A. Merkel paskutinį kartą kaip Vokietijos kanclerė lankosi Graikijoje


Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija

Atėnai, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Angela Merkel, su paskutiniu vizitu kaip kanclerė atvykusi į Atėnus, užbaigs dažnai sudėtingą Graikijos ir Vokietijos santykių etapą.
 
Susitikusi su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, A. Merkel sakė, kad santykiuose su Atėnais „buvo pakilimų ir nuosmukių, bet jie turi tvirtus pagrindus.“
 
„Šiuo laikotarpiu stiprybės mums suteikė tai, kad visada jautėme, jog esame kartu“, – per vertėją sakė kanclerė.
 
Vokietijos finansinis principingumas niekada nepatiko graikams, kurie ir A. Merkel, ir tuometinį jos vyriausybės finansų ministrą Wolfgangą Schaeublę pavertė savo pykčio taikiniu, kai šalį po 2008 metų krėtė finansų krizė, dėl kurios Europos Sąjunga ėmėsi griežtų taupymo priemonių.
 
K. Sakellaropoulou – buvusi aukšto rango teisėja, priėmusi sprendimą dėl kai kurių gelbėjimo programos lėšų sumažinimo – sakė A. Merkel, kad Graikija buvo raginama „sumokėti didelę kainą“ ir kartais pagrįstai „jautėsi vieniša“ tarp ES valstybių narių.
 
Tačiau vėlesnė patirtis, įskaitant Vokietijos pagalbą 2015 metais per migracijos krizę, „padėjo siekti abipusio supratimo“, sakė Graikijos prezidentė.
 
„Viena labiausiai nekenčiamų moterų Graikijoje“ – taip Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“ apibūdino A. Merkel, kai ji 2012 metais per vizitą Atėnuose susidūrė su piktais protestuotojais.
 
Rugsėjo mėnesį A. Merkel pripažino, kad „sunkiausia mano kadencijos akimirka buvo ta, kai tiek daug reikalavau iš Graikijos“.
 
Nuo 2010 metų A. Merkel pradėjo raginti tuometinį Graikijos ministrą pirmininką socialistą George’ą Papandreou įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kad sumažintų didėjantį valstybės deficitą.
 
Graikijos vyriausybė sutiko skausmingai mažinti biudžetą ir didinti mokesčius mainais į 300 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo fondo lėšų.
Buvo sumažintos pensijos, minimalus mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo iki mažiau nei 600 eurų, prasidėjo privatizavimo banga. Be to, viešajame sektoriuje ir ligoninėse sumažėjo darbuotojų, trūko vaistų ir kitų medžiagų.
 
2012 metais, pačiame krizės įkarštyje, A. Merkel susidūrė su protestuotojais, mosuojančiais plakatais su nacių svastikomis ir vaizduojančiais ją kaip Hitlerio karikatūrą.
 
2015 metų sausį premjeru išrinkus kairiųjų pažiūrų radikalą Alexį Tsiprą, įtampa tapo beveik fiziškai juntama.
 
Likus keliems mėnesiams iki tapdamas lyderiu, A. Tsipras įsimintinai pasakė A. Merkel „keliauti namo“.
 
Tuo metu Atėnams grėsė pasitraukimas iš euro zonos, tačiau galiausiai jie nusileido kreditorių spaudimui ir sutiko su naujomis taupymo priemonėmis.
 
Po 16 metų ji pasitraukia iš posto, tačiau A. Merkel akcijos Graikijoje tebėra menkos.
 
Šešiolikoje skirtingų šalių atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad Graikijoje ja pasitiki tik 30 proc. žmonių, o kitur – vidutiniškai 77 proc.
 
Dabartinis Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis praėjusią savaitę Briuselyje sakė, kad A. Merkel „bus pirmoji, kuri prisipažins, ir iš tiesų jau yra prisipažinusi, kad kelis kartus daug reikalavo iš graikų ir kad griežtas taupymas viršijo tai, ką Graikijos visuomenė galėjo pakelti“.
 
Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) atstovo Alexanderio Kritikoso nuomone, A. Merkel atsisveikinimo vizitas į Atėnus „yra svarbus signalas, rodantis, kad pastaruosius labai sunkius Graikijos ekonomikos krizės metus galima laikyti sėkmingai užbaigtais“.
 
Jis sakė, kad Vokietijos vadovei pavyko užmegzti draugiškus santykius su dabartine konservatyvia Graikijos vyriausybe, o tai „reiškia, kad abiejų šalių ryšiai pagaliau vėl tapo normalūs“.
 
Šis vizitas „žymi persilaužimą Graikijoje, kuri pasistūmėjo į priekį brisdama iš krizės“, – sakė Graikijos vyriausybės šaltinis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.30; 06:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.