareikalauti, kad tų vertybių paisytų kiekvienas, savo ar ne savo noru įsisukantis į aptariamų santykių orbitą. Tai galioja tiek mokytojų santykiams su mokiniais, tiek tėvų su vaikais, tiek valdžios – su piliečiais, tiek ir Briuselio biurokratų santykiams su  ES  narėmis.

JTO teikiamoje sutartyje, pasak su ja susipažinusių Seimo narių, esama tokių punktų, kurie įpareigoja šalis ne tik priimti visus migrantus, bet ir užtikrinti jiems visas socialines bei kitas garantijas. T. y., praktiškai užtikrinti jiems tai, ko šiandien dar negauna kiekvienas Lietuvos pilietis!

„Pritarus tokiai sutarčiai sienų apsauga taptų nereikalinga, bevertė. Visi turėtų teisę judėti kur nori, ir ši teisė būtų neliečiama. (…) Yra tokių prievolių, kad negalima pabėgėlių išsiųsti atgal, negalima pabėgėlių laikyti jokiame sulaikymo punkte, privaloma garantuoti jų įtraukimą į darbo rinką, suteikti sveikatos apsaugą“, – teigia A. Ažubalis.

Tuo tarpu ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukeltų ir valstybės išlaikytų savo migracijos politiką. Dėl dokumento kilusias aistras jis aiškina klaidingomis interpretacijomis.

Kadangi Izraelis, Lenkija, Vengrija, JAV, Australija, Vengrija, Austrija, Čekija, Slovakija, Estija, o gal jau ir daugiau valstybių atsisakė pasirašyti šią sutartį, net keista, kad pasaulyje atsirado tiek daug šalių, kurių vadovai, užsienio politikos formuotojai „nemoka“ skaityti tarptautinių susitarimų tekstų ir suteikia jiems tokią reikšmę, kurios jame neįžiūri mūsų ministras.

Bet jas juk įžiūri ir  kai kurie mūsų politikai.

JTO sutartį kritikuojantys parlamentarai ir politologai, nors ir matė dokumento tekste esant parašyta, kad sutartis dėl migracijos „nėra teisiškai įpareigota“, kitoje dokumento dalyje, kuri vadinama „įgyvendinimo“ dalimi, aptiko sutarčiai pritarusių valstybių įsipareigojimus įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pavyzdžiui, užtikrinti palankias sąlygas susijungti šeimoms, garantuoti darbą, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. O ministras L. Linkevičius, matyt, dėl didelio užimtumo skaito tik dokumentų įvadines dalis, o patį tekstą palieka patarėjams ir padėjėjams. O šie, ko gero, arba visai neskaito, arba „perskaito“ tai, kas reikalinga šefui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Suprantu, kad tai skamba gal kiek užgauliai, bet kaip kitaip galima paaiškinti tokį ministro ir jo komandos aplaidumą, susipažįstant su valstybių likimus lemiančiais dokumentais? Pagaliau, ir ilgametė tarptautinė praktika turėjo pakuždėti ministrui, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams. 

Dar kartą prisiminkime, ką interviu BNS sakė mūsų ministras. Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai (?! – J.L.) ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.

JT konferencija dėl globalaus susitarimo priėmimo saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos atžvilgiu vyks Maroke gruodžio 10-11 dienomis. Beveik du metus mūsų prezidentė ir UR ministras slėpė nuo Seimo, nuo visuomenės tokį nacionalinių valstybių tapatybę naikinantį susitarimą! Beliko vos kelios savaitės iki jų užmačių įgyvendinimo – ir še tau: „netikėtai“ kilo aistros. Yla išlindo iš maišo. Visuomenė gali džiūgauti. Bet ar to pakaks, kad Lietuva nepasirašytų šito susitarimo?

O gal reikia, kad  išlindusi yla atliktų savo paskirtį ir įdurtų? Tiems, kurie ylą norėjo nuslėpti maiše?..

2018.11.26; 06:03

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienį kreipdamasi į parlamento narius Strasbūre, pristatė savo Europos ateities viziją, informuoja „Deutsche Welle“.

Savo kalboje kanclerė sakė, kad Europos „solidarumas“ yra ES stiprybė ir turi būti „grindžiamas tolerancija“. Vokietijos kanclerės teigimu, svarbu laikytis teisinės valstybės principų, siekiant užtikrinti, kad bloko taisyklės funkcionuotų, o ES šalims dirbti kartu, siekiant stiprinti bendrą išorės politiką.

Akivaizdžiai pritardama Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimams dėl ES kariuomenės, A. Merkel sakė, kad ES turėtų siekti Europos kariuomenės vizijos.

„Turime paimti savo likimą į savas rankas, jei norime apginti savo bendruomenę“, – parlamentui sakė kanclerė.

Praėjusią savaitę E. Macronas pakartojo raginimus kurti Europos kariuomenę, kuri suteiktų Europai didesnį nepriklausomumą nuo JAV, tačiau pasiūlymas sulaukė didelės JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.

Pasak A. Merkel, nenorima nieko bloga pasakyti prieš NATO, tai kaip tik gali būti „geras priedas“ kariniam aljansui.

Be kita ko, Vokietijos kanclerė sakė, kad ES reikia „bendro požiūrio“ į migraciją ir bendros Europos prieglobsčio politikos. Europoje neturėtų būti vietos „nacionalizmui ir egoizmui“, sakė A. Merkel.

Ragindama ES būti vieningą, ji skatino šalis glaudžiau bendradarbiauti ir bloko naudai atsisakyti „nacionalinio egoizmo“.

Apie migraciją kalbėdama kanclerė sakė, kad kova su migracija yra „bendra Europos užduotis“, ir pripažino savo pačios klaidas dėl to, kad Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną pabėgėlių. Ji taip pat pripažino, kad pernelyg ilgai užtruko, kol jos vyriausybė suvokė, kad migracija yra problema, kuri „turi poveikį visai Europai, ne tik Vokietijai“.

Vokietijos kanclerės teigimu, Vokietija turėjo daryti didesnį spaudimą kitoms valstybėms narėms, kad šios priimtų savo dalį migrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 07:56

A. Merkel ir V. Putinas aptarė krizes. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip išspręsti krizes Sirijoje ir Ukrainoje. Po tris valandas Mėzebergo pilyje trukusio susitikimo V. Putinas šeštadienio vakarą išvyko atgal į Rusiją. Konkrečiai apie jų pokalbių turinį nieko nežinoma.

Prieš susitikimą A. Merkel pabrėžė Vokietijos ir Rusijos atsakomybę sprendžiant krizes ir pridūrė esanti pasirengusi su V. Putinu to siekti. Kartu A. Merkel įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Sirijoje. Nors koviniai veiksmai esą slopsta, tačiau būtina konstitucijos reforma ir rinkimai. Rusija remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio Vakarai iš tikrųjų nenorėtų matyti šiame poste.

V. Putinas paragino Europą padėti atstatyti Siriją. Būtina atkurti infrastruktūrą, kad pabėgėliai galėtų iš užsienio grįžti namo. Tai, anot V. Putino, yra ne tik pabėgėliai iš Europos, bet ir milijonai iš kaimyninių šalių – Jordanijos, Libano ir Turkijos.

Rusijos prezidentas pabrėžė rusiškų dujų tiekimo patikimumą. Tai esą dar labiau pagerės pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris eina tiesiai iš Rusijos į Vokietiją. Prezidentas neatmetė, kad ir po naujo dujotiekio įrengimo bus tęsiamas dujų tranzitas per Ukrainą. „Svarbiausia, kad šis tradicijas turintis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius reikalavimus“, – pridūrė jis.

V. Putinas šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos prekybos partnerių. Neužsimindamas apie ES sankcijas, jis sakė, kad prekybos apimtys pernai augo 22 proc. Vokiečių investicijos sudarė 18 mlrd. JAV dolerių. Vokiečių įmonių apyvarta Rusijoje siekė apie 50 mlrd. dolerių.

V. Putinas į susitikimą su A. Merkel atvyko pusvalandžiu vėliau nei planuota. Prieš tai jis dar apsilankė Austrijoje ir sudalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.

A. Merkel ir V. Putinas prieš tai gegužės viduryje buvo susitikę Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros. Liepos pabaigoje kanclerė Berlyne priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą – tai nėra įprasta.

Kad dabar vėl įvyko dvišalis susitikimas, laikoma įtampos švelnėjimo ženklu. Santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva prieš ketverius metus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:07

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

JAV prezidento D. Trumpo susitikimai su Europos valstybių ir politiniais lyderiais, be abejo, reikšmingiausias pastarųjų savaičių, o gal ir mėnesių įvykis.  Todėl nenuostabu, kad pasaulio žiniasklaida, o tuo pačiu ir Lietuvos, skiria D. Trumpo susitikimams didžiausią dėmesį.

Ir taip pat nenuostabu, kad didžiausia dozė dėmesio teko Trumpo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O kaip gi kitaip: juk susitiko didžiausios pasaulio branduolinės galybės.

Lietuvos politikams (ir žiniasklaidai) šie įvykiai pateikė papildomą galvosūkį: kaip korektiškai „prasisukti“ tarp Lietuvos interesų atžvilgiu jautrių situacijų ir pateikti visuomenei objektyvią – žiūrint iš Lietuvos varpinės – jų sklaidą.

D.Trumpas, kaip tikina Vakarų Europos bei mūsų žiniasklaida, odioziškiausia figūra, labiausiai nestandartinis politikas iš visų, kurie pastaraisiais metais žėrėjo vakarų politinėje padangėje, bet, kita vertus, Lietuva iki šiol tradiciškai ir ne be pagrindo laikė (tebelaiko?) JAV ištikimiausia savo gynėja, saugumo garantu nuo buvusios „Didžiosios sesės“ galimos agresijos.

Angela Merkel tiems, kurių mintis nepaslanki ir nespėja reaguoti į greitai besikeičiančius politinius ciklonus ir anticiklonus, tebeatrodo įtakingiausia Vakarų Europos politikė, daug metų diktavusi politines madas ir meniu.

Lietuva yra tiesioginėje priklausomybėje nuo A. Merkel, kaip ES narė, bet, kita vertus, pati A. Merkel yra priklausoma nuo net ne dešimtmečius, o šimtmečius (bent jau nuo imperatorės Jekaterinos II, iš Prūsijos kilusios Sofijos Augustos Frederikos Angelt epochos) besitęsiančios abipusės Vokietijos ir Rusijos simpatijos, laikas nuo laiko peraugančios į kaimynams (o galiausiai – ir joms pačioms) nelemtus susitarimus.

Rusija jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų (su retomis ir trumpalaikėmis išimtimis) buvo ir, deja, tebėra, nuolatinė ir didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui ir laisvei, todėl Lietuvos politikams ir šalies likimui neabejingiems piliečiams, kaskart, kai tik akivaizdžiai ar neakivaizdiniu būdu ima bendrauti tos Lietuvai svarbios asmenybės, labai svarbu pamatyti ir apmąstyti visą spektrą jų išsakomų nuomonių, ketinimų, veiksmų bei viso to  galimas pasekmes Lietuvai.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.

O dabar pasižvalgykime po  Lietuvos žiniasklaidos platybes: ar tai, kas jose skelbiama ar vaizduojama, padeda suprasti ir realiai įvertinti, kuo Lietuvai yra (ar galėtų būti) svarbūs Europos galiūnų susitikimai su JAV prezidentu?

Manau, kiekvienas žiniasklaidos vartotojas geba pats surasti atsakymą į šį klausimą. O štai mane, prisipažinsiu, nustebino itin vienašališka, netgi tendencinga pozicija, kurią užėmė LRT  televizijos apžvalgininkai sekmadienio laidoje „Savaitė“. Žurnalistas V. Pugačiauskas nė vienu sakiniu nenukrypo nuo savo visą laiką kultivuojamos tendencijos vaizduoti JAV prezidentą vienašališkai neigiamai, papūgiškai atkartojant vien„juodus“ atsiliepimus bei kritiką, kurios nešykšti savo šalies prezidentui jo politiniai oponentai.

Kas rašoma ar kalbama apie JAV prezidentą JAV žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje – tai jų, amerikiečių, vidaus reikalas. Bet mums Lietuvoje tokie  apsibaksnojimai įdomūs nebent akiračiui  išplėsti. Tačiau jei norima padėti suformuoti mūsų (primenu, Lietuvos, o ne JAV, Vokietijos ar Rusijos piliečių) nuomonę apie D. Trumpą, tai žurnalistinė etika reikalauja skaitytojui/žiūrovui pateikti ir kitus faktus, kitas nuomones, tas, kuriose prezidentas giriamas, o jo sprendimai ir  darbai palankiai vertinami.

Taip, beje, elgiasi internetinės svetainės  www.lrt.lt apžvalgininkas Mykolas Drunga. Nors jis vargu ar yra prezidento D. Trumpo  simpatikas, tačiau neužmiršta objektyvumo reikalavimų, neužmiršta, pavyzdžiui, pabrėžti, jog „tai nereiškia, kad D. Trumpas yra V. Putino „marionetė“. Tokių sąmokslo teorijų skleidimas arba Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento apkaltinimas valstybės išdavyste be solidžių įrodymų tik prisideda prie demokratijos normų sumenkėjimo“.

O štai prisiminti ir priminti klausytojams, kaip D. Trumpas „paauklėjo“ Vokietijos kanclerę dėl dvigubų ekonominių žaidimų su Putinu, kurių pasekmėje Vokietija teikia finansinius, dujotiekio formos ramentus agresyviai Putino politikai, nei Pugačiauskas, nei energingoji laidos vedėja Pumprickaitė nematė reikalo. Nepolitkorektiška? O diena iš dienos loti ant JAV prezidento politkorektiška? Gal būt, remiamasi faktais paremta informacija, kad Vokietija+Putino vamzdis patikimiau mus gins, nei NATO su JAV? Tai vertėjo ta informacija pasidalinti su klausytojais.

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Beje, jei matome, jog Vokietija pučia į vieną vamzdį su Rusija, o D. Trumpas, pasak kai kurių mūsų nuomonės formuotojų, labai labai blogas, tai nuo ko mums reikėtų gintis, ir kas galėtų mums padėti? Kas lieka? NATO? Tačiau kiek ši organizacija bus įgali, jei JAV žiūrės į vieną pusę, o Vokietija – į kitą?

Beje, po Trumpo priekaištų vokiečiams, kad jie nevykdo savo finansinių įsipareigojimų NATO, 56 proc. vokiečių, rinkos tyrimų bendrovės „Forsa“ apklausos duomenimis, pareiškė manantys, kad Europa gali pati pasirūpinti savo saugumu, ir tą ji gali padaryti be JAV pagalbos.

Man, beje, tokie duomenys sukėlė didelių abejonių, ar daug vokiečių geba pakelti galvą nuo dešrelių ir alaus bokalo ir apsižvalgyti po pasaulį. O gal tiesiog iki šiol nepastebėjau, jog vokiečiai ir mes matome/įsivaizduojame skirtingus priešus, kas, deja, nesustiprina mūsų saugumo…

O juk nepaisant nediplomatiško, erzinančio elgesio, iš šou verslo pasaulio prisigraibytų manierų, Lietuvos atžvilgiu JAV prezidentas iki šiol nepadarė (būtent – nepadarė) nieko, dėl ko jis nusipelnytų viešai ar neviešai išsakomų priekaištų bei pretenzijų… ko, pavyzdžiui, negalėtume pasakyti apie mūsuose taip gerbiamą Vokietijos kanclerę.

Tuo tarpu Putinas nei iki susitikimo su Trumpu, nei po jo nedavė preteksto atsiliepti apie jį bent jau neutraliai, kaip apie vadovą šalies, negrasinančios Lietuvai sankcijomis, katastrofomis ir pan.

Beje, po prezidentų susitikimo Rusijos internetinėje erdvėje pasirodė pranešimas apie tai, jog Baltijos šalys jau numatė datą, kai bus įvykdytas testinis (bus testuotas atsisakymas? Originale: „data provedenija testovogo atkliučenija“ – nežinau kaip geriau išversti) atsijungimas nuo BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija- Lietuva-Latvija) energetinio žiedo. Pranešimą lydi komentarai, kurie skelbia, jog po tokio sprendimo Baltijos šalių energijos ūkį ir ekonomiką ištiksianti katastrofa (https://newzfeed.ru)

Tiesa, nespėjus išsigąsti, žvilgsnis užkliuvo už frazės apie tai, jog kiti ekspertai vertina tokį Baltijos šalių sprendimą „kaip klaidą, kuri  Baltijos šalių ekonomikai pridarys daugiau žalos, nei Rusijos kompanijoms“. 

Žodžiu, dar neaišku, kuriai šaliai toks sprendimas yra nenaudingesnis, bet  negalima nematyti, kad bet koks Baltijos šalių žingsnis tolyn nuo Rusijos sukelia agresyviai nervingą Rusijos žiniasklaidos reakciją su gąsdinimais prapultimi Baltijos šalims.

O mes tuo tarpu, stokodami tiek bendrosios kultūros, tiek ir plačios erudicijos analitikų, o vieno kito, dar neatbukinto, negerbdami, tampame (o gal jau tapome?) palaidų liežuvių šalimi, ir  tuo palaidu liežuviu paslaugiai pridengiame savo valdžios bei nuskurdintos tautos nuogą užpakalį.

2018.07.25; 13:27

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį sakė besidžiaugianti bet kokiu dialogu tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Kanclerė tai išsakė komentuodama neseniai paskelbtą pranešimą, kad D. Trumpas kviečia V. Putiną rudenį apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. JAV prezidento kvietimas V. Putinui apsilankyti Vašingtone pateiktas tvyrant sumaiščiai dėl to, apie ką tiksliai prezidentai kalbėjosi pirmadienį dvi valandas Helsinkyje trukusio akis į akį susitikimo metu.

„Turime priprasti prie fakto, kad susitikimai tarp JAV ir Rusijos prezidentų taps norma“, – per metinę spaudos konferenciją sakė A. Merkel.

Kanclerė pridūrė besivilianti, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptars branduolinį nusiginklavimą, pabrėždama, kad JAV ir Rusijai kartu priklauso daugiau kaip 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 08:26

Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“, prieš prasidedant Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Manau, kad labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, ir kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“, – NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui sakė D. Trumpas.

Tuo metu JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“, – pridūrė JAV vadovas.

Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją. Rytų Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad dėl šio kontroversiško Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projekto ilgainiui jos bus pašalintos iš dujų tranzito proceso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:55

Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.

Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.

A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.

Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.

Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 06:00