Graikija ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija


Viduržemio jūra. EPA - ELTA nuotr.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.

Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
 
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
 
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
 
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
 
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
 
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
 
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
 
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
 
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
 
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
 
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
 
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
 
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.08; 08:14
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.